- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-03
- Bylos Nr.
- I-3415-596/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01981-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- K. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 1 500 Eur neturtinės žalos.
Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 24 d. iki 2018 m. birželio 8 d. buvo laikomas Vilniaus PN baudos izoliatoriuje, kameroje Nr. 2, kurioje buvo nemalonus kvapas, sienos išdaužytos, trūko šviesos, nes vienas šviestuvas buvo nuimtas, o kitas vos laikėsi ir galėjo nukristi bei sužaloti. Sanitariniame mazge taip pat tvyrojo nemalonus kvapas, tualeto bakelis buvo be dangčio ir vandens nuleidimo mechanizmo. Tualeto durys neužsidarė, buvo nuo 3 cm iki 5 cm tarpas, per kurį jis buvo matomas kito nuteistojo. Kameroje prie tualeto durų iš sienos kyšojo „pliki“ elektros laidai, kuriais tekėjo elektros srovė, todėl ne kartą eidamas į tualetą ir prisilietęs prie jų, buvo nukrėstas elektros. Vilniaus PN kamerose yra įrengti iškvietimo-aliarmo mygtukai, tačiau kameroje Nr. 2 jo nebuvo. Teigia, kad kameroje buvo du nuteistieji, tačiau joje esantis stalas, kurio ilgis ir plotis maždaug 45–50 cm, yra pritaikytas tik vienam asmeniui. Todėl kol vienas asmuo valgo, kito maisto davinys ataušta. Nurodo, kad ant langų labai tankios grotos, todėl trūksta natūralaus apšvietimo, o kameroje esančiuose dviejuose šviestuvuose trūksta lempučių, todėl neužtikrinamas tinkamas dirbtinis apšvietimas. Taip pat nurodo, kad kameroje esančios spintelės buvo išlaužytos, todėl neturėjo kur laikyti asmeninių daiktų. Paaiškina, kad žodžiu kreipėsi į Vilniaus PN administraciją dėl minėtų pažeidimų ir trūkumų, tačiau pastaroji nurodė, jog patys nuteistieji viską laužo ir gadina, todėl nėra prasmės viską tvarkyti. Teigia, jog dėl Vilniaus PN neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjas patyrė nepatogumus, pažeminimą, kančią ir jautėsi nesaugus (b. l. 1–3).
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpoje, nes atlikinėjo paskirtą nuobaudą už įstaigos režimo reikalavimų pažeidimus. Pažymi, jog pareiškėjas žinojo, kad pažeidinėjant bausmės atlikimo vidaus tvarką, bausmės atlikimo sąlygos pasikeičia į blogesnę pusę.
Paaiškina, kad paskiriant nuteistuosius į gyvenamąsias patalpas, nuteistųjų skirstymo į būrius ir gyvenamąsias patalpas komisija visada patikrina patalpų plotus ir galimus nuteistųjų skirstymo į konkrečias patalpas kiekius ir visada stengiasi, kad būtų užtikrintas vienam nuteistajam teisės aktų numatytas gyvenamasis plotas. Visiems be išimties suteikiama atskira miegamoji vieta, esanti konkretaus būrio atskiroje gyvenamojoje patalpoje. Pažymi, kad kamerų tipo patalpoje pareiškėjo buvimo metu buvo laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų. Pareiškėjas Vilniaus PN buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo.
Nurodo, kad Vilniaus PN pastatai buvo visiškai renovuoti ir perduoti eksploatuoti 2006 metais. Pastatų ir juose esančių patalpų įrengimas atitiko tuo metu galiojusius teisės aktus ir higienos normas. Patalpose pagal poreikį ir esamas finansines galimybes nuolatos atliekami remonto darbai.
