- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-10
- Bylos Nr.
- 2S-1597-798/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18114-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Ieškovas
- Aurelijaus Beržinio, A. Beržinio
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai
- Kategorijos
- 94.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Antanas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aurelijaus Beržinio atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. Beržinio ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai dėl turtinės žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. Beržinis kreipėsi į teismą ir prašo teismo pripažinti, kad atsakovo kriminalinės Lietuvos atstovai Kauno apygardos ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismas ir jų pseudoteisėjai J.Kvaselytė ir J.Kiškis nepatikrinę panaudojo suklastotus faktus ir aplinkybes baudžiamos bylos Nr. l-5-840/2012, nagrinėjimo metu, o Vilniaus apygardos ir Vilniaus miesto apylinkės teismai ir jų pseudoteisėjai K.Lysionok ir V. Kairevičius civilinėje byloje Nr. 2-26996-863/2014 organizuotai šališkai ir priklausomai dengė nuo atsakomybės jų neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus įtakodami baudžiamos bylos eigą atsakovo kriminalinės Lietuvos teismuose, dėl ko privalo atlyginti padarytą žalą ir priteisti iš atsakovo kriminalinės Lietuvos 333 063 Eur žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 25 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį.
Susipažinęs su ieškovo pateikto ieškinio turiniu ir suformuluotu ieškinio reikalavimu, teismas konstatavo, kad ieškinio adresavimas kriminalinei institucijai Vilniaus miesto apylinkės teismui ir teismų nurodymas kaip kriminalinių, o teisėjų – kaip pseudoteisėjų, neatitinka ieškinio reikalavimų. Taip pat akcentavo, jog pagal Vilniaus apygardos teismo formuojamą praktiką, ieškinio adresavimas „kriminalinei institucijai“ gali būti pagrindu atsisakyti ieškinį priimti (VAT 2015 m. sausio 12 d. nutartis c. b. Nr. 2-3320-656/2015).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas Aurelijus Beržinis prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą tam pačiam teismui spręsti iš naujo. Nurodo, kad nutartis nepagrįsta ir neteisėta, nes pažeistos ir netinkamai pritaikytos procesinės ir materialinės teisės normos, nukrypta nuo Konstitucinio Teismo nustatyto privalomo precedento civiliniame procese, todėl absoliučiai negaliojanti nutartis yra naikintina. Nurodo, kad nutartyje netinkamai taikomi ir pažeidžiami CPK 137 str. 2 d. 1, 4., 3 d., 291 str. 1 d. 5 p., 634 str. 2 d. Pažeistas CPK 137 str. 3 d., nes nutartyje nenurodyta, į kurią instituciją reikia kreiptis, jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme. Nutartis priimta pažeidžiant CPK 21, 329 str. 2 d. 1p., ir Konvencijos 6 str., Konstitucijos 109 str. ir teismas nukrypo nuo Konstitucinio Teismo nustatyto privalomo precedento civiliniame procese.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro patikrinimas teisėtumo ir pagrįstumo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo Aurelijaus Beržinio ieškinį.
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Visgi teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, nagrinėjamu atveju – laikantis CPK nustatytos tvarkos. CPK nustatyti reikalavimai ieškinio formai ir turiniui skirti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl asmuo, kurio teisės ir teisėti interesai pažeisti, realizuoti teisę į teisminę gynybą gali tik tokiu atveju, jei kreipdamasis į teismą laikysis nustatytų taisyklių, reikalavimų ir tvarkos.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį, konstatavęs, kad ieškinio adresavimas kriminalinei institucijai Vilniaus miesto apylinkės teismui ir teismų nurodymas kaip kriminalinių, o teisėjų – kaip pseudoteisėjų, neatitinka ieškinio reikalavimų. Apelianto pateiktas atskirasis skundas taip pat adresuojamas „kriminalinei institucijai Vilniaus apygardos teismui per kriminalinę instituciją Vilniaus miesto apylinkės teismą“, proceso šalys įvardijamos kaip „kriminalinė Lietuva“, „kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas ir jo pseudoteisėjai“.
Apeliantui ieškinio turinio ir formos reikalavimai panašiose bylose ne kartą buvo išaiškinti. Taip pat buvo išaiškintos civilinio proceso nuostatos, susijusios su teise kreiptis į teismą, jos įgyvendinimo tvarka, atsakovų tinkamumo klausimai ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-564/2014, 2014 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-298/2014, 2014 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1120/2014, 2015 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-178/2015, 2015 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-84/2015).
Kadangi apeliantui buvo išaiškintos civilinio proceso nuostatos, susijusios su teise kreiptis į teismą teisminės gynybos, todėl apelianto veikimas, pateikiant ieškinį neva kriminaliniams atsakovams, pagal CPK 42 straipsnio 5 dalį vertintinas kaip nesąžiningas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015), piktnaudžiavimas teise, o tokių asmenų teisių teismas negina ir ginti neprivalo (CK 1.137 str. 3 d.). Todėl konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti A. Beržinio ieškinį. Apelianto atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.