Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. arešto 30 parų;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. areštu 30 parų;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., bausmes subendrinus, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. bausmę subendrinus su 2010 m. rugsėjo 8 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, R. K. paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas G. G., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis, 2009 m. lapkričio 23 d. apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su G. G., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės pagrobė svetimą turtą: keturis butelius viskio „Jameson“, bendros 279,96 Lt vertės, ir du butelius brendžio „Alita Boutique“, bendros 69,38 Lt vertės, viso pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 349,34 Lt vertės turtą.

Be to, jis 2009 m. lapkričio 23 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su G. G., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ filialo Nr. 149, pagrobė svetimą turtą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias dvi pakuotes vitaminų „Power Jameson N 90“, bendros 114,50 Lt vertės, dvi pakuotes vitaminų „Imuno spektrum N30“, bendros 52,30 Lt vertės, dvi pakuotes vitaminų „Super Thera-M N100“, bendros 95,16 Lt vertės, vieną pakuotę vitaminų „Centrum silver N30“, 26,24 Lt vertės, vieną pakuotę „Mollers omega-3 kaps. N76“, 49,21 Lt vertės, vieną pakuotę „Mollers omega-3+folio rūgštis“, 54,19 Lt vertės, vieną pakuotę vitaminų „Žvaigždučiai“, 38,59 Lt vertės, vieną pakuotę „Centrum silver N30“, 26,24 Lt vertės ir dvi pakuotes maisto papildų „Vega Hair-skin-nails formula N30“, bendros 69,76 Lt vertės, viso pagrobė 526,19 Lt vertės turtą.

Be to, R. K. 2009 m. lapkričio 23 d. apie 19.28 val. (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su G. G., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės pagrobė svetimą turtą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį vieną butelį degtinės „Absolut“, 59,99 Lt vertės, vieną butelį degtinės „Absolut“, 42,99 Lt vertės, ir du butelius alkoholinio gėrimo „Balantinis“, bendros 119,98 Lt vertės, viso pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 222,96 Lt vertės turtą.

Be to, R. K. 2009 m. lapkričio 27 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su G. G., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės pagrobė svetimą turtą, du butelius viskio „Seventh“, bendros 47,80 Lt vertės, vieną butelį viskio „Black Jack“, 23,59 Lt vertės, 3 butelius viskio „Tullamore“, bendros 197,97 Lt vertės, vieną butelį viskio „Hunting“, 29,99 Lt vertės, vieną butelį viskio „Jameson“, 69,99 Lt vertės, 4 vnt. skutimosi sistemos „Bic“, bendros 25,16 Lt vertės, ir 2 vnt. skutimosi gelio „Gillette“, bendros 30,58 Lt vertės, viso pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 425,08 Lt vertės turtą.

Be to, R. K. 2009 m. lapkričio 27 d. apie 19.20 val. (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su G. G., iš „UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės pasikėsino pagrobti svetimą turtą: du butelius viskio „Jack“, bendros 153,98 Lt vertės, keturis butelius viskio „Tullamore“, bendros 263,96 Lt vertės, ir vieną butelį vyno spirito „Hennessy“, 125 Lt vertės, viso pasikėsino pagrobti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 542,94 Lt vertės turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jų valios, nes buvo sulaikyti parduotuvės apsaugos darbuotojo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, pagrįstai pripažino R. K. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 ir 4 d., teisingai kvalifikavo jo nusikalstamas veikas. Nuteistasis neginčija nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau nesutinka, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje su G. G., todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 str. 3 d., patikrino bylą nuteistojo nuteisimo dalyje, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl bendrininkavimo

Pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 1 d. bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ir daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 str. nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 str. 2 d.). Bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, jis gali būti išankstinis ir staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Iš anksto numatytas detalus nusikaltimo padarymo planas, vaidmenų pasiskirstymas ar išankstinis susitarimas nėra būtini bendrininkų grupės požymiai, susitarti įmanoma ir rodant pritarimą kito asmens smurtavimui, prisidedant prie smurtinių veiksmų, slepiant nusikaltimo pėdsakus, kaip ir buvo šiuo konkrečiu atveju (pvz., naujesnės kasacinės nutartys Nr. 2K-130/2011, 2K-240/2011). Pagal susiformavusią teismų praktiką, bendrininkavimas – tai bendra kelių asmenų veikla, todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų, nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-394/2008). Bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų.

Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad nagrinėjamoje byloje išvada apie apelianto bendrininkavimą su kitu nuteistuoju padaryta atsižvelgiant į bendrus nuteistųjų veiksmus. Toks bendrininkavimo aiškinimas atitinka teismų praktikoje įtvirtintą aiškinimą, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad bendrininkavimo institutą reguliuojančios BK nuostatos šioje byloje būtų aiškintos ir taikytos netinkamai. Dėl to, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad R. K. ir G. G. visas nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje, abu veikė kaip vykdytojai (bendravykdytojai), nes kartu realizavo objektyviuosius vagystės sudėties požymius, teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir abiejų nuteistųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pagrįstai pripažino tai, kad nusikalstamas veikas jie padarė bendrininkų grupėje, o nuteistųjų tvirtinimą, kad jie veikė kiekvienas atskirai vertino kritiškai, kaip jų siekį sumažinti kaltinimo apimtį ir palengvinti savo teisinę padėtį. Dėl to apelianto prašymas iš skundžiamo nuosprendžio pašalinti nuorodą, jog nusikalstamas veikas padarė veikdamas kartu su G. G., yra nepagrįstas ir netenkintinas.

Dėl paskirtos bausmės

BK 54 str. 1 d. numatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Bausmė apeliantui paskirta nepažeidžiant BK 54 str. reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. K. bausmę už skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį (padaryti du nesunkūs tyčiniai nusikaltimai, du baudžiamieji nusižengimai ir pasikėsinta padaryti vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą), kaltės formą (nusikalstamas veikas apeliantas padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus (nusikalstamas veikas padarė siekdamas savanaudiškų tikslų), nusikalstamų veikų stadijas (keturios nusikalstamos veikos nenutrūko pasikėsinimo ar rengimosi stadijoje, tik viena nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje ir tai ne nuo paties kaltininko valios priklausančių priežasčių, kadangi buvo sulaikytas prekybos centro apsaugos darbuotojo). Taip pat teismas atsižvelgė į kaltininko asmenybę – R. K. nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo, buvo nevedęs, baustas administracine tvarka, teistas 11 kartų už nusikalstamas veikas nuosavybei, nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui už ankstesnį nusikaltimą ir praėjus vos 3 dienoms po jo paleidimo iš bausmės atlikimo vietos. Nors apeliantas teigia, kad jis nuo pat pirmos jo apklausos prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, išskyrus aplinkybę, kad veikė bendrininkų grupėje, tačiau pagal susiformavusią teismų praktiką, galima pripažinti atsakomybe lengvinančia aplinkybe tada, jeigu kaltininkas savanoriškai pripažino jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu ir tai padarė savo noru, ir nuoširdžiai gailisi. Kaltininko prisipažinimas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė baudžiamajame įstatyme formuluojamas ne kaip kaltės pripažinimas, o kaip kaltininko pripažinimas padarius nusikalstamą veiką. Nors įstatymas šioje dalyje nereikalauja, kad asmuo pripažintų kaltę visoje kaltinimo apimtyje, nes jis turi teisę į gynybą, teisę gintis nuo kaltinimo vadovaudamasis faktinių inkriminuoto nusikaltimo aplinkybių suvokimu, tačiau iš bylos matyti, kad neigdamas aplinkybę, jog nusikalstamas veikas darė bendrininkų grupėje, apeliantas siekė palengvinti savo teisinę padėtį, išvengti didesnės atsakomybės, siekiant sumažinti kaltinimo apimtį. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, atsiprašo nukentėjusiųjų. Nors nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu apklausų metu tvirtino nuoširdžiai gailįs dėl padarytų nusikalstamų veikų, tačiau tokius savo veiksmus bandė pateisinti tuo, kad išėjus iš pataisos namų, tegavo 50 Lt, už kuriuos turėjo pragyventi. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad nėra nustatytos visos sąlygos nuteistojo R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Kitų duomenų, leidžiančių manyti, kad egzistuoja kitos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, apeliantas nenurodė. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas nepripažino R. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Apylinkės teismas pagrįstai nustatė R. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje.