Taip pat nurodo, jog kameros tipo patalpa, kurioje pareiškėjas atliko nuobaudą ginčui aktualiu laikotarpiu, įrengta vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 ,,Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės). Eksploatavimo taisyklėse nėra nustatyta, kiek ir kokių baldų turi būti patalpoje, tik pažymėta, kad visi baldai pritvirtinami prie grindų ar sienų. Teigia, kad Vilniaus PN kamerų tipo patalpose esantis inventorius atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 metų birželio 19 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas materialinio buitinio aprūpinimo normas. Teisės aktai nenumato, jog patalpoje esančius baldus privalu būtų įskaičiuoti į bendrą gyvenamosios patalpos plotą.
Nurodo, jog visose Vilniaus PN kamerų tipo patalpose yra įrengti atskiri sanitariniai mazgai, kuriuose yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniai mazgai turi atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Kamerose įrengti atsidarantys skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą bei galimybę vėdinti kamerų patalpas.
Paaiškina, kad visose Vilniaus PN drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose yra įrengtos prižiūrėtojų iškvietimo sistemos, tačiau kamerose laikomi nuteistieji nuolatos techniškai gadina šias sistemas. Kad ir kaip Vilniaus PN stengiasi, tačiau negali užtikrinti, kad šie mygtukai funkcionuotų nuolatos. Drausmės grupės gyvenamųjų patalpų ir kamerų tipo patalpų lokaliniame sektoriuje visą parą budi pataisos pareigūnai, kurie nuolatos atlieka kamerų tipo patalpų patikrinimus ir kontroliuoja minėtose patalpose esamą situaciją. Esant bent menkiausiam pavojui, potencialiai galinčiam kilti nuteistajam, pataisos pareigūnai nedelsiant atitinkamai reaguoja į tokius reiškinius bei užtikrina nuteistųjų saugumą.
Mano, kad visos pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra grįstos abstrakčiais teiginiais.
Teigia, jog pareiškėjas jokiais skaičiavimais, dokumentais ar teisės aktais nepagrindė neturtinės žalos dydžio, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės turėjo įtakos jo fizinei ar psichinei sveikatai. Pareiškėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės (b. l. 10–14).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo prašymo priteisti neturtinę žalą, atsiradusią dėl tinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus PN kameroje Nr. 2 neužtikrinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017, 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017, 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-66-1062/2018). Tačiau teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr. pvz., LVAT 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2206-1062/2018).
Pareiškėjas prašo priteisti jam 1 500 Eur dydžio neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 24 d. iki 2018 m. birželio 8 d., savo reikalavimą grįsdamas netinkamomis jo kalinimo Vilniaus PN kamerų tipo patalpoje Nr. 2 sąlygomis, t. y. kad kameros sienos buvo išdaužytos, joje buvo nemalonus kvapas, netinkamas natūralus ir dirbtinis apšvietimas; elektros instaliacija buvo netvarkinga, elektros laidai neizoliuoti; nebuvo įrengtas iškvietimo-aliarmo mygtukas; spintelės sulaužytos, todėl nebuvo kur laikyti asmeninių daiktų; kameroje esantis stalas nepritaikytas dviem asmenims; tualeto durys neužsidarė, dėl ko buvo stebimas kito nuteistojo; sanitariniame mazge tvyrojo nemalonus kvapas, bakelis buvo be dangčio ir vandens nuleidimo mechanizmo.
Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 28-261 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui, atsižvelgiant į tai, kad jis 2018 m. gegužės 14 d. pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus, skirta 15 parų kamerų tipo patalpoje. Pareiškėjas nuo 2018 m. gegužės 24 d. 17.50 val. iki 2018 m. birželio 8 d. 17.50 val. buvo kalinamas kamerų tipo patalpoje Nr. 2 (b. l. 15–16).
