Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Smalakienė, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjui A. S., atsakovės atstovui Mariui Vainauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytais motyvais.

Teisėja, išnagrinėjusi skundo ir atsiliepimo motyvus, taip pat proceso dalyvių paaiškinimus teismo posėdyje, įvertinusi rašytinius bylos įrodymus, išanalizavusi ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja, kad skundas netenkintinas.

Taigi nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra dėl neteisėtų valstybinės valdžios institucijų aktų patirtos neturtinės žalos atlyginimas.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtinta, kad pareiškėjas yra nuteistasis, laisvės atėmimo bausmę atliekantis Vilniaus antruosiuose pataisos namuose (b. l. 3). Vilniaus antrųjų pataisos namų direktoriaus 2007-07-23 nutarimu Nr. 28-622, 2007-08-06 nutarimu Nr. 28-680, 2007-08-20 nutarimu Nr. 28-730 ir 2007-09-04 nutarimu Nr. 28-760 pareiškėjui buvo pakirtos keturios nuobaudos, kurias jis atliko baudos (drausmės) izoliatoriuje (b. l. 7-12). Atlikęs nuobaudas, pareiškėjas su 2007-09-17 skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą prašydamas panaikinti Vilniaus antrųjų pataisos namų direktoriaus priimtus nutarimus (b. l. 23-24). Kalėjimų departamentas, išnagrinėję pareiškėjo skundą, 2007-10-16 raštu Nr. 2S-3629 paliko jo skundą nenagrinėtą, nes pareiškėjas praleido LR bausmių vykdymo kodekse nustatytą nuobaudų apskundimo terminą (b. l. 13, 39). Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas atliko nuobaudas ir iš baudos (drausmės) izoliatoriaus buvo paleistas 2007-09-05 17.50 val. (b. l. 12, 32).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus reglamentuoja LR bausmių vykdymo kodeksas (toliau – Kodeksas) ir su jo įgyvendinimu susiję poįstatyminiai teisės aktai, LR teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr.194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės), LR teisingumo ministro 2003-06-04 įsakymu Nr.168 patvirtinti kiekvienos pataisos įstaigos nuostatai, šių įstaigų lokaliniai teisės aktai.

Bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis (Kodekso 10 str. 1 d.)

Bendrąsias nuteistųjų teises reglamentuoja Kodekso 11 str., pagal kurį nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka: 1) gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises bei pareigas. Šią informaciją bausmės vykdymo institucija pateikia lietuvių kalba arba nuteistojo gimtąja kalba, arba ta kalba, kurią nuteistasis supranta; 2) kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į bausmės vykdymo ar kitą valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, pareigūną, visuomeninę ar tarptautinę organizaciją, taip pat kitas įmones, įstaigas ir organizacijas; 3) gauti medicinos pagalbą; ir 4) gauti teisinę pagalbą. Specialiąsias nuteistųjų teises nustato atskirų rūšių bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojantys Kodekso skyriai.

Kodekso šeštajame skyriuje įtvirtintos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teisės ir pareigos. Prie specialiųjų nuteistojo teisių priskiriamos: teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, teisė įsigyti literatūros ir rašomųjų reikmenų, teisė pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis, teisė gauti pašto bei perduodamus siuntinius ir smulkiuosius paketus su spauda, teisė naudotis televizoriais, kompiuteriais, vaizdo magnetofonais, radijo imtuvais bei kompiuterinių žaidimų aparatais, teisė turėti laikrodžius, dėvėti savo drabužius bei avėti savo avalynę, teisė gauti ir siųsti pinigines perlaidas, teisė susirašinėti (siunčiamų laiškų pašto išlaidas apmoka patys nuteistieji), teisė kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus bei tarnautojus, visuomenines organizacijas ir tarptautines institucijas su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais (siunčiamų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų pašto išlaidas apmoka patys nuteistieji), teisė gauti teisinę pagalbą, teisė paskambinti telefonu, teisė pasivaikščioti gryname ore, nuteistųjų trumpalaikė išvyka į namus, teisė į trumpalaikę išvyką už pataisos įstaigų ribų, teisė atlikti religines apeigas, teisė sudaryti santuoką, teisė sudaryti civilinius sandorius ir nuteistųjų užsieniečių teisė palaikyti ryšius su savo valstybių atstovais.

Vadovaujantis Kodekso 143 str. 8 d., nuteistasis turi teisę per penkias dienas nuo nuobaudos paskyrimo apskųsti jam paskirtą nuobaudą aukštesniam pagal pareigas pareigūnui. Skundo padavimas nuobaudos vykdymo nesustabdo. Aukštesnis pagal pareigas pareigūnas nuobaudą sušvelnina arba ją panaikina, jeigu ją paskyręs pareigūnas viršijo savo įgaliojimus arba jeigu nuobauda paskirta nepadariusiam pažeidimo nuteistajam. Pagal Kodekso 146 str. 1 ir 2 d., baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomi nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų su spauda, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, siųsti laiškų, taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama naudotis stalo žaidimais, televizoriais, kompiuteriais, vaizdo magnetofonais, kompiuterinių žaidimų aparatais, radijo imtuvais bei kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. Baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomiems nuteistiesiems leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą, jiems leidžiama kasdien vieną valandą pasivaikščioti.

