Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.2; 1.2.26.2; 2.1.8; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)

2024 m. gegužės 15 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta Kaunas, (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2014 m. gegužės 8 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 7 MGL, tai yra, 910 Lt bauda, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 9 MGL, tai yra, 1170 Lt bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 9 MGL, tai yra, 1170 Lt bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta 6 MGL dydžio, tai yra, 780 Lt bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, BK140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

S. R. 2023 m. lapkričio 13 d., apie 14.45 val., viešoje vietoje, parke, Kaune, (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), matant ir girdint pašaliniams įvykį mačiusiems asmenims, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be jokios priežasties savo dešine ranka iš nugaros apkabino mažametį A. B. už kaklo ir paguldė jį ant žemės, tyčia 8 kartus sudavė jam į dešinę galvos ir kaklo pusę, tokiu būdu nukentėjusiajam A. B. padarė dešinės ausies sumušimą; po to, įvykį mačiusiam ir bandžiusiam jį sulaikyti R. P., tyčią abejomis kojomis spyrė mažiausiai 5 kartus į galvą ir mažiausiai 3 kartus į dešinę koją, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais S. R. nežymiai sutrikdė mažamečio A. B. sveikatą, sukėlė fizinį skausmą R. P. ir įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei trikdė visuomenės rimtį.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis S. R. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir nurodė, kad kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių neginčija, tiesiog nieko neprisimena dėl šio įvykio.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 253 straipsniu, BPK 276 straipsniu, perskaitė S. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, esančius 1 t., b. l. 122–124.

Kaltinamasis S. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad savo kaltę pripažįsta. 2023 m. lapkričio 13 d. nuo ryto kartu su draugu J. L. (dėl vardo nėra įsitikinęs) susitiko (duomenys neskelbtini) ir įvairiuose parkuose vartojo stiprius alkoholinius gėrimus. Pamena, kad per pietus nusprendė, kad važiuos pas draugą į (duomenys neskelbtini), nes atsibodo gerti parkuose ir norėjo tęsti gėrimą pas jį namuose. Įtarime minėtame parke, adreso nežino, bet tai galėjo būti Kaunas, (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) namu, laukė to draugo, kol jis pabaigs darbą. Vėliau jau nelabai ką atsimena. Atsimena tik, kad po to pabudo išblaivinimo įstaigoje. Kitą dieną paskambino draugui L. ir jis jam papasakojo, kad jis (S. R.) užsipuolė vaiką, kad buvo atvykusi policija ir jį išvežė į blaivyklą. Jis pats visiškai nieko apie šį įvykį neatsimena ir iš savo atsiminimu papasakoti negali. Dėl šios nusikalstamos veikos labai gailisi ir pasižada daugiau taip nedaryti. Taip įvyko dėl per didelio alkoholio kiekio. Apie civilinį ieškinį yra informuotas ir tokios sumos šiai dienai neturi, tačiau pasistengs atlyginti žalą dalimis. Negali atsakyti per kokį laiką (1 t., b. l. 122–124).

Teismo posėdžio metu kaltinamasis S. R. nurodė, kad parodymai teisingi, juos tvirtina. Dėl šio įvykio buvo kaltas girtumas. Priklausomybės alkoholiui kaip ir neturi. Nėra niekada taip buvę, kad neprisimintų, ką darė. Nukentėjusiojo, kuris yra teismo salėje nepamena. Asmenų tikrai nepažįsta, kurie nukentėjo, jokio pykčio tikrai nebuvo. Supranta, kad įvykio vieta buvo vieša vieta. Toks jo (S. R.) elgesys yra neleistinas, dėl to savęs neteisina. Yra ramus žmogus, pats save nustebino, kad taip atsitiko. Dėl įvykio gailisi, nori atsiprašyti nukentėjusiųjų, jog taip pasielgė. Įvykio vieta kaltinamajam nelabai žinoma, tame rajone draugų neturi. Draugas papasakojo, kad kaltinamasis girtas užpuolė vaiką ir viskas. Daugiau nieko nepasakojo. Su draugu suvartojo gal pora butelių brendžio, suvartotas alkoholis galėjo turėti įtakos tam, kad kaltinamasis nieko neprisimena. Alkoholį vartojo nuo ryto iki pietų. Kiek įpūtė promilių neatsimena. Alkoholį vartoja ne kiekvieną dieną. Per mėnesį išgeria gal kartą ar du. Gali pats kontroliuoti kiek išgeria. Pirmą kartą taip atsitiko, dėl šio įvykio gailisi.

