Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-06-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-102-332/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-07
Bylos Nr.
AN2-102-332/2018
Teisminio proceso Nr.
4-18-3-00041-2018-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Raimundas Jurgaitis
Pažeidėjas
G. V. J.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-102-332/2018Teisminio proceso Nr. 4-18-3-00041-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3.; 16.9.3.; 16.9.7.; 21.11.10. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracine tvarka nubaustos G. V. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018-04-16 nutarties, kuria administracinėn atsakomybėn patrauktos G. V. J. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato 2018-02-13 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) pakeistas:

nutarimas patikslintas, nurodant, kad nusižengimo padarymo vieta – (duomenys neskelbtini) gatvė.

G. V. J. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 2 dalyje, padarymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 423 straipsnio 4 dalimi, 34 straipsnio 5 dalimi, paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Kita Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato 2018-02-13 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis palikta nepakeista.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato (toliau - Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono PK) Veiklos skyriaus tyrėjo 2018-02-13 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) G. V. J. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ANK) 417 straipsnio 4 dalį 60 eurų bauda, 423 straipsnio 2 dalį – 150 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, nuobaudas subendrinus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 38 straipsniu, nustatyta galutinė administracinė nuobauda – 150 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, už tai, kad ji 2017-12-22 10 val. 10 min. (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį, nepraleido per pėsčiųjų perėją ėjusios pėsčiosios ir ją perbloškė. Pėsčioji po susidūrimo užkrito ant automobilio variklio gaubto ir nuo jo nukrito ant žemės. Automobiliui toliau važiuojant, pėsčioji buvo patraukta po automobiliu ir velkama apie 14 metrų. Eismo įvykio metu pėsčiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokiais veiksmais G. V. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9, 30 punktų reikalavimus.

Nesutikdama su jai Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjo 2018-02-13 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su administracine nuobauda paskirta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu, G. V. J. skundu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018-04-16 nutartimi, išnagrinėjus G. V. J. skundą dėl Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjo 2018-02-13 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), G. V. J. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies ir Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono PK 2018-02-13 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) pakeistas: nutarimas patikslintas, nurodant, kad nusižengimo padarymo vieta – (duomenys neskelbtini) gatvė. G. V. J. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 2 dalyje, padarymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 4 dalimi, 34 straipsnio 5 dalimi, paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams. Kita Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono PK 2018-02-13 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis palikta nepakeista.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu G. V. J. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2018-04-18 nutartį ir neskirti jai administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Apeliaciniame skunde G. V. J. nurodo, kad skundžiama apylinkės teismo 2018-04-16 nutartis keistina dėl netinkamai taikytų Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio nuostatų, taip pat dėl neobjektyvaus faktinių eismo įvykio aplinkybių vertinimo - dėl per griežto jos (G. V. J.) veiksmų, ir dėl per daug atlaidaus nukentėjusios pėsčiosios veiksmų vertinimo. Teigia, kad Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki dvejų metų. Apeliantės nuomone, tokiu būdu įstatymas teismui ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) suteikia diskrecijos teisę skirti arba neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, ir tokiu atveju būtina vadovautis Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nebūtina nustatyti ypatingas, išimtines aplinkybes, kurios reikalingos Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymui. Tik motyvuotai pagrindus būtinumą taikyti neprivalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, sprendžiant dėl trumpesnio nei numatytas terminas, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalimi, kuri numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Apeliantė skunde pažymi, kad Institucijos nutarime ir skundžiamoje teismo nutartyje pasirinkimas taikyti jai (V. G. J.) neprivalomą administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą - iš esmės nėra motyvuotas, nuoroda į visuomenės ir nukentėjusiojo asmens interesą į kelių eismo saugumą yra formali, neindividualizuojanti eismo įvykio esmės ir pažeidėjos asmenybės. Teismas motyvavo tik Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymą, trumpindamas neprivalomos administracinio poveikio priemonės terminą. Apeliantės nuomone, imperatyviai straipsnio sankcijoje nenumatytos administracinio poveikio nemotyvuotas taikymas jai nėra proporcingas jos nubaudimas už padarytą pažeidimą, neatitinka teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principų (Lietuvos Respublikos ANK 32 str. 1 d., 2 d.). G. V. J. nurodo, kad teismas pripažino dvi jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad ji nėra anksčiau bausta už administracinių nusižengimų padarymą, taigi padarytas pažeidimas yra visiškai atsitiktinio pobūdžio, ji teisę vairuoti transporto priemones turi ir nuolat vairuoja nuo 1985 metų, per tą laiką nėra padariusi jokių rimtų KET pažeidimų. Į bylą pateikta ją (G. V. J.) charakterizuojanti medžiaga (charakteristikos, spaudos publikacijas) patvirtina, kad ji yra išskirtinai aktyvi ir pavyzdinė (duomenys neskelbtini) gyventoja, prisideda prie miesto gražinimo, dalyvauja visuomeninėse veiklose ir pan., jos naudingumą visuomenei apibūdina teismui pateiktas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero, administracijos direktoriaus ir tarybos narių raštas. Teismas nutartyje nurodė, kad nukentėjusiajai galėjo būti padarytas žymiai sunkesnis sveikatos sutrikdymas, tačiau ji (G. V. J.) negali būti baudžiama už tai, kas galėjo būti, bet nebuvo, nes jei nukentėjusiajai būtų padaryta didesnė žala, tai ir dėl atsakomybės būtų sprendžiama ne pagal Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 2 dalį. Apeliantė pažymi, kad pėsčiajai Z. O. T. nustatytas visiškai menkas sužalojimas - kairiojo kelio srities odos nubrozdinimas, įvykio vietoje pėsčioji buvo apžiūrėta greitosios med. pagalbos specialistų, nusiskundimų dėl sužalojimų neturėjo, kol buvo fiksuojamas eismo įvykis ji (G. V. J.) visą laiką bendravo su pėsčiąja ir pastaroji skundėsi tik dėl sugadinto palto. Pėsčioji į medikus kreipėsi tik po beveik dviejų savaičių, taigi net ir nustatyto sužalojimo - kairiojo kelio srities odos nubrozdinimo - atsiradimo aplinkybės gali būti nesusijusios su eismo įvykiu.

G. V. J. teigimu, skundžiamoje teismo nutartyje akcentuojama, kad ji, kliudžiusi perėjoje pėsčiąją, iš karto nesustabdė automobilio ir vilko ją po automobiliu 14 metrų, tačiau tai paaiškinama netikėtumo faktoriumi ir, kaip matyti iš byloje esančio įvykio vaizdo įrašo, truko dvi sekundes. Teismas, vertindamas eismo įvykio situaciją ir priežastis pagal byloje esantį vaizdo įrašą, iš viso nepasisakė apie nukentėjusios pėsčiosios veiksmų atitikimą KET reikalavimams. KET 42 punktas, reglamentuojantis pėsčiųjų pareigas, numato, kad į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų perėjomis, o KET 44 punktas numato, kad įžengti į važiuojamąja dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms. Ji (G. V. J.), darydama kairįjį posūkį, tikrai negalėjo numatyti, kad priešingoje pusėje (duomenys neskelbtini) gatvės pakraščiu ėjusi pėsčioji būtent sankryžoje kirs (duomenys neskelbtini) gatvę tiesiai prieš jos automobilį, o ne pasuks kuria nors kryptimi, neidama per (duomenys neskelbtini) gatvę. Teismas neįvertino to, kad sustabdyti automobilį, nors ir lėtai judantį, yra sudėtingiau, nei pėsčiajai sustabdyti žingsnį. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad, jai (G. V. J.) pradėjus daryti kairįjį posūkį iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) g. ir artėjant prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios pėsčiųjų perėjos, pėsčiosios Z. O. T. prie pėsčiųjų perėjos nebuvo, ji atėjo (duomenys neskelbtini) gatve besisukančiam G. V. J. automobiliui iš dešinės, iš (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies į (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį įžengė net nestabtelėdama ir ne pėsčiųjų perėjoje, po to įstrižai įėjo į pėsčiųjų perėją, neįvertindama to, kad visiškai prie perėjos artėja jos (G. V. J.) vairuojamas automobilis. Todėl itin neatsargų ir KET 42 punkto, 44 punkto reikalavimų neatitinkantį pėsčiosios elgesį, kuris galėjo turėti įtakos eismo įvykio kilimui, Institucija turėjo pagrindo vertinti kaip dar vieną jos (G. V. J.) atsakomybę lengvinančią aplinkybę (Lietuvos Respublikos ANK 35 str. 2 d.).

Apeliantės įsitikinimu, administracinės nuobaudos paskirtis bus tinkamai įgyvendinta paskyrus jai tik baudą ir neskiriant neprivalomos administracinio poveikio priemonės -specialiosios teisės atėmimo, nes nėra jokio pagrindo manyti, kad ji ateityje galėtų nepaisyti KET ir daryti naujus nusižengimus. Didžiulį baudžiamąjį ir prevencinį poveikį jai jau padarė pats eismo įvykis bei bylos procesas, ji, būdama jautri ir nuoširdi asmenybė, dėl įvykio patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į G. V. J. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono PK Veiklos skyriaus viršininkas prašo palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018-04-16 nutartį. Nurodo, kad nesutinka su G. V. J. apeliaciniu skundu, kadangi padarytas grubus kelių eismo taisyklių pažeidimas, galėjęs sukelti sunkias pasekmes žmogaus gyvybei ir sveikatai. Teismas, priimdamas nutartį, jau ir taip taikė švelnesnę nei įstatyme numatyta nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

G. V. J. apeliacinis skundas atmestinas.

Atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. V. J. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2018-04-18 nutartį, tačiau iš apeliacinio skundo turinio akivaizdu, kad skundžiama ne minėta Šiaulių apylinkės teismo 2018-04-18 nutartis, o Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018-04-16 nutartis, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliaciniame skunde paminėtą nutarties datą laiko rašymo apsirikimu, kuris nekeičia apeliacinio skundo esmės.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos ANK 652 str. 1 d.).

Apeliaciniu skundu G. V. J. neginčija byloje nustatytų faktinių administracinių nusižengimų padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius jai inkriminuojamus administracinius nusižengimus ir jų kvalifikacijos. Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. V. J. kaltės padarius jai inkriminuojamus administracinius nusižengimus, padaryti administraciniai nusižengimai įrodyti, ir pagrįstai bei teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 4 dalį ir 423 straipsnio 2 dalį. Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas G. V. J. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 2 dalyje, paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, todėl Šiaulių apygardos teismas bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose.

Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki dvejų metų. Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjo 2018-02-13 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) G. V. J. už Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta minimali jos padaryto nusižengimo sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – 150 Eur bauda bei Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatyta minimalaus termino administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams. Apylinkės teismas skundžiama 2018-04-16 nutartimi pakeitė Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjo 2018-02-13 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir G. V. J. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 2 dalyje, padarymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 4 dalimi, 34 straipsnio 5 dalimi, paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpino iki 6 mėnesių.

Žemesnės instancijos teismas

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. V. J. apeliaciniame skunde teigia, kad skundžiama apylinkės teismo nutartimi, taikant Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir jai už Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinant iki 6 mėnesių, netinkamai taikytos Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio nuostatos, neobjektyviai įvertintos faktinės eismo įvykio aplinkybės – jos veiksmai įvertinti per griežtai, o nukentėjusios pėsčiosios veiksmai įvertinti per daug atlaidžiai. Apeliaciniu skundu G. V. J. prašo už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 2 dalyje, jai išvis neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Iš Lietuvos Respublikos ANK 22 straipsnio 2 dalies turinio matyti, kad administracine nuobauda siekiama trijų tikslų: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Pagal Lietuvos Respublikos ANK 27 straipsnio 1 dalį administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos ir administracinio poveikio priemonės. Tiek administracinėmis nuobaudomis, tiek administracinio poveikio priemonėmis siekiama tų pačių bendrosios ir specialiosios prevencijos bei asmens nubaudimo tikslų. Taigi, ir Lietuvos Respublikos ANK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu – siekiama pirmiau nurodytų tikslų. Pagal Lietuvos Respublikos ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017).

Kaip jau minėta, remiantis Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 4 dalimi, įstatymas nenumato privalomo įpareigojimo skirti už Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 4 dalies nuostata, šis klausimas paliktas nuobaudą skiriančios institucijos diskrecijai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 28 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ši administracinio poveikio priemonė gali būti skiriama tik jeigu nusižengimas padarytas naudojantis šia specialia teise. Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, jog G. V. J. padaryti nusižengimai išimtinai susiję su specialia teise vairuoti transporto priemones ir padaryti ja naudojantis. Detalesni kriterijai, kada turėtų būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas, kai įstatymas nenumato privalomo šios priemonės skyrimo, neįtvirtinti, todėl vadovaujamasi administracinių poveikio priemonių paskirtimi (Lietuvos Respublikos ANK 27 str.), o taip pat administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindais (Lietuvos Respublikos ANK 32 str.). Sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonių skyrimo, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo pobūdį, pavojingumą, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes, nusižengimą padariusį asmenį charakterizuojančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju šios aplinkybės aptartos skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, kur nurodyta, kad yra nustatytos dvi G. V. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės (kaltininkas prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi, administracinius nusižengimus padarė asmuo, sulaukęs 65 metų amžiaus), sunkinančių aplinkybių nėra, G. V. J. yra charakterizuojama teigiamai, nėra duomenų, kad būtų anksčiau bausta administracine tvarka, tačiau padarytas pavojingas administracinis nusižengimas transporto priemone, sukėlęs grėsmę žmogaus sveikatai ir gyvybei, G. V. J., vairuodama automobilį, buvo labai neatidi ir neatsargi, kliudžiusi perėjoje pėsčiąją, iš karto nesustabdė automobilio, nors greitis buvo nedidelis, o vilko po automobiliu nugriuvusią pėsčiąją net 14 metrų, nukentėjusiajai galėjo būti padaryti žymiai sunkesnis sveikatos sutrikdymas ir tai, kad nekilo sunkių pasekmių yra išskirtinai laimingas atsitiktinumas, todėl G. V. J. padarytas nusižengimas negali būti laikomas mažareikšmiu ir nepavojingu. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad nors administracinio poveikio priemonė už Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą yra neprivaloma, tačiau dėl padarytos veikos pavojingumo, administracinio poveikio priemonės netaikymas G. V. J. nagrinėjamu atveju yra nesuderinamas su visuomenės ir nukentėjusiojo asmens interesu į kelių eismo saugumą. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, skiriant Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatytą neprivalomai taikytiną administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, faktinės eismo įvykio aplinkybės, G. V. J. ir nukentėjusios pėsčiosios Z. O. T. veiksmai eismo įvykio metu teismo įvertinti tinkamai. Įvertinus byloje esančius duomenis, nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusios Z. O. T. veiksmai byloje nagrinėjamo įvykio metu buvo itin neatsargūs ir neatitinkantys KET 42 punkto, 44 punkto reikalavimų.

