- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-04-14
- Bylos Nr.
- 1-97-588/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27490-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Diana Vercinskė
- Kaltinamasis
- J. Š.
- Nukentėjusysis
- K. U.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis J. Š., 2021 m. rugpjūčio 12 d., apie 00.35 val., (duomenys neskelbtini), kavinės "(duomenys neskelbtini) " lauko terasoje, apsvaigęs nuo alkoholio, ginčo metu tyčia ne mažiau kaip du kartus smogė ginčo iniciatoriui K. U. į veidą ir smūgiu jį pargriovė. Mušdamas ir pargriaudamas J. Š. padarė K. U. nežymų ir nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkančius sužalojimus - smulkų odos nubrozdinimą nosies nugarėlės kairėje pusėje su netaisyklingos formos poodine kraujosruva nosies nugarėlėje ir dešiniame skruoste, nosies kaulų lūžį, išilginės juostos formos paviršinį odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva aplinkui dešinio peties priekiniame paviršiuje. K. U. nosies kaulų lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, dėl jo nukentėjusysis K. U. sirgo ilgiau kaip 10 dienų, kentė fizinį skausmą, patyrė neigiamus išgyvenimus dėl subjauroto veido.
Kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir sutiko tuoj pat duoti parodymus, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Kaltinamasis J. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad pilnai pripažįsta savo kaltę. Paaiškino, kad po darbo susitiko su draugu A. vienoje kavinėje, pamatė einantį buvusį bendradarbį K., pasiūlė jam prisijungti. Kavinei pradėjus užsidarinėti, nusprendė eiti į kitą vietą, K. žinojo, kur yra skanūs kokteiliai. Prie jų prisijungė kaltinamojo draugė A., visi nusprendė eiti ten, kur siūlė K. Užsisakė didelį 3 litrų talpos kokteilį ir paprašė papildomai atnešti alkoholio, kad galėtų jį pastiprinti. Tuomet K. pradėjo sakyti, kad čia dirba jo draugas ir jis iš karto padarė stipresnį kokteilį. K. sakė, kad jie daro jam gėdą, supyko ir siūlė visiems muštis. Iš pradžių siūlė kaltinamajam, bet jis atsisakė, tada K. atsisuko į kaltinamojo draugę, pradėjo ginčytis dėl to paties. Priešais K. sėdėjo A., jis pasižiūrėjo į ją ir paklausė, kas jai nepatinka. Siūlė jai stotis ir aiškintis santykius. K. pradėjo stotis ir stojimosi metu kaltinamasis jam trenkė, nes nenorėjo, kad kažkas atsitiktų merginai. Viskas įvyko prie stalo, kiek pamena, jis buvo kvadratinis. Prie stalo sėdėjo kaltinamasis, K., A. ir A., K. nuo A. skyrė apie metras. Priešais kaltinamąjį sėdėjo A. Sudavė K. tuo metu, kai jis pradėjo stotis. Iš K. žodžių, kai siūlė visiems į snukį, suprato, kad jis nusiteikęs agresyviai. Trenkė K. du kartus į veidą. Tada išbėgo kavinės darbuotojai, pasodino K. šalia, atnešė jam vandens apsiplauti veidą. Prie to paties pasakė, kad jie sugadino šildytuvą. Atvažiavo policija, nustatė jiems neblaivumą, kaltinamąjį išsivežė. Paaiškino, kad žalą kavinei „(duomenys neskelbtini)“ ir ligonių kasoms atlygino. Nepripažįsta nukentėjusiojo civilinio ieškinio dėl darbo, sutinka atlyginti viso 1000,00 Eur, įskaičiuojant turtinę ir neturtinę žalą, pirmą kartą siūlė nukentėjusiajam 1500,00 Eur, bet jis nesutiko, jo netenkino suma. Pažymėjo, kad kaltinamojo kaltės tame, jog mirė nukentėjusiojo mama, nėra, jei jis bijojo toks mamai pasirodyti, tai nereikėjo visai gerti.