Kaltinamajam S. R. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo prisipažinimo S. R. kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo yra visiškai įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, apžiūrų protokolais, tarnybiniais pranešimais, kita bylos medžiaga.

Iš nukentėjusiojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad tikslios datos neatsimena, bet gal tai buvo 2023 m. lapkričio 13 d., apie 12.30 val. Jam baigėsi pamokos, jis parėjo namo ir per kompiuterį jam paskambino draugė, kuri pakvietė eiti į lauką. Jie abu išėjo į kiemą, vėliau nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią Kaune, (duomenys neskelbtini) gatvėje, koks namo numeris nežino. Su drauge ėjo per parkelį trumpindami kelią, ties (duomenys neskelbtini) gatve. Ėjo link namų ir matė, kad parkelyje, toliau prie vartų stovi du vyrai. Jie su drauge į juos dėmesio nekreipė, nes jie nieko nerėkavo. Po to pajuto, kad vienas iš vyrų atsirado jam už nugaros, savo dešine ranka iš nugaros jį apkabino per kaklą ir paguldė ant žemės, ant žolės šalia asfalto, kur yra smėlio dėžė. Tuo metu jo draugė pabėgo namo ir paliko jį. Kitas vyras tiesiog stovėjo ir viskas, sakė tam žmogui nustoti. Vyras, paguldęs jį ant žemės nieko nesakė, su abiem rankom pradėjo mušti į dešinę kaklo pusę. Tuo metu A. B. gulėjo ant šono ir abejomis rankomis dengėsi nuo smūgių. Jis prisimena, kad tas žmogus abejomis rankomis sudavė 8 kartus į kaklą, prie dešinės ausies. Kai dengėsi rankomis, žmogus pataikė ir į rankas. Vyras mušdamas nieko nesakė. Pagal vyro elgesį nukentėjusysis nusprendė, kad jis gali būti girtas. Pamena, kad vyro kairė ranka buvo be plaštakos. Labai greitai atbėgo dar du vyrai ir tą vyrą, kuris nukentėjusįjį mušė, sulaikė ir paguldė ant žemės. Kartu su minėtais vyrais atbėgo ir moteris, kuri iškvietė policiją. Nukentėjusysis nepastebėjo, kuriuo metu dingo antras vyras, kuris buvo kartu su jį mušusiu vyru. Vyro, kuris jį mušė atpažinti negalėtų, labiau įsidėmėjo jo kairę ranką. Kai vyras jį mušė jam skaudėjo kaklą prie ausies. Įvykio metu jam nukrito akiniai, bet nesulūžo. Kol atvažiavo policija, jis savo akinius surado. Šalia buvo nukritę ir to vyro akiniai. Vyras ir po to, kai buvo sulaikytas, nieko nesakė. Nukentėjusysis mano, kad vyras taip pasielgė dėl to, kad jis buvo girtas. Spėja, kad vyras galbūt galvojo, kad jis (nukentėjusysis) jam ką nors pasakė, todėl puolė. Su mergaite eidami prieš įvykį tiesiog kažką kalbėjo, nesikeikė. Daugiau to vyro niekada nematė. Anksčiau to vyro taip pat nebuvo matęs (1 t., b. l. 34–38).

