Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

pareiškėjų atstovui Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos pirmininkui Viačeslavui Žarkovui (Viačeslav Žarkov),

atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovams Aidui Šlečkui, Dariui Petraičiui,

2017 m. kovo 15 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų B. K. ir V. T. (V. T.) prašymą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, kad Išvadoje nurodyta, jog B. K. 2016-08-14 tarnybos metu, eidamas Areštinės III posto postinio pareigas, nuo 7.00 val. iki 12.30 val. nevykdė policijos Areštinėje laikomų asmenų apsaugos – periodiškai, ne rečiau kaip kartą kas 30 min., pro durų stebėjimo langelius nepatikrino asmenų, esančių kamerose ir apie atliktą patikrinimą vietinio ryšio telefonu neinformavo policijos Areštinės budėtojo, savavališkai pasitraukė iš posto ir ilgą laiką jame nebuvo, nedalyvavo budėtojų padėjėjams atidarant posto kamerų duris bei konstatuota, kad šiais savo veiksmais (neveikimu) sąmoningai pažeidė Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2015-02-10 įsakymu Nr. 5-V-139 patvirtintos Policijos areštinių apsaugos priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 38, 42, 92.3 ir 95.1 punktus bei aplaidžiai atliko tarnybines pareigas.

Dėl B. K. prašyme nurodyta, kad: posto jis savavališkai nepaliko, nes nėra apibrėžtų posto ribų kontrolės, kuri būtų patvirtinta įsakymu; dėl šių aplinkybių posto teritorija suprantama kaip visos Areštinės patalpos; Areštinės budėtojų padėjėjų pareigybių nėra, visi yra vyriausieji postiniai, todėl Areštinės aukštai be priežiūros palikti nebuvo; tuo metu vyko pasivaikščiojimai, naujų asmenų priėmimas ir išleidimas, konvojavimas į rajonų policijos komisariatus; per stebėjimo kamerų monitorius buvo visą laiką stebimi koridoriai ir iš kiemo pusės kamerų langai.

Taip pat paaiškina, kad Išvadoje nurodyta, jog V. T. 2016-08-14 tarnybos metu, eidamas Areštinės budėtojo padėjėjo pareigas, išvedant ir įvedant Areštinėje laikomus asmenis į kameras, duris atrakino nedalyvaujant postiniui bei konstatuota, kad šiais savo veiksmais (neveikimu) sąmoningai pažeidė Instrukcijos 42 punkto reikalavimus bei aplaidžiai atliko savo tarnybines pareigas.

Dėl pareiškėjo V. T. prašyme nurodyta, kad: Išvadoje nepagrįstai teigiama, jog jis 2016-08-14 ėjo budėtojo padėjėjo pareigas – Areštinėje dirba specialistai bei postiniai, o budėtojo pareigos Areštinėje nėra, pagal savo užimamas pareigas yra Areštinės postinis ir vykdo Areštinės postinio funkcijas; Areštinėje trūksta pareigūnų ir dėl šios priežasties vienas iš postinių papildomai turi vykdyti budėtojo padėjėjo pareigas, kurių apimtis neaiški; 2016-08-14 pareiškėjas vykdė postinio pareigas; pamainos metu buvo pavaldus Areštinės specialistui (budėtojui), kurio nurodymus turėjo vykdyti; Areštinės kamerų atrakinimas vienam asmeniui yra nusistovėjusi praktika, apie kurią žino Areštinės viršininkas; atrakinti kameras, padėti nuvežti maistą, vedžioti Areštinėje laikomus asmenis neįeina į postinio funkcijas, tačiau turėjo jas atlikti, kad būtų užtikrintas Areštinės pamainos sklandus ir nepertraukiamas funkcijų atlikimas.