Nukentėjusysis K. U. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną atsiprašė iš darbo, nes mama buvo paguldyta į ligoninę, su J. Š. buvo bendradarbiai. Kitoje pusėje gatvės prie jo darbo, prie stalelio sėdėjo J. Š. su draugu. Jie jam šūktelėjo, kad užeitų pas juos. Nuėjo į darbovietę ir grįždamas prisidėjo prie jų, išgėrė vieną kokteilį. Kai užsidarė ta vieta, pasakė, kad ketina eiti į (duomenys neskelbtini), nes ten yra dirbęs, pasiūlė jiems eiti kartu. Nuėjo ten ir užsisakė gėrimų. Mergina buvo kartu su jais, ji vairavo. Atėjo ir užsisakė savo mėgstamą kokteilį, nuėjo asmeniškai pasišnekėti su barmenais. Kol K. U. buvo prie baro, jie užsisakė didelį kokteilį visam stalui. Paklausė barmeno, kam čia daro tokį kokteilį, ir jis atsakė, kad daro jo stalui, tai padarys tokį patį kaip ir jam. Prisėdo prie stalo, atnešė tą didelį kokteilį. Užsisakė užkandžių, tą kokteilį ir „ale“ už viską mokės kartu. Dėl mokėjimo bendrai tartasi nebuvo. A. staiga pareiškė, kad tas kokteilis kaip vanduo, norėjo dar pirkti brendžio, o jis brangus. Pagalvojo, kam mokėti papildomai 30,00 Eur, kai jis jau savo kokteilį baiginėjo. Paragavo tą kokteilį, jo nuomone, viskas buvo gerai. Jie pradėjo jį keikti, sakė, kad jis nieko nesupranta ir čia pila vien tik vandenį. Žinojo, kad reikės dalintis sąskaitą ir nenorėjo, kad jie papildomai pirktų alkoholio. Prasidėjo stiprus žodinis konfliktas tarp jo ir A. Pasakė, kad yra šioje kavinėje dirbęs ir čia tikrai niekas nieko neskiedžia. Pats pasiūlė J. Š. paragauti kokteilio, jis pasakė, kad kokteilis normalus. Jie jau stovėjo, kai J. Š. trenkė jam į veidą. Buvo atsistojęs, nes norėjo paragauti to didelio kokteilio, kuris buvo link jų paslinktas. Matė, kad jam trenkė kaltinamasis. Atsikėlė ant kėdės, striukė buvo kruvina, grindys nutaškytos krauju. Atsimena, kad atsikėlė ant kėdės visas apsipylęs krauju, stovi padavėjai, atvažiavo policija, paprašė greitosios, nes jautė, kad nosis sulaužyta. Neatsimena, kad būtų kam trenkęs, po pirmo smūgio nieko nepamena. Nesakė, jog ketina mušti tą merginą. Niekada nėra pakėlęs rankos prieš moterį. J. Š. atsiprašė, prašė nepykti, sakė, kad buvo per daug alkoholio, todėl taip atsitiko. Nors kaltinamasis atsiprašė, bet jam nepatiko kaltinamojo atsiprašymas. Pirmoje vietoje išgėrė vieną kokteilį ir antroje vietoje - mažą kokteilį. Jautėsi apsvaigęs, nes antroje vietoje gertas kokteilis buvo stiprus. Negali pasakyti, kiek prieš tai alkoholio išgėrė J. Š., matė, kaip prie jo išgėrė porą kokteilių ir kelis „šotus“. J. Š. buvo apsvaigęs, bet ganėtinai ramus. Stalas buvo apvalus. Visą situaciją vertina neigiamai. Jeigu jį patį įžeidinėtų, netylėtų, bet labiau tikėtina, kad apsisuktų ir išeitų. Mano, kad viską išsamiai išvardino ieškinyje dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Motina buvo mirties patale, jo paties veidas subjaurotas, užtinęs, negalėjo taip atrodydamas eiti pas motiną jos aplankyti, taip pat negalėjo dirbti, turėjo miego problemų, ateityje reikės daryti nosies pertvaros rekonstrukciją. 2021 m. vasarą gaudavo 1000,00 Eur dydžio atlyginimą ir arbatpinigius, mėnesio pajamos buvo apie 3000,00 Eur su arbatpinigiais.
Be J. Š. prisipažinimo, jo kaltė grindžiama ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, kurie paskelbti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio numatyta tvarka.
