Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-11-02 · Byla Nr. Ik-2789-562/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-2789-562/2010Sprendimas · 2010-11-02Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-06-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-11-02
Bylos Nr.
Ik-2789-562/2010
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01947-2010-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rosita Patackienė (pran.), Nijolė Šidagienė, Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas
A. Č.
Atsakovas
Įmonių bankroto valdymo departamentui prie LR Ūkio ministerijos
Advokatai
Andrius Baranskis, Valentinas Baltrūnas
Administracinė byla Nr. I-2789-562/2010(Proceso Nr. 3-61-3-01947-2010-7)Procesinio sprendimo kategorija 38;74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos primininkės ir pranešėjos Rositos Patackienės, teisėjų Arūno Kaminsko ir Nijolės Šidagienės, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant pareiškėjui A. Č., pareiškėjo atstovui advokatui Valentinui Baltrūnui, atsakovo atstovui Giedriui Galentui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. skundą atsakovui Įmonių bankroto valdymo departamentui prie LR Ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. Č. (toliau – ir Pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b.l. 1-4) prašydamas panaikinti Įmonių bankroto ir valdymo departamento prie LR Ūkio ministerijos direktoriaus 2010-05-21 įsakymą Nr.V-35 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo už Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 36 str. 1 d. reikalavimų pažeidimą bankroto administratoriui A. Č. paskirtas – įspėjimas.

Skunde nurodant, kad skundžiamas Įsakymas priimtas iš esmės vadovaujantis UAB ,,Raimartas” (toliau – ir Bendrovė), kurio bankroto administratoriumi 2005-01-19 Panevėžio apygardos teismo nutartimi paskirtas Pareiškėjas, buvusio direktoriaus A. M. atstovo advokato A. B. skundu ir jame išdėstytais argumentais, kad Pareiškėjas būdamas UAB „Raimartas” administratoriumi reikalavimo perleidimo sutartimi sau asmeniškai perleido 237 077,56 Lt ir tokiais veiksmais pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 36 str. 1 d. nuostatas. Pareiškėjo teigimu, šie skundo teiginiai bei argumentai, kuriais jie grindžiami, yra teisiškai nepagrįsti, kadangi klausimą, dėl reikalavimo teisių perleidimo į atsakovą A. M. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje svarstė ir šiuo klausimu priėmė sprendimą BUAB „Raimartas” kreditorių susirinkimas, todėl Pareiškėjas negalėjo ir neperleido sau reikalavimo teisės, taigi netapo UAB „Raimartas” kreditoriumi. Reikalavimo perleidimo sutartys buvo sudarytos griežtai vykdant kreditorių susirinkimo nutarimą. Sutartys buvo pasirašytos 2007-11-16, o 2007-11-19 Panevėžio apygardos teismas priėmė sprendimą dėl bendrovės pabaigos. Kadangi Bendrovės likvidavimui skirtas 24 mėn. laikotarpis jau buvo suėjęs, todėl tai, kaip panaudoti neparduotą bendrovės turtą sprendžia tik kreditoriai, šiuo atveju vienintelis kreditorius AB Turto bankas, kuris atsisakė dalies reikalavimo teisės į A. M. Nepagrįstas ir skunde nurodytas teiginys, kad administratorius privalėjo atstatinėti A. M. sunaikintus bendrovės dokumentus, kadangi būtent A. M. privalėjo perduoti administratoriui bendrovės dokumentus bei turtą, tačiau to nepadarė, dėl to teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl Bendrovės buhalterinių dokumentų neišsaugojimo ir/ar sunaikinimo, apgaulingos apskaitos tvarkymo bei dokumentų klastojimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, nuobauda jam skirta nepagrįstai, kadangi Departamentas netinkamai atliko bankroto administratoriaus veiklos patikrinimą, netinkamai vertino faktines aplinkybes, neteisingai išaiškino ir taikė įstatymą. Buvo pažeistos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006-10-10 įsakymu Nr. 4-377 patvirtintų Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11 punkto nuostatos, kadangi Pareiškėjui nebuvo įteiktas Departamento direktoriaus rašytinis pavedimas, todėl A. Č. negalėjo pateikti paaiškinimų, taip pat nebuvo informuotas ar kviečiamas į Departamentą. Pareiškėjui taip pat nebuvo pateiktas įsakymo skirti nuobaudą nuorašas. Pagal Taisyklių 11 punktą, numatantį, kad administratoriaus veikla gali būti tikrinama administruojamoje įmonėje, apskritai nebuvo galimas bankroto administratoriaus veiklos kontrolė, kadangi UAB „Raimartas” išregistruota 2008-01-03.

