Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-07-02 · Civilinė byla Nr. e2A-1063-560/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-02
Bylos Nr.
e2A-1063-560/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10230-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Burdulienė, Dainius Rinkevičius, Alma Urbanavičienė
Pareiškėjas
L. A.
Suinteresuotas asmuo
VĮ „Turto bankas“, V. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1063-560-2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10230-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.4.2.8. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. A. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“, V. A..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos sutuoktinis R. A. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 2/6 dalis pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)) ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja L. A. priėmė 2/6 dalis pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)), kaip palikimą po savo vyro R. A. mirties, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

2. Nurodo, jog K. S. su vyru H. S. pastatė namą, esantį (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai sulaukė dviejų dukrų - Vandos I. F. ir J. A.. Mirus H. S. pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą Nr.15897 4/6 dalis namo paveldėjo žmona K. S., 1/6 dalį namo paveldėjo dukra V. I. F. ir 1/6 dalį - dukra J. A.. 1964-06-24 pirkimo-pardavimo sutartimi K. S. (2/6 dalį namo) ir V. I. F. (1/6 dalį namo) pardavė V. J.. (duomenys neskelbtini) mirus K. S., 3/6 namo dalyje liko gyventi J. A. su dviem sūnumis V. A. ir R. A.. V. A. mirus, name liko gyventi J. A. ir R. A.. (duomenys neskelbtini) mirus J. A., name liko gyventi R. A. su žmona L. A.. (duomenys neskelbtini) mirus R. A. name iki šiol gyvena L. A., kuri rūpinasi ir prižiūri namą. Mirus vyrui, L. A. pagal (duomenys neskelbtini)paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą priėmė vyro palikimą, įskaitant ir 1/6 namo. Taigi, 3/6 dalis šio namo valdo V. J., 1/6 dalį namo valdo L. A., o 2/6 dalis namo iki šiol registruota mirusios K. S. vardu.

3. Pusę namo visą laiką prižiūrėjo pareiškėja ir jos miręs vyras R. A., juo rūpinosi, darė einamąjį remontą, valdė kaip savo, mokėjo privalomuosius mokesčius, tačiau de jure nurodyta namo dalis nebuvo įregistruota K. S. turtą paveldėjusio asmens R. A. vardu. Mirusi K. S. savo 2/6 dalį namo perdavė valdyti ir naudotis savo dukrai J. A., kuri iki mirties jame gyveno su sūnumi R. A. ir jo sutuoktine L. A.. R. A. buvo vienintelis sūnus, kuris, mirus J. A., būtų priėmęs jos turimą turtą, tai patvirtina registro įrašai, kad J. A. 1/6 dalį namo priėmė R. A.. J. A. su savo sūnumi R. A. visą laiką po K. S. mirties valdė, naudojosi, rūpinosi 3/6 dalimis namo, kurios nebuvo parduotos. Taigi, miręs pareiškėjos vyras priėmė palikimą iš savo motinos J. A., kuri faktiškai priėmė palikimą iš savo motinos K. S.. Mirusi J. A. neįteisino nuosavybės priimtos iš K. S., tačiau, nuolat ją valdė. Mirus J. A., jos sūnus R. A. priėmęs jos palikimą, likusią K. S. 2/6 dalį namo sąžiningai, teisėtai, atvirai nepertraukiamai ir savo vardu valdė.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo V. A. atsiliepime su pareiškimu nesutiko. Nurodė, jog pareiškime keliamas klausimas dėl konkretaus K. S. vardu registruoto turto (2/6 dalių namo (duomenys neskelbtini)) nuosavybės įgijimo fakto pagal įgyjamąją senatį nustatymo ir palikimo priėmimo šio turto faktiniu valdymu. Byloje pareikšti du reikalavimai: pirmas yra susijęs su nuosavybės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymu, o antras pagal savo pobūdį yra išvestinis ir susijęs su palikimo priėmimo faktiniu valdymu fakto nustatymu. Nepatenkinus pirmojo reikalavimo, negalėtų būti tenkinamas ir antras reikalavimas. Suinteresuotas asmuo tik gavęs teismo siųstus procesinius dokumentus sužinojo, kad jo prosenelė K. S. mirties dieną turėjo turtą ir šis turtas iki šiol nėra paveldėtas ir liko registruotas viešajame registre jos vardu. Kitaip nei teigiama pareiškime, V. A. tėvas V. A. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. ankščiau nei mirė K. S., kai pačiam V. A. dar nebuvo suėję dveji metai. Byloje pateikti įrodymai, kad 2/6 dalis namo iki mirties nuosavybės teise priklausė K. S.. Pagrindas K. S. nuosavybės teisei atsirasti yra paveldėjimas pagal (duomenys neskelbtini)išduotą liudijimą ir jai mirus, turėta nuosavybė galėjo pereiti palikimą priėmusiems asmenims arba valstybei tuo pačiu pagrindu. Pareiškėjos dėstomos aplinkybės leidžia daryti vienareikšmes išvadas, kad K. S. nuosavybė negalėjo atitekti pareiškėjos vyrui R. A. prašomu konstatuoti nuosavybės įgijimo pagrindu.

5. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu pareiškimą atmetė ir nurodė, kad K. S. su vyru H. S. pastatė namą, esantį (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)). Sutuoktiniai turėjo dvi dukras: V. I. F. ir J. A.. Mirus H. S., pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą Nr.15897, 4/6 dalis namo paveldėjo žmona K. S., 1/6 dalį namo paveldėjo dukra V. I. F. ir 1/6 dalį - dukra J. A.. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi K. S. (2/6 dalį namo) ir V. I. F. (1/6 dalį namo) pardavė namo dalis V. J.. (duomenys neskelbtini) mirus K. S. 3/6 namo dalyje liko gyventi J. A. su dviem sūnumis V. A. ir R. A.. V. A. turėjo sūnų V. A. (suinteresuotą asmenį) - K. S. proanūką. V. A. mirus, name liko gyventi J. A. ir R. A.. (duomenys neskelbtini) mirus J. A., name liko gyventi R. A. su žmona L. A.. (duomenys neskelbtini) mirus R. A., iki šiol name gyvena L. A.. Šias aplinkybes patvirtino liudytojos D. K. ir M. G.. L. A. moka už namą komunalinius ir kitus mokesčius, t. y. rūpinasi namu. Mirus vyrui, L. A. pagal (duomenys neskelbtini)paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą priėmė vyro palikimą, įskaitant ir 1/6 gyvenamojo namo. Šiuo metu 3/6 dalis namo valdo V. J., 1/6 dalį namo valdo L. A., o 2/6 dalis namo registruota mirusios K. S. vardu.

7. CK 4.69 straipsnio 3 dalis nustato imperatyvų draudimą įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę. Kito asmens nuosavybės teisės įregistravimas viešame registre, kol nepaneigtas tokios registracijos teisėtumas (teisinio pagrindo registracijai buvimas), pats savaime yra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti, kad daikto valdymas nesukuria teisinių padarinių įgyjamosios senaties instituto taikymo prasme, nepaneigiant daikto valdymo teisėtumo kitais teisiniais pagrindais, pvz., panaudos teise. 2/6 dalis namo yra registruotos mirusiosios K. S. vardu, todėl teismas, neturėjo pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog R. A. įgijamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į šias namo dalis, dėl ko šioje dalyje pareiškimą atmetė. Antrasis pareiškimo reikalavimas dėl R. A. palikimo priėmimo faktiniu valdymu yra susijęs (išvestinis) su pirmuoju reikalavimu, nes jis nustatytų R. A. nuosavybės teises į turtą, todėl teismas, atmetęs pareiškimo dalį dėl nuosavybės teisių nustatymo įgijamosios senaties pagrindu, atmetė ir pareiškimo reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog L. A. priėmė 2/6 dalis namo, kaip palikimą po savo vyro R. A. mirties, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8. Pareiškėja L. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti. Nurodo, kad teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes. V. A. mirė dar (duomenys neskelbtini), todėl teismo sprendime nurodytas faktas, kad po K. S. mirties name liko gyventi V. A., neatitinka tikrovės. Po K. S. mirties nei V. A., nei V. A. name negyveno ir byloje nėra duomenų, kad po K. S. mirties kas nors būtų kreipęsis dėl palikimo priėmimo, o name toliau gyveno ir kaip savo pradėjo valdyti J. A. ir R. A.. Suinteresuoto asmens V. A. pretenzijos į namo dalį, kurias jis išsakė teismo posėdyje, yra nepagrįstos. Jos apskritai yra nepareikštos ir net nepradėtos įgyvendinti, jos reiškiamos kelis kartus praleidus ieškinio senaties terminus. Byloje yra įrodyta, kad namo 3/6 dalį visą laiką nuo 2000 metų prižiūrėjo pareiškėja ir jos miręs vyras R. A., juo rūpinosi, darė einamąjį remontą, valdė kaip savo, mokėjo privalomuosius mokesčius. Miręs pareiškėjos vyras priėmė palikimą iš savo motinos J. A., kuri faktiškai priėmė iš savo motinos. Mirusi J. A. neįteisino nuosavybės priimtos iš K. S., tačiau nuo pat gimimo ją valdė, o mirus R. A. motinai J. A., jis, priėmęs palikimą, likusią K. S. 2/6 namo dalį sąžiningai, teisėtai, atvirai nepertraukiamai ir savo vardu valdė.