Pažymėtina, kad apylinkės teismas, atsižvelgdamas į G. V. J. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, kad ji anksčiau nebausta administracine tvarka, charakterizuojama teigiamai, sprendė, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymas G. V. J. Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatytose ribose, t. y. nuo 1 iki 2 metų, reikštų neproporcingą šio asmens suvaržymą, todėl siekdamas ne formalaus ar nominalaus teisingumo principo įgyvendinimo, taikė Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalį ir administracinėn atsakomybėn patrauktai G. V. J. administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpino iki 6 mėnesių.

Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Švelnesnės, nei įstatymo numatytos, administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda (ar administracinio poveikio priemonė), atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių išskirtinių aplinkybių šioje byloje yra ir apylinkės teismas pagrįstai G. V. J. atžvilgiu taikė Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. G. V. J. už Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpino.

Apeliaciniame skunde G. V. J. nurodytos aplinkybės – tai, kad jos padarytas pažeidimas yra visiškai atsitiktinio pobūdžio, ji teisę vairuoti transporto priemones turi ir nuolat vairuoja nuo 1985 metų, per tą laiką nėra padariusi jokių rimtų KET pažeidimų, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad ji ateityje galėtų nepaisyti KET ir daryti naujus nusižengimus, ji yra išskirtinai aktyvi ir pavyzdinė (duomenys neskelbtini) gyventoja, prisideda prie miesto gražinimo, dalyvauja visuomeninėse veiklose ir pan., jai didžiulį baudžiamąjį ir prevencinį poveikį jau padarė pats eismo įvykis bei bylos procesas, ji, būdama jautri ir nuoširdi asmenybė, dėl įvykio patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus, pėsčiajai Z. O. T. nustatytas visiškai menkas sužalojimas - kairiojo kelio srities odos nubrozdinimas, įvykio vietoje pėsčioji buvo apžiūrėta greitosios med. pagalbos specialistų, nusiskundimų dėl sužalojimų neturėjo, kol buvo fiksuojamas eismo įvykis ji (G. V. J.) visą laiką bendravo su pėsčiąja ir pastaroji skundėsi tik dėl sugadinto palto, nors ji (G. V. J.), kliudžiusi perėjoje pėsčiąją, iš karto nesustabdė automobilio ir vilko ją po automobiliu 14 metrų, tačiau tai paaiškinama netikėtumo faktoriumi ir, kaip matyti iš byloje esančio įvykio vaizdo įrašo, truko dvi sekundes – yra reikšmingos individualizuojant asmeniui skiriamą nuobaudą, tačiau nagrinėjamu atveju G. V. J. padaryto administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 2 dalyje, pavojingumo nemažina ir nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir G. V. J. išvis neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad byloje pateikti duomenys nesudaro pagrindo pažeidėjai visai neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apylinkės teismas, G. V. J. atžvilgiu taikydamas Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą pažeidėjai parinko tinkamai. G. V. J. paskirta švelnesnė nei Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatyta minimalaus termino administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nėra per griežta, atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, todėl ją švelninti nėra jokio pagrindo.

Pažymėtina, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas už transporto priemonės vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl nusižengimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ar kitų aplinkybių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą. G. V. J., žinodama, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra būtina, šia specialia teise naudojosi neatsakingai, todėl jos patiriami nepatogumai, šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste, yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018-04-16 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ją G. V. J. skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018-04-16 nutartį nepakeistą ir G. V. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Raimundas Jurgaitis