Pareiškėjas taip pat pažymi, kad teikime nepagrįstai nurodyta, jog administravimo išlaidos buvo apmokėtos bankrutuojančios įmonės reikalavimo teise ir todėl manytina, kad administratorius pažeidė BĮ 36 str. 1 d., kadangi sprendimą dėl reikalavimo teisės perleidimo priėmė kreditorių susirinkimas, o faktiškai administravimo išlaidos apmokėtos nebuvo. Pats reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymas, nesudaro pagrindo išvadai, jog administravimo išlaidos buvo apmokėtos, taip pat nėra pagrindo remtis Aukščiausiojo Teismo nutartimi, kadangi minėta sutartis nebuvo pripažinta niekine ir/ar negaliojančia.

Toliau teikime nurodoma, jog šiuo atveju, administravimo išlaidos buvo apmokėtos bankrutuojančios įmonės reikalavimo teise ir todėl manytina, kad administratorius pažeidė BĮ 36 str. 1 d. Tačiau pažymėtina tai, jog tokia išvada yra neteisinga todėl, kad sprendimą dėl reikalavimo teisės perleidimo priėmiau ne aš, o kreditorių susirinkimas, be to, priešingai, nei nurodoma teikime, faktiškai administravimo išlaidos apmokėtos nebuvo. Pats reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymas, nesudaro pagrindo išvadai, jog administravimo išlaidos buvo apmokėtos, be to, remtis Aukščiausiojo Teismo nutartimi taip pat nėra pagrindo, kadangi minėta sutartis nebuvo pripažinta niekine ir/ar negaliojančia. A. Č. taip pat nurodo, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 36 str. nuostatas kreditorių susirinkimas turi teisę sudaryti su bankroto administratoriumi bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės perleidimo sutartį ir tokiu būdu sumokėti administravimo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad Departamento direktorius skirdamas Pareiškėjui įspėjimą, neteisingai išaiškino įstatymą, ir todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris yra naikintinas.

Atsiliepimas

Atsakovas Įmonių bankroto ir valdymo departamentas prie LR Ūkio ministerijos (toliau – ir Atsakovas, Departamentas) atsiliepime į Pareiškėjo skundą (b.l. 22-24) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodant, kad atlikus A. Č. veiklos patikrinimą buvo nustatyta, jog 2007-11-15 vykęs Bendrovės kreditorių susirinkimas, nutarė Bendrovės reikalavimo teisę lygią 237077,56 litų sumai perleisti Pareiškėjui, o likusią sumos dalį – AB ,,Turto bankas”. Šio kreditorių susirinkimo nutarimo pagrindu, 2007-11-16 su A. Č. buvo pasirašyta reikalavimo teisių perleidimo sutartis. Kasacine tvarka negrinėtoje civilinėje byloje pagal ieškovų A. Č. ir AB ,,Turto bankas” ieškinį atsakovui A. M. Lietuvos Aukščiausias teismas 2008-05-13 sprendimu bylą perdavė iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, nurodydamas, kad administravimo išlaidos turi būti apmokamos iš pačios bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės lėšų. Nagrinėjamu atveju, administravimo išlaidos buvo apmokėtos bankrutuojančios įmonės reikalavimo teise, t.y. ne iš įmonės lėšų. Atsižvelgiant į tai, Atsakovas pripažino, kad A. Č. pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 36 str. 1 d., todėl jam buvo skirtas įspėjimas.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad administratoriaus veikla buvo tikrinama nagrinėjant ir vertinant ne tik prašymą, bet taip pat ir administratoriaus pateiktą informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus, kurie pateikti 2010-04-30 Pareiškėjo raštu Nr. 1. Taigi A. Č. teiginiai apie rašytinio pavedimo nebuvimą yra nepagrįsti. Taisyklių 11 p. aiškiai nurodoma, kad tik „tikrinant administratoriaus veiklą administruojamoje įmonėje ar administratoriaus buveinėje, tarnautojai ar komisijos nariai privalo administratoriui pateikti Departamento direktoriaus rašytinį pavedimą”. Taisyklių 2 punkte numatyta, kad administratorių veiklos kontrolės objektas yra bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras vykdančio ir (ar) vykdžiusio administratoriaus veikla, susijusi su įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo priimtų procesinių dokumentų (rezoliucijų, nutarčių, sprendimų ir t.t.), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų vykdymu, kai įmonės bankroto procesas vyksta ir (ar) vyko teismo ir ne teismo tvarka.