Bendrai paaiškina, jog: pamainos metu postiniams pavedama vykdyti jiems nepriskirtas funkcijas – pildyti pristatytų asmenų žurnalus, atlikti šių asmenų apžiūrą, lydėti maistą pristatantį asmenį, vedžioti Areštinėje laikomus asmenis be budėtojo ar jo padėjėjo, todėl postinis ne visada gali kas 30 min. pro durų stebėjimo langelius patikrinti asmenis, esančius kamerose; Instrukcijos nuostatų pažeidimus sąlygojo pareigūnų etatų trūkumas; kai pamainos sudėtį sudaro specialistas bei 4 postiniai, Instrukcijos nuostatų pažeidimas neišvengiamas, nes 3 iš jų turi pagal Instrukciją nuolat stebėti kameras; Areštinės pareigūnai taip pat turi priimti sulaikytuosius-suimtuosius, organizuoti jų pristatymą į tardymo kabinetus, organizuoti jų pasivaikščiojimą, kamerų tikrinimą, laikomų asmenų maitinimą; tai yra žinoma Areštinės viršininkui, policijos komisariato administracijai, tačiau iki šio įvykio niekas nekreipdavo dėmesio; visus užfiksuotus pažeidimus nulėmė pareigūnų etatų trūkumas.

Mano, kad įvertinus tai, jog pareiškėjo B. K. padarytas tarnybinis nusižengimas yra vienkartinio pobūdžio, pažeidimas padarytas neatsargia kaltės forma, pareiškėjo stažas vidaus tarnyboje yra daugiau kaip 20 metų, per kuriuos jis daug kartų skatintas, galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi, padarytas tarnybinis nusižengimas nesukėlė sunkių neigiamų pasekmių, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, jam buvo paskirta aiškiai per griežta, neproporcinga tarnybinė nuobauda, kuri gali būti pakeista į švelnesnę nuobaudą – pastabą.

Paaiškina, jog iš vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotų duomenų matyti, kad B. K., kuriam buvo paskirta dirbti III poste, didžiąją tikrinamojo laikotarpio dalį praleido ne jam paskirtame poste, o Areštinės pirmame aukšte esančioje budėtojų dalyje. Teigia, kad pareiškėjas periodiškai, ne rečiau kaip kartą kas 30 min., pro kamerų durų stebėjimo langelius nepatikrino asmenų, esančių kamerose bei apie atliktą patikrinimą vietinio ryšio telefonu neinformavo Areštinės budėtojo. Nurodo, kad pareiškėjas 2016-08-14 nuo 7.30 val. iki 12.30 val. nevykdė pagrindinės funkcijos – Areštinėje laikomų asmenų apsaugos.

Taip pat paaiškina, jog iš vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotų duomenų matyti, kad V. T., kuris tikrinamos pamainos metu vykdė budėtojo padėjėjo funkcijas, išvesdamas ir įvesdamas Areštinėje laikomus asmenis į kameras, duris atrakindavo nedalyvaujant postiniui. Teigia, kad V. T., dirbdamas budėtojo padėjėju, turėjo teisę atrakinti kameros duris, tačiau atrakinant jas privalėjo dalyvauti ir vidaus posto pareigūnas. Be to, nurodo, jog V. T. skunde klaidingai nurodo, kad jis vykdė vyriausiojo postinio pareigas, o ne budėtojo padėjėjo pareigas.

Mano, kad atsižvelgiant į pareiškėjų padarytų pažeidimų visumą, jų intensyvumą, pačių pareigūnų neatsakingą požiūrį į jiems pavestų funkcijų vykdymą, laikytina, jog paskirtos tarnybinės nuobaudos yra pagrįstos ir teisėtos.

Teigia, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-12-31 įsakymu Nr. 5-V-1248 patvirtintas Klaipėdos AVPK VTT Areštinės (skyriaus teisėmis) pareigybių (etatų) skaičius — 38 pareigybės (32 statutiniai valstybės tarnautojai: 1 — viršininkas, 1 – vyresnysis specialistas, 5 – specialistai, 24 – vyriausieji postiniai, 1 – postinis, 6 – pagal darbo sutartį) ir kad šiuo metu neužpildyta tik 1 pareigybė (darbuotojo dirbančio pagal darbo sutartį – maisto išdavėjo).

Teismo posėdžio metu pareiškėjai ir pareiškėjų atstovas palaikė prašymą ir prašė tenkinti jį jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016-10-12 įsakymo Nr. 30-TE-1016 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ ir 2016-10-12 įsakymo Nr. 30-TE-1019 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Klaipėdos AVPK viršininko 2016-10-12 įsakymu Nr. 30-TE-1016 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pareiškėjui B. K., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės vyriausiajam postiniui, skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Šis įsakymas priimtas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu bei atsižvelgiant į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016-09-13 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS-110.