BK 61 str. 2 d. numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) ją sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Iš bylos duomenų matyti, kad R. K. anksčiau buvo teistas už tyčinius nusikaltimus, nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, todėl pagal BK 27 str. 1 d. laikoma, kad jis padarė nusikaltimų recidyvą ir yra recidyvistas, dėl ko pagal BK 56 str. 1 d. nuostatą, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, apylinkės teismas už tyčinių nusikaltimų padarymą R. K. parinko griežčiausią bausmę - laisvės atėmimą (vidurkis lygus 1 metai 1 mėnuo 15 dienų), o už baudžiamuosius nusižengimus - areštą. Iš bylos duomenų matyti, kad iš ankstesnių teistumų nuteistasis išvadų nepadarė, nėra linkęs taisytis, daro naujas nusikalstamas veikas, dėl ko sankcijoje numatytomis švelnesnėmis bausmėmis nebus užtikrinti BK 41 str. numatyti bausmės tikslai.

Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, kolegija daro išvadą, kad R. K. apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu paskyrė bausmes – laisvės atėmimą 6 mėnesiams (už pasikėsinimą padaryti vagystę) ir 1 metams (už vagystes) bei areštą 30 parų (už baudžiamąjį nusižengimą), nepažeisdamas BK 54 str. 2 d., 61 str. 2 d. nuostatų ir paskirtosios bausmės nėra aiškiai per griežtos, laisvės atėmimo bausmės yra žymiai mažesnės nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Todėl nėra pagrindo paskirtų bausmių apeliantui švelninti.

Apylinkės teismas, subendrindamas skundžiamu paskirtas bausmes už R. K. padarytas nusikalstamas veikas, BK 63 str. nuostatų pažeidimų nepadarė, pagrįstai taikė bausmių apėmimo ir bausmių dalinio sudėjimo būdus. Tačiau kolegija sutinka su apelianto skundo argumentu, kad apylinkės teismas nepagrįstai antrą kartą subendrino paskirtą subendrintą bausmę su Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-09-08 nuosprendžiu paskirta bausme, kadangi teismo duomenimis (LITEKO duomenimis) 2011-02-10 Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi pagal pataisos namų administracijos teikimą R. K. buvo subendrintos 2010-05-19, 2010-06-19, 2010-07-14, 2010-08-31 ir 2010-09-08 nuosprendžiais paskirtos bausmės ir apeliantui buvo paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams. Skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną minėta teismo nutartis buvo įsiteisėjusi, todėl apylinkės teismas paskirtą subendrintą bausmę privalėjo subendrinti su minėta nutartimi paskirta subendrinta bausme. Kadangi nuteistasis skundu prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, o teisingai subendrinus R. K. skundžiamu nuosprendžiu subendrintą bausmę su Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-02-10 nutartimi paskirta subendrinta bausme, būtų paskirta griežtesnė bausmė, o tokiu būdu, būtų peržengtos apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos, todėl kolegija pripažįsta, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą skirdamas R. K. galutinę subendrintą bausmę. Todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje naikinamas. Pastebėtina, kad teismo duomenimis, Kelmės rajono apylinkės teisme yra gautas pataisos namų administracijos teikimas dėl bausmių subendrinimo patikslinimo R. K. (bylos Nr. T-28-322/2011), be to, BPK 361-362 str. nuostatos leidžia nuosprendžio vykdymo metu pašalinti su nuosprendžio vykdymu susijusius neaiškumus, tarp jų išspręsti klausimą dėl bausmių subendrinimo pagal kelis neįvykdytus nuosprendžius. Pastebėtina, kad BK 63 str. 9 d. nenumato bausmių subendrinimo būdo, o tik reglamentuoja, kad pagal BK 63 str. taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, ir kad šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., R. K. paskirta subendrinta bausmė subendrinta su 2010 m. rugsėjo 8 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.