- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-19
- Bylos Nr.
- eAN2-128-1020/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ernestas Rimšelis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. D. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 28 d. nutarimo, kuriuo netenkintas G. D. skundas ir paliktas galioti nepakeistas Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Vilniaus VPK) 2018 m. lapkričio 22 d. nutarimas pripažinti G. D. kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje ir už tai jam paskirti 300 EUR dydžio baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus VPK 2018 m. lapkričio 22 d. nutarimu G. D. nubaustas už tai, kad jis, 2018 m. rugsėjo 16 d. apie 01.44 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Subaru, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,52 (su paklaida – 0,50) promilės girtumas. 2018 m. gruodžio 13 d. policijos elektroninių paslaugų sistemoje buvo gautas G. D. skundas dėl šio nutarimo. Skunde nurodoma, kad jo neblaivumas labai nežymiai viršijo leistiną ribą, o medicininės apžiūros metu normos neviršijo ir buvo 0,39 promilės. Todėl prašoma taikyti jam ANK 34 straipsnio 5 dalį ir sutrumpinti jam paskirtos administracinės poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonę – atėmimo terminą iki 3 mėnesių.
2. 2018 m. gruodžio 28 d. Vilniaus apylinkės miesto teismas G. D. skundą atmetė ir paliko galioti Vilniaus VPK 2018 m. lapkričio 22 d. nutarimą. Šioje situacijoje teismas neįžvelgė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios būtinos siekiant asmens atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Tai, jog G. D. neblaivumo laipsnis tik nežymiai viršijo leistiną ribą, yra reikšminga tik parenkant nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę atitinkamo ANK straipsnio ribose. Anot teismo, G. D. nepatogumai, praradus teisę vairuoti transporto priemones, yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini jo teises suvaržančiais labiau, nei tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Šį teismo nutarimą G. D. apskundė Vilniaus apygardos teismui.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu G. D. prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir jo atžvilgiu paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą – nekeičiant Vilniaus VPK nutarimu paskirtos baudos dydžio, tačiau teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą sutrumpinti iki 3 mėnesių. Pasak apelianto, teismas, nesutikdamas jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų, neatsižvelgė į tai, kad: jis beveik nevartoja alkoholio, o tai buvo išimtinis ir atsitiktinis atvejis; kad jam nustatytas neblaivumo laipsnis leidžiamą normą viršijo labai neženkliai; kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo ir padarė atitinkamas išvadas. Be to, G. D. teigimu, teisė vairuoti jam yra gyvybiškai svarbi siekiant susirasti darbą, užsidirbti lėšų pragyvenimui ir tinkamai rūpintis močiute (jis veždavo močiutę pas gydytojus, rūpinosi maisto produktais ir teikė visokeriopą pagalbą, dėl ko jam būtina vairuoti automobilį). Teisę vairuoti jis turi daugiau nei 18 metų, ji jam reikalinga dėl šeimyninių aplinkybių, darbo ir jo paieškos. Per savo vairavimo stažą jis buvo baustas tik už savo pobūdžiu nešiurkščius KET pažeidimus. Apeliantas nurodo suvokiantis, kad vairavimas neblaiviam gali sukelti pavojų, tai jis įsisąmonino ir tokio elgesio nekartos. G. D. įsitikinimu, bylos duomenys rodo, kad jis nesugebėjo įvertinti (nesitikėjo) to, kad išgėrus vieną kokteilį tai gali sukelti 0,52 promilės girtumą. Be to, ir medikų išvadoje nurodyta, kad jo dėmesys yra koncentruotas, iš uoslės iškvepiamame ore alkoholio nesijautė, jis nesvyravo, jo koordinacija buvo gera, o patikrinimo metu alkoholio kiekis iškvėptame ore nebeviršijo leistinos normos. Jis sumokėjo jam paskirtą baudą, dalyvavo mokymuose apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikio žmogaus sveikatai. Apeliantas pažymi ir tai, kad jam vairuojant nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai. Atsižvelgus į visa tai, apelianto įsitikinimu, teisę vairuoti transporto priemones jo atžvilgiu atėmus 12 mėnesių, tokia poveikio priemonė pažeistų proporcingumo principus.
Motyvuojamoji dalis
G. D. apeliacinis skundas atmestinas.
4. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiamas apylinkės teismo nutarimas, kuriuo paliktas galioti institucijos sprendimas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą G. D. paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą 1 (vieneriems) metams, yra teisėtas ir pagrįstas: šioje byloje nenustatyta jokių teismų praktikoje paprastai pripažįstamų ir šioje situacijoje svarbių bei išimtinių aplinkybių, kurios leistų peržengti sankcijos ribas ir minėtam asmeniui skirti švelnesnę negu įstatyme numatyta nuobauda. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš esmės visi apeliaciniame skunde nurodyti argumentai buvo išsamiai išnagrinėti apylinkės teismo ir dėl jų pasisakyta.
5. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad minėta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-41-2014; 2AT-20-942/2016; 2AT-38-303/2016). Visgi apygardos teismas, įvertinęs pateiktoje medžiagoje esančius, o ypatingai G. D. charakterizuojančius, duomenis, konstatuoja, jog šioje situacijoje sprendimas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas pastarojo atžvilgiu būtų neteisingas ir neužtikrintų ANK 22 straipsnyje numatytų tikslų.
6. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, atkreipia dėmesį į tai, jog G. D. pakankamai dažnai pažeidžia KET reikalavimus – įskaitant aptariamą pažeidimą per šį laikotarpį apeliantas administracine tvarka baustas 12 kartų ir visi pažeidimai buvo susiję su KET reikalavimų nesilaikymu. Iš dalies sutiktina su apelianto argumentu, kad minėti pažeidimai nebuvo tokie pavojingi, kaip šioje byloje aptariamas pažeidimas, tačiau jie jokiu būdu nelaikytini formaliais, be to, apygardos teismo vertinimu, jie taip pat rodo G. D., kaip eismo dalyvio, abejingumą KET taisyklėms. Ypatingai pažymėtina tai, kad G. D. net paskutiniu laiku – laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 24 d. iki 2018 m. birželio 26 d. – net 3 kartus vairavo transporto priemonę, kuri negalėjo būti eksploatuojama: vienu atveju vairuotas automobilis su negaliojančiais valstybiniais numeriais; kitu – G. D. nesustojo priešais sankryžą įrengtą kelio ženklą „STOP“, o šio pažeidimo metu jo automobilis nebuvo įregistruotas bei nebuvo atlikta jo privalomoji techninė apžiūra; trečiu – jo eksploatuota transporto priemonė nebuvo apdrausta privalomuoju draudimu (b. l. 11-12). Įvertinus tai, kad G. D. per paskutinius 5 metus baustas ir už kitus KET pažeidimus, negalima daryti išvados, kad pastarasis stengiasi laikytis ir gerbia KET, kad yra pavyzdingas vairuotojas. Jau aptarti praeityje G. D. padaryti pažeidimai rodo, kad pastarasis kaip kelių eismo dalyvis pernelyg dažnai elgiasi neatsakingai, nepaisydamas įvairių pažeidimų ir taikomų poveikių priemonių, G. D. ir toliau pavojingai veikė, o jo paskutinis pažeidimas buvo itin pavojingas. Tokių aplinkybių kontekste sankcijoje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo minimumas laikytinas proporcinga poveikio priemone, kuri būtina užtikrinti ANK 22 straipsnio paskirtį.
7. Tokių teismo išvadų nekeičia ir apelianto nurodytos aplinkybės apie santykinai nedidelį jo neblaivumo laipsnį, teisės vairuoti būtinumą siekiant įsidarbinti ir pasirūpinti močiute. Pirmiausia pažymėtina tai, kad neblaivumo laipsnis buvo įvertintas jau pirmosios instancijos teismo skiriant nuobaudą (tai tiesiogiai nurodyta ir skundžiamame nutarime (b. l. 24)) – G. D. paskirta bauda ir teisės vairuoti atėmimas savo dydžiu yra minimalūs. Dėl šeiminių aplinkybių ir galimybės dirbti suvaržymo atėmus teisę vairuoti pažymėtina, jog G. D. vairuodamas automobilį neblaivus privalėjo įvertinti galimas tokio elgesio pavojingas pasekmes, taip pat tai, kad už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam numatyta griežta administracinė atsakomybė, kuri gali sukelti ir sukelia nepatogumus. Nuspręsdamas vairuoti automobilį netrukus po alkoholio vartojimo, apeliantas, nors apeliaciniame skunde ir bandoma pagrįsti tam tikrą jo neatsargumą (nesitikėjimą, jog po vieno kokteilio jis pasiekė neleidžiamą neblaivumo laipsnį), parodė nustatytų saugaus eismo taisyklių nepaisymą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad net ir neturėdamas teisės vairuoti G. D. vis dar aprūpina savo močiutę produktais ir pan., todėl akivaizdu, kad šio asmens interesai nepagrįstai nenukentės (šiuo atveju nepateikti ir atitinkami duomenys apie itin sunkią minėto asmens būklę; jog G. D. yra vieninteliu asmeniu galinčiu teikti pagalbą; kad jam praradus teisę vairuoti gali kilti grėsmė kito asmens sveikatai ir pan. ). Apygardos teismas pažymi ir tai, kad priimtas sprendimas neatima G. D. teisės į darbą iš esmės – G. D. turi galimybę užsiimti ir kitokio pobūdžio veikla, o ir jam skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas taip pat nesitęs neapibrėžtą laiką.
8. Visa tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, rodo, kad būtent teisės vairuoti transporto priemones terminuotas atėmimas yra būtinas siekiant ANK 22 straipsnyje nurodytų administracinės nuobaudos tikslų: ne tik nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis bet ir juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Teismas pabrėžia, kad tokio pobūdžio bylose, siekiant apsaugoti visuomenę nuo itin pavojingų teisės pažeidimų padarinių, itin svarbus jos prevencinis ir auklėjamasis pobūdis. Šis tikslas turint omenyje šio sprendimo 6 pastraipoje aptartus apelianto pažeidimus itin svarbus. Be to, jis nukreiptas ne tik pažeidimą padariusį asmeninį, bet ir kitus asmenis, siekiant užkirsti kelią tokiems pažeidimams ateityje ir neleidžiant formuotis nebaudžiamumo už padarytus teisės pažeidimus jausmui. Reziumuodamas apygardos teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 28 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo pagrindų šioje situacijoje neįžvelgiama.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
G. D. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 28 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.