Klaipėdos AVPK viršininko 2016-10-12 įsakymo Nr. 30-TE-1019 ”Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pareiškėjui V. T., Klaipėdos AVPK VTT Areštinės vyriausiajam postiniui, skirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Šis įsakymas priimtas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei atsižvelgiant į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016-09-13 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS-110.

Vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą į tarnybą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas ir mokymąsi jose, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę, skatinimą, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės tarnautojų priėmimo į tarnybą vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus nustato Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas), patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538 (Statuto 1 straipsnis).

Statuto 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Statuto 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos; tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog Pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš vidaus tarnybos. Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus, surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstant nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigūno veikos įvertinimą (Statuto 33 straipsnio 4 dalis).

Tarnybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų padarytų tarnybinių nusižengimų bei pareigūno vardą žeminančių veikų atlikimo bei Statuto nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo pareigūnams tvarką nustato Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 (Aprašo 1 punktas).

Aprašo 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas; tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Aprašo 26 punktas nustato, jog tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas; konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis. Aprašo 31 punktas nustato, jog vadovas, turintis teisę skirti į pareigas, atsižvelgdamas į išvadoje konstatuotus pareigūno ar asmens, atleisto iš vidaus tarnybos (netekusio pareigūno statuso), padarytus teisės aktų pažeidimus bei vadovaudamasis Statuto 33 straipsnio 1 ir 6 dalių nuostatomis, priima įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Aprašo 33 punkte nurodyta, kad pareigūnams skiriamos tarnybinės nuobaudos, nurodytos Statuto 33 straipsnio 2 dalyje.

Taigi konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinio patikrinimo išvada yra itin svarbi tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-120/2009, 2010-05-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010). Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados (tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados) turinį. Tačiau teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-134-492/2017).

Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių. Teisės teorijoje teisės pažeidimo sudėtis apibūdinama kaip tipiškiausių ir esminių, objektyvių ir subjektyvių veikos požymių sistema, kuri apibūdina konkrečią veiką kaip pavojingą visuomenei ir priešingą teisei. Būtent su šiais požymiais teisės teorija ir galiojanti teisė dažniausiai sieja patį teisės pažeidimo faktą. Šie požymiai laikomi pakankamais, kad jais pasižyminčios veikos subjektą galima būtų patraukti teisinėn atsakomybėn (Vaišvila A. Teisės teorija. Vilnius, 2009, p. 447). Taigi nesant nustatytų visų būtinųjų požymių sistemos elementų, teisinė atsakomybė negalima. Pagal pobūdį teisės pažeidimai skirstomi į materialius ir formalius; materialus teisės pažeidimas toks, kuris sukelia jutimiškai apčiuopiamą žalą kito asmens (fizinio ar juridinio) teisėms; formalus yra tada, kai pažeidžiama pati teisinė tvarka – sukeliama ne pati reali žala, o tik grėsmė, kad tokia žala atsiras (ten pat, p. 451) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-134-492/2017).

Tarnybos teisinių santykių specifika pasireiškia tuo, kad tarnautojas iš esmės yra silpnesnioji šalis, o tarnybos teisiniai santykiai yra jautrūs, vertinant socialiniu aspektu. Atsižvelgiant į tai, būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui, atleisti jį iš pareigų, perkelti į kitas pareigas ir pan. <...> (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A-1941-520/2015). Tai reiškia, kad atsakovui tenka pareiga pagrįsti įrodymais tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, patvirtinančias tarnybinio nusižengimo padarymą, visus jo sudėties elementus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnis).

Pažymėtina, kad nei Statutas nei Aprašas, išskyrus atleidimą iš vidaus tarnybos (Statuto 33 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 3 dalis), nenustato kriterijų, pagal kuriuos turėtų būti skiriama viena ar kita Statuto 33 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose nustatyta tarnybinė nuobauda. Atsižvelgiant į tarnybinių nuobaudų pobūdį ir eiliškumą, laikytina, jog tarnybinės nuobaudos Statuto 33 straipsnio 2 dalyje išvardintos nuo švelniausios (pastaba – Statuto 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas) iki griežčiausios (atleidimas iš vidaus tarnybos – Statuto 33 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Vyriausiųjų policijos komisariatų ir policijos komisariatų areštinėse dirbančių policijos pareigūnų teises ir pareigas, taip pat į policijos areštines uždarytų asmenų apsaugos ir priežiūros tvarką nustato Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2015-02-10 įsakymu Nr. 5-V-139 patvirtintos Policijos areštinių apsaugos priežiūros instrukcijos (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2016-11-06) (Instrukcijos 1 punktas).