Teismo posėdyje Pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje yra kilęs ginčas dėl Įmonių bankroto valdymo departamento direktoriaus 2010-05-21 įsakymu Nr. V-35 (toliau – ir Įsakymas) A. Č. paskirtos nuobaudos – įspėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu Departamento direktoriaus įsakymu, A. Č. padavė teismui skundą (b.l. 1-4), prašydamas jį panaikinti. Šis Pareiškėjo reikalavimas grindžiamas tuo, kad priimtas įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi neteisingai aiškinamos ĮBĮ 36 str. 1 d. nuostatos, taip pat tuo, kad buvo pažeistos Taisyklių 11 punkto nuostatos, kadangi A. Č., kaip UAB ,,Raimartas” administratoriaus veiklos kontrolė, apskritai nebuvo galima, bei dėl to, kad jam nebuvo įteiktas Departamento pavedimas atlikti administratoriaus veiklos kontrolę, taip nesuteikiant jam teisės pateikti paaiškinimus ir dalyvauti atliekant tyrimą.

Ginčo teisiniams santykiams taikytinos LR Įmonių bankroto įstatymo bei Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006-10-10 įsakymu Nr. 4-377 patvirtintų Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių (toliau - Taisyklės) nuostatos.

Bankroto instituto tikslas yra apsaugoti kreditorių teises bei interesus, sudarant sąlygas jiems patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto, taip pat apsaugoti skolininko interesus, kad, esant galimybei, būtų atkurtas finansinis jo stabilumas. Vienas iš reikšmingiausių subjektų, nuo kurio veiklos tinkamumo priklauso bankroto procese siekiamų tikslų įgyvendinimas, yra bankrutuojančios įmonės administratorius, kurio teisinis statusas apibrėžtas ĮBĮ 11 straipsnyje. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalyje atskleistas įmonės administratoriaus veiklos turinys bei jo pareigos teikiant bankroto administravimo paslaugas. Administratorius, be kita ko, ĮBĮ nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis įmonės lėšomis, disponuoja (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktas), gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus (14 punktas), imasi priemonių skoloms iš įmonės skolininkų išieškoti (23 punktas).

