Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-211-387/2020

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-08-31
Bylos Nr.: 1A-211-387/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-04-5-00091-2016-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Nutartis: Apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjai: Algimantas Valantinas (pirm.), Ernestas Rimšelis, Virginija Liudvinavičienė
Nuteistasis: N. T., Z. D., A. P.
Advokatai: Rolandas Tilindis, Ugnius Čižiūnas, Irmantas Dobilas

Kategorijos

1.1.4.4.5Padėjėjas (BK 24 str. 6 d.)
1.2.17.1.1Kontrabanda (BK 199 str. 1 d.)
1.2.17.3Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis (BK 199-2 str.)
2.1.4.3.2.3Teisė turėti gynėją
2.1.7.1Įrodymų leistinumas (BPK 20 str. 1, 4 d. ir kt. str.)
2.1.7.4.1Asmenų parodymų vertinimas
2.1.7.4.5Duomenų surinktų taikant operatyvinės veiklos įstatymą vertinimas
2.1.16.2.7Asmens krata (BPK 146 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-211-387/2020Teisminio proceso Nr. 1-04-5-00091-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.5; 1.2.17.1.1; 1.2.17.3; 2.1.4.3.2.3; 2.1.7.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.5; 2.1.16.2.7 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 31 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Ernesto Rimšelio ir Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Ruslanui Boiko,nuteistojo N. T. gynėjui advokatui Irmantui Dobilui,nuteistajam Z. D. (Z. D.) ir jo gynėjui advokatui Rolandui Tilindžiui,nuteistajam A. P. ir jo gynėjui advokatui Ugniui Čižiūnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. T. ir jo gynėjo advokato Irmanto Dobilo, nuteistojo A. P. gynėjo advokato Ugniaus Čižiūno, nuteistojo Z. D. gynėjo advokato Rolando Tilindžio apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

N. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 1 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), 25 straipsnio 3 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija), 228 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas:

- už veiką, nustatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 1 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) – 200 MGL dydžio, t. y. 7 532 Eur, bauda;

- už veiką, nustatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) – 200 MGL dydžio, t. y. 7 532 Eur, bauda.

- už veiką, nustatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje - 200 MGL dydžio, t. y. 7 532 Eur, bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskiriant N. T. subendrintą 200 MGL dydžio, t. y. 7 532 Eur, baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. rugsėjo 22 d. iki 2016 m. rugsėjo 24 d. (2 dienos), paskiriant N. T. galutinę 7 381,36 Eur (septynių tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt vieno euro 36 centų) baudą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo N. T. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus, ją nurodyta panaikinti.

A. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 199 straipsnio 1 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), 24 straipsnio 6 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) ir nubaustas:

Žemesnės instancijos teismas

- už veiką, nustatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 199 straipsnio 1 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) – 100 MGL dydžio, t. y. 3 766 Eur, dydžio bauda;

- už veiką, nustatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) – 100 MGL dydžio, t. y. 3 766 Eur, bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskiriant A. P. subendrintą 100 MGL dydžio, t. y. 3 766 Eur, baudą.

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. rugsėjo 22 d. iki 2016 m. rugsėjo 24 d. (2 dienos), paskiriant A. P. galutinę 3 615,36 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų penkiolikos eurų 36 centų) dydžio baudą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. P. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - palikta nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus, ją nurodyta panaikinti.

Z. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 199 straipsnio 1 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), 24 straipsnio 6 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) bei nubaustas:

- už veiką, nustatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 199 straipsnio 1 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) – 100 MGL dydžio, t. y. 3 766 Eur, dydžio bauda;

- už veiką, nustatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) – 100 MGL dydžio, t. y. 3 766 Eur, bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmės subendrintos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskiriant Z. D. subendrintą 100 MGL dydžio, t. y. 3 766 Eur, baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. rugsėjo 22 d. iki 2016 m. rugsėjo 24 d. (2 dienos), paskiriant Z. D. galutinę 3 615,36 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų penkiolikos eurų 36 centų) dydžio baudą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo Z. D. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus, ją nurodyta panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi Z. D., A. P. ir N. T. nustatytas 1 (vienerių) metų terminas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo jiems paskirtoms baudoms sumokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. N. T., A. P. ir Z. D. nuteisti už tai, kad N. T. veikiant organizuota grupe su tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir padedant jam A. P. bei Z. D., padarė akcizais apmokestinamų prekių kontrabandą ir, pažeisdami nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 14 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2 punktą, 2013 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 4-759 patvirtintų „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių” pakeitimo 3 punktą – gabeno akcizais apmokestinamas prekes, t. y. turėdami tikslą padaryti du minėtus sunkius nusikaltimus, N. T. veikiant organizuota grupe su tyrimo metu nenustatytais asmenimis pagal iš anksto nustatytą ir aptartą vaidmenų bei užduočių pasiskirstymą (nenustatyti organizuotos grupės nariai buvo atsakingi už nusikalstamos veikos įgyvendinimą, jos parengimą ir vadovavimą šiai veikai; kitų bendrininkų telkimą nusikalstamos veikos padarymui, bendrų veiksmų derinimą ir jų koordinavimą, konspiracinio ryšio palaikymo organizavimą, o N. T. ? už slaptą bendravimą mobiliojo ryšio telefonu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu vienu iš nusikalstamos veikos organizatoriumi, teikiant pastarajam informaciją apie nusikalstamai veikai daryti tinkamą laiką, savo paties, kaip pareigūno ir kitų Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) pareigūnų buvimą ar nebuvimą netoli nusikalstamos veikos darymo vietos, padedant bendrininkų grupės nariams A. P. ir Z. D., po to, kai nenustatyti organizuotos grupės nariai parengė nusikalstamas veikas – 2016 m. rugsėjo 22 d. privalomų pateikti muitinei daiktų (cigarečių) kontrabandą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją ir akcizais apmokestinamų prekių neteisėtą gabenimą nuo kontrabandos padarymo vietos (Varėnos r., Aladiškių k.) – bei joms vadovavo; pasitelkė nusikalstamam tikslui tyrimo metu nenustatytus vykdytojus, nusikalstamos veikos padarymo priemonę, į kurią ketino sukrauti kontrabandines cigaretes ? „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ? aptarė su N. T. konspiracinio ryšio palaikymo sąlygas, nurodydami jam, palaikant tarpusavio ryšį mobiliojo (judriojo) ryšio priemonėmis, laikytis prieš tai suderintų konspiracijos ir šifruotų (kodinių) kontrabandinių prekių, sienos ženklų, bendrų veiksmų pavadinimų (reikšmių); suderino nusikalstamos veikos laiką ir vietą, vykimo maršrutus ir veikos padarymo būdą; išdalino nusikalstamos veikos vykdytojams racijas (radijo ryšio stoteles), skirtas palaikyti betarpišką ryšį nusikalstamos veikos padarymo metu, N. T., padedant jam A. P. ir Z. D., eidamas VSAT Varėnos rinktinės Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto pareigas ir tuo metu vykdydamas savo pareigas (duomenys neskelbtini) užkardų veikimo teritorijoje (tarnybos vieta apėmė ir būsimos kontrabandos padarymo vietą), įgyvendindamas bendrą nusikalstamą sumanymą, 2016 m. rugsėjo 22 d., laikotarpiu nuo 9.11 val. iki 16.33 val., Varėnos, Šalčininkų rajonuose, bendraudamas (siųsdamas šifruotus SMS (tekstinius) pranešimus) mobiliojo ryšio telefonu su vienu iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu nusikalstamos veikos organizatoriumi ir pastarajam perduodamas tarnybinę, konfidencialią informaciją apie nusikalstamai veikai daryti tinkamą laiką, savo paties ir kitų VSAT pareigūnų, tarnybinių automobilių buvimą ar nebuvimą netoli nusikalstamos veikos darymo vietos, jų judėjimo maršrutus, duodamas pritarimą saugiam ir nekliudomam kontrabandos padarymui prie valstybės sieną žyminčio ženklo Nr. 0431, iš anksto pranešdamas apie savo ir kartu su juo dirbusių VSAT pareigūnų pasitraukimą nuo būsimos valstybės sienos pažeidimo vietos bei įsipareigodamas nedelsiant pranešti apie pasikeitusią situaciją ir tokiu būdu padėjo organizuotos grupės nariams padaryti nusikalstamas veikas, šalindamas kliūtis kontrabandos padarymui ir akcizais apmokestinamų prekių neteisėtam gabenimui, duodamas patarimus bei saugodamas kitus bendrininkus (vykdytojus, kitus padėjėjus (A. P. ir Z. D.)), kurie tuo metu pasiruošė veikos įgyvendinimui. A. P. kartu su Z. D., įgyvendindami bendrus nusikalstamus veiksmus, 2016 m. rugsėjo 22 d., laikotarpiu nuo 15.50 val. iki 17.40 val., atsitraukę atokiau nuo būsimos valstybės sienos pažeidimo vietos ir kartu važinėdami automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Varėnos r., Aladiškių k. apylinkėse bei žvalgydami nusikaltimo padarymo vietos prieigas, veikdami bendrininkų grupe su organizuotos grupės nariais, padėjo pastariesiems padaryti privalomų pateikti muitinei daiktų (cigarečių) kontrabandą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją ir neteisėtą disponavimą (gabenimą) akcizais apmokestinamomis prekėmis, saugodami nusikalstamos veikos ? kontrabandos bendrininkus (vykdytojus) tam tikru atstumu nutolusiose vietose nuo valstybės sienos pažeidimo (kontrabandos padarymo) vietos, kur neteisėtai buvo gabenamos cigaretės, stebėdami aplinką, privažiavimus prie nurodytos vietos, patruliuojančių policijos, valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų buvimą ar nebuvimą, tarnybinių automobilių judėjimą minėtame ruože, siekdami užtikrinti nekliudomą akcizais apmokestinamų prekių gabenimą per valstybės sieną į Lietuvos teritorijos gilumą ? kai tuo metu, 2016 m. rugsėjo 22 d., laikotarpiu nuo 17 val. 20 min. iki 17 val. 40 min., Varėnos r., Aladiškių k. ribose, tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 0430 ir Nr. 0431, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys (organizuotos grupės nariai), ne per muitinės kontrolės postą ir tokiu būdu išvengiant muitinės kontrolės, pernešdami per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomus pateikti muitinei daiktus ? 77 dėžes (38 500 pakelių) cigarečių „FEST“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais (banderolėmis), kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL ir sudarė 96 364 Eur – kurias sukrovė į organizuotos grupės nario automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o pastarasis tą pačią dieną, laikotarpiu nuo 17.40 val. iki 17.50 val., šiuo automobiliu neteisėtai gabeno juos nuo kontrabandos padarymo vietos į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą, kol Varėnos r., Kijučių k. ribose automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su neteisėtai gabenamomis cigaretėmis buvo sulaikytas valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų.