Instrukcijos 3 punkto 2 dalyje nurodyta, jog policijos areštinėse laikomų asmenų apsauga – tai organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių ir policijos pareigūnų veiksmų visuma, skirta policijos areštinėse laikomų asmenų pabėgimui, įstatymais jiems draudžiamų turėti daiktų patekimui ir šių vietų užpuolimui užkardyti. Šio punkto 3 dalyje nurodyta, kad policijos areštinėse laikomų asmenų priežiūra – organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių ir apsaugos budinčiosios pamainos pareigūnų veiksmų visuma, skirta policijos areštinėse laikomų asmenų elgesio kontrolei užtikrinti, apimanti policijos areštinės darbuotojų ir kitų asmenų patekimo į policijos areštinę kontrolę, policijos areštinėje laikomų asmenų patikrinimus, policijos areštinės kamerų bei patalpų apžiūras, perduodamų pašto siuntinių, daiktų ir smulkiųjų paketų su spauda tikrinimą, pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis kontrolę bei izoliacijos tarp asmenų, laikomų policijos areštinėje, užtikrinimą. Šio punkto 4 dalyje nurodyta, kad apsaugos budinčioji pamaina – tai policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas, jo padėjėjas, policijos areštinės postiniai, kiti pareigūnai teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininko nustatytu laiku policijos areštinėje atliekantys policijos areštinės bei joje laikomų asmenų apsaugos funkcijas.

Klaipėdos AVPK Vidaus tyrimų poskyrio 2016-09-13 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 30-IS-110 „Dėl areštinės pareigūnų veiksmų“ nurodyta, kad vertinant Klaipėdos AVPK VTT Areštinės vyriausiojo postinio B. K. veiksmus, konstatuotina, jog 2016-08-14 tarnybos metu, eidamas areštinės III posto postinio pareigas, nuo 7.00 vai. iki 12.30 val. nevykdė policijos areštinėje laikomų asmenų apsaugos – periodiškai, ne rečiau kaip kartą kas 30 min., pro durų stebėjimo langelius nepatikrino asmenų, esančių kamerose ir apie atliktą patikrinimą vietinio ryšio telefonu neinformavo policijos Areštinės budėtojo, savavališkai pasitraukė iš posto ir ilgą laiką jame nebuvo, nedalyvavo budėtojų padėjėjams atidarant posto kamerų duris, todėl šiais savo veiksmais (neveikimu) sąmoningai pažeidė Instrukcijos 38, 42, 92.3, 95.1 punktuose numatytus reikalavimus bei aplaidžiai atliko tarnybines pareigas. Pasiūlyta Klaipėdos AVPK VTT Areštinės vyriausiajam postiniui B. K. už aplaidų tarnybinių pareigų atlikimą skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

Instrukcijos (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2016-11-06) 38 punkte nustatyta, kad policijos areštinėje laikomų asmenų apsauga vykdoma periodiškai juos stebint (jei nėra skirtas nuolatinis stebėjimas), draudžiant judėjimą be policijos pareigūnų palydos (išskyrus kameroje), atliekant kamerų patikrinimus bei daiktų apžiūras, prižiūrint, kaip laikomasi policijos areštinės vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų. Instrukcijos 42 punkte nurodyta, jog kamerų, kuriose laikomi asmenys, duris atidaro tik policijos areštinės viršininkas, policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas (budėtojo padėjėjas), dalyvaujant vidaus posto pareigūnui. Instrukcijos 92.3 punkte nurodyta, jog policijos areštinės vidaus posto postinis privalo periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą kas 30 min., pro durų stebėjimo langelius patikrinti asmenis, esančius kamerose ir apie atliktą patikrinimą vietinio ryšio telefonu informuoti policijos areštinės (policijos komisariato) budėtoją; jei tam tikriems asmenims yra skirtas nuolatinis stebėjimas, vykdyti nepertraukiamą jų stebėjimą. Instrukcijos 95.1 punkte nustatyta, jog policijos areštinės postų postiniams draudžiama savavališkai palikti postą, atlikti kitus veiksmus, nesusijusius su postinio funkcijomis.