Pareiškėjas nurodo, kad kameros Nr. 2 sienos buvo išdaužytos, patalpoje buvo bloga ventiliacija, nebuvo užtikrintas tinkamas dirbtinis ir natūralus apšvietimas, elektros laidai neizoliuoti, daiktų spintelė sulaužyta, stalas nepritaikytas dviem asmenims.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 13 punkte nustatyti reikalavimai, pagal kuriuos įrengiami drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamieji kambariai. Nustatyta, kad gyvenamųjų kambarių grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos, danga turi būti atspari drėgnam valymui ir dezinfekcinių medžiagų poveikiui (13.4 p.). Gyvenamuosiuose kambariuose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Nesant galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Apsauginės grotos gaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens lygaus paviršiaus plieninius strypus (taikoma tik įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas patalpas). Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Langų grotų tvirtinimo strypai į sieną įtvirtinami ne mažesniame kaip 20 cm gylyje. (13.7 p.). Gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas (13.8 p.). Elektros instaliacija montuojama paslėptu būdu, gyvenamųjų kambarių sienose ir lubose (13.9 p.). Visi baldai pritvirtinami prie grindų ar sienų (13.11 p.). Gyvenamieji kambariai turi būti šildomi ir vėdinami. Gyvenamieji kambariai vėdinami per langus, išskyrus kambarius, kuriuose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami šių taisyklių 3 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, gyvenamieji kambariai gali būti aprūpinami elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais (13.12 p.).
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 12 punkte nustatyta, jog laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.). Natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 p.). Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s (16 p.). Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.).
Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos nustatytos 2017 m. birželio 7 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, kurių 10 punktas nustato drausmės izoliatorių ar kamerų tipo patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas. Pagal šį punktą, drausmės izoliatorių ar kamerų tipo patalpoje, be kita ko, įrengiamas stalas (1 vnt.) (10.2 p.), taburetė ir / arba kėdė, ir / arba suolai (1 sėdima vieta 1 asmeniui) (10.3 p.), sieninė lentyna tualeto reikmenims (1 vnt.) (10.6 p.).
Atsakovės atstovas nepateikė teismui duomenų apie kameros Nr. 2 būklę, apšvietą, ventiliaciją pareiškėjo buvimo joje laikotarpiu. Atstovas atsiliepime nurodė, jog užtikrina tinkamas sąlygas, numatytas teisės aktuose.
Vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas į Vilniaus PN pareigūnus, administraciją ar į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl netinkamų kalinimo sąlygų kameroje Nr. 2 (kameros būklės, apšvietos, ventiliacijos ir kt. pažeidimų) nesikreipė. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, o šiuo metu pareiškėjo nurodytų faktų dėl netinkamos kameros Nr. 2 būklės (išdaužytų sienų, neizoliuotų elektros laidų, sulaužytos daiktų spintelės), patalpos apšvietos, ventiliacijos nustatymas būtų teisiškai nereikšmingas dėl besiskiriančio patikrinimo ir ginčo laikotarpio. Todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamos kameros Nr. 2 būklės, ventiliacijos, apšvietos atmestini kaip nepagrįsti. Tokios pozicijos laikosi ir LVAT, formuodamas vienodą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr. pvz., 2016 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1886-492/2016). Teismas taip pat pažymi, kad LVAT laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (žr. pvz., 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015). Pabrėžtina, kad teisės aktai neįpareigoja Vilniaus PN administracijos nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi nuteistieji, būklės. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjui raštu nesikreipus į Vilniaus PN pareigūnus, administraciją ir / ar kompetentingas patikrinimus įgaliotas atlikti tarnybas dėl kameroje Nr. 2 išdaužytų sienų, blogos ventiliacijos, netinkamo dirbtinio ir natūralaus apšvietimo, neizoliuotų elektros laidų, sulaužytos daiktų spintelės, teismas neturi pagrindo pripažinti aukščiau nurodytų Eksploatavimo taisyklių ir HN 134:2015 normų pažeidimo faktą.
Pareiškėjas reikalavimą priteisti neturtinę žalą kildina ir iš netinkamai įrengto sanitarinio mazgo, kuriame, pasak pareiškėjo, tvyrojo nemalonus kvapas, tualeto bakelis buvo be dangčio ir vandens nuleidimo mechanizmo. Taip pat pareiškėjas teigia, kad nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu, nes tualeto durys neužsidarydavo, likdavo nuo 3 cm iki 5 cm tarpas.