Iš nukentėjusiojo R. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 13 d., apie 14.45 val., jis ėjo į parduotuvę šalia Kaune, (duomenys neskelbtini), esančios skalbyklos ir prie parduotuvės sutiko seną pažįstamą G. O.. Jie pradėjo kartu kalbėtis futbolo tema (visą gyvenimą žaidė futbolą ir dabar dirba šioje srityje). Jiems bekalbant iš šalia esančio parkelio atbėgo labai susijaudinusi, iš matymo pažįstama, R., kurios pavardės nežino, ir šaukdama prašė jų pagalbos, nes matė, kaip parkelyje vyras mušė vaiką. Jie su G. O. nedelsdami nubėgo į tą pusę, kur ji rodė, ir apie 20-50 m atstumu matė, kaip vaikas stovi, prieš jį stovi vyras ir prieš vaiką mojuoja rankomis ir kojomis, tačiau smūgių nepastebėjo. Vaikas stovėjo ir nejudėjo. Iš karto suprato, kad tai tas pats vyras ir vaikas, apie kurį sakė R.. G. O. pribėgo pirmas ir stumtelėjo vyrą nuo vaiko, vyras nugriuvo ant žemės. R. P. iškart garsiai perspėjo G. O. ir R., kad nemuštų vyro, kad neprisidarytų sau problemų. R. P., pribėgęs koja prispaudė vyrą prie žemės, bet vyras pradėjo gulėdamas spardytis. G. O. smūgių išvengė, o nukentėjusysis, kol laukė policijos, gavo iš kojos mažiausiai 5 spyrius į galvą ir mažiausiai 3 spyrius į dešinę koją. Vyras spardėsi abejomis kojomis, todėl koks tiksliai smūgis, kuria koja, pasakyti negali. Dėl šių veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą. Kadangi buvo sužalotas nestipriai, į medikus nesikreipė. Tuo metu R. nuvedė vaiką toliau nuo jų ir iškvietė telefonu pagalba. Ant vaiko kūno sužalojimų nematė, tiksliau nespėjo pamatyti, nes buvo užsiėmęs vyro sulaikymu. Vaikas vizualiai atrodė apie 12 metų amžiaus, tvarkingai apsirengęs, šalia ant žemės mėtėsi akinukai. Vaikas buvo šoko būsenoje, todėl nesugebėjo pasakyti nei vieno žodžio. Dėl šio įvykio R. P. patyrė fizinę žalą, jaučiasi nukentėjęs, tačiau civilinio ieškinio atsisako. Prašo sulaikyti vyrą ir nubausti įstatymo nustatyta tvarka. Sulaikymo metu vyras atrodė akivaizdžiai apsvaigęs, elgėsi neadekvačiai, aktyviais veiksmais priešinosi ir bandė aiškinti, kad niekam nieko nedarė, nesupranta, kas čia vyksta. Dėl šio įvykio yra labai pasipiktinęs (1 t., b. l. 50–53).