Bylos duomenys patvirtina, kad Panevėžio apygardos teismo 2005-01-19 nutartimi UAB „Raimartas” iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskiriant A. Č. (b.l. 72-73). Panevėžio apygardos teismo 2005-04-11 nutartimi UAB ,,Raimartas” pripažinta bankrutavusia ir likviduota, įmonės administratoriui suteikiant Įmonių bankroto įstatymo 31 str. nustatytas teises ir pareigas, pavedant atlikti veiksmus, numatytus 32 str. 2 d. ir likviduoti bankrutavusią bendrovę, parduodant jos turtą bei reikalavimo teises įstatymo 32-33 str. tvarka, atsiskaityti su kreditoriais 34-35 str. nustatyta tvarka (b.l. 75). Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs bankroto administratoriaus prašymą įtraukti AB ,,Turto bankas” į UAB ,,Raimartas” kreditorių sąrašą, išbraukiant iš jo Panevėžio apskrities VMI, 2006-05-29 nutartimi šį prašymą tenkino ir patvirtino UAB ,,Raimartas” kreditoriaus Panevėžio apskrities VMI kreditorinio reikalavimo, sumoje 933376,24 Lt perleidimą naujam kreditoriui AB ,,Turto bankas”, įrašant jį į kreditorių sąrašą (b.l. 75). 2007-02-29 Panevėžio apygardos teisme UAB „Raimartas” administratorius A. Č., gindamas kreditorių bei bendrovės interesus atsakovui A. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 933376,24 1 Lt. nuostolių atlyginimo (b.l. 54-55). Įvykęs 2007-11-15 UAB ,,Raimartas” kreditorių susirinkimas nutarė už 30000,00 Lt Bendrovės reikalavimo teisės dalį, lygią 237077,56 litų sumai, perleisti administratoriui A. Č., o likusią reikalavimo dalį, lygią 696298,68 Lt sumai, už 88000,00 Lt - kreditoriui AB „Turto bankas” (b.l. 61). 2007-11-16 tarp BUAB ,,Raimartas” bei A. Č. buvo sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kurioje konstatuota, kad sutarties pasirašymo dieną Pradinis kreditorius, t.y. UAB ,,Raimartas”, Naujajam kreditoriui, t.y. A. Č., yra skolingas 30000 Lt kaip UAB ,,Raimartas” administratoriui už suteiktas administravimo paslaugas (1 p.), taip pat nurodant, kad perleidus pagal šią sutartį reikalavimo teises, bus laikoma, kad Pradinio kreditoriaus 30000 Lt dydžio skola Naujam kreditoriui bus laikoma padengta (3 p.) (b.l. 62). Panevėžio apygardos teismo 2007-11-19 sprendimu, atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės reikalavimo teisės perleistos, pajamų negauta, kreditorių reikalavimams tenkinti lėšų nėra, pripažinta, kad UAB ,,Raimartas” veikla pasibaigė dėl bankroto (b.l. 76). Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs Pareiškėjo ieškinį atsakovui A. M. dėl 933376,24 1 Lt. nuostolių atlyginimo, 2007-12-28 sprendimu ieškinį atmetė (b.l. 77-78). Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs A. Č. ir AB ,,Turto bankas” apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2007-12-28 sprendimo, 2008-05-13 sprendimu Panevėžio apygardos teismo sprendimą panaikino, priteisdamas A. Č. iš atsakovo A. M. 70098,55 Lt, o AB ,,Turto bankas” - 205879,99 Lt (b.l. 79-85). Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2008-11-04 nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2008-05-13 sprendimą panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (b.l. 86-94).

Įmonių bankroto valdymo departamente 2010-04-26 gautas A. Matulį atstovaujančio advokato Andriaus Baranskio skundas dėl bankroto administratoriaus A. Č. veiksmų, pažeidusių imperatyvius įstatymų reikalavimus ir padariusių žalą A. M. (b.l. 68). 2010-04-27 raštu Nr. (6.16)A2-1381 Departamentas A. Č. išsiuntė A. B. skundo kopiją, prašydamas pateikti išsamius paaiškinimus skunde nurodytais klausimais (b.l.67). 2010-05-03 Departamente gautas A. Č. 2010-04-30 raštas Nr. 1, kuriame nurodoma, kad skundas yra nepagrįstas, nes: reikalavimo teisės perleidimo sutartys buvo sudarytos vykdant kreditorių susirinkimo nutarimą; bendrovės likvidavimui skitas 24 mėn. laikas jau buvo suėjęs, todėl tai, kaip panaudoti neparduotą bendrovės turtą, teisę spręsti turėjo kreditoriai (b.l. 36-38). Atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytus duomenis, Departamento įgaliotas asmuo 2010-05-20 surašė teikimą dėl A. B. skundo, kuriame nurodė, jog manytina, kad A. Č. pažeidė LR įmonių bankroto įstatymo 36 str. 1 d. reikalavimus (b.l. 33). Šis teikimas A. Č. susipažinti pateiktas 2010-05-20 jį išsiuntus elektroniniu paštu (b.l. 34). Įmonių bankroto ir valdymo departamento direktorius 2010-05-21 įsakymu Nr. V-35 nusprendė už LR Įmonių bankroto įstatymo 36 str. 1 d. reikalavimų pažeidimą bankroto administratoriui A. Č. skirti – įspėjimą (b.l. 27).

Nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu Departamento direktoriaus įsakymu, A. Č. padavė teismui skundą (b.l. 1-4), prašydamas jį panaikinti. Šis Pareiškėjo reikalavimas grindžiamas tuo, kad priimtas įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi neteisingai aiškinamos ĮBĮ 36 str. 1 d. nuostatos, taip pat tuo, kad buvo pažeistos Taisyklių 11 punkto nuostatos, kadangi A. Č., kaip UAB ,,Raimartas” administratoriaus veiklos kontrolė, apskritai nebuvo galima, bei dėl to, kad jam nebuvo įteiktas Departamento pavedimas atlikti administratoriaus veiklos kontrolę, taip nesuteikiant jam teisės pateikti paaiškinimus ir dalyvauti atliekant tyrimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčijamas įsakymas, skiriant Pareiškėjui įspėjimą, priimtas dėl LR Įmonių bankroto įstatymo 36 str. 1 d. reikalavimų pažeidimo.

ĮBĮ 36 straipsnio, reglamentuojančio administravimo išlaidas, 1 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidos apmokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų). ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalis numato, kad pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos. Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalį administratoriaus atlyginimo suma ir jo mokėjimo tvarka nustatoma pavedimo sutartyje. Tokiu būdu, LR Įmonių bankroto įstatymu įmonės bankroto administravimo išlaidų apmokėjimo teisinius santykius reglamentuoja visa apimtimi, detaliai nustatant apmokėjimo šaltinius.Kadangi pagal ĮBĮ 36 straipsnio 1 d. nuostatas administravimo išlaidos turi būti apmokamos iš pačios bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės lėšų, atmestini Pareiškėjo nurodyti argumentai, kad už 30000 Lt administravimo išlaidų perleidžiant dalį įmonės reikalavimo teisių, nebuvo pažeistos ĮBĮ 36 straipsnio 1 d. nuostatos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įmonės administratorius A. Č. įgijo jo administruojamos bankrutavusios įmonės turtinę teisę, nors ĮBĮ 11 straipsnio 4 d. imperatyviai nustato, kad administratorius negali turėti teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Todėl šiuo atveju ne Atsakovas, o pats Pareiškėjas netinkamai aiškina ĮBĮ 36 straipsnio 1 d. nuostatas bei nepagrįstai remiasi Klaipėdos apygardos teismo 2010-04-16 nutartimi (b.l. 8), kadangi vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas( ABTĮ 20 straipsnio 3 d., 13 str. 1 d.). Teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 d.). Kad ĮBĮ 36 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas draudžia administravimo išlaidas apmokėti bankrutavusios įmonės turtine teise pripažino ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje pagal AB Turto bankas ir A. Č. ieškinį atsakovui A. M.dėl nuostolių atlyginimo, kas sudarė vieną iš pagrindų 2008-11-04 nutartimi perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (b.l.86-94). Pažymėtina, kad Kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (LR CPK 362 str.2d.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokioms faktinėms bylos aplinkybėms šio pažeidimo padarymas atitinka teisės aktų pažeidimo, už kuriuos gali būti bankroto administratoriui skirtos nuobaudos, sąlygas.

Pareiškėjas nurodo, kad reikalavimo perleidimo sutartys buvo sudarytos griežtai vykdant kreditorių susirinkimo nutarimą. Tačiau pagal LR Įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio 1 d. nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui; nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo, išskyrus Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo nustatytus atvejus. Todėl šie Pareiškėjo nurodyti argumentai yra nepagrįsti ir atmestini.Kaip jau buvo minėta, administratorius yra ypatingą teisinį statusą bankroto procese turintis šio proceso dalyvis, nuo kurio veiksmų sąžiningumo priklauso kreditorių ir skolininkų interesų apsauga.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Departamentas netinkamai atliko bankroto administratoriaus veiklos patikrinimą, nes buvo pažeistos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006-10-10 įsakymu Nr. 4-377 patvirtintų Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11 punkto nuostatos, kadangi Pareiškėjui nebuvo įteiktas Departamento direktoriaus rašytinis pavedimas, todėl A. Č. negalėjo pateikti paaiškinimų, taip pat nebuvo informuotas ar kviečiamas į Departamentą; pareiškėjui taip pat nebuvo pateiktas įsakymo skirti nuobaudą nuorašas.

Pagal Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių 2 p. nuostatas administratorių veiklos kontrolės objektas yra bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras vykdančio ir (ar) vykdžiusio administratoriaus veikla, susijusi su įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo priimtų procesinių dokumentų (rezoliucijų, nutarčių, sprendimų ir t. t.), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų vykdymu, kai įmonės bankroto procesas vyksta ir (ar) vyko teismo ir ne teismo tvarka. Pagrindas pradėti administratoriaus veiklos tikrinimą yra Departamente gautas skundas, prašymas, pareiškimas ar kita informacija dėl netinkamos administratoriaus veiklos (7 p.). Pagal Taisyklių 8 punktą administratoriaus veikla tikrinama taikant vieną ar kelis iš šių būdų: prašymų ir administratoriaus pateiktos informacijos ir ją pagrindžiančių dokumentų nagrinėjimas ir vertinimas (8.1. p.); prašyme pateiktų duomenų tikrinimas administruojamoje įmonėje (8.2. p.); prašyme pateiktų duomenų tikrinimas administratoriaus buveinėje (8.3.p.).Tikrinant administratoriaus veiklą administruojamoje įmonėje ar administratoriaus buveinėje, tarnautojai ar komisijos nariai privalo administratoriui pateikti Departamento direktoriaus rašytinį pavedimą (11 p.), su kuriuo turi būti pasirašytinai supažindintas administratorius, kurio veiklos kontrolė atliekama (14.1 p.). Taisyklių 17 p. nustato, kad Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos direktorius už teisės aktų pažeidimus ar kitus administratoriaus veiklos trūkumus, nustatytus atlikus administratoriaus veiklos tikrinimą, atsižvelgęs į jų reikšmingumą, savo sprendimu gali skirti administratoriui (kai administratorius yra juridinis asmuo, nuobauda skiriama jo įgaliotam asmeniui, kuris vykdo(-ė) konkrečios įmonės bankroto procedūras, ir (ar) jo vadovui) vieną iš Taisyklių 17.1 ir 17.2 p. nurodytų nuobaudų, atitinkamai įspėjimą arba viešai paskelbiamą įspėjimą. Taisyklių 18 ir 19 punktuose atitinkamai reglamentuojamas nuobaudos administratoriui skyrimas ir atsakovo direktoriaus veiksmai nustačius reikšmingus ar galiojant nuobaudai pakartotinai administratoriaus padarytus teisės aktų pažeidimus.

Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad Įmonių bankroto valdymo departamente 2010-04-26 buvo gautas A. M. atstovaujančio advokato A. B. skundas dėl bankroto administratoriaus A. Č. veiksmų, pažeidusių imperatyvius įstatymų reikalavimus ir padariusių žalą A. M. (b.l. 68). 2010-04-27 raštu Nr. (6.16)A2-1381 Departamentas A. Č. išsiuntė A. B. skundo kopiją, prašydamas pateikti išsamius paaiškinimus skunde nurodytais klausimais (b.l.67). 2010-05-03 Departamente gautas A. Č. 2010-04-30 raštas Nr. 1, kuriame nurodoma, kad skundas yra nepagrįstas, nes: reikalavimo teisės perleidimo sutartys buvo sudarytos vykdant kreditorių susirinkimo nutarimą; bendrovės likvidavimui skitas 24 mėn. laikas jau buvo suėjęs, todėl tai, kaip panaudoti neparduotą bendrovės turtą, teisę spręsti turėjo kreditoriai (b.l. 36-38). Atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytus duomenis, Departamento įgaliotas asmuo 2010-05-20 surašė teikimą dėl A. Baranskio skundo, kuriame nurodė, jog manytina, kad A. Č. pažeidė LR įmonių bankroto įstatymo 36 str. 1 d. reikalavimus (b.l. 33). Šis teikimas A. Č. susipažinti pateiktas 2010-05-20 jį išsiuntus elektroniniu paštu (b.l. 34). Įmonių bankroto ir valdymo departamento direktorius 2010-05-21 įsakymu Nr. V-35 nusprendė už LR Įmonių bankroto įstatymo 36 str. 1 d. reikalavimų pažeidimą bankroto administratoriui A. Č. skirti – įspėjimą (b.l. 27).

