Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjui A. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus 2-ųjų pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas A. S. atlieka bausmę Vilniaus 2-uosiuose pataisos namuose.

Pareiškėjas 2007-11-20 kreipėsi į įstaigos direktorių su prašymu Nr. 29-91, kad būtų atšviesta nuobaudų skyrimo medžiaga (nuobaudos skirtos įstaigos direktoriaus nutarimais 2007-07-23, 2007-08-06, 2007-08-20, 2007-09-04).

Minėtas pareiškėjo A. S. prašymas buvo patenkintas ir atšviesta medžiaga nuteistajam A. S. įteikta 2007-11-22.

Pareiškėjas 2008-01-14 su prašymu Nr. 29-06 kreipėsi į įstaigos direktorių, kad būtų leista peržiūrėti asmens byloje esančią nuobaudų skyrimo ir atlikto tyrimo medžiagą. Su šia medžiaga pareiškėjas buvo supažindintas pasirašytinai 2008-01-16.

2008-03-17 pareiškėjas vėl kreipėsi į įstaigos direktorių prašydamas (prašymas Nr. 29-58), kad būtų leista susipažinti su asmens byla. Pareiškėjas pageidavo susipažinti su asmens byla todėl, kad 2008-03-19 vyks į teismą.

2008-03-19 atsakovas gavo Įskaitos skyriaus viršininkės R. B. 2008-03-19 tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad 2008-01-16 nuteistasis A. S. susipažino su visais dokumentais esančiais asmens byloje, buvo parengtos ir įteiktos prašomų dokumentų kopijos. Po 2008-01-16 prie asmens bylos pridėta 11 lapų.

Pareiškėjas su bylos dalimi po 2008-01-16 susipažino 2008-03-28.

Pareiškėjas skundu prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus 2-ųjų pataisos namų 3 000 litų patirtai moralinei žalai atlyginti. Nurodo, kad atsakovas pavėluotai leido jam susipažinti su jo asmens byloje esančia medžiaga ir ne visa apimtimi, kuria jis norėjo, todėl jis negalėjo tinkamai pasiruošti teismo posėdžiui, vykusiam 2008-03-19. Dėl šių atsakovo veiksmų jis patyrė neturtinę žalą.

Bylai aktualus teisinis reguliavimas ir teismo išvados.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas atlikdamas bausmę Vilniaus 2-uosiuose pataisos namuose ne kartą teikė prašymus susipažinti su savo asmens byla ir atsišviesti byloje esančių dokumentų kopijas. Šie prašymai buvo patenkinti ir vadovaujantis Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-09-26 įsakymu Nr. V-218 "Dėl susipažinimo su nuteistųjų ir suimtųjų asmens bylų dokumentais taisyklių patvirtinimo" pareiškėjui buvo leista susipažinti su savo asmens byla (2007-11-20 prašymas Nr. 29-91 patenkintas 2007-11-22, 2008-01-14 prašymas Nr. 29-06 patenkintas 2008-01-16, 2008-03-17 prašymas Nr. 29-58 patenkintas 2008-03-22).

Pareiškėjas kelia ginčą dėl jo 2008-03-17 pateikto prašymo Nr. 29-58 patenkinimo. Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad prieš vykstant į 2008-03-19 numatytą posėdį Vilnaius apygardos administraciniame teisme, jį domino jo asmens byloje esantys Kalėjimo departamento raštai, kurie buvo adresuoti jam ir kurių originalus jis turėjo, tačiau jis norėjo papildomai peržiūrėti šiuos dokumentus savo byloje, tačiau Kalėjimo administracija nesudarė jam galimybių susipažinti su šiais raštais ir jis negalėjo tinkamai pasiruošti teismo posėdžiui.