2. Taip pat N. T. nuteistas už tai, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, o būtent: būdamas valstybės tarnautoju ? VSAT Varėnos rinktinės Sargybų skyriaus jaunesniuoju specialistu, užimdamas svarbias pareigas Varėnos rinktinės padalinyje (priskirtas specialiosios paskirties užkardai) ir pagal nustatytą tarnybinę užduotį atlikdamas tarnybą VSAT Varėnos rinktinės Tribonių ir Purvėnų užkardų pasienio ruožuose, esančiuose Varėnos ir Šalčininkų rajonuose, vykdydamas tarnybos užduotyje nurodytas valstybės sienos apsaugos ir kitas funkcijas, pažeisdamas: 1999 m. liepos 8 d. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 (redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias, kad „Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, teisėtumo, lygiateisiškumo, lojalumo, politinio neutralumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus, karjeros ir tarnybinio bendradarbiavimo principais“; šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 9 punktų nuostatas, numatančias, kad „Valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pavedamas užduotis bei nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai“; 2000 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. MII-1996 (redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Tarnybos pareigūnas, įgyvendindamas šiame įstatyme nustatytas Tarnybos funkcijas saugant valstybės sieną ir atliekant pasienio kontrolę, privalo, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam nusikaltimui ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į Tarnybos ar policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką arba administracinį teisės pažeidimą, ir pranešti apie tai Tarnybos ar policijos įstaigai; laikyti paslaptyje konfidencialią informaciją, jeigu ko kito nereikalauja tarnybinės pareigos ar teisės“; Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu), 29 straipsnio 2, 3 ir 5 punktų reikalavimus, numatančius, kad „pareigūnai privalo: sužinoję apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat patys būdami teisės pažeidimo liudytojais, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui; gavę žinių apie padarytą teisės pažeidimą, nedelsdami pranešti apie tai policijai arba kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti, suteikti nukentėjusiems asmenims neatidėliotiną medicinos ar kitą būtiną pagalbą; saugoti jiems patikėtas ar einant tarnybines pareigas sužinotas valstybės, tarnybos ir komercines paslaptis“; Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-116 patvirtintų „Sienos kontrolės nuostatų“ 59.1. papunktį, kuris numato, kad pareigūnai privalo „vertinti padėtį tarnybos vietoje, ieškoti neteisėto valstybės sienos kirtimo požymių sausumoje, vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje, būti pasirengę stebėti, fiksuoti, persekioti ir sulaikyti įtariamus tai padariusius asmenis“; šių nuostatų 62.12., 62.14 papunkčius, kurie numato, kad pareigūnams “draudžiama turėti su savimi ir naudotis tarnybos metu ryšio bei kitomis techninėmis priemonėmis, neįrašytomis tarnybiniame žiniaraštyje (grafoje „Skiriamos tarnybinės priemonės“), bei draudžiama atskleisti bet kokią tarnybinę informaciją, susijusią su sienos stebėjimu ir patikrinimais kertant sieną, tretiesiems asmenims“; Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) rinktinės vado 2016 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto „(duomenys neskelbtini) rinktinės Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo“ 6.2.2 papunktį, nustatantį, kad Sargybų skyriaus jaunesnysis specialistas: „gavęs piliečio ar pareigūno pranešimą apie daromą nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą arba pačiam tapus liudytoju, imasi neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam nusikaltimui ar kitam teisės pažeidimui“; 6.2.4 ir 6.2.9 papunkčius, įpareigojančius „užtikrinti priskirto valstybės sienos ruožo apsaugą bei saugoti Valstybės ir tarnybos paslaptis, su jomis susijusius dokumentus ir daiktus, laikyti paslaptyje konfidencialaus pobūdžio informaciją, išskyrus atvejus, kai informacija reikalinga tarnybinių pareigų vykdymui»“; 999 m. rugsėjo 14 d. pasirašytą „ Pareigūno priesaiką“, kurioje nurodyta, kad ją pasirašęs asmuo „prisiekia: nesigailėdamas jėgų ir gyvybės ginti Lietuvos valstybę ir jos nepriklausomybę; sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymu ir savo viršininkų įsakymus; šventai tarnauti Lietuvos Žmonėms ir Valstybei; susilaikyti nuo veiksmų, kurie galėtų pakenkti geram policijos vardui“ ? turėdamas tikslą padaryti du sunkius nusikaltimus ? kontrabandą ir neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis - veikdamas organizuota grupe su tyrimo metu nenustatytais asmenimis pagal iš anksto nustatytą ir aptartą vaidmenų bei užduočių pasiskirstymą (nenustatyti organizuotos grupės nariai buvo atsakingi už nusikalstamų veikų įgyvendinimą, jų parengimą ir vadovavimą šioms veikoms; kitų bendrininkų telkimą nusikalstamų veikų padarymui, bendrų veiksmų derinimą ir jų koordinavimą, konspiracinio ryšio palaikymo organizavimą; o jis (N. T.) - slaptą bendravimą mobiliojo ryšio telefonu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu vienu iš nusikalstamų veikų organizatoriumi, teikiant pastarajam informaciją apie nusikalstamoms veikoms daryti tinkamą laiką, savo paties, kaip pareigūno ir kitų VSAT pareigūnų buvimą ar nebuvimą netoli nusikalstamų veikų darymo vietos, padedant bendrininkų grupės nariams A. P. ir Z. D., po to, kai nenustatyti organizuotos grupės nariai parengė nusikalstamas veikas - 2016 m. rugsėjo 22 d. privalomų pateikti muitinei daiktų (cigarečių) kontrabandą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją ir neteisėtą šių cigarečių gabenimą į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą ir joms vadovavo; pasitelkė nusikalstamiems tikslams tyrimo metu nenustatytus vykdytojus, nusikalstamų veikų padarymo priemonę, į kurią ketino sukrauti kontrabandines cigaretes - „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); aptarė su juo (N. T.) konspiracinio ryšio palaikymo sąlygas, nurodydami jam, palaikant tarpusavio ryšį mobiliojo (judriojo) ryšio priemonėmis, laikytis prieš tai suderintų konspiracijos ir šifruotų kodinių kontrabandinių prekių, sienos ženklų, bendrų veiksmų pavadinimų (reikšmių); suderino nusikalstamų veikų laiką ir vietą, vykimo maršrutus ir veikų padarymo būdą; išdalino nusikalstamų veikų vykdytojams racijas (radijo ryšio stoteles), skirtas palaikyti betarpišką ryšį nusikalstamų veikų padarymo metu, į pagalbą pasitelkė padėjėjus A. P. ir Z. D.. Jis (N. T.), eidamas VSAT (duomenys neskelbtini) rinktinės Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto pareigas ir tuo metu vykdydamas savo pareigas (duomenys neskelbtini) užkardų veikimo teritorijoje (tarnybos vieta apėmė būsimos kontrabandos bei neteisėto akcizais apmokestinamų prekių gabenimo vietas), įgyvendindamas bendrą nusikalstamą sumanymą, 2016 m. rugsėjo 22 d., laikotarpiu nuo 9.11 val. iki 16.33 val., Varėnos, Šalčininkų rajonuose bendraudamas (siųsdamas šifruotus SMS (tekstinius) pranešimus) mobiliojo ryšio telefonu su vienu iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu nusikalstamų veikų organizatoriumi ir pastarajam teikdamas tarnybinę, konfidencialią informaciją apie nusikalstamoms veikoms daryti tinkamą laiką, savo paties ir kitų VSAT pareigūnų, tarnybinių automobilių buvimą ar nebuvimą netoli nusikalstamų veikų padarymo vietų, jų judėjimo maršrutus, duodamas pritarimą saugiam ir nekliudomam kontrabandos padarymui prie valstybės sieną žyminčio ženklo Nr. 0431 ir akcizais apmokestinamų prekių neteisėtam gabenimui nuo šios vietos, iš anksto pranešdamas apie savo ir kartu su juo dirbusių VSAT pareigūnų pasitraukimą nuo būsimos valstybės sienos pažeidimo vietos bei įsipareigodamas nedelsiant pranešti apie pasikeitusią situaciją ir tokiu būdu padėjo organizuotos grupės nariams padaryti nusikalstamas veikas, šalindamas kliūtis kontrabandos ir akcizais apmokestinamų prekių gabenimo padarymui, duodamas patarimus bei saugodamas kitus bendrininkus (vykdytojus, kitus padėjėjus (A. P. ir Z. D.), kurie tuo metu pasiruošė veikų įgyvendinimui, savo aktyviais veiksmais, sudarydamas sąlygas kitiems asmenims daryti neteisėtas veikas ir pats, kaip organizuotos grupės narys, padarydamas du sunkius nusikaltimus ekonomikai ir verslo tvarkai, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė Lietuvos Respublikos valstybė, nes buvo sumenkintas Valstybės sienos apsaugos tarnybos autoritetas ir diskredituotas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno vardas

II. Apeliacinių skundų argumentai

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis N. T. ir jo gynėjas advokatas I. D. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendį, priimtą N. T. ir jam priimti naują – išteisinamąjį – nuosprendį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

4. Apeliantai nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi nepakankamais duomenimis, kuriais grindžiami tam tikri faktai, ir procesinių veiksmų, kurie buvo atlikti nesilaikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatytos tvarkos, rezultatais.

5. Apeliantai teigia, kad Imuniteto poskyrio vyriausieji tyrėjai I. Ž. ir A. K. faktiškai atliko asmenų, tarp jų ir N. T., kratas nesurašant jokio procesinio dokumento. Jiems buvo duotas nurodymas ištraukti visus turimus mobiliojo ryšio telefonus ir pateikti juos tyrėjams. Anot apeliantų, tai, kad krata buvo atliekama sulaikymo metu patvirtina V. Š., I. G., A. K. ir I. Ž. parodymai. Tačiau N. T. pateikus jo turėtus du mobiliojo ryšio telefonus, tyrėjai nesilaikė tinkamos ikiteisminio tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimo tvarkos, nesurašė jokio dokumento, pažeisdami BPK 179 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 149 straipsnio 7 ir 10 dalių reikalavimus. Apeliantai pažymi, kad kratos protokolas buvo surašytas tik nuvykus į ikiteisminio tyrimo skyrių nuo faktinio N. T. sulaikymo praėjus net 5 val. 40 min.; jokia papildoma krata per tą laiką nebuvo atliekama; N. T. nebuvo išaiškintos jo kaip įtariamojo teisės, nepasiūlyta pasikviesti gynėją. Tokie tyrėjų veiksmai kelia pagrįstų abejonių dėl ne laiku surašyto asmens kratos protokolo tikrumo ir paimtų daiktų įforminimo patikimumo, taip pat nepatvirtina, kad „Nokia“ mobiliojo ryšio telefonas buvo rastas būtent pas N. T. ir buvo naudotas kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.

6. Anot apeliantų, minėto mobiliojo ryšio telefono priklausymą N. T. paneigia byloje esantys faktiniai duomenys: paties nuteistojo paaiškinimai, kur jis nurodė įvykio metu su savimi šio telefono neturėjęs ir niekada jo nematęs anksčiau; asmens kratos protokolo nesurašymas laiku; byloje surinkti nepatikimi aptariamo telefono priklausymą apeliantui neva patvirtinantys įrodymai (A. K. parodymai, asmens kratos protokolas). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tą aplinkybę, jog pas N. T. tiek tarnybos, tiek sulaikymo metu nebuvo rastas „Nokia“ mobiliojo ryšio telefonas patvirtino liudytojai I. Ž., A. K., S. S., paaiškinę matę pas apeliantą tik du telefonus – išmanųjį ir Blackberry. Liudytojas V. Š., įvykio metu dirbęs kartu su N. T., nurodė nematęs pas nuteistąjį nei vieno telefono, taip pat nematęs, kad jis atlikinėtų kaltinime nurodytus veiksmus (rašytų SMS pranešimus).

7. Apeliantai akcentuoja, kad patys pareigūnai patvirtino dar prieš patikrinimą žinoję apie „Nokia“ mobiliojo ryšio telefono egzistavimą, todėl galima teigti, kad įvykio metu buvo siekta ne nustatyti tikruosius nusikalstamą veiką darančius asmenis, o surasti pas vieną iš tikrintų asmenų minėtą konkretų – Nokia – telefoną ir apkaltinti jį nusikaltimo padarymu. Pasak apeliantų, taip ir buvo pasielgta, nes kratos metu pas N. T. nebuvo rastas „Nokia“ mobiliojo ryšio telefonas, tačiau vėliau, niekur neužfiksavus šio fakto, jis staiga iš kažkur atsirado. Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal surašytą asmens kratos protokolą, 2016 m. rugsėjo 23 d., 0.20 val., telefonų N. T. jau neturėjo, bet 2018 m. sausio 3 d. surašytame apžiūros protokole nurodyta, kad iš mobiliojo telefono „Nokia“ 2016 m. rugsėjo 23 d., 0.39 val. buvo užfiksuotas išeinantis skambutis, t. y. tuo metu, kai nuteistasis jau negalėjo juo naudotis ir juo labiau skambinti šiuo telefonu, nes jis jau buvo tyrėjų žinioje.

8. Pasak apeliantų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino N. T. surašytą paaiškinimą atskiru įrodymų šaltiniu ir vadovavosi juo priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Bylos medžiaga patvirtina, kad visą laiką nuo pirmos iki papildomos apklausos, t. y. net keturis mėnesius, N. T. neteikė pareigūnams jokių paaiškinimų. Tačiau nuteistojo paaiškinimų nuoraše ranka nurodyta data – 2016 m. rugsėjo 26 d. Apeliantų teigimu, ši data buvo pasirinkta atsitiktinai, siekiant išvengti abejonių dėl atliktų proceso veiksmų teisėtumo, o iš tikrųjų paaiškinimas buvo surašytas N. T. sulaikymo dieną - 2016 m. rugsėjo 22 d. Anot apeliantų, nuteistasis buvo verčiamas pareigūnų rašyti paaiškinimą, jam dar neįteikus pranešimo apie įtarimą, neužtikrinus jo, kaip sulaikyto asmens, teisės tylėti ir pasinaudoti advokato paslaugomis, tokiu būdu pažeidžiant BPK 10 straipsnio 1 dalį, 21 straipsnio 4 dalį ir 45 straipsnį.