Iš nukentėjusiojo A. B. įstatyminės atstovės – mamos J. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 13 d., apie 7.30 val., ji palydėjo savo vaikus į mokyklą ir išėjo į darbą. Sūnus A. B. buvo mokykloje iki 14 val. Kiek jai žinoma, sūnus į lauką išėjo apie 14.30 val., kartu su juo buvo draugė U., kurios jokių kontaktų nežino. Kiek jai pasakojo sūnus A. B., kartu su U. grįžinėjo iš „(duomenys neskelbtini)“, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini). Einant iš parduotuvės jos sūnus norėjo palydėti U. iki jos namų ir eidami ties „(duomenys neskelbtini)“ alkoholinių gėrimų parduotuvę jie trumpino kelią ir ėjo per parkelį. Parkelio vietoje pastoviai renkasi neblaivūs, asocialūs asmenys, jie dažniausiai sėdi ir vartoja alkoholinius gėrimus ant „bordiūro“. Ji pati vengia pro ten vaikščioti. Sūnus teigė, kad einant juos pradėjo kalbinti nepažįstamas vyras, apie 46-47 metų amžiaus. Sūnus nieko nesakė ir nepažįstamas vyras pradėjo smūgiuoti jos sūnui. Kaip pasakojo A. B., minėtas vyras jį paguldė ant žemės ir nemažiau 6 kartus rankos kumščiu trenkė į galvos sritį, dešinės pusės ausį. Su kuria ranka vyriškis trenkė, A. B. tiksliai nenurodė, kadangi buvo išsigandęs, ištiktas šoko. Sūnus jai taip pat minėjo, kad jį kaip mušė, jam nukrito ir akiniai, tačiau jų neapgadino. Ar A. B. rėkė, gynėsi ji nieko nežino, nes jis jai neminėjo, nes vis dar yra sutrikęs. Kiek jai yra žinoma sūnaus draugė U., kai užsipuolė jos sūnų, išsigandusi pabėgo. Taip pat sūnus jai minėjo, kad netoliese esantys žmonės, tai yra, moteris, padėjo jos sūnui, jį atitraukė nuo nepažįstamo vyro, kiti netoliese esantys vyrai sulaikė minėtą asmenį ir iškvietė policijos pareigūnus bei greitosios medicinos pagalbą. Šiuo metu A. B. yra apžiūrimas Kauno Klinikų SPS vaikų skyriaus gydytojų, kadangi jam skauda ausį. Apie įvykį sužinojo, kai į jos darbą atvyko greitosios medicinos pagalbą ir su ja susisiekė policijos pareigūnai. Yra išsigandusi ir nerimauja dėl šio įvykio, kadangi jos nepilnamečiai vaikai, taip pat ir ji kartais praeina pro šią vietą. Ši vietą yra nesaugi dėl nuolatos vartojančių alkoholinių gėrimų asmenų, kurie agresyviai, nepagarbiai ir įžūliai elgiasi. Šiuo metu daugiau apie įvykį neturi ką pasakyti, kadangi jos vaikas yra išsigandęs, ištiktas šoko būsenos, susijaudinęs ir mažai ką prisimena (1 t., b. l. 25 –28).

Iš liudytojos R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 13 d., apie 14.30 val., atvyko į Kaune, (duomenys neskelbtini), esančia skalbyklą, kurioje dirbo jos motina I. T.. Kadangi skalbyklos langai yra į parkelio pusę, ji, 2023 m. lapkričio 13 d., apie 14.45 val., per langą pamatę, kad jai nepažįstamas vyras mušė vaiką, tai yra, buvo užvirtęs ant vaiko, viena ranka, neatsimena kuria, ne mažiau 3 kartų trenkė į galvos sritį. Viso įvykio metu vaikas gulėjo ant žemės. Dėl to ji ir jos motina I. T. išbėgo į lauką ir nubėgo prie minėto jai nepažįstamo vyro ir jį patraukė nuo mažamečio vaiko (kokiais veiksmais patraukė minėtą vyrą šiuo metu neatsimena). Tada ji iš karto nubėgo ieškoti pagalbos. Nubėgo prie šalia esančios parduotuvės ,, (duomenys neskelbtini)“, ir paprašė pagalbos ten stovėjusių jai iš matymo pažįstamų vyrų (nei anketinių nei kontaktinių duomenų nežino). Ji kartu su jai iš matymo pažįstamais vyrais nubėgo prie jai nepažįstamo vyro ir mažamečio vaiko. Jai iš matymo pažįstami vyrai sulaikė jai nepažįstamą vyrą, o ji tuo metu paskambino į bendrąjį pagalbos centrą pranešti apie įvykį. Jai nepažįstamas vyras elgėsi neadekvačiai, agresyviai, jam apie 30 metų, apie 1,70 m ūgio, stambaus kūno sudėjimo, ilgų, tamsių plaukų su barzda, vilkėjo juodus džinsus ir tamsios spalvos striukę, avėjo tamsios spalvos batus. Mažametis vaikas apie 12 metų amžiaus, liekno kūno sudėjimo, vilkėjo mėlynos spalvos striukę, sportinius batelius ir sportines kelnes. Nors jai ir asmeniškai jokia žala nepadaryta, tačiau dėl šio įvykio yra pasipiktinusi ir išsigandusi, nes šioje vietoje praeina daug mažamečių ir nepilnamečių vaikų. Daugiau apie įvykį šiuo metu nieko papasakoti neturi (1 t., b. l. 72–75).

Iš liudytojo G. O. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 13 d., apie 14.45 val., jis ėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią Kaune, (duomenys neskelbtini). Pakeliui prie skalbyklos, tikslaus adreso nežino, sutiko pažįstamą R., pavardės neatsimena. Su juo prie skalbyklos kalbėjosi. Tuo metu iš skalbyklos išbėgo iš matymo pažįstama moteris, jos vardas lyg R.. Netrukus R. pradėjo rėkti, šauktis pagalbos, kad muša vaiką ir jie su R. nubėgo takeliu į parkelį prie skalbyklos, nes matė, kad už kokių 50 metrų kažkas vyksta. Pribėgę pamatė stovintį vizualiai 10-12 metų amžiaus berniuką, kuris nieko nesakė, buvo iš šoko sustingęs, šalia ant žemės mėtėsi akinukai, vaikas atrodė labai tvarkingas ir prižiūrėtas, o šalia jo stovėjo akivaizdžiai nuo kažko apsvaigęs apie 35 metų amžiaus vyras. Jiems pribėgus, jis pradėjo pulti link jų su R., bandė jiems spirti kojomis. Jam nepataikė, o R. mažiausiai 1 kartą įspyrė į kojas ir lyg dar matė, kad spyrė į galvą, bet nežino ar pataikė. Vyras buvo labai agresyviai nusiteikęs, iš jo padrikų žodžių nesuprato kas nutiko, tačiau jie su R. jį sulaikė, paguldė ant žemės ir laukė, kol atvyks policijos pareigūnai. Sulaikymo metu nei jis, nei R. nesudavė jokių jam smūgių, nes R. yra treneris ir žino kaip reikia elgtis, stabdė, kad jis nieko neleistino nepadarytų. R. iš karto būdama šalia jų paskambino į bendrą pagalbos centrą ir greitai atvyko policijos pareigūnai. Viso šio įvykio metu vaikas tiesiog stovėjo sustingęs, išsigandęs ir nepasakė nei vieno žodžio. Po to medikai jį nusivedė. Ant vaiko sužalojimų nematė, nes nežiūrėjo, taip pat nematė ar jo rūbai buvo išpurvinti, iš viso į vaiką dėmesio nekreipė, nes buvo užsiėmę vyro sulaikymu, nes vyras agresyviai priešinosi ir buvo labai stiprus. Visas dėmesys buvo į vyrą. Aplinkui daugiau jokių žmonių nematė. Sulaikytas vyras, kol jie laukė policijos, kažką „burbuliavo“, kad jis nieko niekam nedarė, nieko nedarė vaikui, reikalavo paleisti, bet jie su juo į kalbas nesileido. Jis pats nematė, kad vyras suduotų vaikui smūgius, bet, kadangi R. pasakė, kad jis muša vaiką, tai jie ja tikėjo. Kol atbėgo iki jo, matė, kad vaikas stovėjo, o vyras aplinkui tą vaiką mojavo rankomis, kažką jam aiškino, judesiai buvo agresyvūs vaiko atžvilgiu. Daugiau nieko papasakoti negali, nes daugiau nieko tiksliau neatsimena. Dėl šio įvykio yra labai pasipiktinęs ir iki šiol negali ramiai apie tai kalbėti. Pats įvykio metu sužalojimų nepatyrė, žala nepadaryta (1 t., b. l. 78–81).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra už pastato, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima, tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų nepastebėta (1 t., b. l. 15–22).

Iš asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad J. B. sutikimu buvo apžiūrėtas jos sūnaus A. B. kūnas, tai yra, nurodyta, kurioje vietoje jis patyrė sužalojimą. Ant nurodytos dešinės ausies matomas paraudimas. Daugiau matomų kūno sužalojimų neužfiksuota (1 t., b. l. 82–91).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. B. konstatuotas dešinės ausies kaušelio sumušimas, padarytas kietu buku daiktu vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytais laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas griuvimui nebūdingas (1 t., b. l. 62–64).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad R. P. išorinių sužalojimų nekonstatuota, sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas (1 t., b. l. 68–69).