Šiame kontekste pabrėžtina, jog pareiškėjas B. K. iš esmės neginčija faktinių aplinkybių, kad periodiškai, ne rečiau kaip kartą kas 30 min., pro durų stebėjimo langelius nepatikrino asmenų, esančių kamerose ir apie atliktą patikrinimą vietinio ryšio telefonu neinformavo policijos Areštinės budėtojo, kad ilgą laiką nebuvo Areštinės III poste bei kad nedalyvavo budėtojų padėjėjams atidarant posto kamerų duris. Minėtas faktines aplinkybes patvirtina ir byloje pateikta medžiaga, t. y. vaizdo įrašai. Pareiškėjas nesutinka su šių faktinių aplinkybių teisniu įvertinimu. Nurodo, kad nėra apibrėžtų posto ribų kontrolės, kuri būtų patvirtinta įsakymu, todėl posto teritorija suprantama kaip visos Areštinės patalpos; Areštinės budėtojų padėjėjų pareigybių nėra, visi yra vyriausieji postiniai, todėl aukštai be priežiūros palikti nebuvo; tuo metu vyko pasivaikščiojimai, naujų asmenų priėmimas ir išleidimas, konvojavimas į rajonų policijos komisariatus; per stebėjimo kamerų monitorius buvo visą laiką stebimi Arešinės koridoriai ir iš kiemo pusės kamerų langai.

Klaipėdos AVPK vidaus tyrimų poskyrio 2016-09-13 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 30-IS-110 „Dėl areštinės pareigūnų veiksmų“ nurodyta, kad vertinant Klaipėdos AVPK VTT Areštinės vyriausiojo postinio V. T. veiksmus, konstatuotina, jog 2016-08-14 tarnybos metu, eidamas areštinės budėtojo padėjėjo pareigas, išvedant ir įvedant areštinėje laikomus asmenis į kameras, duris atrakino nedalyvaujant postiniui, todėl šiais savo veiksmais (neveikimu) sąmoningai pažeidė Instrukcijos 42 punkte numatytus reikalavimus bei aplaidžiai atliko tarnybines pareigas. Pasiūlyta Klaipėdos AVPK VTT Areštinės vyriausiajam postiniui V. T. už aplaidų tarnybinių pareigų atlikimą skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Kaip minėta, Instrukcijos (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2016-11-06) 42 punktas nustato, jog kamerų, kuriose laikomi asmenys, duris atidaro tik policijos areštinės viršininkas, policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas (budėtojo padėjėjas), dalyvaujant vidaus posto pareigūnui.

Šiame kontekste pabrėžtina, jog pareiškėjas V. T. iš esmės neginčija faktinių aplinkybių, kad išvedant ir įvedant areštinėje laikomus asmenis į kameras, duris atrakino nedalyvaujant postiniui. Minėtas faktines aplinkybes patvirtina ir byloje pateikta medžiaga, t. y. vaizdo įrašai. Pareiškėjas nesutinka su šių faktinių aplinkybių teisniu įvertinimu. Nurodo, kad nepagrįstai teigiama, jog jis 2016-08-14 ėjo budėtojo padėjėjo pareigas, Areštinėje trūksta pareigūnų ir dėl šios priežasties vienas iš postinių papildomai turi vykdyti budėtojo padėjėjo pareigas, kurių apimtis neaiški; Areštinės kamerų atrakinimas vienam asmeniui nusistovėjusi praktika, apie kurią žino areštinės viršininkas; atrakinti kameras, padėti nuvežti maistą, vedžioti areštinėje laikomus asmenis neįeina į postinio funkcijas, tačiau turėjo jas atlikti, kad būtų užtikrintas Areštinės pamainos sklandus ir nepertraukiamas funkcijų atlikimas.