9. Pasak N. T., jis nerašė paaiškinimo laisva valia, buvo spaudžiamas pareigūnų, patyrė didelį stresą, nes praėjo nedidelis laiko tarpas nuo jo sulaikymo. Be to, jam nebuvo išaiškintos jo teisės, nebuvo užtikrinta teisė į gynybą. Anot nuteistojo, jis rašė tą, kas jam buvo diktuojama pareigūnų. Apeliantų teigimu, esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai nekonstatavo draudimo versti duoti parodymus prieš save principo pažeidimo.

10. Atsižvelgdami į apeliacinio skundo argumentus, apeliantai teigia, kad N. T. pareikšti kaltinimai yra nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad nuteistasis savo veiksmais ar neveikimu atliko jam inkriminuojamas veikas. Nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad telefonas „Nokia“ priklauso N. T., kad jis siuntė SMS žinutes nusikaltimo organizatoriams, t. y. nėra įrodyta jam inkriminuojamų nusikaltimų objektyvioji pusė. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad bet kokios abejonės turi būti aiškinamos įtariamųjų, kaltinamųjų naudai, o nesurinkus pakankamai kaltę pagrindžiančių duomenų, ikiteisminis tyrimas turi būti nutrauktas.

11. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. P. gynėjas advokatas U. Čižiūnas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio dalį, kuria A. P. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį ir išteisinti jį dėl visų pareikštų kaltinimų, nes A. P. nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų.

12. Pasak gynėjo, skundžiamas nuosprendis priimtas netinkamai ištyrus ir įvertinus byloje surinktus duomenis ir netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad vertindamas įrodymus ir spręsdamas A. P. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad bylos duomenys nepatvirtina nuteistajam pareikšto kaltinimo dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Pasak gynėjo, spręsdamas A. P. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas paneigė baudžiamojoje teisėje taikomą in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principą. Gynėjo teigimu, skundžiamame nuosprendyje nepasisakyta dėl byloje esančių A. P. kaltę paneigiančių ar (ir) keliančių pagrįstų abejonių dėl nuteistojo kaltės įrodymų; neatsižvelgta į tai, kad kaltinimas nuteistajam grindžiamas bylos baigtimi suinteresuotų VSAT pareigūnų parodymais ar jų pateiktais duomenimis. Anot gynėjo, pirmosios instancijos teismas neatskleidė ir neindividualizavo A. P., kaip nusikalstamos veikos bendrininko (padėjėjo), tyčios turinio, nenurodė kokie bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis veikė bendrininkaudamas su organizuotos grupės nariais.

13. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. P. visą laiką neigė savo kaltę, jo parodymai nekito viso bylos tyrimo metu. Nepaisant šios aplinkybės, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, nepagrįstai nurodė, kad nuteistieji tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu keitė parodymus, tai papildydami juos naujomis, prieš tai neaptartomis, aplinkybėmis, tai paneigdami jų pačių anksčiau išdėstytus teiginius dėl konkrečios nusikalstamos veikos padarymo. Pasak gynėjo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo išvadą dėl A. P. parodymų nenuoseklumo grindė ta aplinkybe, kad pastarasis tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, paaiškindamas savo DNR pėdsakų atsiradimo ant Z. D. mašinoje rastų saulėgrąžų lukštų priežastį, nurodė, jog jis valgė automobilyje rastas saulėgrąžas, kol laukė Z. D. prie autoserviso. Gynėjas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu A. P. buvo nurodęs visas esmines aplinkybes – kad buvo susitikęs su Z. D., kad šis pavežė jį iki namų, o vėliau iki Montviliškų kaimo – o tai, kad automobilyje nuteistasis valgė saulėgrąžas, nėra tas faktas, kurį apklausiamas asmuo galėtų įvertinti kaip reikšmingą tyrimui aplinkybę.

14. Gynėjas akcentuoja, kad realaus prieštaravimo tarp A. P. ir Z. D. parodymų nėra, esminiais klausimais jų parodymai sutampa ir logiškai papildo vieni kitus, o tai leidžia daryti išvadą, kad A. P. paaiškinimai yra teisingi.

15. Pasak gynėjo, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino 2017 m. gruodžio 22 d. specialisto išvadą Nr. 11K-359 (17), kurioje pateikiamas pagerintas VSAT sraigtasparnio vaizdo įrašas ir nuotraukos. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas ėmėsi vertinti veido bruožų panašumus, kurių nevertino net ekspertas pateikęs minėtą išvadą. Gynėjas pažymi, kad veido bruožai gali būti panašūs labai daugelio žmonių ir jei nėra galimybės tiksliai identifikuoti asmenį, tokiais duomenimis negalima vadovautis kaip asmens kaltę patvirtinančiu įrodymu.

16. Anot gynėjo, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir VSAT pareigūnų papildomai pateiktą medžiagą, kurioje nurodoma, kad kriminalinės žvalgybos metu nebuvo gauta duomenų apie 2016 m. rugsėjo 22 d. A. P. turimų abonentinių numerių prisijungimą prie bazinių stočių, aptarnaujančių Kauno miestą. Gynėjas pažymi, kad asmens naudojamo abonentinio numerio prisijungimas prie konkrečios telefono bazinės stoties gal ir galėtų patvirtinti to asmens buvimą konkrečioje teritorijoje, tačiau neprisijungimo faktas niekaip nepatvirtina to asmens nebuvimo toje teritorijoje fakto. Tai, kad prie stoties nesijungė telefonas nereiškia, kad asmuo ten nebuvo (jis galėjo nesinaudoti mobiliuoju telefonu arba naudotis kitu, pareigūnams nežinomu, abonentiniu numeriu ir kt.).

17. Anot gynėjo, pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai įvertino liudytojų A. L., O. P., M. Š. ir E. Š. parodymus, nurodęs, kad minėti asmenys matė A. P. Z. D. automobilyje ir atpažino jį. Pasak gynėjo, O. P. ir M. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad stebėdami aplinką jie neatpažino automobilyje Audi A6 važiavusio keleivio. O liudytojai A. L. ir E. Š., rašydami 2016 m. rugsėjo 23 d. tarnybinius pranešimus savo tiesioginiams viršininkams, nieko neužsiminė apie tai, kad sulaikymo operacijos metu būtų atpažinę jų persekioto automobilio Audi A6 keleivį. Šią aplinkybę pareigūnai nurodė tik jų apklausų, vykusių 2016 m. spalio 7 d. ir 2016 m. spalio 12 d., metu. Be to, gynėjas akcentuoja, kad liudytojas D. G., sėdėjęs pareigūnų automobilyje patogiausioje stebėjimui vietoje ir dalyvavęs nuteistųjų sulaikymo operacijoje kartu su A. L. ir E. Š., neatpažino A. P. kaip jų persekioto automobilio keleivio. Anot gynėjo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi tik tais bylos duomenimis, kurie patvirtina A. P. kaltę, o jo kaltę paneigiančių įrodymų skundžiamame nuosprendyje nenurodė ir nepateikė pozicijos kodėl jais nesivadovavo.

18. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad iš karto po įvykio buvo atlikinėjami įvairūs procesiniai veiksmai, siekiant atskleisti įvykdytą nusikaltimą, tačiau A. P., nepaisant to, kad pasak pareigūnų buvo jų atpažintas įvykio metu, buvo pirmą kartą apklaustas tik po keturių mėnesių. Skundžiamame nuosprendyje klaidingai nurodoma, kad A. P. buvo sulaikytas 2016 m. rugsėjo 22 d. Gynėjas pažymi, kad iki 2017 m. sausio 24 d. prieš jį nebuvo imtasi jokių veiksmų, nors prieš kitus asmenis, kuriems net nebuvo pareikšti įtarimai nagrinėjamoje byloje, tokie procesiniai veiksmai buvo atliekami nedelsiant.

19. Gynėjo teigimu, VSAT pareigūnų suinteresuotumas šios bylos baigtimi yra akivaizdus, o kaltinimai nuteistajam yra grindžiami vien šių pareigūnų parodymais, todėl esant pagrįstoms abejonėms dėl šių duomenų patikimumo ir teisėtumo, apkaltinamasis nuosprendis jais negalėjo būti grindžiamas.

20. Anot gynėjo, byloje nėra jokių duomenų apie bet kokias A. P. tiesiogines ar per tarpininkus turėtas sąsajas su N. T. ir jų bendrus nusikalstamus siekius, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad šie asmenys veikė kaip bendrininkai. Pasak gynėjo, byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad Z. D. ir (ar) A. P. būtų kaip nors susiję su automobilyje „VW Transporter“ rastomis cigaretėmis ir buvo susitarę su kitais šioje byloje kaltinamais bei nenustatytais asmenimis daryti nusikalstamas veikas.

21. Gynėjas nurodo, kad įvertinus byloje surinktus duomenis ir palyginus juos su skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis, darytina išvada, jog bendrininkavimo subjektyviosios pusės požymiai A. P. veikoje (kaip, beje, ir kitų nuteistųjų veikoje) nėra nustatyti. Byloje apskritai nėra jokių duomenų, kurie pagrįstai ir neginčijamai patvirtintų, kad nuteistieji veikė bendrai (bendrininkaudami) ir kad jų veiksmus vienijo vieninga tyčia.

22. Anot gynėjo, apeliaciniame skunde nurodytos pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos laikytinos esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, nes dėl jų buvo suvaržyta A. P. teisė į teisingą teismą. Skundžiamo nuosprendžio dalis dėl A. P. pripažinimo kaltu naikintina dėl teismo išvadų neatitikimo byloje nustatytų aplinkybių ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

23. Apeliaciniame skunde nuteistojo Z. D. gynėjas advokatas R. Tilindis prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio dalį, kuria Z. D. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį ir išteisinti jį dėl visų pareikštų kaltinimų, nes Z. D. nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų.

24. Apeliantas nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu, nes Z. D. nepadarė jam inkriminuojamų veikų, o nuosprendis priimtas vadovaujantis spėjimais ir prielaidomis, netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus, nepašalinus prieštaravimų ir spėjimų, nepatvirtinus padarytų išvadų objektyviais duomenimis ir kartu atmetant bei atsisakant vertinti (nutylint) faktinius duomenis, šalinančius baudžiamąją atsakomybę ar patvirtinančius padarytus esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus.

25. Advokatas nurodo, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės ne patvirtina, o paneigia Z. D. dalyvavimą padedant daryti jam inkriminuojamus nusikaltimus: nenustatytas joks Z. D. kontaktas tiriamo įvykio dieną ar jos išvakarėse nei su kitais nuteistaisiais, nei su šioje byloje nenustatytais asmenimis; pas Z. D. nei jo asmens kratos metu, nei sulaikytame jo vairuotame Audi A6 automobilyje nebuvo rasta jokių ryšio priemonių, kuriomis jis būtų galėjęs bendrauti su nenustatytais asmenimis, N. T. ar A. P.; nuteistojo pėdsakų nerasta nei sulaikytame krovininiame mikroautobuse, nei ant sulaikyto cigarečių krovinio; spėjamoje cigarečių pernešimo per valstybės sieną vietoje nerasta jokių Z. D. automobilio pėdsakų; jokių pėdsakų, galinčių sieti nuteistąjį su cigarečių kroviniu, nebuvo rasta jo naudotame automobilyje.

26. Analizuodamas byloje surinktus duomenis, advokatas nurodo, kad jie nepatvirtina Z. D. vietovės žvalgymo fakto. Advokatas taip pat pažymi, kad nuteistasis nebuvo kontrabandinio krovinio paėmimo vietovėje nuo 16.31 val. iki 17.43 val., t. y. net 1 val. ir 12 min., tuo metu Z. D. vairuotas automobilis nebuvo stebimas ir niekaip fiksuotas arti kontrabandos nusikaltimo padarymo vietos. Anot advokato, byloje esančios pasaloje buvusių pareigūnų darytos nuotraukos patvirtina, kad iki 17.43 val. fiksuoto Z. D. sugrįžimo jo vairuotame automobilyje antro asmens nebuvo. Kitas nenustatytas asmuo automobilyje užfiksuotas jau po to, kai nuo valstybės sienos nuvažiavo vėliau sulaikytas mikroautobusas. Advokatas akcentuoja, kad šios aplinkybės patvirtina nuteistojo parodymus, kur jis nurodė tik pavežęs nepažįstamąjį, kuris žadėjo parodyti galimą ieškomo ūkininko buvimo vietą.

27. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nei pareigūnų darytose fotonuotraukose, nei jų parodymuose neužfiksuota, kad jie būtų stabdę į kelią nuo valstybės sienos pusės nuo 17.48 val. sugrįžtantį Z. D. aiškiai išreikštais ir jam konkrečiai skirtais ženklais. Pasak advokato, A. P. įvardintas kaip neva kartu su Z. D. buvęs padėjėjas tik dėl to, kad pareigūnams nepavyko nustatyti tikrojo 17.43 val. automobilyje pastebėto ir persekiojimo metu pasišalinusio asmens.

