Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2024-03-07 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1261-1170/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-03-07
Bylos Nr.
e1-1261-1170/2024
Teisminio proceso Nr.
1-02-2-00146-2023-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Justyna Žukovska-Pečiulienė
Kaltinamasis
V. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1261-1170/2024Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00146-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.12; 1.2.29.1.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Žydrūno Katkevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Š. suklastojo tikrą dokumentą ir disponavo suklastotu dokumentu, o būtent – jis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip 2023 m. vasario 27 d., (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. lapkričio 16 d. vienintelio akcininko sprendime nutraukti juridinio asmens veiklą, t. y. likviduoti bendrovę ir paskirti save bendrovės likvidatoriumi, pasirašė akcininkės G. Š. vardu, ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo oficialiai elektroniniu būdu pateikdamas Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registrui kartu su 2023 m. vasario 27 d. jo pasirašytu UAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidavimo aktu, dėl ko 2023 m. vasario 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išregistruota.

Šiais savo veiksmais V. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. Š. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, labai gailisi. Jis nuo 2010 m. iki 2022 m. lapkričio 21 d. ėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas. Apie bendrovės likvidavimo aplinkybes gali pasakyti, kad šios bendrovės vienintelė akcininkė buvo jo mama G. Š., kuri gaudavo dividendus. Kadangi jo mama pati panorėjo likviduoti bendrovę, t. y. atsisakė būti vienintele akcininke, nes, jos manymu, dėl to pastarajai galėjo sumažėti jos pensija, jis sutiko su jos sprendimu ir nusprendė įmonę likviduoti. Surengė vienintelio akcininko sprendimą jo mamos vardu, t. y. 2022 lapkričio 16 d. jo mama G. Š. šį sprendimą pasirašė, jis buvo paskirtas bendrovės likvidatoriumi. Nurodytas dokumentas buvo laikomas jo darbovietėje, adresu (duomenys neskelbtini). Jis yra ne vienos įmonės vadovas, todėl galimai dėl savo užimtumo į Juridinių asmenų registrą kreipėsi dėl bendrovės likvidavimo vėliau, datos tiksliai neprisimena. Nori pasakyti, kad teikiant Registrų centrui bendrovės likvidavimo dokumentus, jis prie savęs tuo metu neturėjo mamos pasirašyto likvidavimo akto ir galimai neturėdamas laiko nuvažiuoti ir pasiimti originalo (tiksliai aplinkybių neprisimena), jis atspausdino naują likvidavimo aktą jo mamos vardu ir pats pasirašė už ją nurodytame akte bei tokį pateikė Registrų centrui. Tas dokumentas buvo pateiktas jo pasirašytas už jo mamą G. Š., vienintelę akcininkę. Kadangi toks dokumentas iš tikrųjų buvo pasirašytas jo mamos, t. y. vienintelės akcininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir ji norėjo likviduoti nurodytą bendrovę, jis nemanė, kad tai turi didelės reikšmės ir pats pasirašė ant paminėto dokumento, kurį reikėjo pateikti Registrų centrui. Nurodyto dokumento originalas, pasirašytas jo mamos G. Š. buvo ir yra laikomas jo darbovietėje ir jo originalą jis pateikė ikiteisminiam tyrimui. Tą dokumentą, t. y. likvidavimo aktą, kurį pasirašė pats už savo mamą, jis pateikė ir jis turi būti Registrų centre. Kreipėsi elektroniniu būdu per Registrų centro sistemą. To dokumento, kurį pasirašė už savo mamą, jis neturi ir kur jis yra, negali nurodyti, galimai jis buvo sunaikintas, nes buvo nereikalingas, kadangi yra originalus vienintelės akcininkės pasirašytas aktas. Po UAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidavimo, jis įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri atlieka tą pačią veiklą tose pačiose patalpose. Kaip jau nurodė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidavimas buvo įvykdytas tik dėl jo mamos G. Š. pageidavimo ir atsisakymo būti vienintele akcininke. Pripažįsta, kad pasirašė anksčiau nurodytą dokumentą savo mamos vardu, tokiu būdu jį suklastodamas, tačiau šis jo