Taisyklių 210 p. įtvirtinta, kad nuteistiesiems, uždaromiems į baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį, neleidžiama su savimi imti maisto produktų ir asmeninių daiktų, išskyrus rūkalus, degtukus ir vienkartinius žiebtuvėlius, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, plastmasines šukas, nosinę (moterims – būtinus higienos reikmenis). (...). Nuteistieji, uždaryti į baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį, lieka būrio, kuriam priklausė, sudėtyje. Pataisos įstaigos būrių viršininkai ir kiti darbuotojai su nuteistaisiais nuobaudos atlikimo metu dirba individualų darbą (Taisyklių 212 p.).

Aptartų teisės normų sisteminė analizė ir ištirtų rašytinių įrodymų visuma leidžia teismui pagrįstai teigti, kad pareiškėjo skundo argumentai, kad jis atlikdamas nuobaudas baudos (drausmės) izoliatoriuje neturėjo galimybės apskųsti Vilniaus antrųjų pataisos namų direktoriaus nutarimų, nes atliekant nuobaudas baudos (drausmės) izoliatoriuje, pagal galiojančias taisykles, yra draudžiama turėti rašymo priemones ir rašyti laiškus, dėl to jis praleido Vilniaus antrųjų pataisos namų direktoriaus nutarimų nustatytą apskundimo terminą, yra nepagrįsti. Teismas pažymi, kad teisė kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į bausmės vykdymo ar kitą valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, pareigūną, yra bendroji nuteistojo teisė, kuri nebuvo ir negalėjo būti atimta ar kaip nors kitaip suvaržyta. Pareiškėjas atlikdamas nuobaudą baudos (drausmės) izoliatoriuje ir manydamas, kad nuobauda jam paskirta nepagrįstai ir neteisėtai turėjo teisę tokią nuobaudą apskųsti kreipdamasis į pataisos įstaigos būrio viršininką ar kitą darbuotoją, kurie su nuteistaisiais nuobaudos atlikimo metu dirba individualų darbą.

Taip pat yra nepagrįsti ir pareiškėjo skundo teiginiai, kad Kalėjimų departamentas neteisėtai paliko pareiškėjo skundą dėl Vilniaus antrųjų pataisos namų direktoriaus nutarimų panaikinimo nenagrinėtą, nes byloje nustatyta, jog pareiškėjas iš baudos (drausmės) izoliatoriaus buvo paleistas 2007-09-05 17.50 val., o su skundu prašydamas panaikinti Vilniaus antrųjų pataisos namų direktoriaus priimtus nutarimus į Kalėjimų departamentą kreipėsi tik 2007-09-17, t.y. praleidęs Kodekso 143 str. 8 d. nustatytą penkių dienų nuo nuobaudos paskyrimo apskundimo terminą. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių skundo praleidimo priežastis, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis.

Apibendrinęs tai, kas pasakyta anksčiau, teismas konstatuoja, kad Kalėjimų departamentas pagrįstai ir teisėtai paliko pareiškėjo skundą nenagrinėtą. Kalėjimų departamentas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, veikė pagal galiojančių teisės aktų nuostatas.

Pagal LR administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 15 str. 1 d. 3 p., administraciniai teismai, spręsdami bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos (toliau – Institucija) bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) normomis. Neturtinės žalos sąvoką apibrėžia LR CK 6.250 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Bendrosios sąlygos deliktinei atsakomybei atsirasti yra nustatytos LR CK 6.246-6.250 str., t. y. neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato LR CK 6.271 str. Šio straipsnio 1 d. įtvirtinta valstybės pareiga atlyginti žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi civilinė atsakomybė gali būti taikoma, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Teismas pabrėžia, kad turi būti įrodyti ne tik neteisėti, t. y. teisės aktų neatitinkantys institucijų ar pareigūnų veiksmai ar neveikimas, bet ir su tuo susijusi asmeniui padaryta neturtinė žala. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – valstybinės valdžios institucijos darbuotojų neteisėtos veikos ir žalos fakto. Nenustačius neteisėtos veikos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento. Padarytos neturtinės žalos faktas nėra pagrįstas jokiais objektyviais įrodymais.

Remiantis ištirtų byloje esančių rašytinių įrodymų visuma bei atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas teismo posėdyje nenurodė jokių naujų aplinkybių, susijusių su jo skundo dalyku, nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių patirtos žalos faktą, konstatuotina, kad priteisti pareiškėjui 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, skunde ir teismo posėdyje nurodytais motyvais bei kitais motyvais, nėra jokio teisinio pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR ABTĮ 88 str. 1 p.). .

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo A. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.