Iš 2023 m. lapkričio 29 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas policijos pareigūnų kūno kameros įrašas, kuriame matyti, jog A. B. policijos pareigūnams nurodo, jog jis tiesiog su savo drauge ėjo takeliu, paskui kažkas ant jo „užsirovė“. Jokio konflikto ar apsižodžiavimo nebuvo. A. B. patikslina, kad buvo su drauge, kuri buvo išėjusi nunešti namo produktų. Pareigūnė klausia „ar šaukeisi pagalbos?“ A. B. atsako „ne, aš negalėjau, nes jis dar „trenkinėjo“ tuo metu“. Pareigūnė klausia „kur trenkė?“ A. B. rodo į galvos sritį. Pareigūnė patikslina „ar į ausį?“ A. B. patikina, kad taip. Pareigūnė klausia „kiek kartų trenkė?“ A. B. sako „penkis arba keturis“. 09:46 A. B. rodo pareigūnai, kaip jį už kaklo buvo suėmęs S. R., tada paguldė ir pradėjo „trenkinėti“. 10:13 pareigūnė klausia „ar skauda kažką?“ A. B. atsako, kad „ausį, kaip liečia“ (1 t., b. l. 92–­­­95).

Iš 2024 m. sausio 29 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) garso įrašas, iš kurio matyti, jog R. Ž. kviečia policiją adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), nes vyras sumušė dvylikos metų vaiką (1 t., b. l. 101–104).

Iš 2023 m. lapkričio 13 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos tyrėjos P. P. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad S. R., alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 2,19 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 105–109).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Teismų praktikoje įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis, ilsėtis ir panašiai. Šio nusikaltimo padarymo vieta yra viešoji vieta. Tai tokia erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltinimo leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems.

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, be kita ko, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į mažamečio kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-474-489/2016, 2017 m. vasario 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-10-489/2017, 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-313-489/2019). Veika šiuo atveju objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus BPK 20 straipsnio tvarka, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas įvykio aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog S. R. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Kaltinamasis S. R. kaltę pripažino visiškai ir sutiko su kaltinime išdėstytomis nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybėmis, davė parodymus, kuriais teismas netikėti neturi pagrindo, kadangi juos patvirtina kiti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, o būtent: nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausų protokolai, apžiūrų protokolai, specialistų išvados ir kita bylos medžiaga. Nukentėjusiųjų A. B., R. P., liudytojų R. Ž., G. O. parodymai esminėse aplinkybėse sutampa su kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų eiga. Visi teismo anksčiau aptarti ir sugretinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurių įrodomąja reikšme teismas neturi pagrindo abejoti, leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl kaltinimo pagrįstumo.

Taigi, S. R. viešoje vietoje parke, Kaune, (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), matant ir girdint pašaliniams įvykį mačiusiems asmenims, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be jokios priežasties savo dešine ranka iš nugaros apkabino mažametį A. B. už kaklo ir paguldė jį ant žemės, tyčia 8 kartus sudavė jam į dešinę galvos ir kaklo pusę, tokiu būdu nukentėjusiajam A. B. padarė dešinės ausies sumušimą; po to, įvykį mačiusiam ir bandžiusiam jį sulaikyti R. P., tyčią abejomis kojomis spyrė mažiausiai 5 kartus į galvą ir mažiausiai 3 kartus į dešinę koją, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais S. R. nežymiai sutrikdė mažamečio A. B. sveikatą, sukėlė fizinį skausmą R. P. ir įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei trikdė visuomenės rimtį.

Kaltinamojo S. R. padarytos nusikalstamos veikos baigtos ir padarytos veikiant tiesiogine tyčia, kas spręstina iš kaltinamojo atliktų veiksmų intensyvumo, apimties. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, atitinka nusikaltimų, numatytų BK 284 straipsnyje, BK 140 straipsnio 3 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuotos teisingai.

IV. Bausmės skyrimas

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, skiriant bausmę visais atvejais atsižvelgiama ir įvertinama bausmės paskirtis: nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 284 straipsnyje numatytos bausmių rūšys yra viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos bausmių rūšys yra bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę S. R., atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį (padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai), kaltės formą (nusikaltimai padaryti veikiant tyčia), nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus nusikalstamų veikų stadiją (nusikalstamos veikos baigtos), kaltinamojo asmenybę.

S. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). S. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė mažamečiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 5 punktas), nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

S. R. teistas, administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 143–145), psichiatrinis gydymas, įskaita: negydytas (1 t., b. l. 141), priklausomybės ligų gydymas, įskaita: neregistruotas (1 t., b. l. 142). Kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, šiuo metu nedirba, nėra saistomas tvirtais šeiminiais ryšiais.

Parenkant bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į visumą byloje nustatytų aplinkybių. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis yra teistas, dėl ko S. R. buvo paskirta piniginė bauda. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bei įvertinus kaltinamojo S. R. elgesį, jį charakterizuojančias aplinkybes, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą (BK 49 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje byloje S. R. padarė du nesunkius nusikaltimus, tačiau sunkios pasekmės nekilo, jis gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, teismo posėdžio metu nurodė, kad savo elgesį nepateisina, norėjo atsiprašyti nukentėjusiųjų, todėl, teismo nuomone, bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto atlikimo, paskirtos arešto bausmės vykdymą S. R. atidedant 6 mėnesių laikotarpiui su intensyvia priežiūra, bei paskiriant jam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kelias suderintas tarpusavyje pareigas.

Byloje esantys duomenys apie veikų padarymo aplinkybes, jų pavojingumą, kaltinamojo elgesį, rodo, kad kaltinamojo resocializacija dar galima ir be realaus laisvės atėmimo, neizoliavus jo nuo visuomenės. Tokios išvados teismas prieina vertindamas visos bylos aplinkybės, susijusias ir su nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžiu, laipsniu, kaltinamojo asmenybės teigiamomis ir neigiamomis savybėmis, polinkiais, nusikalstamos veikos padarymo priežastimis, elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo, tai yra, paminėtas aplinkybes vertina ir pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014).

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, todėl jam skirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).

V. Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6. 249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju) įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki nusikaltimo padarymo.

Civilinė ieškovė J. B. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 1000 Eur civilinį ieškinį (1 t., b. l. 44). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl S. R. veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta jos mažamečio sūnaus A. B. sveikata, taip pat šio įvykio metu jam padaryta neturtinė žala, kurią civilinė ieškovė vertina 1000 Eur.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo bylose nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama nuo 150 Eur iki 2 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-696/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-639/2019 ir kt.)

Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajam mažamečiui A. B. dėl jam padaryto sužalojimo buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, įvykio metu ir po jo nukentėjusysis patyrė psichologinius išgyvenimus. Atsižvelgiant į teismų praktiką panašių kategorijų bylose, įvertinus nusikaltimo aplinkybes, nukentėjusiajam įvykio metu sukeltus fizinius ir psichologinius išgyvenimus, civilinis ieškinys tenkintinas.

Teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Laikantis šio principo, neturtinė žala priteistina tiesiogiai pačiam nukentėjusiajam A. B.. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiojo A. B. pilnametystės nustatytina jo atstovė pagal įstatymą J. B..

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

S. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus yra panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD su vaizdo ir garso įrašais, esantys byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-308 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

S. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirta jam bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti galutinę – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, S. R. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, šiuo laikotarpiu taikant S. R. intensyvią priežiūrą – buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant S. R. intensyvios priežiūros taikymo metu, laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, faktinės gyvenamosios vietos adresu, išskyrus atvejus, jei tai susiję su darbu ar mokslu, ir nustatant šias pareigas: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Civilinį ieškinį tenkinti ir iš S. R. priteisti nukentėjusiajam A. B. 1000 (vieną tūkstantį) Eur nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimui. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiojo A. B. pilnametystės nustatyti jo atstovę pagal įstatymą J. B..

S. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD su vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.