veiksmas nėra susietas su V. V. reikalavimais, pateiktais Darbo komisijai ir apie kuriuos taip pat anksčiau buvo nurodęs. Apie priimtą sprendimą jis, kaip minėjo, nebuvo informuotas, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidavimas buvo atliktas atsižvelgiant į jo mamos – vienintelės akcininkės G. Š. pageidavimus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta G. Š. parodė, kad V. Š. yra jos sūnus. Neprisimena kada tiksliai tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintele akcininke, bet jos sūnaus V. Š. pasiūlymu ji tapo pastarojo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ (jis yra direktorius) vienintele akcininke. Pačios įmonės veikloje ji nedalyvavo. Kokius dokumentus ji pasirašė tapus vienintele akcininke, negali tiksliai pasakyti, dokumentus rengė jos sūnus. Kokia bendrovės veikla, ji nežino ir nesigilino. Kiek laiko ji buvo vienintele akcininke, nepamena. Dėl savo amžiaus negali prisiminti visų aplinkybių. Nepamena, kada tiksliai buvo likviduota UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kada tiksliai nepamena, maždaug prieš metus, ji nusprendė, kad nenori būti bendrovės vienintele akcininke, pradėjo bijoti, jog jai gali sumažinti pensiją ir pasakė sūnui V. Š., kad atsisako būti akcininke ir jis paruošė dokumentą dėl įmonės „(duomenys neskelbtini)“ likvidavimo. Ji tą dokumentą pasirašė, o tolimesnius reikalus tvarkė jos sūnus. Apklausos metu jai buvo parodytas 2022 m. lapkričio 16 d. vienintelio akcininko sprendimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidavimo ir ji patvirtina, kad šiame dokumente yra jos parašas. Savo ranka anksčiau rašytų kokių nors dokumentų, užrašų ar raštų pateikti negali, neturi prie savęs nieko anksčiau rašyto savo ranka, paskutiniu metu ir jau seniai nieko neberašo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. V. parodė, kad ji kreipėsi į antstolį ir jai yra žinomos pareiškime nurodytos aplinkybės bei esmė. Ji nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. pagal darbo sutartį dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkės pareigose. Dirbo (duomenys neskelbtini) mieste, nurodytos bendrovės filiale. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (direktorius) – V. Š., kuris dirbo (duomenys neskelbtini). Filialo vadovo pareigas ėjo R. R.. 2022 m. gegužės 16 d. direktoriaus V. Š. įsakymu (buvo) atleista iš užimamų pareigų, įsakyme nurodyta atleidimo priežastis „dėl šiurkščių darbo pareigų pažeidimo“. Nesutikusi su neteisėtu sprendimu, 2022 m. gegužės 18 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) darbo ginčų komisiją, kurios 2022 m. birželio 21 d. sprendimu priteista 946,14 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2022 m. gegužės 17 d. iki darbo ginčų komisijos sprendimo dienos, t. y. iki 2022 m. birželio 21 d.; po 36,39 Eur už kiekvieną paskesnę dieną, taikant 5 (penkių) darbo dienų savaitės grafiką, nuo 2022 m. birželio 22 d. iki darbo ginčų komisijos sprendimo įvykdymo dienos, bet neilgiau už vienerius metus; taip pat 760,55 Eur kompensacijos. Darbo ginčų byloje dalyvavo gyvai, nuotoliniu būdu dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė R. R., kuri direktoriaus įgaliota dalyvauti procese, tačiau visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, kurie buvo teikiami darbo komisijai, t. y. skundai ir prieštaravimai, pasirašyti direktoriaus V. Š.. Taip pat Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 25 d. nutartimi iš buvusio darbdavio priteista papildomai 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų. Civilinėje byloje (nei viename posėdyje) UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai nedalyvavo. Kiek jai žinoma, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo vadovė 2022 m. rugpjūčio mėnesį buvo atleista. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidavimo faktą žinoma iš antstolio, vykdančio išieškojimą. Dėl šios priežasties, t. y. įmonės likvidavimo, kuri turėjo įsipareigojimus, neteko galimybės atgauti iš įmonės anksčiau minėtais sprendimais priteistų sumų, susijusių su darbo santykiais. Jai padaryta turtinė žala. Yra pateikti visi dokumentai, kuriuose išdėstytos visos tyrimo esmės aplinkybės ir papildyti nieko neturi.