Kaip nustatyta byloje, pareiškėjas su šiuo prašymu į kalėjimo administraciją kreipėsi 2008-03-15 (šeštadienį), todėl jam buvo paaiškinta, kad jo prašymas kalėjimo administracijai gali būti perduotas tik artimiausią darbo dieną – 2008-03-17 (pirmadienį). 2008-03-17 pareiškėjas pateikė Kalėjimo administracijai prašymą susipažinti su asmens byla, kuris buvo užregistruotas Nr. 29-58 (b. l. 20). Šis prašymas 2008 kovo 18 dieną buvo perduotas Vilniaus 2-ųjų pataisos namų administracijai ir vizuotas Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkui V. P., kuris nurodė, kad pareiškėjas nori iki kovo 19 dienos susipažinti su byloje esančiais dokumentais. 2008 m. kovo 18 d. direktoriaus pavaduotojas Č. J. šį prašymą vizavo įskaitos skyriui su rezoliucija „sudaryti sąlygas susipažinti su asmens byla kaip numato įstatymai".

2008 m. kovo 19 dieną Vilniaus apygardos administraciniame teisme įvyko administracinės bylos Nr. I-2679-764/2008 pagal pareiškėjo skundą nagrinėjimas. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, pareiškėjas posėdžio metu neturėjo papildomų paaiškinimų ir neprašė teismo leisti jam susipažinti su byloje esančiais jo pageidaujamais dokumentais. Pareiškėjas teismo posėdyje neprašė atidėti bylos nagrinėjimo dėl to, kad jis nėra susipažinęs su savo asmens byla ar kitais su byla susijusiais dokumentais. Pareiškėjas teismo posėdyje pateikė prašymą prijungti prie bylos Kalėjimų departamento raštus ir šis pareiškėjo prašymas buvo tenkintas (adm. byla Nr. I-2679-764/2008, b. l. 53-54).

Byloje esantys įrodymai (susipažinimo su nuteistųjų ir suimtųjų asmens bylų dokumentais apskaitos žurnalas, Vilniaus 2-ųjų pataisos namų įskaitos skyriaus viršininkės tarnybinis pranešimas, pareiškėjo 2008-03-17 prašymas Nr. 29-58 su žymomis) patvirtina, kad atsakovas leido pareiškėjui susipažinti su jo pageidaujamais dokumentais, jo prašymas buvo patenkintas 2008-03-28 (b. l. 17-22). Byloje esantys pareiškėjo ranka padaryti įrašai apie ankstesnius jo susipažinimus su bylos medžiaga, patvirtina, kad pareiškėjas 2008-01-16 buvo supažindintas su savo asmens byla (b. l. 16), todėl jo argumentai, kad jis negalėjo susipažinti su visa savo bylos medžiaga teismo vertintini kaip nepagrįsti. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas buvo nekartą supažindintas su savo asmens byla, buvo susipažinęs su jo prašomais Kalėjimų departamento jam adresuotais dokumentais, atsakovas darė pareiškėjo prašomų jo asmens byloje esančių dokumentų kopijas. Be to, pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti su bylos medžiaga bei jo pageidaujamais dokumentais atvykęs į bylos nagrinėjimą teisme, prieš teismo posėdį. Todėl išanalizavęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais.

LR Civilinio kodekso 6.263 str. 1 d. nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus, būtinos keturios tarp savęs susijusios sąlygos. Šios sąlygos yra: 1) neteisėti veiksmai (CK 6. 246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6. 249 str.). Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso 6.246 str.). Pareiškėjas, teikdamas skundą, turi įrodyti neteisėtų veiksmų faktą, priežastinį ryšį, žalos dydį bei kaltę. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Taigi, kaip jau minėta, pareiškėjas, teikdamas skundą, turi įrodyti neteisėtų veiksmų faktą, priežastinį ryšį, žalos dydį bei kaltę. Neturtine žala pripažintinas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški. Be to būtina atsižvelgti į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Pareiškėjas A. S. prašo iš Vilniaus 2-ųjų pataisos namų priteisti 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismas patikrino visas pareiškėjo nurodomas aplinkybes, ištyrė jo pateiktus įrodymus ir iškeltas abejones dėl atsakovo veiksmų. Išanalizavus bylos medžiagą, nenustatyta atsakovo neteisėtų veiksmų, galėjusių sukelti žalą pareiškėjui. Byloje nėra nustatyta ir pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos. Nenustačius neteisėtos veikos ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus 2-ųjų pataisos namų (LR ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.)

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjo A. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.