28. Vertindamas byloje surinktus įrodymus ir juose užfiksuotus duomenis, advokatas daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo siekiama ne nustatyti objektyvias tariamai bendrų Z. D. ir A. P. veiksmų aplinkybes, o rasti spėjamą jų kaltę patvirtinančių netiesioginių prielaidų, o tokių nesant – panaudoti bent tariamus prieštaravimus parodymuose bei spėjamą jų nenuoseklumą.

29. Advokato teigimu, Z. D. iki pat pirmos apklausos pradžios nebuvo leista pasimatyti su savo gynėju be pašalinių asmenų, tai patvirtina advokato pastaba 2016 m. rugsėjo 23 d. įtariamojo apklausos protokole. Pasak apelianto, tai vertintina kaip grubus ir esminis įtariamojo procesinių teisių pažeidimas, vėlesniame etape nulėmęs neteisingo nuosprendžio jam priėmimą, nes gynėjas neturėjo galimybės išsiaiškinti su ginamuoju faktinės situacijos ir patarti nurodyti visas reikšmingas faktines aplinkybes, tarp jų ir nepažįstamo asmens pavežimą ieškant ūkininko grikių džiovinimui bei A. P. pavežimą.

30. Anot advokato, esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, padarytus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina ir kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės: procesinės teisės sulaikytiems asmenims nebuvo nei aiškinamos įstatymo nustatyta tvarka, nei užtikrinamos; N. T. asmens kratos protokolas surašytas gerokai vėliau nei faktiškai buvo atliktas šis procesinis veiksmas; buvo suvaržyta N. T. teisė į gynybą, nes jam nebuvo pasiūlyta pasirinkti gynėją, nėra surašyta protokolo dėl gynėjo atsisakymo, neatlikta procesinė jo kaip įtariamojo apklausa ir neišaiškintos įtariamojo teisės surašant atitinkamą protokolą.

31. Apeliaciniame skunde teigiama, kad I. Ž. negali būti vertinamas kaip tinkamas liudytojas nagrinėjamoje byloje, nes jis nurodė ne tai, ką betarpiškai pats matė ar girdėjo, o tik savo prielaidas vertinant jam jau žinomą informaciją: I. Ž. apklaustas tik 2018 m. gegužės 30 d.; jo apklausos protokolas iš dalies nukopijuotas nuo prieš tai surašyto A. P. tarnybinio pranešimo (sutampa žodžiai, frazės ir kt.); I. Ž. apklausos protokole nurodyti duomenys iš tyrėjo K. K. prielaidų 2018 m. vasario 21 d. analizės; įvykio metu I. Ž. buvo toli nuo Z. D. buvimo vietos ir jo veiksmų negalėjo matyti; I. Ž. parodymai neatitinka duomenų, nurodytų jo paties tarnybiniuose pranešimuose.

32. Advokatas nurodo, kad liudytojo A. P. parodymai, kur jis teigia, kad Z. D. vairuotas automobilis buvo kelis kartus sustojęs, pravažiavo pro pareigūnus šešis-aštuonis kartus, prieštarauja jo paties 2016 m. spalio 11 d. surašytam kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolui ir 2016 m. rugsėjo 23 d. tarnybiniam pranešimui bei padarytoms nuotraukoms.

33. Anot advokato, A. P. paaiškino įtarimo aplinkybes, tarp jų ir susitikimo su Z. D. bei važiavimo jo vairuotu automobiliu 2016 m. rugsėjo 22 d. faktą dar 2017 m. vasario 14 d. vykusioje apklausoje. Z. D. vėlesnėse apklausose, taip pat apklausiamas teisme nurodė beveik tas pačias aplinkybes, o nedideli skirtumai vertintini kaip neesminiai ir nepatvirtinantys tariamo jų parodymų nenuoseklumo.

34. Įvertinęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, advokatas daro išvadą, kad byloje nėra surinkta Z. D. kaltės dėl jam inkriminuojamų veikų padarymo patvirtinančių įrodymų, o skundžiamas nuosprendis priimtas vadovaujantis spėjimais ir prielaidomis, nepašalinus esminių prieštaravimų, tuo pažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatas.

35. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti, nuteistieji ir jų gynėjai – tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl N. T. kaltės padarius jam inkriminuojamas veikas

36. Nesutikdami su N. T. priimtu nuosprendžiu, nuteistasis ir jo gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi nepakankamais N. T. kaltę neva pagrindžiančiais duomenimis ir procesinių veiksmų, kurie buvo atlikti nesilaikant BPK nustatytos tvarkos, rezultatais. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsniu, 301 straipsniu, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė nusikalstamų veikų padarymo faktines aplinkybes ir pagrįstai nuteisė N. T. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį.

37. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad sulaikymo metu atlikus N. T. asmens kratą, protokolas apie tai buvo surašytas praėjus net 5 val. 40 min. po minėtos procesinės prievartos priemonės taikymo nuteistajam, taip pažeidžiant BPK nustatytus reikalavimus. Anot apeliantų, tokie tyrėjų veiksmai kelia pagrįstų abejonių dėl asmens kratos protokolo tikrumo ir iš N. T. paimtų daiktų įforminimo patikimumo. Apeliantai nurodo, kad esant šioms aplinkybėms, taip pat negalima teigti, jog „Nokia“ mobiliojo ryšio telefonas buvo rastas būtent pas N. T. ir buvo pastarojo naudojamas kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Išnagrinėjusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.

38. Apeliantai teisingai pažymi, kad sulaikymo metu N. T. ir jo kolegoms buvo duotas nurodymas ištraukti visus jų turimus mobiliojo ryšio telefonus ir pateikti juos VSAT Varėnos rinktinės Imuniteto poskyrio vyriausiesiems tyrėjams I. Ž. ir A. K., tačiau jie nepagrįstai prilygina šio nurodymo davimą ir pasienio pareigūnų paklusimą tokiam nurodymui asmens kratai.

39. BPK 146 straipsnyje nustatyta, kad asmens krata daroma pagal tas pačias taisykles kaip ir buto, namo ar kitų patalpų krata. Asmens krata, dėl to nepriėmus atskiros nutarties, gali būti daroma: 1) sulaikant ar suimant; 2) kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad patalpoje ar kitoje vietoje, kur daromas poėmis ar krata, esantis asmuo slepia prie savęs daiktus ar dokumentus, galinčius turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Pagal BPK 149 straipsnį dėl kratos (asmens kratos) surašomas protokolas, kuriame turi būti nurodyti paimti daiktai ir dokumentai bei aprašyti pagrindiniai jų požymiai (BPK 149 straipsnio 10 dalis).

40. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tiek asmens krata, tiek krata iš esmės yra priverstinės, valstybės prievartos elementą turinčios, procesinės priemonės, kuriomis suvaržomos žmogaus teisės ir laisvės. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tiek N. T., tiek kartu su juo tarnybiniame automobilyje buvę kiti pareigūnai – S. S., I. G. – savo turimus mobiliojo ryšio telefonus Imuniteto poskyrio tyrėjams, vykdydami pastarųjų nurodymą, pateikė savanoriškai. Taigi jokia prievarta prieš juos vartojama nebuvo. Nagrinėjamo skundo kontekste taip pat svarbu pažymėti, kad vadovaujantis VSAT vado 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-116 (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. iki 2019 m. spalio 1 d.) patvirtintų Sienos kontrolės nuostatų (toliau – Nuostatai) 62.12 punktu, pasienio sargybos pareigūnams draudžiama turėti su savimi ir naudotis tarnybos metu ryšio bei kitomis techninėmis priemonėmis, neįrašytomis tarnybiniame žiniaraštyje (grafoje „Skiriamos tarnybinės priemonės“), o viena pagrindinių VSAT Imuniteto padalinių veiklos krypčių yra korupcijos prevencija. Pažymėtina, kad vykdydami savo funkcijas, pastarųjų padalinių pareigūnai turi teisę atlikti netikėtus pasienio sargybų tikrinimus, siekiant nustatyti galimas korupcijos apraiškas ir užkirsti kelią galbūt daromiems tarnybiniams nusižengimams ir (ar) nusikaltimams.

41. Esant šioms aplinkybėms, darytina pagrįsta išvada, kad pareikšdami reikalavimą pasienio sargyboje buvusiems pareigūnams, tarp jų ir N. T., pateikti jų turimus mobiliojo ryšio telefonus, vyriausieji tyrėjai I. Ž. ir A. K. atliko ne asmens kratas, bet vykdė jiems pavestas tarnybines funkcijas – tikrino, ar tinkamai pasienio sargybos pareigūnai laikosi jiems nustatyto reikalavimo turėti su savimi tik tas ryšio ir kitas technines priemones, kurios yra įrašytos tarnybiniame žiniaraštyje. Nustatę, kad N. T. be pastarajame žiniaraštyje nurodyto mobiliojo ryšio telefono Huawei, turi su savimi mobiliojo ryšio telefoną Blackberry, A. K. sulaikė nuteistąjį ir išvažiavo su juo į (duomenys neskelbtini) rinktinę. Būtent ten, baigus galimų pažeidėjų sulaikymo operaciją, buvo atlikta N. T. asmens krata, kurios metu iš nuteistojo buvo paimti ne tik jo turėti mobiliojo ryšio telefonai, bet ir odinė piniginė, asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, dvi MasterCard kortelės, nuolaidų kortelės ir N. T. turėti pinigai (17 Eur) (t. 6, b. l. 13–15). Taigi konstatavus, kad telefonų paėmimas patikrinimo metu iš N. T. negali būti laikomas asmens krata, nėra pagrįstas apeliantų argumentas dėl nesavalaikio kratos protokolo surašymo. Minėtus apeliacinio skundo teiginius paneigia ir pačių apeliantų nurodomų liudytojų I. Ž., A. K., S. S., I. G. parodymai, kad patikrinimo metu iš N. T. buvo paimti tik jo pateikti mobiliojo ryšio telefonai. Apie jokių kitų asmeninių daiktų (piniginių, asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir pan.) paėmimą nė vienas iš minėtų asmenų jokių aplinkybių nenurodė. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad tuo metu asmens krata atliekama nebuvo. Byloje nustatyta, kad liudytojams S. S. ir I. G. pateikus tarnybiniame žiniaraštyje nurodytas ryšio priemones, jiems jokių pastabų pareikšta nebuvo, pareigūnai tęsė savo tarnybą. Sulaikytas buvo tik N. T., nesilaikęs Nuostatuose nustatyto draudimo. Akcentuotina, kad duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, pats nuteistasis parodė, kad jam atliko kratą (duomenys neskelbtini) rinktinėje, tačiau nieko įtartino nerado (t. 9, b. l. 149). Analogiškas aplinkybes nurodė ir nuteistąjį į vadavietę pristatęs liudytojas A. K., paaiškinęs, kad N. T. asmens krata buvo atlikta vadavietėje (t. 10, b. l. 105).

42. Įvertinus aukščiau nurodytas byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad atliekant N. T. asmens kratą ir surašant atitinkamą protokolą, nebuvo pažeisti BPK 149 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo N. T. rezultatai buvo užfiksuoti tinkamai ir laiku, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino 2016 m. rugsėjo 22 d.–23 d. nuteistojo asmens kratos protokolą leistinu ir teisėtu įrodymų šaltiniu.

43. Kalbėdami apie N. T. asmens kratos atlikimą, apeliantai taip pat nurodo, kad nuteistajam nebuvo išaiškintos jo kaip įtariamojo procesinės teisės, nepasiūlyta pasikviesti gynėją, taip pažeidžiant jo teises. Su šiais apeliantų teiginiais negalima sutikti. Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas A. K. patvirtino žodžiu išaiškinęs N. T. jo teises, tarp jų ir teisę turėti gynėją (t. 9, b. l. 64). Nagrinėjamu atveju akcentuotina ir tai, kad jokie procesiniai veiksmai, išskyrus neatidėliotinai po nusikalstamos veikos padarymo atliktą asmens kratą, su nuteistuoju iki jo gynėjo įstojimo į procesą nebuvo atliekami. 2016 m. rugsėjo 23 d. N. T. raštu, pasirašytinai, dalyvaujant jo gynėjui, buvo išaiškintos įtariamojo procesinės teisės, teisė turėti gynėją, taip pat įteiktas pranešimas apie įtarimą (t. 6, b. l. 38, 39, 41–43).

44. Be to, reikėtų pažymėti, kad nei nuteistojo gynėjas advokatas, nei pats nuteistasis jo asmens kratos atlikimo neskundė, taip pat dėl jos nepareiškė pastabų ar prieštaravimų susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga metu. Visos šios aplinkybės rodo, kad N. T. teiginiai dėl pažeidimų fiksuojant jo asmens kratos rezultatus yra gynybos pozicija, siekiant sukelti abejonių dėl asmens kratos metu gautų bylos duomenų patikimumo ir atitikties įstatymo reikalavimams.

45. Apeliantai taip pat nepagrįstai nurodo, kad mobiliojo ryšio telefono Nokia priklausymą N. T. paneigia faktiniai bylos duomenys. Priešingai, išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje yra visiškai įrodyta, jog mobiliojo ryšio telefonu „Nokia“ kaltinime nurodytomis aplinkybėmis naudojosi būtent N. T.. Nors apeliaciniame skunde pažymima, kad kartu su nuteistuoju sargyboje buvę pareigūnai S. S. ir V. Š. paaiškino nematę pas N. T. minėto mobiliojo ryšio telefono, šių liudytojų nurodomos aplinkybės nepaneigia teismo padarytos išvados pagrįstumo.

46. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai I. Ž. ir A. K. parodė, kad apie trečią su savimi turėtą mobiliojo ryšio telefoną – Nokia – N. T. pasisakė A. K. jau vežamas tarnybiniu automobiliu į vadavietę. Pasak A. K., atsakydamas į klausimus dėl rašytų SMS pranešimų, nuteistasis pasakė, kad kelnių kišenėje turi dar vieną mobiliojo ryšio telefoną. Liudytojui ištraukus šį telefono aparatą, paaiškėjo, kad tai Nokia. Tuomet jis telefonu pranešė I. Ž., kad pas N. T. buvo rastas dar vienas mobiliojo ryšio telefonas (t. 4, b. l. 105–106; t. 9, b. l. 84; t. 10, b. l. 105). Taigi nuteistajam patikrinimo metu nepateikus visų su savimi turėtų mobiliojo ryšio telefonų, kartu su juo sargyboje buvę pareigūnai negalėjo patvirtinti Nokia mobiliojo ryšio telefono radimo pas N. T. fakto. Pažymėtina, kad turėdamas su savimi tarnybiniame žiniaraštyje nenurodytus mobiliojo ryšio telefonus, N. T. pažeidė nustatytus reikalavimus, todėl logiška, kad atvirai, kolegoms matant, jis galėjo naudotis tik deklaruotu mobiliojo ryšio telefonu Huawei. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu su N. T. sargyboje buvęs trečias pareigūnas – I. G. – apklausiamas teisme visgi patvirtino matęs, kad iki sulaikymo nuteistasis naudojosi mobiliuoju telefonu, spaudinėdamas mygtukus rašė SMS pranešimus (t. 9, b. l. 79–81).

47. Be liudytojų I. Ž., A. K., iš dalies I. G. parodymų, mobiliojo ryšio telefono Nokia priklausymą N. T. patvirtina rašytiniai byloje surinkti įrodymai. Tokiu įrodymu laikytinas 2016 m. spalio 3 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas, kuriame užfiksuoti iš pas nuteistąjį rasto Nokia mobiliojo ryšio telefono kitiems organizuotos grupės nariams 2016 m. rugsėjo 22 d. išsiųsti SMS pranešimai.

48. Byloje apklaustų liudytojų S. S., I. G., V. Š., paties nuteistojo parodymais nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 22 d. pirmoje dienos pusėje, iki 14 val., prie Varėnos miesto pareigūnams vyko mokymai ir pratybos (šaudymai). Vėliau visi važiavo į tarnybą. Pakeliui buvo sustoję pasienio ruože, kaime, kuriame gyvena N. T.. Pastarasis norėjo pasiimti iš namų arbatos. Grįžo su termosu, paskui visi vyko į užkardą (t. 9, b. l. 37–38, 79–81, 81–83). Iš mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis Nr. +(duomenys neskelbtini), rasto pas N. T. įvykio dieną, 2016 m. rugsėjo 22 d., 10.59 val., išsiųstame pranešime nurodoma: “Mes šaudom. Vienas auto grįš“. Vėliau, 13.36 val., išsiųstame pranešime jau nurodoma, kad už 10–15 min. siuntėjas išvažiuos iš Varėnos miesto. 14.16 val. išsiunčiamas pranešimas, kuriame nurodoma, kad siuntėjas „užlėkė namo arbatos“ (t. 7,b. l. 130).

49. Atlikus lyginamąją liudytojų S. S., I. G., V. Š. nurodytų aplinkybių ir kriminalinės žvalgybos protokole užfiksuotų duomenų analizę, darytina pagrįsta išvada, kad pastarajame procesiniame dokumente užfiksuotų SMS pranešimų autorius yra N. T.. Jo buvimo konkrečioje vietovėje laikotarpiai visiškai sutampa su SMS pranešimuose nurodyta informacija. Kaip jau buvo minėta, byloje nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 22 d. ryte, iki 14 val., N. T. buvo šaudymo pratybose netoli Varėnos. Atitinkamai ryte rašytame SMS pranešime nurodoma, kad vyksta šaudymai, o jau 13.36 val. pranešama, kad netrukus bus išvažiuota iš Varėnos miesto. Byloje surinkti įrodymai taip pat patvirtina, to neneigia ir nuteistasis, kad pakeliui iš pratybų jis užvažiavo namo arbatos. Atitinkamo turinio SMS pranešimas buvo išsiųstas 14.16 val. Viešai prieinamo tinklapio Google maps duomenimis, kelionė automobiliu nuo Varėnos miesto iki (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena N. T., apytiksliai trunka 18–20 min.

50. Mobiliojo ryšio telefono Nokia, kurio abonentinis numeris +(duomenys neskelbtini), priklausymą N. T. taip pat patvirtina byloje esantys duomenys dėl šio abonento jungimosi prie retransliacinų bokštų nusikaltimų padarymo dieną. (t. 8, b. l. 110.). Minėtais duomenimis byloje nustatyta, kad pirmoje dienos pusėje, iki 13.36 val., N. T. būnant pratybose netoli Varėnos miesto, abonentinis numeris +(duomenys neskelbtini) jungėsi prie retransliacinių bokštų, esančių Varėnos mieste; laikotarpiu nuo 14.16 val. iki 14.23 val., nuteistajam būnant savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), buvo jungtasi prie retransliacinio bokšto, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje. Atkreiptinas dėmesys, kad gatvė tokiu pavadinimu yra (duomenys neskelbtini) k. Be to, iš byloje esančio žemėlapio, kuriame yra užfiksuota retransliacinių bokštų buvimo vieta, matyti, kad (duomenys neskelbtini) gatvę žymintis taškas yra šalia gyvenviečių K.(duomenys pakeisti) ir Ū.(duomenys pakeisti), t. y. būtent toje vietoje, kur teritoriškai yra išsidėstęs (duomenys neskelbtini) k. Liudytojas I. G. paaiškino, kad nuo (duomenys neskelbtini) k. jie važiavo link P.(duomenys pakeisti) k. Aptariamais duomenimis byloje nustatyta, kad 15.47 val. abonentinis numeris +(duomenys neskelbtini) jungėsi prie retransliacinio bokšto, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, kuris yra tik 8 km nutolęs nuo P.(duomenys pakeisti) k. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme N. T. parodė, kad vykdami atlikti tarnybą, jie paliko V. Š. miške, nes jis liko atlikti taip vadinamų „slapuko“ funkcijų, t. y. pasiliko slapta stebėti teritoriją, o jis, I. G. ir S. S. pavažiavo kiek toliau ir sustojo Kaniūkų kaimo prieigose esančiame miške. Duomenys apie prisijungimą prie retransliacinių bokštų patvirtina, kad laikotarpiu nuo16.28 val. iki 16.33 val., abonentinis numeris +(duomenys neskelbtini) jungėsi prie Šaulių k., Šalčininkų r., esančio retransliacinio bokšto, kurį nuo Kaniūkų k. teskiria 6 km atstumas.

51. Aukščiau aptartais įrodymais byloje neginčijamai nustatyta, kad mobiliojo ryšio telefonu Nokia, kurio abonentinis numeris +(duomenys neskelbtini), kaltinime nurodytomis aplinkybėmis naudojosi būtent N. T., todėl skundžiamu nuosprendžiu jis yra pagrįstai pripažintas kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo. Šio procesinio sprendimo 48?50 punktuose atliktas byloje surinktų įrodymų vertinimas taip pat visiškai paneigia nuteistojo keliamą gynybinę versiją, kad minėtą mobiliojo ryšio telefono aparatą jam kelionės į vadavietę metu pakišo liudytojas A. K.. Aptarta bylos medžiaga taip pat yra paneigti apeliacinio skundo argumentai, kad pareigūnai siekė apkaltinti nusikaltimų padarymu bet kokį asmenį. Pastarųjų argumentų nepagrįstumą netiesiogiai patvirtina ir tas faktas, kad ikiteisminio tyrimo metu įtarimai buvo pareikšti ne tik N. T., bet ir pareigūnui V. Š., tačiau nesurinkus pakankamai jo kaltę patvirtinančių duomenų, ikiteisminis tyrimas jam buvo nutrauktas.

52. Apeliantų akcentuojamas 2018 m. sausio 3 d. apžiūros protokole užfiksuotas iš mobiliojo ryšio telefono Nokia 2016 m. rugsėjo 23 d., 0.20 val., atliktas išeinantis skambutis, nei patvirtina, nei paneigia N. T. kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo. Šis faktas taip pat nepaneigia aukščiau nurodytos išvados, padarytos įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, pagrįstumo.

53. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo teiginiais dėl tam tikrų neaiškumų, susijusių su pas N. T. rastų mobiliojo ryšio telefono aparatų paėmimu ir šio fakto fiksavimu (antai, asmens kratos protokolą surašęs liudytojas V. V. negalėjo tiksliai nurodyti kas jam padavė minėtus mobiliojo ryšio telefonus – nuteistąjį atlydėjęs pareigūnas, ar pats nuteistasis), tačiau atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis, neginčytinai patvirtinančius visų N. T. asmens kratos protokole nurodytų mobiliojo ryšio telefonų priklausymą nuteistajam, šie pažeidimai nelaikytini esminiais.

54. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą dėl nuteistojo surašyto paaiškinimo vertinimo, pažymėtina, kad pripažindamas pastarąjį dokumentą įrodymų šaltiniu pirmosios instancijos teismas grindė N. T. kaltę ne vien juo, tačiau vertino šį dokumentą kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, o tai visiškai atitinka šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-241-942/2017, Nr. 2K-206/2014, Nr. 2K-37/2014 ir kt.). Apeliantai pagrįstai nurodo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog minėtas paaiškinimas buvo nuteistojo surašytas 2016 m. rugsėjo 22 d., o ne 26 d., kaip kad yra užfiksuota byloje, tačiau ši aplinkybė neturi įtakos aptariamo dokumento teisiniam vertinimui.

55. Šiame procesiniame sprendime jau buvo minėta, kad iki gynėjo įstojimo į procesą, su nuteistuoju buvo atliktas tik vienas proceso veiksmas –atlikta asmens krata. Priešingai nei yra nurodoma apeliantų, N. T. surašytas paaiškinimas dėl įvykdyto drausmės pažeidimo - neregistruotų mobiliojo ryšio telefonų turėjimo - nelaikytinas savarankišku proceso veiksmu. Kaip pagrįstai teigiama skundžiamame nuosprendyje, nuteistasis savo paaiškinime patvirtino, kad surašė jį laisva valia, niekieno neverčiamas ir neįtakojamas. N. T. taip pat nurodė, kad joks smurtas prieš jį vartotas nebuvo. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis jau teigia priešingai, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių šias nuteistojo naujai nurodomas aplinkybes. Priešingai, nei N. T., nei jau 2016 m. rugsėjo 23 d. pas nuteistąjį atvykęs gynėjas neskundė pareigūnų veiksmų, nebandė inicijuoti jų tarnybinių patikrinimų ar pan. ir užginčyti N. T. surašyto paaiškinimo.

56. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai pažymėjo, kad savo paaiškinime nuteistasis itin detaliai apibūdino jo bendravimo su kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais organizuotos grupės nariais tvarką, paaiškino jo rašytų ir gautų SMS pranešimų reikšmę, taip pat nurodė kitas aplinkybes (susitikimų su kitu organizuotos grupės nariu vietą ir laiką - iš vakaro prieš nusikaltimo darymą beržyne; telefonų ir SIM kortelių keitimą ir pan.), kurios galėjo būti žinomos tik N. T. inkriminuotų nusikaltimų daryme betarpiškai dalyvavusiam asmeniui. Išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir palyginęs juos su nuteistojo paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad jie sutampa tarpusavyje ir papildo vieni kitus.

57. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad aptariamą dokumentą nuteistasis parašė niekieno neverčiamas netiesiogiai patvirtina ir tai, kad anot liudytojo I. Ž., nuteistajam buvo nurodyta rašyti paaiškinimą dėl jo turėtų neregistruotų mobiliojo ryšio telefonų (t. 9, b. l. 83–87). Būtent tokio pavadinimo dokumentas N. T. ir buvo surašytas. Tai, kad tikėdamasis sušvelninti gresiančią baudžiamąją atsakomybę jame nuteistasis itin smulkiai išdėstė visas su jo turėto neregistruoto mobiliojo ryšio telefono Nokia įsigijimu ir naudojimu susijusias aplinkybes, negali būti vertinama kaip pareigūnų psichinės prievartos vartojimą prieš jį patvirtinantis faktas.

58. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pripažindamas nuteistojo paaiškinimą tinkamu įrodymų šaltiniu bei vertindamas jį kartu su kitais byloje surinktais duomenimis, pirmosios instancijos teismas teisės taikymo klaidos nepadarė ir BPK 20 straipsnio nuostatų nepažeidė.

59. Aukščiau įvertinti byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina N. T. pareikštus kaltinimus, t. y. tai, kad jis, piktnaudžiaudamas tarnyba ir sumenkindamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos autoritetą bei diskredituodamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno vardą, veikdamas organizuota grupe su tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir padedant jam, A. P. bei Z. D., padarė akcizais apmokestinamų prekių kontrabandą ir, gabeno akcizais apmokestinamas prekes. Nuteistojo veiksmai atitinka jam inkriminuotų nusikaltimų sudėčių objektyviuosius bei subjektyviuosius požymius ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį.

Dėl A. P. ir Z. D. kaltės padarius jiems inkriminuojamus nusikaltimus

60. A. P. ir Z. D. skundžiamu nuosprendžiu pripažinti kaltais dėl to, kad veikdami bendrininkų grupe su organizuotos grupės nariais, tarp jų ir su N. T., padėjo įvykdyti akcizais apmokestinamų prekių kontrabandą ir jų gabenimą, t. y. 2016 m. rugsėjo 22 d., laikotarpiu nuo 15.50 val. iki 17.40 val., atsitraukę atokiau nuo būsimos valstybės sienos pažeidimo vietos ir kartu važinėdami automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Varėnos r., Aladiškių k. apylinkėse, žvalgydami nusikaltimo padarymo vietos prieigas, stebėdami aplinką, privažiavimus prie nurodytos vietos, patruliuojančių policijos, valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų buvimą ar nebuvimą, tarnybinių automobilių judėjimą minėtame ruože, siekė užtikrinti nekliudomą akcizais apmokestinamų prekių gabenimą per valstybės sieną į Lietuvos teritorijos gilumą.

61. Apeliaciniuose skunduose abu nuteistieji neigia savo kaltę. Nurodo, kad jų parodymai, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, yra nuoseklūs, sutampa esminiais klausimais ir papildo vieni kitus, o nedideli paaiškinimų skirtumai nesudaro pagrindo vertinti juos kritiškai ir nesivadovauti jais sprendžiant A. P. ir Z. D. kaltės klausimą. Šiems apeliacinių skundų argumentams negalima pritarti. Išnagrinėjusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl A. P. ir Z. D. parodymų vertinimo. Bylos medžiaga patvirtina, kad jų paaiškinimai kito, buvo prieštaringi, neatitiko kitais įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių, o tai kelia pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo.

62. Pirmą kartą ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas Z. D. nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 22 d. iki 13 val. valė grikius pas tėvą. Vėliau nuvažiavo į E. (duomenys pakeisti), kur garaže iki 16-17 val. poliravo automobilį, tvarkė sėdynes. Po to nusprendė važiuoti į Varėną, o tėvas paprašė jo pakeliui užsukti į Krivilių kaimą ir paieškoti ten ūkininko, kuris galėtų padžiauti grikius. Pasak nuteistojo, jis tiksliai nežinojo, kur gyvena minėtas žmogus, todėl klausinėjo laukuose sutiktų ūkininkų. Pirmo paklausė vyro, kuris dirbo laukuose tarp Kijučių ir Krivilių kaimų. Jis jam liepė važiuoti prie kito traktoriaus. Anot Z. D., ieškodamas džiovyklą turinčio ūkininko, jis pravažiavo Krivilių kaimą ir nuvažiavo toliau, Daugidonių kaimo link. Pavažiavęs apie 1 km ir nieko neradęs, apsisuko ir grįžinėjo atgal, kai staiga paskui save pamatė džipą. Pasak nuteistojo, jis iš karto nesuprato, kad yra stabdomas, nes garsinis signalas nebuvo įjungtas, o švyturėlių nesimatė dėl pakilusių dulkių. Z. D. patvirtino sustojęs tik tada, kai prakiuro jo automobilio padanga. Nuteistojo teigimu, jis nenorėjo stoti, nes neturėjo su savimi vairuotojo pažymėjimo. Automobilio stabdymo metu jame buvo vienas (t. 6, b. l. 190–192). Apklausiamas 2017 m. sausio 25 d. ir atsakinėdamas į klausimus, susijusius su A. P., Z. D. paaiškino, kad pastarąjį pažįsta tik iš matymo, jokių santykių su juo nepalaiko. Pasak nuteistojo, A. P. kartais skolindavosi iš jo autovežį automobiliams parvežti. Jokių kitų, naujų, aplinkybių, susijusių su jam inkriminuotų nusikaltimų padarymu, nuteistasis nenurodė nei šios, nei 2018 m. balandžio 26 d. vykusios apklausos metu (t. 6, b. l. 194–195, 201).

63. Skirtingai nei Z. D., 2017 m. vasario 14 d. apklausiamas A. P. paaiškino, kad Z. D. yra jo draugas, kurį jis pažįsta nuo mokyklos laikų, t. y. apie 10 metų. Pasak nuteistojo, su Z. D. jie dažniausiai bendrauja automobilių prekybos tema, nes abu tuo užsiima. A. P. taip pat nurodė, kad įvykio dieną, ryte, jie susitiko su Z. D. autoservise E. (duomenys pakeisti). Kadangi A. P. paliko ten savo automobilį, paprašė Z. D., kad šis jį pavežtų. Anot nuteistojo, tą dieną jam dar reikėjo nuvažiuoti į Mantviliškių k., todėl paprašė Z. D. už pusvalandžio grįžti ir nuvežti jį ten (t. 6, b. l. 146–147).

64. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, duodami parodymus ikiteisminio tyrimo metu nuteistieji ne tik kad nepapildė vienas kito, tačiau nurodė visiškai skirtingas aplinkybes dėl juos siejančių tarpusavio santykių. Antai Z. D. nurodžius, kad jis pažįsta A. P. tik iš matymo, kaip ir bet kokį kitą E.(duomenys pakeisti) miestelio gyventoją, A. P. paaiškino, kad jį ir Z. D. sieja ilgametė draugystė. Tai, kad nuteistieji gerai pažinojo vienas kitą netiesiogiai patvirtina ir A. P. paaiškinimai ta apimtimi, kur jis nurodė paprašęs Z. D. grįžti po pusvalandžio pas jį į namus ir nuvežti iki Mantviliškių kaimo, ko vargu ar galėtų prašyti tik iš matymo pažįstamo asmens.

65. Akcentuotina ir tai, kad kalbėdamas apie 2016 m. rugsėjo 22 d. įvykius ikiteisminio tyrimo metu, Z. D. neminėjo ne tik savo susitikimo su A. P., bet ir važiavimo į autoservisą fakto. Priešingai, teigė tą dieną iš ryto valęs su tėvu grikius, o vėliau iki pat vakaro buvęs garaže. Apie tai, kad važiavo į autoservisą, kur sutiko A. P. ir pavežė šį iki namų, Z. D. prabilo tik teisminio bylos nagrinėjimo metu (t. 9, b. l. 180), tačiau net ir tuomet teigė tądien matęs A. P. tik vieną kartą. Anot Z. D., vėliau, apie 13 val.-14 val., jis nuteistojo iki Mantviliškių kaimo nevežė.

66. Z. D. gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios apklausos metu nuteistasis paminėjo ne visas tyrimui reikšmingas aplinkybes, nenurodė ir A. P. bei nepažįstamo asmens, padėjusio Z. D. ieškoti ūkininko grikių džiovinimui, pavežimo, dėl to, kad prieš tai jam nebuvo sudaryta galimybė pasimatyti su savo gynėju be pašalinių asmenų. Šis apelianto argumentas yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad apie A. P. pavežimą nuteistasis nebuvo užsiminęs ne tik jo pirmosios apklausos metu, bet ir vėliau, apklausiamas papildomai praėjus net keturiems mėnesiams po įtarimo jam pareiškimo. Svarbu akcentuoti ir tai, kad 2017 m. sausio 25 d., atsakydamas į tiesioginius su A. P. susijusius klausimus, Z. D. nurodė pažįstantis jį tik iš matymo, o tai, atsižvelgiant į kitas nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, vertintina kaip sąmoningas tyrimui reikšmingos informacijos slėpimas. Nei per nurodytą apklausą, nei vėliau ikiteisminio tyrimo metu Z. D. neminėjo, kad įvykio dieną važiavo į autoservisą, sutiko ten A. P. ir t. t. Toks nuteistojo elgesys būtų visiškai nesuprantamas ir sunkiai logiškai paaiškinamas, jei, kaip vėliau teisme teigė pats Z. D., 2016 m. rugsėjo 22 d. jis būtų tik pavežęs A. P. iki jo namų E. (duomenys pakeisti) ir po to tą dieną su juo daugiau nebendravęs.

67. Analogiškai vertintinos nuteistojo teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodytos aplinkybės dėl nepažįstamo ūkininko pavežimo, apie kurias Z. D. užsiminė tik tuomet, kai kitais byloje surinktais įrodymais byloje buvo neginčijamai nustatyta, kad jo vairuoto automobilio stabdymo metu jame buvo du asmenys.

68. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme, Z. D. nurodė, kad įvykio dieną važiavo link Varėnos, todėl Kijučiuose sugalvojo paieškoti grikių džiovyklos. Pasak nuteistojo, jis nuvažiavo pas vieną ūkininką, šis jam liepė važiuoti kitur, kur stovi priekaba. Nuvažiavęs prie priekabos, nieko ten nerado, todėl važiavo pas kitus ūkininkus, kurie arė lauką. Anot Z. D., tuo metu, kai jį pradėjo vytis pareigūnai, jis važiavo nuo priekabos. Ten sutiko nepažįstamą ūkininką, kuris pasisiūlė jam padėti, parodyti, kur yra džiovykla, tačiau to padaryti nespėjo, nes tik jiems išvažiavus į kelią, pasirodė pasienio pareigūnai, o nepažįstamas ūkininkas liepė paleisti jį miške (t. 9, b. l. 180). Šie nuteistojo paaiškinimai vertintini kritiškai, nes jie neatitinka kitais įrodymais byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

69. Byloje kaip liudytojas apklaustas O. P. paaiškino, kad 2016 m. rugsėjo 22 d. jis ir pareigūnas M. Š. pradėjo kelio Melekonys – Pašiškės stebėjimą maždaug nuo 15 val. (t. 9, b. l. 39). Tiek šių pareigūnų parodymai, tiek 2016 m. spalio 11 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad pirmą kartą automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šiame kelyje buvo pastebėtas 15.51 val. Automobilis judėjo nuo Melekonių k. pusės link Pašiškių k. (t. 7, b. l. 145–146). Pažymėtina, kad E. (duomenys pakeisti) m., kuriame gyvena Z. D., teritoriškai yra išsidėstęs Pašiškių k. pusėje, o Kijučių k., kuriame nuteistojo teigimu, jis ieškojo grikių džiovyklos, yra arčiau Melekonių k. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad Z. D., pasiekęs Kijučių k., kitu, pareigūnų nestebėtu, keliu savo paieškas pradėjo ten. Tokia išvada taip pat atitinka ikiteisminio tyrimo metu nuteistojo nurodytas aplinkybes.

70. Teisme Z. D. taip pat parodė, kad pirmas jo sutiktas ūkininkas jam liepė važiuoti kitur, kur stovi priekaba. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis teigė, kad pirmo jis paklausė vyro, kuris dirbo laukuose tarp Kijučių ir Krivilių kaimų. Jis jam liepė važiuoti prie kito traktoriaus. Anot Z. D., ieškodamas džiovyklą turinčio ūkininko, jis pravažiavo Krivilių k. ir nuvažiavo toliau, Daugidonių k. link. Vadovaujantis šiais tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistojo duotais parodymais, darytina išvada, kad tuomet jo vairuojamas automobilis turėjo patekti į pareigūnų akiratį pirmą kartą - 15.51 val. 2016 m. spalio 11 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad jau po keturių minučių - 15.55 val. - automobilis Audi A6 važiavo atgal nuo Pašiškių k. pusės link Melekonių k., o tai atitinka nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus, kur jis teigė, kad pavažiavęs apie 1 km grįžo atgal.

71. Apklausiamas teisme Z. D. nurodė, kad nieko neradęs prie priekabos, jis važiavo link lauke pastebėtų ūkininkų, kurie jam liepė važiuoti kitur. Nuteistasis taip pat paaiškino, kad tuomet jį pradėjo vytis pareigūnai, tačiau byloje neginčijamai nustatyta, kad pareigūnai pradėjo Z. D. automobilio stabdymo veiksmus tik 17.48 val. O prieš tai automobilis Audi A6 buvo pastebėtas dar du kartus – 16.31 val., važiuojantis nuo Melekonių k. pusės, ir 17.43 val., važiuojantis nuo Pašiškių k. link valstybės sieną žyminčio ženklo Nr. 0431, kur laikotarpiu nuo 17.20 val. iki 17.40 val. buvo įvykdyta kontrabanda. Pažymėtina, kad kitoks nuteistojo nurodytų aplinkybių aiškinimas yra negalimas, nes kaip jau buvo minėta, laikotarpiu nuo 15 val. iki 15.51 val. automobilis Audi A6 kelyje Melekonys–Pašiškės nebuvo pastebėtas. Nuteistasis, aišku, galėjo savo paieškas vykdyti kitoje vietovėje ir nepatekti į pareigūnų akiratį, tačiau ir tokiu atveju Z. D. parodymai neatitiktų bylos medžiagos, kurioje užfiksuota, kad laikotarpiu nuo 15.51 val. iki 17.43 val. automobilis Audi A6, kuri vairavo Z. D., važinėjo keliu Melekonys–Pašiškės pirmyn atgal bent jau keturis kartus.

72. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nurodydamas įvykio aplinkybes, Z. D. prieštarauja netgi pats sau. Antai, iš pradžių teisminio bylos nagrinėjimo metu teigęs, kad pareigūnai pradėjo jį vytis jam važiuojant nuo ūkininkų, prie kurių jis nuvažiavo neradęs priekabos, vėliau, tos pačios apklausos metu, nuteistasis nurodė, kad pareigūnų džipą pastebėjo jau bevažiuodamas nuo priekabos, o ne nuo ūkininkų (t. 9, b. l. 180).

Žemesnės instancijos teismas

73. Pirmosios instancijos teisme kaip liudytojai apklausti kelio Melekonys – Pašiškės stebėjimą vykdę pareigūnai O. P. ir M. Š. paaiškino, kad jiems nekilo abejonių, jog automobiliu Audi A6 važiavę žmonės – vairuotojas ir keleivis – žvalgė vietovę. Anot liudytojų, tokią išvadą jie padarė įvertinę automobilio judėjimą, kuris akivaizdžiai skyrėsi nuo kitų stebėtu keliu važiavusių transporto priemonių judėjimo - automobilis Audi A6 kelis kartus labai lėtai važinėjo tuo pačiu keliu pirmyn atgal, vieną kartą buvo sustojęs, o vėliau dideliu greičiu šalutiniu keliu, iš kurio prieš tris minutes buvo išsukęs mikroautobusas vežęs kontrabandą, nuvažiavo link valstybės sienos (t. 9, b. l. 38–41, 41–43). Pasak pareigūnų, informaciją apie tai jie perdavė savo kolegoms, kurie po penkių minučių, automobiliui grįžtant nuo valstybės sienos, pradėjo pastarojo sulaikymą, tačiau šis, pavojingai manevruodamas, kelkraščiu apvažiavo pareigūnų automobilį ir dideliu greičiu nuvažiavo link Krivilių k. Tiek O. P., tiek M. Š. parodė atpažinę automobilio Audi A6 vairuotoją – Z. D.. Anot liudytojų, taip pat buvo aiškiai matyti, kad automobilyje buvo du žmonės, tačiau keleivis beveik visą laiką dengėsi veidą ranka, galbūt naudojosi kažkokia ryšio priemone, todėl jo atpažinti nepavyko.

74. Savo ruožtu automobilio Audi A6 sulaikymą vykdę pareigūnai E. Š., D. G. ir A. L. parodė, kad jau artėdami prie minėto automobilio įjungė švyturėlius, garsinę sireną, išsuko iš pagrindinio žvyruoto kelio į lauko keliuką, kuriuo važiavo automobilis Audi A6, siekdami užkirsti šiam kelią, tačiau sulaikoma transporto priemonė šonu apvažiavo pareigūnų džipą ir dideliu greičiu nuvažiavo link Krivilių k. Anot pareigūnų, jie vijosi minėtą automobilį, greitis buvo didelis apie 100-130 km/val. Važiavo per kaimus, sankryžas, atstumas tarp automobilių sudarė 30-50 metrų. Pravažiavus Krivilių k., persekiojamas automobilis išvažiavo į pievą. Važiavo bekele, išvažiavo į suartą lauką, paskui įvažiavo į mišką, kur iš automobilio iššoko keleivis ir nubėgo į tankmę. Keleiviui iššokus, automobilis Audi A6 dar pavažiavo apie 500-1000 metrų ir sustojo miško keliuke. Jo padanga buvo prakiurusi. Už automobilio Audi A6 vairo buvo Z. D. (t. 9, b. l. 43–45, 45–47, 142–144).

75. Pareigūnai A. L. ir E. Š. taip pat parodė persekiojimo metu atpažinę tiek automobilio Audi A6 vairuotoją, tiek keleivį. Byloje liudytojų E. Š., A. L., M. Š., O. P. parodymais nustatyta, kad pareigūnų tarnybiniam automobiliui nuvažiavus nuo pagrindinio žvyruoto kelio į lauko keliuką, kuriuo tuo metu važiavo automobilis Audi A6 ir pastarajam bandant išvengti sulaikymo bei apvažiuoti pasieniečius, mašinos atsidūrė visai šalia viena kitos. Liudytojai E. Š., A. L. parodė, kad tuo metu atstumas tarp automobilių tesudarė 30-50 metrų. Pasak E. Š. ir A. L., būtent tuomet jie aiškiai matė automobilio Audi A6 vairuotoją ir keleivį bei atpažino juos. Pareigūnų teigimu, abu minėti asmenys neabejotinai suprato, kad yra stabdomi, tačiau vengdami sulaikymo, bandė juos apvažiuoti šonu. Anot liudytojų, toje vietoje yra status įvažiavimas į pagrindinį žvyrkelį, todėl Z. D. vairuojamam automobiliui net pasikėlė priekiniai ratai. Be to, abu automobilyje buvę asmenys žiūrėjo į pareigūnus, transporto priemonėms prasilenkus, keleivis vis atsisukdavo į pasieniečių džipą (t. 9, b. l. 43–45, 45–47). Atkreiptinas dėmesys, kad ši liudytojų nupasakota situacija atitinka byloje esančią nuotrauką (t. 9, b. l. 135), kurioje yra užfiksuoti pareigūnų ir nuteistojo Z. D. vairuojami automobiliai jų prasilenkimo metu.

76. Vėliau, automobiliui Audi A6 nuvažiavus į priekį, pareigūnai jame buvusių asmenų veido bruožų jau nebematė, tačiau teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad transporto priemonėms būnant taip arti viena kitos tiek E. Š., tiek A. L. galėjo aiškiai matyti Z. D. ir A. P. bei atpažinti juos. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, atmestinas nuteistojo Z. D. gynėjo apeliaciniame skunde nurodomas argumentas dėl to, kad nuteistasis neva nebuvo stabdomas aiškiais ir jam konkrečiai skirtais ženklais. Z. D. ir kartu su juo automobilyje buvusio A. P. elgesys – greičio padidinimas, pasieniečių automobilio apvažiavimas kelkraščiu, vėlesnis važiavimas per bekeles, suartus laukus ir kt. – neginčijamai patvirtina, kad nuteistieji suvokė, jog pareigūnai siekė sustabdyti būtent Z. D. vairuojamą automobilį. Juo labiau, kad tuo metu aplinkui nebuvo jokių kitų transporto priemonių.

77. Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti aukščiau nurodytais liudytojų parodymais, kurie yra nuoseklūs ir papildantys vieni kitus. Apeliantų argumentai, kad pareigūnai yra suinteresuoti bylos baigtimi, t. y. suinteresuoti nuteistiesiems inkriminuotų nusikaltimų padarymu apkaltinti bet kokį, kad ir visiškai su juo nesusijusį, asmenį, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.

78. Teigdami, kad byloje liudytojais apklausti pasienio pareigūnai yra šališki, apeliantai pažymi, jog apie tai, kad jie atpažino A. P. kaip automobilio Audi A6 keleivį, E. Š. ir A. L. nurodė tik jų apklausos metu, tačiau neminėjo šios tyrimui itin reikšmingos aplinkybės savo tarnybiniuose pranešimuose. Nuteistojo A. P. gynėjas taip pat akcentuoja, kad prieš jo ginamąjį iki 2017 m. sausio 24 d. nebuvo imtasi jokių procesinių veiksmų, nors prieš kitus asmenis, kuriems nagrinėjamoje byloje net nebuvo pareikšti įtarimai, tokie procesiniai veiksmai buvo atliekami nedelsiant. Be to, anot gynėjo, ne visi automobilio Audi A6 sulaikyme dalyvavę pareigūnai atpažino A. P. kaip šio automobilio keleivį. Pareigūnas D. G. paaiškino, kad matė automobilyje du asmenis, tačiau jų veido bruožų neįžiūrėjo. Šie nuteistojo A. P. gynėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia aukščiau nurodytos teisėjų kolegijos išvados pagrįstumo.

79. Apeliantas teisingai pažymi, kad Z. D. sulaikyme dalyvavę pareigūnai E. Š. ir A. L. nurodė atpažinę keleivio vietoje sėdėjusį asmenį tik jų apklausos metu, tačiau ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo vertinti jų parodymus kaip nepatikimus. Nagrinėjamo skundo kontekste svarbu pažymėti, kad A. P. kaip automobilio Audi A6 keleivį nusikalstamos veikos padarymo metu atpažino tik E. Š. (t. 4, b. l. 112–113), o A. L., apklausiamas 2016 m. spalio 7 d., patvirtino ne kartą matęs keleivio vietoje sėdėjusį asmenį E.(duomenys pakeisti) miestelyje vairuojantį automobilį Škoda Octavia, kurio valstybinio numerio tiksliai nurodyti negalėjo, tačiau prisiminė, kad jame yra skaičiai „646“. Liudytojas teigė, kad galėtų atpažinti Audi A6 keleivį, tačiau apklausos metu nenurodė nei to asmens vardo, nei pavardės (t. 4, b. l. 95–96). Bylą nagrinėjant teisme, liudytojas A. L. paaiškino, kad pamatė ir atpažino A. P. tuomet, kai šis buvo atėjęs apklausai. 2017 m. sausio 10 d. asmens atpažinimo pagal nuotrauką protokolu nustatyta, kad A. L. atpažino A. P. kaip asmenį važiavusį kartu su Z. D. 2016 m. rugsėjo 22 d. (t. 4 , b. l. 98–99). Byloje esantys nuteistojo baustumo duomenys patvirtina, kad 2016 m. rugpjūčio–gruodžio mėnesiais A. P. buvo kelis kartus baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, padarytus vairuojant automobilį Škoda Octavia, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 169–170).

80. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, iš karto po nusikalstamų veikų padarymo A. P. vardą ir pavardę nurodė tik liudytojas E. Š.. Kaip jau buvo minėta, liudytojas D. G. nurodė nematęs šalia Z. D. sėdėjusio asmens veido bruožų, o A. L. atpažino A. P. tik 2017 m. sausio 10 d. Bylos medžiaga nustatyta, kad nuteistajam teisė turėti gynėją buvo išaiškinta 2017 m. sausio 13 d. (t. 6, b. l. 138), o įtarimas jam buvo pareikštas 2017 m. sausio 24 d., surinkus pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad jis galėjo įvykdyti jam inkriminuojamas veikas. Šios byloje nustatytos aplinkybės ne patvirtina, bet paneigia apelianto argumentus dėl galimo pareigūnų suinteresuotumo bylos baigtimi ir siekio apkaltinti nusikaltimų padarymu bet kurį, net ir visiškai su juo nesusijusį, asmenį, nes leidžia pagrįstai teigti, kad procesiniai veiksmai prieš konkrečius asmenis buvo atliekami tik esant tam pakankamam faktiniam pagrindui.

81. Tai, kad ne visi automobilį Audi A6 persekioję pareigūnai atpažino A. P., nelaikytina nei jo kaltę patvirtinančiu, nei paneigiančiu įrodymu. Byloje nustatyta, kad D. G. neturėjo dalyvauti surengtoje galimų pažeidėjų sulaikymo operacijoje, į jį pareigūnai kreipėsi tik dėl to, kad prakiuro jų vairuoto automobilio padanga. Tiek E. Š., tiek A. L. nurodė, kad D. G. buvo jauno amžiaus, labai pasimetęs ir išsigandęs, todėl, esant stresinei situacijai, galėjo neįžiūrėti kartu su Z. D. važiavusio asmens veido bruožų. Byloje nustačius, kad pareigūnai atpažino A. P. jų automobiliams būnant šalia vienas kito, apeliacinio skundo argumentas dėl D. G. sėdėjimo vietos (šalia vairuotojo, su geriausiu matomumu), neturi esminės reikšmės.

82. Byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustačius, kad automobiliu Audi A6 važinėjo ir žvalgybą vykdė du asmenys (liudytojų O. P., M. Š., D. G. parodymai; 2017 m. gruodžio 22 d. specialisto išvada Nr. 11K-359 (17)); taip pat nustačius, kad šiam automobiliui grįžtant nuo valstybės sieną žyminčio ženklo Nr. 0431 šalia Z. D. sėdėjo A. P. bei atsižvelgiant į šiame procesiniame sprendime aptartą Z. D. paaiškinimų nenuoseklumą, sąmoningą pažinties su A. P. ir bendravimo su juo įvykio dieną fakto slėpimą; nuteistųjų tarpusavio parodymų prieštaringumą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog kartu su Z. D. automobilyje Audi A6 visą laiką buvo A. P..

83. Sutiktina su nuteistojo A. P. gynėjo apeliacinio skundo argumentais, kad byloje esantys duomenys dėl 2016 m. rugsėjo 22 d. jo ginamojo turimų abonentinių numerių neprisijungimo prie bazinių stočių, aptarnaujančių Kauno miestą, ir tam tikras nuteistojo parodymų nenuoseklumas paaiškinant jo DNR pėdsakų atsiradimo Z. D. mašinoje priežastį, nelaikytini pakankamais jo kaltės įrodymais. Gynėjas pagrįstai nurodo ir tai, kad specialisto išvadoje Nr. 11K-359(17) esančios nuotraukos dėl jų prastos kokybės neleidžia daryti vienareikšmės išvados dėl jose užfiksuoto automobilio Audi A6 keleivio asmens tapatybės. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad asmens kaltė gali būti grindžiama ir netiesioginiais įrodymais, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti jais apkaltinamojo nuosprendžio. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).

84. Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir skundžiamame nuosprendyje bei šio procesinio sprendimo 62–82 punktuose teisėjų kolegijos vertinti įrodymai sudaro nuoseklią ir logišką grandinę, leidžiančią teigti, kad A. P. yra kaltas dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos medžiagą, ignoruodamas nuteistojo kaltę paneigiančius duomenis. Skundžiamame nuosprendyje byloje surinkti įrodymai yra įvertinti tinkamai, nepažeidžiant BPK 20 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Lygindamas skirtingais įrodymų šaltiniais nustatytas faktines aplinkybes tarpusavyje ir vertindamas byloje surinktus įrodymus tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą, pirmosios instancijos teismas padarė motyvuotą ir pagrįstą išvadą, kad A. P. padarė jam inkriminuojamas veikas.

85. Aukščiau aptarti įrodymai taip pat pagrindžia Z. D. pareikštus kaltinimus dėl padėjimo įvykdyti akcizais apmokestinamų prekių kontrabandą ir jų gabenimą, jam veikiant bendrininkų grupe su A. P. ir organizuotos grupės nariais. Teisėjų kolegijos jau buvo minėta, kad nuteistojo paaiškinimai, neva jis vežinėjęsis jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo vietos prieigose ieškodamas grikių džiovyklą turinčio ūkininko, dėl jų nenuoseklumo, prieštaringumo ir neatitikimo kitos bylos medžiagos vertintini kritiškai.

86. Analogiškai vertinami nuteistojo teiginiai dėl ūkininko, neva pasiūliusio padėti jam surasti grikių džiovyklą, pavežimo ir jo vėlesnio paleidimo miške, pastebėjus, kad Z. D. automobilį vejasi pasienio pareigūnai. Šie nuteistojo paaiškinimai yra ne tik nelogiški, bet ir prieštaraujantys kitoms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. 2016 m. spalio 11 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole (t. 7, b. l. 145–146) užfiksuoti duomenys patvirtina, kad link valstybės sienos ženklo Nr. 0431, kur anot nuteistojo jis sutiko minėtą ūkininką, jis nuvažiavo 17.43 val. Tame pačiame dokumente nurodyta, kad atgal Z. D. vairuotas automobilis, kuriame važiavo du asmenys, grįžo 17.48 val. Taigi, vadovaujantis nuteistojo teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais paaiškinimais, per 5 min. jis turėjo nuvažiuoti link valstybės sienos ženklo Nr. 0431, dingti iš jį stebėjusių pareigūnų O. P. ir M. Š. akiračio, ten sutikti visiškai nepažįstamą žmogų, sustoti, paaiškinti jam ko ieško, sulaukti iš jo pasiūlymo padėti ir grįžti atgal link kelio Pašiškės–Melekonys. Tačiau atlikti visus šiuos veiksmus per 5 minučių laikotarpį yra fiziškai neįmanoma. Be to, neaišku, kodėl Z. D. būnant mašinoje kartu su ūkininku, kuris neva turėjo jam parodyti kelią, jie važiavo nuo valstybės sienos tokiu didžiuliu greičiu, o pamatę pareigūnus, dar padidino greitį ir pradėjo važiuoti laukais bei bekele akivaizdžiai vengdami sulaikymo.

87. Be šiame procesiniame sprendime įvertintų liudytojų E. Š. ir A. L. parodymų, kad jie atpažino kartu su Z. D. automobilyje buvusį asmenį – A. P. – Z. D. paaiškinimų patikimumu verčia abejoti ir tai, kad, jo teigimu, miške paleistas paprastas šiek tiek apgirtęs ūkininkas, kuris buvo apsiavęs guminiais botais (t. 9, b. l. 145, 180), per kelias minutes sugebėjo pasišalinti iš įvykio vietos ir (ar) pasislėpti taip, kad nebuvo rastas nei iš karto jo paiešką pradėjusio vykdyti A. L., nei specialią įrangą turėjusio sraigtasparnio (t. 9, b. l. 46).

88. Apeliacinės instancijos teismui, aukščiau aptartų byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kartu su Z. D. automobilyje buvo ne kitas, su nuteistiesiems inkriminuojamų nusikaltimų padarymu niekaip nesusijęs žmogus, o A. P..

89. Z. D. gynėjo apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad laikotarpiu nuo 16.31 val. iki 17.43 val. Z. D. automobilis nebuvo pastebėtas kontrabandinio krovinio paėmimo vietovėje, o tai, anot jo, paneigia nuteistajam inkriminuojamą vietovės žvalgymo faktą. Šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas nuteistieji įvykdė bendrininkaudami su N. T. ir kitais nenustatytais organizuotos grupės nariais. Nusikaltimų padarymo būdas ir aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad visų nusikaltimų padaryme dalyvavusių asmenų veiksmai buvo gerai suplanuoti ir koordinuoti, o dėl galimybės tam tikru laikotarpiu įvykdyti kontrabandą buvo sprendžiama vadovaujantis ne tik Z. D. ir A. P., bet ir N. T. teikiama informacija.

90. 2016 m. spalio 3 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 16.28 val. N. T., patvirtindamas kitiems organizuotos grupės nariams, jog jie gali saugiai pergabenti kontrabandos krovinį per valstybės sieną, iš savo naudoto mobiliojo ryšio telefono Nr. +(duomenys neskelbtini) parašė SMS pranešimą „ok“. Analogiško turinio SMS pranešimą N. T. parašė ir 16.33 val. – „negalėjau atrašyti, gali drąsiai gerti, po parašyk“ (t. 7, b. l. 130–131). Taigi tuo laikotarpiu Z. D. ir A. P. nebuvo būtina važinėtis kontrabandinio krovinio paėmimo vietovėje. Jų automobilis link nusikaltimų padarymo vietos nuvažiavo 17.43 val., praėjus 3 min. po to, kai pasienio pareigūnų buvo pastebėtas nuo tos pačios vietos nuvažiavęs mikroautobusas VW „Transporter“, kuriame vėliau buvo rastos akcizais apmokestinamos prekės (cigaretės) (t. 7, b. l. 145–146), o tai ne paneigia, bet patvirtina nuteistųjų kaltę padarius jiems inkriminuojamas veikas.

91. Byloje nustatytas Z. D. ir A. P. elgesys tiek prieš nusikaltimų padarymą (lėtas periodiškas važinėjimasis pirmyn atgal toje teritorijoje, kur buvo planuojama įvykdyti kontrabandą), tiek po jo (akivaizdus bandymas pabėgti nuo pasienio pareigūnų ir sulaikymo vengimas) leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistieji suvokė savo veiksmais padėję kitiems organizuotos grupės nariams įvykdyti iš anksto suplanuotą akcizais apmokestinamų prekių kontrabandą ir jų gabenimą, todėl priešingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, jų, kaip veikos bendrininkų (padėjėjų), tyčia nagrinėjamoje byloje yra įrodyta.

92. Apeliantų argumentai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog nuteistieji būtų palaikę ryšius su kitais organizuotos grupės nariais, taip pat patvirtinančių, kad jie būtų kaip nors susiję su automobilyje VW „Transporter“ rastomis cigaretėmis (nei automobilyje, nei ant cigarečių nebuvo rasta jokių nuteistųjų pėdsakų ir pan.), nepaneigia minėtos išvados pagrįstumo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog konstatuojant bendrininkavimą, nebūtina, kad visi bendrą sumanymą įgyvendinantys asmenys pažinotų vienas kitą, palaikytų tarpusavio ryšius ir pan., pakanka jų tarpusavio supratimo, kad iš anksto parengtą nusikalstamos veikos padarymo planą jie realizuoja bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75-648/2017, Nr. 2K-1-719/2020). Nutiestieji nebuvo kaltinami patys savo veiksmais betarpiškai įvykdę kontrabandą ir jos gabenimą, jiems buvo inkriminuotas padėjėjų, o ne vykdytojų vaidmuo, todėl tai, kad automobilyje VW „Transporter“ ir ant rastų cigarečių nebuvo rasta jų DNR ir (ar) kitų pėdsakų, nepaneigia Z. D. ir A. P. kaltės dėl padėjimo įvykdyti kontrabandą ir jos gabenimą žvalgant nusikaltimų padarymo vietos prieigas ir stebint aplinką.

93. Išnagrinėjusi byloje surinktus įrodymus, įvertinusi tiek kiekvieną jų atskirai, tiek jų visumą, teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada dėl Z. D. ir A. P. kaltės bendrininkaujant padėjus organizuotos grupės nariams įvykdyti BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus. Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, jų kaltė yra įrodyta byloje surinktais duomenimis, kurie tuo pačiu paneigia nuteistųjų pateiktas gynybines versijas. Nuteistųjų veikos pagal minėtas teisės normas kvalifikuotos tinkamai, nes Z. D. ir A. P. veiksmuose yra jiems inkriminuotų nusikaltimų subjektyvieji ir objektyvieji požymiai.

Dėl bausmių

94. Įvertinus bylos medžiagą, konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu N. T., Z. D. ir A. P. už jų įvykdytas nusikalstamas veikas yra paskirtos tinkamos bausmės. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, vadovavosi BK 41 straipsnyje nustatyta bausmės paskirtimi, BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertino visas šio straipsnio 2 dalyje nustatytas ir bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvavo parinktų bausmių dydžius. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistieji apeliaciniuose skunduose neginčijo pirmosios instancijos teismo jiems paskirtų bausmių rūšių ir dydžių bei bausmių skyrimo motyvų, teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams, plačiau šiuo klausimu nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo N. T. ir jo gynėjo advokato Irmanto Dobilo, nuteistojo A. P. gynėjo advokato Ugniaus Čižiūno, nuteistojo Z. D. gynėjo advokato Rolando Tilindžio apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai Virginija LiudvinavičienėErnestas RimšelisAlgimantas Valantinas