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta R. R. parodė, kad šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai yra visiškai kita įmonė. Anksčiau ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su V. Š. yra darbiniai santykiai, pastarasis buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir dabartinis UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje ji dirba direktorius. Įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra likviduota, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ visai kita įmonė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo taip pat (duomenys neskelbtini) filialo vadovė, nuo kiek laiko tikrai nepamena, nežinojo kokie klausimai bus užduoti, tikrai to neatsimena. Kai įmonė buvo likviduota, ji buvo atleista praeitais metais (2022 m.), bet tiksliai kada, nepamena. Jeigu būtų žinojusi apie šį klausimą, būtų pasikėlusi darbo sutartį. Jos darbovietės elektroninis paštas, tai yra tas, kurį padiktavo pareigūnams (pildant asmens duomenų pažymą), info@(duomenys neskelbtini).lt, o adresas (duomenys neskelbtini). Pagrindinės buveinės adresas (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), tiksliai neatsimena. Ji su direktoriumi V. Š. bendravo telefonu, kokiu elektroniniu paštu naudojosi atmintinai neatsimena, greičiausiai tai bus kitoks. Ji pažįsta V. V., pastaroji dirbo buhaltere, pridarė labai didelių rūpesčių. Kreipėsi į darbo inspekciją dėl psichologinio smurto, bet darbo inspekcija to nepripažino ir atmetė skundą. Buvo nuteikinėjami klientai, jie patyrė labai daug rūpesčių, daug nemalonumų ir daug žalos, nes V. V. labai piktybiškai elgėsi įmonei ir kai buvo atleista, tai net buhalterė kita atsipūtė, nes neįmanoma dirbti tokioje atmosferoje. V. V. buvo atleista direktoriaus įsakymu dėl šiurkštaus pareigų pažeidimo. Kai dirbo (duomenys neskelbtini), liudytoja buvo tiesioginis vadovas, bet V. V. visiškai nesiskaitė, pasakė, kad tik direktoriaus įsakymai jai egzistuoja. Kiek žino, direktorius rašydavo įsakymus, nevykdydavo. Jokie paliepimai, jokie įsakymai neegzistuoja, o tik direktorius. Direktorius turėjo rašyti įsakymus, nurodymus, kurių nevykdydavo ir atrašinėdavo, kad nedarys. Ne per ją (R. R.) vykdavo susirašinėjimas tarp V. V. ir direktoriaus. Ji žinodavo, kad direktorius parašydavo, o kadangi siųsdavo tuos įsakymus, dokumentacija bendra, tai atsiųsdavo įsakymą, kad sužinotų ir patikrintų ar įsakymus vykdo. V. V. nevykdydavo ir atrašinėdavo atgal, ginčydavosi ir neatvykdavo į darbą. Tokia buvo situacija – ateidavo ir ant stalo palikdavo prašymą atostogoms ir kitą dieną neatvykdavo į darbą. Grįžusi po savaitės pamatydavo prašymą. Žmogus visiškai nesiderino ir nekomunikavo. V. V. kreipėsi kažkur, bet neatsimena tos situacijos. Kai sprendimas buvo apskųstas, ji nedalyvavo. Darbo ginčų komisijoje, kai skundė dėl psichologinio smurto, kurio nepateisino, ji buvo. Ir paskui, kai atleido, ji dalyvavo su direktoriaus įgaliojimu. Dalyvavo nuotoliniu būdu, o V. V. buvo darbo komisijoje. Ginčo proceso esmė, kad V. V. nesutiko būti atleista, bet nebeatsimena visų smulkmenų. Nepamena, kas buvo prieš metus. Kažkokių dokumentų, kuriuos gauti ir pasirašyti, jos tikrai negaudavo. Nežino, ar direktorius dalyvavo tame procese, ar buvo informuojamas, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskundė Darbo komisijos sprendimą, teikė skundus, prieštaravimus, kas juos rašė, to tiksliai negali pasakyti. Žino, kad direktorius rašė skundus, bet ji pati jokių skundų nerašė. Ji tik dalyvavo darbo ginčo komisijoje su direktoriaus įgaliojimu, jokių prieštaravimų neteikė, t. y. tik dalyvavo, nes kai V. V. skundė, dalyvavo Darbo ginčo komisijoje ir viskas. Ji nežino ar direktorius apskundė Darbo ginčo komisijos sprendimą. Direktorius negalėjo atvykti į Darbo ginčo komisiją, todėl ji tiesiog dalyvavo nuotoliniu būdu ir viskas. Ji nieko neapskundė. Dokumentai buvo pateikti į Darbo komisiją. Tuos dokumentus nunešė ir pristatė. Kokie tiksliai dokumentai, nepasakys, atrodo tai buvo dokumentai kokiu pagrindu V. V. atleido. Įsakymas, tų dokumentų kopijos, dokumentų, susirašinėjimas buvo. Ji apie galutinį sprendimą nežino ir jai apie tai pranešta nebuvo.

