Šiaulių apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos ieškinį atsakovams A. J. ir UAB „Baltic Oil Company“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

3. Bylos duomenimis nustatyta, jog A. J. Mažeikų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, nubaustas 2 200 Eur (dvejų tūkstančių dvejų šimtų eurų) bauda už tai, kad jis, būdamas UAB „Baltic Oil Company“ vadovu, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą nuo 2017-10-17 iki 2017-10-26 atlikdamas mokėjimus kitiems kreditoriams, bet ne ieškovui šioje byloje. Šiaulių apygardos teismas 2018-01-25 nutartimi šį nutarimą paliko nepakeistą. Už tą patį pažeidimą A. J. Telšių apylinkės teismo Mažeikų rūmų 2018 m. sausio 25 d. nutarimu nubaustas 2 000 Eur bauda, tačiau Šiaulių apygardos teismas 2018-03-28 nutartimi šį nutarimą pakeitė iš dalies ir baudą panaikino.

4. Mokestinė nepriemoka išieškoma Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Minėtas įstatymas įtvirtina visus galimus mokestinės nepriemokos administravimo veiksmus, tarp kurių yra numatyti ir priverstinio išieškojimo būdai (komentuojamo įstatymo 106 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad bandė naudotis kokiu nors mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdu. Įstatymu aiškiai reglamentuojant mokestinės nepriemokos išsiieškojimo tvarką, siekimas šią nepriemoką išsiieškoti civilinėje byloje subsidiariai iš šiuo metu bankrutuojančios UAB „Baltic Oil Company“ ir jos buvusio vadovo A. J., kuris įmonėje dirbo kiek daugiau nei du mėnesius laikytinas netinkamu turimų teisių įgyvendinimo būdu.

5. Pažymėtina, jog ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimus, t. y. kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimus, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais. Šio straipsnio sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. Apylinkės teismai, nagrinėdami A. J. administracinio nusižengimo bylas, nustatė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo veiksmais, t. y. nesilaikydamas CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo, nuo 2017-10-17 iki 2017-10-26 vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne su Valstybine mokesčių inspekcija, taip pažeisdamas jos, kaip kreditorės, teises, ir tokiais savo veiksmais padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Kadangi, kaip minėta, ši veika yra formali, dėl administracinio nusižengimo padarymo VMI patirtos turtinės žalos (negautų pajamų) dydis nebuvo nustatinėjamas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti šią žalą iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens - A. J.

6. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ANK atsako tik fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią ANK yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte (ANK 2 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad juridinio asmens atsakomybės ANK nenumato. Nagrinėjamu atveju prašoma priteisti turtinė žala susideda išimtinai tik iš susidariusios mokestinės nepriemokos - mokesčio nepriemokos ir mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėtos su mokesčiu susijusios sumos (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 19 punktas). Pažymėtina, kad susidariusią mokestinę nepriemoką VMI yra skolingas juridinis asmuo - bendrovė „Baltic Oil Company“, o ne asmeniškai šios bendrovės direktorius A. J.. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisės aktų reglamentuotas UAB, kaip ribotos civilinės atsakomybės asmens, teisinis statusas patvirtina, kad šios bendrovės turtas yra atskirtas nuo šio juridinio asmens dalyvių (taip pat ir vienintelio akcijų savininko) turto. UAB nuosavybė – tai turtas, kurį sudaro akcinis kapitalas ir kitas turtas, įneštas pačių savininkų, pasiskolintas iš kitų kreditorių arba uždirbtas naudojant turtą, kuriuo tam tikru momentu disponavo bendrovė. Tačiau akcininkų nuosavybe laikytinas tik toks turtas, kuris jiems lieka, patenkinus visų kitų kreditorių reikalavimus, grąžinus skolas. Taigi, vadovaujantis šia bendrovės vadovo ir pačios bendrovės turto atskirtinumo taisykle, mokestinės nepriemokos priteisimas iš bendrovės direktoriaus nėra galimas.

7. Pažymėtina, jog Šiaulių apygardos teismas 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-64-368/2018 atsisakė iškelti UAB ,,Baltic Oil Company“ restruktūrizavimo bylą ir 2018 m. liepos 11 d. nutartimi iškėlė UAB ,,Baltic Oil Company“ bankroto bylą, todėl ieškovo 2018-04-23 teismui pateiktas ieškinys su reikalavimu priteisti žalą iš atsakovų yra akivaizdžiai skubotas, pateiktas nesilaikant aukščiau minėtos mokestinių nepriemokų išieškojimo tvarkos nustatytos atitinkamais įstatymais.

8. Teismų praktikoje nurodyta, kad atsakingas dėl neįvykdytų mokestinių prievolių asmuo mokesčių įstatymų pagrindu yra juridinis asmuo kaip mokesčio mokėtojas – mokestį išskaičiuojantis asmuo (Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 17, 18 punktai). Šios mokestinės prievolės kyla mokesčių įstatymu nustatytais pagrindais – įvykus apmokestinamai atitinkamu mokesčiu ūkinei ar finansinei operacijai. Taigi, mokestinė prievolė savo prigimtimi nėra žala, nes nėra neteisėtų veiksmų rezultatas ir šiuo nagrinėjamu atveju negali būti priteisiama iš atsakovų kaip to prašo ieškovas.

9. Byloje nėra paneigti atsakovo A. J. argumentai, kad jo vadovavimo įmonei laiku, t. y. nuo 2017-10-23 iki 2017-12-15 iš bendrovės sąskaitos AB „Swedbank“ atsakovui buvo pervesta 1 309 508,05 Eur, o iš AB SEB banko sąskaitos dar 56 270,48 Eur (b. l. 132-138). Ši aplinkybė rodo, kad atsakovas A. J. neturėjo tyčios padaryti žalos ieškovui ar kitiems kreditoriams. Šiuo atveju darytina išvada, jog galimai ilgalaikės strategijos bendrovėje nebuvo, galbūt jai netinkamai vadovauta, tačiau iki bankroto bylos iškėlimo įmonė veiklos nenutraukė, mokėjo darbuotojams atlyginimus, dalies darbuotojų funkcijas vykdė bendrovės vadovas, todėl įmonės vadovo veiksmų nėra pagrindo pripažinti tyčiniais veiksmais, kuriais siekiama vengimo atsiskaityti su kreditoriais, įmonės nemokumo ir bankroto. Priešingai, nustatyti bendrovės ir jos vadovo veiksmai rodo jų siekį gaivinti įmonės veiklą ir ją išsaugoti.

10. Teismų praktikoje nustatyta, kad už neįvykdytą savo prievolę pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o fizinių asmenų atsakomybė galima išskirtiniais atvejais. Pažymėtina, kad pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalies taisyklę fizinių asmenų (juridinio asmens dalyvių) pareiga subsidiariai atsakyti savo turtu pagal juridinio asmens prievoles gali būti pripažinta tais atvejais, kai juridinio asmens dalyvio veiksmai buvo nesąžiningi ir būtent dėl šių veiksmų juridinis asmuo negali vykdyti savo prievolės. Paprastai tokios situacijos susiklosto, kai dėl vadovo neteisėtų veiksmų išoriniuose santykiuose juridinis asmuo tampa nemokus, bankrutuoja ir kai nustatytos visos būtinos jo (vadovo) deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys, kaltė, tačiau šioje byloje tokių aplinkybių nėra nustatyta (CK 6.246–6.249 straipsniai) (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-298/2006, 3K-3-130/2011, 3K-3-493/2012, 3K-3-176/2014, 3K-3-283/2014, 2AT-70-976/2017).

11. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo praktikoje nagrinėjant baudžiamąsias bylas nurodyta, jog fizinio asmens nuteisimas už turtinio, ekonominio ar finansinio pobūdžio nusikalstamą veiką, lėmusią juridinio asmens mokestinės prievolės neįvykdymą, savaime nėra pakankamas pagrindas konstatuoti visas būtinas sąlygas nuteistų fizinių asmenų civilinei atsakomybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323-489/2016, 2K-7-304-976/2016, 2K-7-30-788/2017). Kaip konstatuota kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348-788/2017, civilinėse bylose, kuriose sprendžiamas klausimas dėl bendrovės vadovų civilinės atsakomybės pagal neįvykdytą bendrovės mokestinę prievolę (net ir nusikalstamo mokesčių vengimo atveju), iš juridinio asmens vadovų paprastai priteisiamą žalą sudaro juridiniam asmeniui pagal Mokesčių administravimo įstatymą priskaičiuoti delspinigiai ir paskirtos baudos už mokesčių sumokėjimą ne laiku, o nesumokėtų mokesčių suma lieka juridinio asmens prievole. Tokia teismų praktika civilinėse bylose pagrįsta tokiais argumentais: 1) iki nemokumo atsiradimo vadovas neturi pareigos kreditoriams (tarp jų ir VMI) ir veikia tik pačios bendrovės interesais, todėl vadovo turtinės atsakomybės apimtį lemia būtent bendrovei padaryta žala; 2) VMI mokestinis reikalavimas juridiniam asmeniui kyla įstatymo, o ne civilinės atsakomybės pagrindu; 3) bendrovės mokestinės prievolės nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, jos kyla mokesčių įstatymu nustatytais pagrindais ir yra būtinosios veiklos išlaidos, todėl pareiga jas kompensuoti iš civilinės atsakomybės prievolės vadovui nekyla (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-624/2013, 3K-3-54-701/2017).

12. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. liepos 11 d. nutartimi iškėlė UAB ,,Baltic Oil Company“ bankroto bylą. Lietuvos apeliacinis teismas 2018-08-30 nutartimi palikdamas pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą konstatavo, jog UAB „Baltic Oil Company“ 2018 m. rugpjūčio 28 d. duomenimis turėjo 5 294 374,83 Eur dydžio nepriemoką VMI. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog mokesčių inspekcija jau kreipėsi į bankroto administratorių dėl minėtos nepriemokos įtraukimo į kreditorių reikalavimų sąrašą, todėl bankroto byloje yra pagrįstai keliamas klausimas dėl nepriemokos išieškojimo iš UAB „Baltic Oil Company“. Pažymėtina, kad bankrutuojanti įmonė susidariusios nepriemokos dydžio ir jos pagrįstumo neginčija, o bankroto procesas nėra pasibaigęs.

13. Esant šioms aplinkybėms ieškinio dalis dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš atsakovo A. J. atmestina, o kita ieškinio dalis dėl susidariusios mokestinės nepriemokos atlyginimo iš atsakovo UAB „Baltic Oil Company“ turi būti palikta nenagrinėta, tokiu būdu neužkertant kelio VMI išieškoti susidariusią nepriemoką bankroto byloje įstatymų nustatyta tvarka (Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 296 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinio dalį dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš atsakovo A. J. atmesti.

Kitą ieškinio dalį dėl mokestinės nepriemokos atlyginimo iš atsakovo UAB „Baltic Oil Company“ palikti nenagrinėtą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.