Iš Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo D. Š. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 12 d., apie 0.35 val., policijai pranešta apie dviejų vyrų muštynes (duomenys neskelbtini), kavinėje „(duomenys neskelbtini)“. Muštynių metu nukentėjusiam K. U. prakirsta nosis, sumuštas dešinys skruostas; sugadintas kavinės dujinis šildytuvas (b. 1. 1, 8).
Iš 2021 m. rugpjūčio 12 d. Įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentelėmis nustatyta, kad buvo apžiūrėta kavinė „(duomenys neskelbtini)“, esanti (duomenys neskelbtini) (b. 1. 15-20).
Iš nukentėjusiojo K. U. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 12 d., apie 0.30 val., jis kartu su J. Š., jo drauge A. ir T., kurio pavardės nežino, atėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“. Alkoholio jau buvo vartoję prieš tai. Kavinėje pats užsakė alkoholinį kokteilį. Pažįstamas barmenas jam užtikrino, kad kokteilis bus reikiamo stiprumo. Kai J. Š. su Tomu, paragavę atnešto kokteilio, pasakė, kad jis per silpnas, susibarė dėl to su T. Abu stovėjo. Staiga J. Š., stovėjęs jam už nugaros, šiek tiek iš dešinės, dešine ranka trenkė jam į veidą, pataikė tarp dešinio skruosto ir nosies. Pajuto didelį skausmą. Kas vyko toliau, nepamena. Prisimena, kad sėdėjo ant kėdės, iš nosies bėgo kraujas, kavinės darbuotojas davė maišelį su ledukais. Greitosios med. pagalbos automobiliu buvo pristatytas į Klaipėdos ligoninę, kur buvo diagnozuotas nosies kaulų lūžis. Gydėsi ambulatoriškai (b. 1. 24-25).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus Specialisto išvados Nr. G 1073/2021 (03) nustatyta, kad K. U. padaryti sužalojimai ir jų lokalizacija: smulkus odos nubrozdinimas nosies nugarėlės kairėje pusėje su netaisyklingos formos poodine kraujosruva nosies nugarėlėje ir dešiniame skruoste, nosies kaulų lūžis, išilginės juostos formos paviršinis odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva aplinkui dešinio peties priekiniame paviršiuje. Sužalojimai padaryti nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, paveikus nosies nugarėlės ir dešinio skruosto sritį bei nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio dinaminio kontakto su kietu buku ar bukabriauniu pailgu ribotą paviršių turinčiu daiktu, paveikus dešinio peties priekinio paviršiaus sritį. Nustatytos dvi trauminių kontaktų žymės, kurios gavosi nuo ne mažiau kaip po vieną kartą tiesiogiai kontaktavus su kietais bukais daiktais. K. U. nosies kaulų lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, dešinio peties sužalojimas yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b. 1. 36-37).
Iš liudytojos A. R. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 12 d., apie 0.05 val., ji kartu su savo draugu J. Š., bendradarbiu K. U. ir pažįstamu (vadinamu) T. P. atėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Visi trys kartu su ja buvę vaikinai buvo neblaivūs. Padavėjui atnešus užsakytą kokteilį, K. U. supyko ant J. Š. ir T., sakiusių, kad kokteilis per silpnas, grasino „iškirsti“. Visi trys vaikinai atsistojo, K. U. užsimojo ir bandė suduoti T., J. Š. jo ranką sulaikė. Kai K. U. nenurimo, J. Š. trenkė K. U. į veidą. Po smūgio K. U. atsirėmė į gyvatvorę šalia stalo, po to, J. Š. pastumtas, nugriuvo ant dujinio šildytuvo, stovėjusio šalia stalo. Šildytuvas perlūžo, nuvirto ant krūmų, užgeso. K. U. nuvirtęs nebuvo, susiėmęs už kruvino veido, atsisėdo ant grindinio (b. 1. 48-49).
Iš liudytojo A. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2021 m. rugpjūčio12 d., apie 00.00 val., jis kartu su J. Š., jo drauge A. ir J. Š. bendradarbiu K., kurio pavardės nežino, į kavinę „(duomenys neskelbtini)“ atėjo jau būdami neblaivūs. Kai padavėja atnešė užsakytą alkoholinį kokteilį, susibarė su K. dėl atnešto kokteilio stiprumo. Barnio metu K. pradėjo stotis nuo kėdės, pakilo ir J. Š.. J. Š. staiga ranka sudavė K. į veidą, šiam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Po to J. Š. pastūmė K., aplinkybių, ar K. griuvo, nepamena. J. Š. K. sudavė tik vieną smūgį (b. 1. 54-55).
Iš liudytojo R. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis dirba kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ ūkvedžiu. 2021 m. rugpjūčio 12 d., apie 00.00 val., kavinėje prie staliuko lauke matė sėdintį K. U., su juo buvo du vaikinai ir mergina. Kavinėje lankytojų buvo nedaug, jie sėdėjo viduje, darbo laikas ėjo į pabaigą. Barmenu dirbo J. G., padavėja - R. P.. Pats 0.35 val. buvo prie baro kavinės viduje. Išgirdęs, kaip kažkas pasakė, kad lauke vyksta muštynės, atsisuko. Pamatė, kaip K. U. nugriuvo ant dujinio šildytuvo. Kadangi prie K. U. buvo anksčiau su juo prie stalo matytas aukštas stambus vaikinas, suprato, kad šis vaikinas K. U. sudavė arba jį pastūmė, bet nei smūgio, nei stūmimo veiksmo pats nematė. Mergina ir (trečiasis) vaikinas sėdėjo prie staliuko. Pats bėgo link staliuko, pribėgęs šaukė „ką jūs čia darote“. Jam pribėgus, K. U. gulėjo ant žemės, paskiau atsisėdo, jam iš nosies bėgo kraujas. Griūdamas K. U. kliudė dujinį šildytuvą, suskilo šildytuvo stiklinė dalis (kolba). Po įvykio prie K. U. buvęs minėtas aukštas stambus vaikinas, kaip vėliau sužinojo - J. Š., nupirko naują dujinio šildytuvo stiklinę dalį (kolbą), todėl uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Didvyriai“ žala nepadaryta. Pats dėl įvykio nenukentėjo. Dėl kilusio nedidelio sąmyšio kavinės veikla nenutrūko, lankytojai nepatogumų nepatyrė (b. l. 60-61).
Iš liudytojo J. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 12 d., apie 00.00 val., į kavinę „F. S.“, kurioje dirbo barmenu, atėjo K. U., kartu su juo buvo du nepažįstami vaikinai ir mergina, jie atsisėdo prie staliuko lauke. Šalia jų kitų lankytojų nebebuvo, kavinės darbo laikas ėjo į pabaigą. K. stalą aptarnavo padavėja R. P.. Apie 0.30 val., būdamas prie baro, išgirdo lauke triukšmą. Pažiūrėjęs pro langą pamatė krentantį ant žemės K. U.. Krisdamas K. U. kliudė dujinį šildytuvą, šildytuvas nuvirto ant tujos. Dėl ko K. U. krito, nežino. Prie jo tuoj pribėgo R. M. ir R. P.. Pats prie U. priėjęs nebuvo. Triukšmas dėl įvykio kilo trumpai, kavinės veikla nenutrūko. Pats dėl įvykio neišsigando, nepatogumų dėl įvykio nepatyrė (b. 1. 66-67).
Iš liudytojos R. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 12 d., apie 00.10 val., į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, kurioje ji dirbo padavėja, atėjo K. U. su J. Š., A. G. ir nepažįstama mergina. K., J. ir A. buvo jau išgėrę. Kavinės darbo laikas ėjo į pabaigą, keletas likusių lankytojų sėdėjo atokiau nuo stalo, prie kurio prisėdo J., A. ir mergina. Atnešus jų stalui užsakytus maistą ir gėrimus, A. paprašė atnešti 150 g romo. Būdama prie staliuko išgirdo, kaip K. pasakė A. ir J. „jūs man darot gėdą“. Atnešusi užsakytą romą, pastebėjo, kad K. kažko supykęs. Grįžusi prie baro kažkuriuo momentu atsisuko, pamatė, kad A. ir K., kažko ginčydamiesi atsistojo. Tuoj atsistojo ir J., pasodino ant kėdės A. K. liko stovėti, ginčijosi su J. Ginčo metu K. bandė dešine ranka suduoti J. į veidą, bet nepataikė, nes buvo girtas ir vos stovėjo ant kojų. T. J. sudavė K., pataikė į veidą nosies srityje. K. vėl bandė suduoti J., bet nepataikė, o J. dešine ranka dar kartą smogė K. į veidą. Nuo smūgio K. susverdėjo ir griuvo ant žemės. Nukrito ant nugaros. Krisdamas kliudė dujinį šildytuvą, sudužo šildytuvo stiklinė dalis. Priėjusi prie gulinčio ant žemės K., pamatė, kad jam iš nosies bėga kraujas ir nosis pasisukusi į šoną. Konfliktas tarp J. ir K. truko trumpai, kavinės veikla nenutrūko, ji pati dėl įvykio neišsigando, nepatogumų nepatyrė (b. 1. 72-73; 76-78).
J. Š. patikrinimo alkotesteriu duomenys – 2021 m. rugpjūčio 12 d., 0.56 val., jam užfiksuotas 2,07 promilės neblaivumas (b. l. 99).
J. Š. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 126-128).
J. Š. buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d., 00.56 val., iki 2021 m. rugpjūčio 12 d., 16.34 val. (b. l. 100, 124).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl veikos kvalifikavimo
BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už sužalojimą ar susargdinimą žmogaus, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Įvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, darytina išvada, kad kaltinamasis J. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ginčo metu tyčia ne mažiau kaip du kartus smogė ginčo iniciatoriui K. U. į veidą ir smūgiu jį pargriovė. Mušdamas ir pargriaudamas J. Š. padarė K. U. nežymų ir nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkančius sužalojimus - smulkų odos nubrozdinimą nosies nugarėlės kairėje pusėje su netaisyklingos formos poodine kraujosruva nosies nugarėlėje ir dešiniame skruoste, nosies kaulų lūžį, išilginės juostos formos paviršinį odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva aplinkui dešinio peties priekiniame paviršiuje. K. U. nosies kaulų lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, dėl jo nukentėjusysis K. U. sirgo ilgiau kaip 10 dienų, kentė fizinį skausmą, patyrė neigiamus išgyvenimus dėl subjauroto veido. Kaltinamasis taip smurtaudamas padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamojo kaltę, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, be visiško jo paties prisipažinimo ir nukentėjusiojo asmens duotų parodymų, įrodo šie baudžiamojoje byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai: 1) tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 1, 8); 2) įvykio vietos apžiūros dokumentai (b. l. 15-20); 3) alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo išrašo kopijos (b. l. 99); 4) specialisto išvada dėl K. U. sužalojimų (b. l. 36-37); 5) nukentėjusiojo K. U. apklausos dokumentai (b. l. 24-25); 6) kaltinamojo J. Š. apklausos dokumentai (b. l. 120-121); 7) liudytojų A. R., A. G., R. M., J. G. ir R. P. apklausų dokumentai (b. l. 48-49, 54-55, 60-61, 66-67, 72-73, 76-78).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis J. Š. tiesiogine tyčia padarė baigtą nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
Dėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Dėl bausmės skyrimo
BK 138 straipsnio 1 dalis už nesunkų sveikatos sutrikdymą numato bausmes – laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis.
Kaltinamasis J. Š., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Sprendžiant bausmės kaltinamajam paskyrimo klausimą atsižvelgtina į tai, kad nustatyta viena kaltinamojo J. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kaltinamasis atlygino Klaipėdos teritorinei ligonių kasai ir UAB „Didvyriai“ (kavinė „F. S.“) padarytą žalą. Teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis neteistas, administracine tvarka nebaustas, šiuo metu dirbantis (b. l. 132, 133). Nors kaltinamasis nesutiko su prokurorės siūloma bausme, mano, kad ji per didelė, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis J. Š. padarė smurtinį nusikaltimą, drausminimo ir prevencijos tikslais, siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų, suprastų ir pajustų savo poelgio neigiamus padarinius bei ateityje nebenusikalstų, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, tikslinga J. Š. skirti prokurorės siūlomą ir straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimo bausmę, kartu su intensyvia priežiūra, nuteistojo buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant įpareigojimą būti namuose nuo 20.00 val. iki 6.00 val., kiek tai nesusiję su mokslu ar darbu.
Laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais (BK 48 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, kaltinamajam J. Š. skiriamos laisvės apribojimo bausmės trukmė nustatoma artima BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytam šios bausmės vidurkiui, t. y. 1 metų 6 mėnesių, paskiriant 6 mėnesių intensyvią priežiūrą – buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant būti namuose nuo 20.00 val. iki 6.00 val., kiek tai nesusiję su mokslu ar darbu. Bausmės vykdymo laikotarpiu skirtinas uždraudimas, numatytas BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte – uždraudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas visą bausmės atlikimo laiką. Teismo vertinimu, šis uždraudimas turės teigiamos įtakos kaltinamojo J. Š. elgesiui, kadangi smurtinė nusikalstama veika padaryta kaltinamajam esant neblaiviam.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka bei vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, J. Š., bausmė mažintina vienu trečdaliu ir paskirtina bausmė – 1 metų laisvės apribojimo bausmė su 6 mėnesių intensyvia priežiūra, nuteistojo buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant įpareigojimą būti namuose nuo 20.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto, kiek tai nesusiję su mokslu ar darbu, taip pat uždraudžiant kaltinamajam visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į J. Š. bausmės atlikimo laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d., 00.56 val., iki 2021 m. rugpjūčio 12 d., 16.34 val., t. y. 1 (viena) para, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – kaltinamajam panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusysis K. U. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį 2768,00 Eur sumai, t. y. prašo priteisti iš kaltinamojo 568,00 Eur turtinei ir 2200,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 13 d. iki 2021 m. rugsėjo 17 d., t. y. iš viso 36 dienas dėl patirtų sužalojimų teko gydytis ambulatoriškai, todėl negalėjo dirbti ir negavo pajamų iš darbinės veiklos. Pažymėjo, kad 2021 m. turėjo galiojančią neterminuotą darbo sutartį, jo minimalus darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, sudarė 468,00 Eur/mėn., tačiau tuo metu neturėjo pakankamo darbo stažo ir VSDFV už minėtą nedarbingumo laikotarpį išmokų jam neskyrė. Taip pat nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), turėjo vykti į apklausą pas ikiteisminio tyrimo pareigūną Palangoje, taip pat dalyvauti teismo posėdyje, todėl patyrė 100,00 Eur dydžio išlaidas kurui. Dėl neturtinės žalos dydžio nurodė, kad kaltinamojo veiksmai nukentėjusiajam sukėlė didelį fizinį skausmą ir stresą, dėl sužaloto veido negalėjo toliau tęsti darbo, jautė didelį fizinį skausmą, apsunkintą kvėpavimą, viršutinio žandikaulio nejautrą, nuolatinį akies ašarojimą, kas jam sukėlė reikšmingus nepatogumus ir apribojimus. Nurodo, kad patyrė itin rimtą žmogiškos reputacijos pažeminimą, nes buvo nemalonu rodytis viešoje vietoje su akivaizdžiai matomu sumušimu, be to, taip atrodydamas negalėjo aplankyti tuo metu sunkiai sirgusios ir ligoninėje gulėjusios motinos, kuri 2021 m. rugpjūčio 15 d. mirė.
Kaltinamasis nesutiko su civiliniu ieškiniu, mano, kad jis per didelis. Nurodė, kad negali būti atsakingas už tai, kad mirė nukentėjusiojo asmens mama, be to, tikrai artimojo sveikatos būkle susirūpinęs asmuo nebūtų ėjęs su draugų kompanija vartoti alkoholinių gėrimų.
Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad kaltinamasis nukentėjusiajam žalos neatlygino.
Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).
Kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, kad dėl neteisėtų J. Š. veiksmų K. U. patyrė 568,00 Eur turtinę žalą, konstatuojama, jog teismas turi pagrindą tenkinti nukentėjusiojo civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo ir priteisia jam iš J. Š. 568,00 Eur turtinei žalai atlyginti.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Tačiau CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sąrašas yra nebaigtinis, be to, šioje normoje nepateikiama joje išvardytų kriterijų taikymo taisyklių ar prioritetų, todėl reikšmingas aplinkybes teismas turi nustatyti pats, nagrinėdamas konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012). Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma.