Šalies argumentai

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje 2023 m. kovo 9 d. gautame antstolio R. V. 2023 m. kovo 3 d. pareiškime Nr. S-23-128-4172 (registracijos Nr. AP-6619/2023) prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidatoriaus V. Š. galimai padarytų nusikalstamų veikų. Antstolis R. V. pareiškime nurodo, kad jis Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 20 d. vykdomojo rašto Nr. e2-9555-291/2022 pagrindu vykdo 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), išieškotojos V. V. naudai. Nustatyta, kad 2023 m. vasario 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidatorius V. Š. surašė likvidavimo aktą, kuris oficialiai yra pateiktas Lietuvos Respublikos „Juridinių asmenų registrui“, kuriame nurodė, kad bendrovė neturi prievolių ir įsipareigojimų, kreditorių ir debitorių nėra bei neturi kitokio kreditorinio ir debitorinio įsiskolinimo. 2023 m. vasario 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išregistruota. Tokiu būdu V. V. neteko galimybės atgauti priskaičiuotą, bet neišmokėtą darbo užmokestį ir teismo sprendimu priteistas išlaidas, nes atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra likviduota. Prie antstolio R. V. pareiškimo pridėti: VĮ „Registrų centro“ išrašas; (duomenys neskelbtini) darbo ginčų komisijos 2022 m. birželio 21 d. sprendimas; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 20 d. vykdomasis raštas; V. Š. pasirašyto 2023 m. vasario 27 d. prašymo išregistruoti ar išbraukti iš Juridinio asmenų registro kopija; UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko G. Š. vardu 2022 m. lapkričio 16 d. pasirašyto sprendimo kopija; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. vasario 27 d. likvidavimo akto, pasirašyto V. Š., kopija.

2024 m. kovo 1 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta dokumento kopija, pateikta prie 2023 m. kovo 3 d. antstolio R. V. skundo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimas. Apžiūrimo dokumento kopija yra ant A4 formato lapo, atspausdintas tekstas: viršuje rekvizitai: UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), adresas; (duomenys neskelbtini). Dokumento pavadinimas: Vienintelio akcininko sprendimas. 2022-11-16. (Duomenys neskelbtini). Dokumentas surašytas G. Š., vienintelės akcininkės vardu, susideda iš 3 punktų, dėl sprendimo nutraukti juridinio asmens veiklą, likviduoti Bendrovę. Nuo 2022-11-16 atšaukti iš Bendrovės direktoriaus pareigų V. Š. (nurodytas asmens kodas ir adresas) bei paskirti jį Bendrovės likvidatoriumi. Dokumento apačioje nurodytas dokumentą pasirašęs asmuo: spausdintinėmis raidėmis: Akcininkė G. Š. ir pasirašyta fiziniu parašu.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai padaroma viena iš alternatyvių veikų: 1) netikro dokumento pagaminimas, 2) tikro arba netikro dokumento suklastojimas, 3) suklastoto dokumento laikymas, gabenimas, siuntimas, panaudojimas ar realizavimas. Pagal teismų praktiką dokumentu BK 300 straipsnio 1 dalies prasme, laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (LAT nutartys Nr. 2K-426/2006, Nr. 2K-16/2010, Nr. 2K-263/2010, Nr. 2K-401/2011, Nr. 2K-139/2012). Dokumentas laikomas netikru tada, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikro dokumento pagaminimas – tai visiškai naujo žinomai melagingo dokumento pagaminimas, t. y. kaltininkas neteisėtai visą dokumentą, kuriame įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, surašo, atspausdina ar kitokiais būdais sukuria siekdamas išleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip autentišką.