Atsiliepimas

9. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalis nustato imperatyvų draudimą įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę. Iš bylos duomenų matyti, kad 2/6 dalis namo yra registruotos mirusiosios K. S. vardu, todėl nėra pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog R. A. įgijamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į 2/6 namo dalis. Antrasis pareiškimo reikalavimas yra susijęs su pirmuoju reikalavimu. Atmetus pareiškimo dalį dėl nuosavybės teisių nustatymo įgijamosios senaties pagrindu, pagrįstai atmestas ir pareiškimo reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog L. A. priėmė 2/6 dalis namo, kaip palikimą po savo vyro R. A. mirties, pradėjusi jį faktiškai valdyti. Skundžiamas teismo sprendimas pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

10. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad K. S. su vyru H. S. pastatė namą, esantį (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini)mirus J. A., name liko gyventi R. A. su žmona L. A.. (duomenys neskelbtini) mirus R. A. iki šiol name gyvena L. A.. Mirus vyrui, L. A. pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą priėmė vyro palikimą, įskaitant ir 1/6 gyvenamojo namo. Šiuo metu 3/6 dalis namo valdo V. J., 1/6 dalį namo valdo L. A., o 2/6 dalis namo registruota mirusios K. S. vardu.

12. Ieškovė siekia įgyti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą įgyjamosios senaties instituto pagrindu (CK 4.68-4.71 straipsniai). Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

13. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas ; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, t. y. teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys), teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis), daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

14. Šiuo atveju pareiškėja prašo nustatyti, kad jos sutuoktinis R. A. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 2/6 dalis pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog šiuo metu 2/6 dalis namo valdo V. J., 1/6 dalį namo valdo L. A., o 2/6 dalis namo registruota mirusios K. S. vardu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kito asmens nuosavybės teisės įregistravimas viešame registre, kol nepaneigtas tokios registracijos teisėtumas (teisinio pagrindo registracijai buvimas), pats savaime yra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti, kad daikto valdymas nesukuria teisinių padarinių įgyjamosios senaties instituto taikymo prasme, nepaneigiant daikto valdymo teisėtumo kitais teisiniais pagrindais, pvz., panaudos teise (CK 4.22 straipsnio 2 dalis, 6.629 straipsnio 1 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartį, priimtą civilinėje Nr. 3K-3-170-415/2016). Remiantis suformuota teismų praktika apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad kadangi ginčo namo dalis yra registruota K. S. vardu, o CK 4.69 straipsnio 3 dalis numato imperatyvų draudimą įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į kito asmens vardu registruotus daiktus, pagrindo tenkinti šį reikalavimą nėra. Kadangi antras pareiškimo reikalavimas, kuriuo yra prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja L. A. priėmė 2/6 dalis pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)), kaip palikimą po savo vyro R. A. mirties, pradėjusi jį faktiškai valdyti, yra išvestinis iš pirmojo, tai netenkinus pirmojo pareiškimo reikalavimo, negali būti tenkinamas ir antrasis.

15. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, jog suinteresuoto asmens V. A. pretenzijos į namą yra nepagrįstos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai nėra susiję su nagrinėjama byla, kadangi byloje V. A. nėra pareiškęs jokių reikalavimų, susijusių su ginčo nekilnojamu turtu, ši byla yra nagrinėjama pagal pareiškėjos L. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, jog ji su vyru nuo 2000 m. prižiūrėjo 2/6 namo dalis – juo rūpinosi, darė remontą, valdė kaip savo, mokėjo mokesčius. Byloje dėl šių aplinkybių ginčo nėra, tačiau šių aplinkybių egzistavimas pats savaime nesudaro pagrindo pripažinti, jog pareiškėjos vyras 2/6 namo dalį įgijo iš mirusios K. S. įgijamosios senaties pagrindu. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė V. A. mirties datą nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir šiuo pagrindu panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kadangi šios bylos kontekste tai nėra esminę įtaką bylai daranti aplinkybė. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas išsamiai ir tinkamai išanalizavo bylos aplinkybes, teisinį reguliavimą ir priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą.

16. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais, nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškėjos L. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rūta BurdulienėDainius RinkevičiusAlma Urbanavičienė