Teismas, spręsdamas priteisti nukentėjusiajam iš kaltininko neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į susiformavusią teismų praktiką šios kategorijos bylose, ginamos vertybės specifiką ir šio klausimo sprendimui reikšmingų kriterijų visumą. Bylos duomenimis J. Š., ginčo metu tyčia ne mažiau kaip du kartus smogė nukentėjusiajam K. U. į veidą, padarė pastarajam smulkų odos nubrozdinimą nosies nugarėlės kairėje pusėje su netaisyklingos formos poodine kraujosruva nosies nugarėlėje ir dešiniame skruoste, nosies kaulų lūžį, išilginės juostos formos paviršinis odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva aplinkui dešinio peties priekiniame paviršiuje, taip nežymiai ir nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, dėl to nukentėjusysis 36 dienas gydėsi ambulatoriškai. Taigi nekyla abejonių, kad nukentėjusysis dėl neteisėtų J. Š. veiksmų patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Kaip teisiamajame posėdyje nurodė pats K. U., prarado darbo kontraktą, turėjo miego problemų, blogai jautėsi ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai, nes negalėjo aplankyti ligoninėje gulėjusios motinos. Dar ir šiandien gerai nesijaučia – kvėpuoja tik pro vieną nosies landą, nuo didesnio fizinio aktyvumo iš nosies bėga kraujas, ateityje reikės daryti nosies pertvaros rekonstrukciją. Taip pat nurodė, kad kaltinamasis nukentėjusiojo atsiprašė, prašė nepykti, bet jam nepatiko kaltinamojo atsiprašymas.
Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam klausimą, įvertina ir tai, kad įvykio dieną K. U., kaip pats nurodė, atsiprašęs anksčiau iš darbo dėl mamos ligos, sėdėjo su kompanija kavinėje, kur vartojo alkoholinius gėrimus, tada pasakė, kad ketina eiti į kavinę „(duomenys neskelbtini)“ ir pasiūlė visiems eiti kartu, kur toliau vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. sąmoningai pasirinko draugų kompaniją ir laisvalaikio praleidimo vietą bei būdą, todėl jo paties veiksmai, žinant apie itin sunkios sveikatos būklės ligoninėje gulintį artimą šeimos narį ir būtinybę juo rūpintis, liudija apie atsainų požiūrį į tuo metu jo gyvenime buvusią situaciją. Esant išdėstytoms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur, įvertinant tai, kad pats nukentėjusysis K. U. buvo ginčo iniciatorius, nenukrypstant nuo suformuotos teismų praktikos, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, siekiant, kad priteista neturtinės žalos atlyginimo suma užtikrintų protingą pusiausvyrą tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų paisymo, konstatuojama, kad yra pagrindas tenkinti nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo iš dalies ir priteisia jam iš J. Š. 432,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Bylą išnagrinėjęs teismas įvertina visas reikšmingas civilinio ieškinio išsprendimui aplinkybes ir pagrįstai nukentėjusiojo prašomą priteisti 2200,00 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti sumažina iki 432,00 Eur. Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad nukentėjusiojo patirti dvasiniai išgyvenimai, teismo vertinimu, nesukėlė jam tokių didelių ir ženklių nepatogumų.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad J. Š. yra darbingo amžiaus, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl jis bus pajėgus atlyginti nukentėjusiajam asmeniui priteistas turtinę ir neturtinę žalas. Nustatytina, jog turtinę žalą nuteistasis turės atlyginti per tris mėnesius, o neturtinę žalą - per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pripažinti J. Š. kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant 6 (šešių) mėnesių intensyvią priežiūrą – buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant būti namuose nuo 20.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, per visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. Š. laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, paskiriant 6 (trijų) mėnesių intensyvią priežiūrą – buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant būti namuose – (duomenys neskelbtini), nuo 20.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, per visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.
Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 568,00 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) turtinės ir 432,00 Eur (keturis šimtus trisdešimt du eurus) neturtinės žalos atlyginimo K. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Nustatyti, jog turtinę žalą nuteistasis turi atlyginti per 3 (tris) mėnesius, o neturtinę žalą - per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Panaikinti J. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d., 00.56 val., iki 2021 m. rugpjūčio 12 d., 16.34 val., t. y. 1 (vieną) parą, ją prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.
Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.