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, jog Vilniaus PN kamerų tipo patalpose yra įrengti atskiri sanitariniai mazgai, kuriuose įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniai mazgai turi atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.
Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvimo kameroje Nr. 2 laikotarpiu kreipėsi į Vilniaus PN administraciją su nusiskundimais dėl tualeto bakelio gedimų ir neužsidarančių tualeto durų, o atsakingi pareigūnai į tokius skundus nereagavo. Teismo vertinimu, nesant pareiškėjo nusiskundimų įstaigos administracijai, atsakovės atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius teiginius. Pareiškėjui ginčijamu laikotarpiu nesikreipus į Vilniaus PN administraciją dėl tualeto bakelio gedimų ir neužsidarančių tualeto durų, spręstina, jog pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos. Todėl pareiškėjo argumentai dėl tualeto bakelio gedimų ir neužsidarančių tualeto durų atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinę žalą dėl kameroje Nr. 2 neįrengto iškvietimo-aliarmo mygtuko, nurodytina, kad pagal Eksploatavimo taisyklių 13.10 punktą, gyvenamuosiuose kambariuose įrengiama prižiūrėtojo iškvietimo sistema.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, jog visose Vilniaus PN drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose yra įrengtos prižiūrėtojų iškvietimo sistemos, tačiau kamerose laikomi nuteistieji nuolatos techniškai gadina šias sistemas, todėl Vilniaus PN negali užtikrinti, kad šie mygtukai funkcionuotų nuolatos. Paaiškino, jog drausmės grupės gyvenamųjų patalpų ir kamerų tipo patalpų lokaliniame sektoriuje visą parą budi pataisos pareigūnai, kurie nuolatos atlieka kamerų tipo patalpų patikrinimus ir kontroliuoja minėtose patalpose esamą situaciją. Esant bent menkiausiam pavojui, potencialiai galinčiam kilti nuteistajam, pataisos pareigūnai nedelsiant atitinkamai reaguoja į tokius reiškinius bei užtikrina nuteistųjų saugumą.
Pareiškėjas skunde nenurodė, kokiu aspektu aliarminio iškvietimo sistemos nebuvimas kameroje Nr. 2 sukėlė jam neturtinę žalą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios būtų buvę galima išvengti pasinaudojus aliarminio iškvietimo sistema, ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo Vilniaus PN kameroje Nr. 2 metu vertė pasinaudoti aliarminio iškvietimo sistema, byloje nėra duomenų apie tai, kad jis dėl šių aplinkybių su skundais ar prašymais kreipėsi į Vilniaus PN administraciją. Todėl pareiškėjo teiginiai, jog jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku vertintini kaip deklaratyvūs ir nėra pagrindo pripažinti, kad dėl aliarminio iškvietimo sistemos neįrengimo kameroje Nr. 2 pareiškėjas patyrė išgyvenimus, galinčius būti pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, jog LVAT savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr. pvz., 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-378-525/2017). Taigi atsižvelgiant į LVAT suformuotas nuostatas įrodymų naštos paskirstymo prasme bylose dėl teisės aktų neatitinkančių kalinimo sąlygų, pareiškėjas privalo pateikti detalų kalinimo sąlygų apibūdinimą. Šiuo atveju pareiškėjas pateikė tik savo subjektyvią nuomonę, todėl vien pareiškėjo nuomone grindžiamas argumentas negali būti pagrindu neturtinei žalai konstatuoti.
Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių visumą ir nepažengiant bylos nagrinėjimo ribų, konstatuotina, kad atsakovės atstovas ginčo laikotarpiu nepažeidė pareiškėjo teisės būti laikomam Vilniaus PN kameroje Nr. 2 tinkamomis sąlygomis. Nesant vieno iš civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų būtino elemento – neteisėtų veiksmų ar neveikimo – negali kilti civilinė atsakomybė. Tuo remdamasis, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus nagrinėtais aspektais dėl neturtinės žalos atlyginimo ir plačiau dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų nepasisako.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo K. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.