Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. S. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, tretieji asmenys A. B., AAS „G. B.“ dėl negautų pajamų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo AAS G. B. Lietuvos filialas apie teismo posėdį informuotas ( t.2, b.l. 142), atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

Trečiasis asmuo A. B. apie teismo procesą informuotas LR CPK 130 str. tvarka (t.2, b.l. 51), atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

LR CK 6.249 str. 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju klausimas, be CK 6.249 str., taikytinos ir CK 6.283 str. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Kaip aiškinama Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje šios kategorijos bylose, negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vasario koncernas“ v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-3-600/2002; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. D. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-351/2011 kt.). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 24 d. nutarimas J. Z. v. UAB ,,Baldras“ byloje Nr. 3K-P-346/2004; 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas V. Š. v. A. N., A. N. byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis R. J. firma „Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija byloje Nr. 3K-3-62/2008; kt.).

Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo A. B. 2012-01-20, apie 22.00 val., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Rover 620“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, važiuodamas Ozo gatve Vilniuje, ties pastatu Ozo g. 10A atsitrenkė į stovintį ant važiuojamosios kelio dalies „M. B. E200“ ieškovą L. S. ir jį prispaudė prie šio automobilio bagažinės, dėl ko nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata dėl atvirų abiejų kojų blauzdikaulių ir šeivikaulių lūžių, kairio šlaunikaulio kūno lūžio, abiejų kojų daugybinių paviršinių sužalojimų, trauminio šoko, dėl dešinės kojos amputacijos dėl blauzdos minkštųjų audinių defektų (b. l. 37), dėl ko L. S. neteko 70 proc. bendrojo darbingumo (b. l. 32-33). Vilniaus apygardos teismas 2013-10-11 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-596-468/2013 pripažino A. B. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 3 d. (b. l. 5-19). A. B. buvo paskirta trisdešimt penkių parų arešto bausmė ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams, atlikus paskirtą arešto bausmę (BK 68 str. 4 d.). Taip pat Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs tai, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti L. S. negautas pajamas, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostata, pripažino nukentėjusiajam L. S. teisę į civilinio ieškinio dalį dėl negautų pajamų nuo 2013-04-01 patenkinimą iš A. B., o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka ( t.1, b.l. 5-19).

Aukščiau paminėto eismo įvykio pasekmėje ieškovas tapo nedarbingas 70 proc., jo sveikatos, neįgalumo būklę patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai ( t.1, b.l. 31, 32, 33, 34, 35, 37, 38, 39, 134-146,148-149,, t.2, b.l. 29-33).

Lietuvos Respublikos TPVCAPDĮ 17 str. 1 d. nustatyta, jog Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Pagal šį punktą Biuras moka išmoką ir tais atvejais, kai žala padaryta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Patikslintu ieškiniu ( t. 2, b.l. 101-104) ieškovas reiškia ieškinio reikalavimą pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 str. 1 d.1p. nuostatas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, nes eismo įvykio kaltininkas eismo įvykio metu vairavo transporto priemonę neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklausė krovininis automobilis MAN 8.163, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio gamybos metai 1997-12-09 ( t.1, b.l. 36). Iš darbo sutarties turinio, nustatyta, kad ieškovas nuo 2009-10-22 dirbo UAB „Normantas ir Ko“ autokrautuvo vairuotoju ( t.1, b.l. 147), šios bendrovės direktorius teismui pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriuo nurodė, kad ieškovas savo automobiliu teikė šiai bendrovei automobilio nuomą su vairavimo paslauga, sutarties šalys turėjo planų tęsti šiuos santykius 2012, 2013, 2014 ir vėlesniais metais ( t.1, b.l. 150). Aplinkybė, kad ieškovui priklausantis automobilis buvo išnuomotas bendrovei UAB „Normantas ir Ko“ su vairavimo paslauga, kurią teikė ieškovas, patvirtina 2010-05-03 automobilio nuomos neterminuota sutartis ( t.1, b.l. 24-25). Šia sutartimi šalys susitarė: jog nuomininkas nuomotojui mokės 500 Lt už kiekvieną automobilio nuomos mokestį, iš šios sumos nuomininkas kas mėnesį išskaičiuoja ir perveda į valstybės biudžetą įstatymo nustatytą 15 proc. gyventojų pajamų mokestį ( sutarties 10p.), nuomininkas nuomos laikotarpiu apmoka kuro sąnaudas ( sutarties 8p.), nuomotojas nuomos laikotarpiu privalo techniškai prižiūrėti automobilį, užtikrinti tinkamą jo būklę ( sutarties 5p.), nuomotojas privalo teikti automobilio vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas ( sutarties 6p.), nuomotojas privalo drausti automobilį ir jos valdytojo civilinę atsakomybę ( sutarties 7p.), taip pat sutarties 3p. šalys konstatavo, kad sutarties sudarymo metu automobilis yra tvarkingos techninės būklės ir yra tinkamas naudoti pagal paskirtį visą nuomos terminą. Vertinant šios sutarties turinį, sutiktina su atsakovo argumentais, jog skaičiuojant ieškovo negautas pajamas pagal aukščiau paminėtą sutartį, būtina įvertini automobilio eksploatavimo išlaidas, kurias automobilio savininkas, t.y. ieškovas pagal sutarties sąlygas prisiėmė sau. Ieškovas, šalindamas Vilniaus apygardos teismo 2016-01-12 nutartyje, kuria byla grąžinta naujam nagrinėjimui, nurodytus trūkumus dėl ieškinio reikalavimo, pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius ieškovui priklausiusio automobilio eksploatavimo išlaidas sutarties galiojimo metu bei šių išlaidų skaičiuotę, kurios įtakoja ieškovo negautas pajamas. Banko išrašai ( t.2, b.l. 106-111, 112-115), patvirtina aplinkybę, jog ieškovo įsigytus automobiliui degalus apmokėdavo automobilio nuomininkas „Normanas ir Ko“, kaip ir nustatyta sutarties 8p. Kaip minėta, ieškovas pagal sutarties sąlygas patyrė privalomojo automobilio draudimo, automobilio techninės apžiūros išlaidas, bei kitas automobilio eksploatavimo išlaidas, kurias nurodė patikslintame ieškinyje ( t.2, b.l. 25-26, 27-28 , 101-104), t.y. metinė privalomoji transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo kaina -432 Lt ( 1285,12 Eur) per metus, privaloma techninė apžiūra, atliekama kas vieneri metai – automobilis MAN 8.163 yra priskiriama N2 klasės krovininiams automobiliams, todėl kainavo 72 Lt ( 20,85 Eur), už dyzeliu varomų variklių dūmingumo patikra reikėdavo mokėti 12 Lt ( 3,48 Eur) vieną kartą per metus, eksploatacinės medžiagos: oro filtro kaina 75,68 Lt ( 21,92 Eur), kuro filtro 17,78 Lt ( 5,15 Eur), tepalo filtras 24,34 Lt (7,05 Eur), variklio tepalas 16 litrų 179,06 Lt ( 51,86 Eur), stabdžių kaladėlės 183,68 (53,20 Eur) keitimas vieną kartą per 2 metus, sudaro 85,98 Eur, į metus sudaro 42,99 Eur. Einamojo remonto darbų kainos: filtrų ir alyvos keitimas 133,69 Lt (38,72 Eur), stabdžių kaladėlių keitimas dvi ašys 267,38 Lt ( 77,44 Eur), keitimas vieną kartą per du metus sudaro 116,16 Eur, per vienerius metus sudaro 58,08 Eur. sumą. Kuro išlaidas sumokėdavo darbdavys. Apibendrinant, visos automobilio eksploatavimo išlaidos per metus sudarydavo 250,52 Eur. Įvertinus, kad gaunamos pajamos iš automobilio nuomos per 12 mėnesių yra 5100 Lt ( 1477,06 Eur), atėmus metines išlaidas 250,52 Eur, gaunama 1226,54 Eur tenkančios pajamos per metus arba 102,21 Eur per mėnesį. Todėl 2012-02-01, nuo eismo įvykio dienos iki 2014 m. sausio mėnesio, ieškinio pareiškimo teismui dienos, ieškovas būtų gavęs 2350,83 Eur pajamų, o įvertinus, kad transporto priemonę dar būtų galėjęs eksploatuoti ir nuomoti ne mažiau, kaip 10 metų, ieškovas būtų gavęs 12265,20 Eur pajamas, skaičiuotinas nuo ieškinio teismui padavimo dienos. Aplinkybei, kad ieškovui priklausęs automobilis galėjo dar būti eksploatuojamas dar 10 metų, įrodyti, ieškovas pateikia Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-12-02 įsakymu Nr. 2B-479 patvirtintuose Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimuose“ 9 Valstybės žinios, 2008, Nr. 141-5606), kur nurodyta, jog vidutinis amžius tokio automobilio, kurį eksploatavo ieškovas, yra 23 metai ( t.2, b.l. 119-121), todėl ieškovo argumentacija, jog sutarties sudarymo metu jo automobiliui buvo 13-14 metų amžiaus, ir kad minėtas automobilis būtų buvęs eksploatuojamas dar 10 metų, nes ieškovas šį automobilį atsakingai prižiūrėjo, laikytina pagrįsta ir logiška, nes byloje nėra duomenų, kad automobilis būtų buvęs neprižiūrimas, neteisingai eksploatuojamas ir pnš. Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas 2012-03-20 automobilį pardavė už 1000 Lt ( t.1, b.l. 29), paaiškindamas, jog pardavimo kaina neteigia, kad automobilio techninė būklė buvo bloga, automobilį pardavė praktiškai po eismo įvykio, nes jam gydymui skubiai buvo reikalingos lėšos, todėl nebuvo laiko ieškoti kitų pirkėjų. Šių ieškovo argumentų atsakovas nepaneigė, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Pažymėtina, jog šios ieškovo gautos pajamos už parduotą automobilį turėtų būti išminusuojamos iš jo prašomos priteisti negautų pajamų sumos.

Apibendrinant aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovas įrodė ieškinio reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo. Todėl, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina nuo 2012-02-01 ( nuo eismo įvykio dienos ) iki 2014 m. sausio mėnesio, ieškinio pareiškimo teismui dienos, 2350,83 Eur negautų pajamų, ir negautas pajamas už 10 metų, kurias sudaro 12265,20 Eur skaičiuotinas nuo ieškinio teismui padavimo dienos, išminusavus automobilio pardavimo 1000 Lt ( 289,85 Eur) kainą, todėl galutinė priteistina negautų pajamų suma už 10 metų yra -11975,35 Eur, iš viso - 14326.18 Eur žalai atlyginti.

Pažymėtina, jog atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį ( t.2. b.l. 128-129), savo teiginių, jog nesutinka su ieškinio reikalavimu ir kad ieškovas neįrodė ieškinio reikalavimo realumo, niekuo neargumentavo ir nepagrindė. Atsakovas neginčijo ieškovo teiktų automobilio eksploatavimo išlaidų, jų paskaičiavimo metodikos, o tik nurodė, kad šios išlaidos yra dalinės ir nėra atlikto visapusiško galimų išlaidų vertinimo ateičiai, eksploatuojant automobilį iki 2024 metų ( padangų keitimas, kapitalinis remontas ir pnš). Pagal LR CPK 12 str. nuostatas, civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Todėl atsakovui nepakanka teigti, kad jis nesutinka su reikalavimu, bet nesutikimą turi pagrįsti, kaip antai, ir jo nurodytas pastabas dėl automobilio padangų keitimo, galėtų bent statistiškai nurodyti tokio tipo padangų vidutinį eksploatavimo laikotarpį, ar kas kiek laiko vidutiniškai turėtų būti atliekamas tokio tipo automobilio kapitalinis remontas, tokio remonto privalomumas, kokie normatyviniai aktai numato tokio pobūdžio keliamus reikalavimus ir pnš. Ieškovo argumentų, kad jis automobilį prižiūrėjo, kad buvo geros būklės, ir kad kapitalinis remontas nebuvo reikalingas, atsakovas nepaneigė.

Vadovaujantis LR CK 6.37 str. 2 d. , 6.210 str.1 d. iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis LR CPK 93 str., ieškovui iš atsakovo priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 900 Lt (260,86 Eur) už ieškinio paruošimą bei teisinę konsultaciją ( t.1, b.l. 154-155).

Vadovaujantis LR CPK 96 str., iš atsakovo priteistina Valstybės naudai 312 Lt (90,43Eur) už antrinę teisinę pagalbą ieškovui ( t.1, b.l. 169), lėšas sumokant į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas -188659752, bankas AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis –įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Pagal įstatymą, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Remiantis tuo, valstybės naudai iš atsakovo priteistinos 18,48 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

Teismas 2014-02-06 nutartimi pagal pirminį ieškovo ieškinį, kuriame atsakovu taip pat buvo įtrauktas A. B., buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones ( t.1, b.l. 53-54). Kadangi patikslintu ieškiniu ieškovas nebereiškė reikalavimo A. B., naikintinos šio asmens atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (2014-02-10 turto arešto aktas, t.1, b.l. 59-60, Nr. T-A2-14-017491, LR CPK150).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškovo L. S. naudai 14326.18 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2014-01-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 260,86 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro valstybės naudai 90,43Eur už antrinę teisinę pagalbą ieškovui , lėšas sumokant į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas -188659752, bankas AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis –įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą bei 18,48 Eur. pašto išlaidų valstybės naudai, lėšas sumokant į sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos.

Panaikinti 2014-02-06 Vilniaus miesto apylinės teismo nutartimi A. B., a/k (duomenys neskelbtini) pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (2014-02-10 turto arešto aktas, Nr. T-A2-14-017491 ).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.