Pažymėtina, kad Areštinės Tarnybos knygoje nurodyta, kad 2016-08-14 nuo 7.00 val. iki 19.00 val. Areštinės apsaugos budinčioje pamainoje dirbo: budėtojo pareigose – Areštinės specialistas A. Ž.; budėtojo padėjėjo pareigose – Areštinės vyriausiasis postinis V. T. ir Areštinės vyriausiasis postinis E. P., II posto (areštinės II aukšte) postinio pareigose - Areštinės vyriausioji postinė V. K., III posto (areštinės III aukšte) postinio pareigose nuo 7.00 val. iki 17.30 val. - Areštinės vyriausiasis postinis B. K., nuo 17.30 val. - 19.00 val. Areštinės vyriausiasis postinis V. T. Minėti pareigūnai pasirašė tarnybos knygoje, todėl darytina išvada, jog su savo pamainos pareigomis susipažino ir žinojo, kokias funkcijas pagal Instrukciją jie privalėjo vykdyti eidami šias pareigas. Su Instrukcija B. K. pasirašytinai susipažino 2015-03-19, o V. T. - 2015-03-01.

Dėl B. K. veiksmų

Išanalizavus Instrukcijos 38, 42, 92.3, 95.1 punktuose nustatytus reikalavimus ir nustatytas faktines aplinkybes, akivaizdu, jog pareiškėjas B. K. privalėjo periodiškai, ne rečiau kaip kartą kas 30 min., pro durų stebėjimo langelius patikrinti asmenis, esančius kamerose ir apie atliktą patikrinimą vietinio ryšio telefonu informuoti policijos Areštinės budėtoją, tačiau savavališkai nei III aukšte, nei kur kitur to nedarė, taip pat pareiškėjas bet kokiu atveju neturėjo teisės kamerų, kuriose laikomi asmenys, duris atidarinėti vienas, todėl Išvadoje pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas minėtais savo veiksmais sąmoningai pažeidė šiuos reikalavimus.

Įvertinus B. K. pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimo pobūdį, jo mastą, taip pat tai, kad pareiškėjo tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, nurodytos Statuto 34 straipsnyje, nebuvo nustatytos, vidaus tarnyboje dirba nuo 1995-07-03, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, charakterizuojamas iš esmės gerai, pažeidimas nesukėlė pasekmių, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjui ginčijamu Klaipėdos AVPK viršininko 2016-10-12 įsakymu Nr. 30-TE-1017 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ įsakymu buvo paskirta padarytam tarnybiniam nusižengimui neproporcinga tarnybinė nuobauda, todėl šiuo atveju yra pagrindas ją švelninti. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas keistina Statuto 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta tarnybine nuobauda – papeikimu. Teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą dar labiau švelninti ar išvis neskirti tarnybinės nuobaudos, tokių aplinkybių iš esmės nenurodė ir pareiškėjas bei jo atstovas.

Dėl V. T. veiksmų

Išanalizavus Instrukcijos 42 punkte nustatytus reikalavimus ir nustatytas faktines aplinkybes, akivaizdu, jog pareiškėjas V. T. bet kokiu atveju neturėjo teisės kamerų, kuriose laikomi asmenys, duris atidaryti vienas, todėl Išvadoje pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas minėtais savo veiksmais sąmoningai pažeidė šiuos reikalavimus.

Įvertinus V. T. pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimo pobūdį, jo mastą, taip pat tai, kad pareiškėjo tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, nurodytos Statuto 34 straipsnyje, nebuvo nustatytos, vidaus tarnyboje dirba nuo 1992-01-27, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, charakterizuojamas iš esmės gerai, pažeidimas nesukėlė pasekmių, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjui ginčijamu Klaipėdos AVPK viršininko 2016-10-12 įsakymu Nr. 30-TE-1019 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ įsakymu buvo paskirta padarytam tarnybiniam nusižengimui proporcinga, t. y. švelniausia iš numatytų, tarnybinė nuobauda. Teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindo išvis neskirti tarnybinės nuobaudos, tokių aplinkybių iš esmės nenurodė ir pareiškėjas bei jo atstovas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjų B. K., V. T. (V. T.) prašymą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų panaikinimo tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos AVPK viršininko 2016-10-12 įsakymu Nr. 30-TE-1016 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pareiškėjui B. K., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės vyriausiajam postiniui, skirtą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą ir skirti kitą, švelnesnę tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

Kitoje dalyje pareiškėjų rašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.