Kadangi Departamento direktoriaus rašytinis pavedimas administratoriui pateikiamas tikrinant administratoriaus veiklą administruojamoje įmonėje ar administratoriaus buveinėje, o nagrinėjamu atveju administratoriaus veikla buvo tikrinama Taisyklių 8.1.punkte nurodytu būdu, nepagrįsti pareikėjo argumentai dėl Taisyklių 11 p. pažeidimo. Bylos duomenys patvirtina, kad Pareiškėjas buvo informuotas apie gautą skundą, kurio pagrindu pradėtas administratoriaus veiklos tikrinimas (b.l. 67), taip pat nustatyta, kad Pareiškėjas A. Č. 2010-05-03 pateikė Departamentui paaiškinimus dėl advokato A. B. 2010-03-30 skundo (b.l. 36-38), todėl nepagrįstai Pareiškėjas nurodo, kad negalėjo pateikti paaiškinimų, taip pat nebuvo informuotas ar kviečiamas į Departamentą.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jam nebuvo pateiktas įsakymo skirti nuobaudą nuorašas. Pažymėtina, kad administratorių veiklos kontrolę reglamentuojančiose taisyklėse nėra nustatyta priimtų sprendimų įteikimo tvarka, todėl šiuo atveju taikytinos LR Viešojo administravimo įstatymo nuostatos. Viešojo administravimo įstatymo 34 str. 1 dalis nustato, kad administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu; asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu pranešama apie priimtą administracinės procedūros sprendimą ir nurodoma sprendimo apskundimo tvarka. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad Pareiškėjas buvo informuotas apie priimtą sprendimą (b.l. 29, 34). Atsižvelgiant į tai pripažintina, kad Atsakovo veiksmai informuojant Pareiškėją apie priimtą sprendimą atitiko nustatytą teisinį reglamentavimą, todėl atmestini Pareikėjo argumentai dėl netinkamai atliktos veiklos tikrinimo procedūros. Kita vertus, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtinta principinė procedūrinių pažeidimų įtakos viešojo administravimo akto teisėtumo vertinimui taisyklė: skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Ši įstatyminė nuostata reiškia, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas.

Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad negalima bankroto administratoriaus veiklos kontrolė, kadangi UAB „Raimartas” išregistruota 2008-01-03, nes administratorių veiklos kontrolės objektas yra bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras vykdančio ir (ar) vykdžiusio administratoriaus veikla, susijusi su įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo priimtų procesinių dokumentų (rezoliucijų, nutarčių, sprendimų ir t. t.), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų vykdymu, kai įmonės bankroto procesas vyksta ir (ar) vyko teismo ir ne teismo tvarka (Taisyklių 2 punktas).

Teisėjų kolegija nustatytų aplinkybių bei išdėstytų motyvų pagrindu konstatuoja, kad Pareiškėjo pažeidimas atitinka teisės aktų pažeidimo, už kuriuos gali būti bankroto administratoriui skirtos nuobaudos, sąlygas. Kadangi A. Č. skirta švelniausio pobūdžio nuobauda, todėl dar labiau jos švelninti nėra galimybės. Atsižvelgiant į tai, skundas atmestinas.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127, 129 str., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjo A. Č. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas KaminskasRosita PatackienėNijolė Šidagienė