Teismas, įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo V. Š. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta visiškai ir nekelia jokių abejonių.

Kaltinamasis V. Š. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai, išsamiai paaiškino jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes. Parodė, kad likviduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelė akcininkė buvo jo mama G. Š., kuri gaudavo dividendus. Kadangi mama pati panorėjo likviduoti bendrovę, t. y. atsisakė būti vienintele akcininke, jis sutiko su jos sprendimu ir nusprendė UAB „(duomenys neskelbtini)“ likviduoti. Jis parengė vienintelio akcininko sprendimą jo mamos vardu, o 2022 m. lapkričio 16 d. jo mama G. Š. šį sprendimą pasirašė ir jis buvo paskirtas bendrovės likvidatoriumi. Teikiant Registrų centrui bendrovės likvidavimo dokumentus, jis prie savęs tuo metu neturėjo mamos pasirašyto originalaus likvidavimo akto ir galimai neturėdamas laiko nuvažiuoti ir pasiimti originalo (tiksliai aplinkybių neprisimena), atspausdino naują likvidavimo aktą jo mamos vardu ir pats pasirašė už ją nurodytame akte bei tokį pateikė Registrų centrui. Tas dokumentas buvo pateiktas jo pasirašytas už jo mamą G. Š., vienintelę akcininkę. Kadangi toks dokumentas iš tikrųjų buvo pasirašytas jo mamos, t. y. vienintelės akcininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir ji norėjo likviduoti nurodytą bendrovę, jis nemanė, kad tai turi didelės reikšmės ir pats pasirašė ant paminėto dokumento, kurį reikėjo pateikti Registrų centrui. Kaltinamojo duotus parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti, o būtent - 2024 m. kovo 1 d. apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota kaltinamojo suklastoto dokumento kopija apžiūros procedūra. Minėtame procesiniame dokumente užfiksuota, kad buvo apžiūrėta dokumento kopija, pateikta prie antstolio R. V. 2023 m. kovo 3 d. pareiškimo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimas nutraukti juridinio asmens veiklą. Šis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimas buvo priimtas 2022 m. lapkričio 16 d., (duomenys neskelbtini), dokumentas surašytas G. Š., vienintelės akcininkės vardu, dokumento apačioje nurodytas jį pasirašęs asmuo – spausdintinėmis raidėmis akcininkė G. Š. ir pasirašyta fiziniu parašu.

Taigi, kaltinamojo duotų parodymų, kuriuos patvirtina kitų byloje esančių įrodymų visuma, analizės pagrindu darytina išvada, kad V. Š. savo aktyviais veiksmais suklastojo tikrą dokumentą ir disponavo šiuo suklastotu dokumentu, t. y. inkriminuotame kaltinime nurodytu laiku, (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. lapkričio 16 d. vienintelio akcininko sprendime nutraukti juridinio asmens veiklą (likviduoti bendrovę ir paskirti save bendrovės likvidatoriumi) pasirašė savo mamos G. Š. vardu. Be kita ko, iš V. Š. duotų išsamių parodymų matyti, kad kaltinamasis minėtą žinomai suklastotą dokumentą panaudojo oficialiai – t. y. elektroniniu būdu pateikė Juridinių asmenų registrui kartu su 2023 m. vasario 27 d. pastarojo pasirašytu UAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidavimo aktu, dėl ko 2023 m. vasario 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išregistruota. Tai reiškia, kad dėl tokių V. Š. aktyvių veiksmų atsirado ir teisinės pasekmės, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ oficialiai nutraukė savo veiklą bei buvo išbraukta iš juridinių asmenų sąrašo suklastoto dokumento pagrindu. Teismo nustatyti aktyvūs kaltinamojo veiksmai atitinka visus BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, todėl pastarojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal pirmiau nurodytą BK specialiosios dalies normą. Svarbu ir tai, kad remiantis tiek pastarojo parodymais, tiek kitais byloje surinktais ir teismo įrodymais pripažintais duomenimis, nustatyta, kad V. Š. puikiai suvokė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. lapkričio 16 d. vienintelio akcininko sprendimą pasirašo kito asmens vardu ir to siekė, o minėtą dokumentą, kaip minėta, pateikė oficialiai valstybės institucijai, siekdamas juridinio asmens likvidavimo (juridinio fakto). Šios teismo nustatytos aplinkybės (be nustatytų objektyvių nusikaltimo sudėties požymių) patvirtina V. Š. veiksmuose susiformavusią tyčią taip elgtis (subjektyviąją nusikaltimo pusę).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 18 d. paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat išaiškinus proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarką ir pasekmes, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418-425 straipsniuose, V. Š. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, tačiau prašė leisti sumokėti baudą dalimis per 6 mėnesius.

Dėl skirtinos bausmės

Įstatymų leidėjas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą numato alternatyvias bausmes – baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę V. Š., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytomis nuostatomis – atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

Kaltinamasis V. Š. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 300 straipsnio 1 dalis). Remiantis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos „Liteko“ bei byloje esančiais Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, V. Š. Lietuvos Respublikoje neteistas, tačiau buvo kartą teistas Vokietijos Federacinėje Respublikoje 2004 m. kovo 30 d. (sprendimas įsiteisėjo 2004 m. rugpjūčio 25 d.) dėl valiutos, įskaitant eurą, klastojimo ar padirbinėjimo. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, V. Š. baustas administracine tvarka, paskirtas baudas yra sumokėjęs, turi galiojančią nuobaudą, taip pat dirba. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis gydytųsi nuo psichikos ir (ar) priklausomybės ligų.

Susipažinus su kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir juos įvertinus BK 59 straipsnio 1 dalies kontekste, darytina išvada, kad V. Š. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl esminių jam inkriminuotos ir šiame teismo baudžiamajame įsakyme nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių pripažino visiškai, davė išsamius ir nuoseklius parodymus, paaiškino, jog dėl savo veiksmų gailisi, todėl teismas pripažįsta V. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o pastarojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes – V. Š. Lietuvos Respublikoje neteistas, yra dirbantis, neturi priklausomybės ligų, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro prašomą bausmę – baudą. Prokuroro pasiūlyta 75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikos pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtina bausmė yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką V. Š. elgesiui, kad pastarasis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Kadangi ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė kaltinamajam mažintina vienu trečdaliu bei skiriama galutinė bausmė – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam skirtinos baudos dydį, V. Š. asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kaltinamojo prašymą, sprendžia, kad skirtinos baudos sumokėjimui tikslinga nustatyti ilgesnį nei 2 mėnesių terminą – 6 mėnesius.

Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. Š. nebuvo paskirta kardomųjų priemonių, pastarasis nebuvo laikinai sulaikyta ar laikomas suėmime.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo gautas V. V. 2023 m. birželio 15 d. civilinis ieškinys 13 086,97 Eur sumai ir prašymas pripažinti ją civiline ieškove. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja 2024 m. sausio 18 d. nutarimu atsisakė pripažinti V. V. civiline ieškove. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroras 2024 m. sausio 26 d. nutarimu V. V. skundą dėl pirmiau nurodyto procesinio sprendimo atmetė, o šio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą taip pat patvirtino tiek aukštesnysis prokuroras, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjas. Be to, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2024 m. vasario 7 d. nutarimu buvo panaikintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato vyresniosios tyrėjos 2023 m. gegužės 24 d. nutarimas V. V. pripažinti nukentėjusiąja. Šio nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas aukštesniojo prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimais ir paliktas galioti nepakeistas. Atsižvelgiant į tai, kad V. V. šioje baudžiamojoje byloje nėra pripažinta nukentėjusiąja ir civiline ieškove, taip pat teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, nenustatė, jog kaltinamojo V. Š. nusikalstamais veiksmais (BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymu) buvo padaryta konkreti turtinė ir (ar) neturtinė žala V. V., todėl konstatuotina, kad civilinio ieškinio byloje nėra.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - V. Š. savanoriškai pateikto 2022 m. lapkričio 16 d. vienintelio akcininko sprendimo, pasirašyto G. Š. vardu, originalas (1 lapas), paliktinas saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. Š. paskirti 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - V. Š. savanoriškai pateikto 2022 m. lapkričio 16 d. vienintelio akcininko sprendimo, pasirašyto G. Š. vardu, originalą (1 lapas), palikti saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Išaiškinti V. Š., kad:

1. Šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį e1-1261-1170/2024), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė