Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Autoibiza“ ieškinį atsakovui V. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo du kartus išsiųsti ieškinyje nurodytu jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau buvo neįteikti ir grąžinti į teismą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas nedirba. Kadangi atsakovui nepavyko įteikti dokumentų aukščiau nurodytu būdu, procesinius dokumentus nutarta atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu. 2017 m. balandžio 19 d. procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto puslapyje www.teismai.lt, todėl laikytina, kad atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (el. b. l. 63-64). Kadangi atsakovas nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3646-656/2015 UAB „Autoibiza“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Adsum“ (el. b. l. 37-38). Tuo pačiu teismas minėta nutartimi įpareigojo UAB „Autoibiza“ valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartimi bankroto administratorius UAB „Adsum“ atstatydintas ir paskirtas naujas bankroto administratorius V. S. (el. b. l. 35-36). Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartimi nuspręsta taikyti supaprastintą bankroto procesą, įtraukti kreditorius į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, patvirtinti BUAB „Autoibiza“ kreditorių ir jų kreditorinių reikalavimų sąrašą (bendra suma – 14 112 Eur), patvirtinti 3 000 Eur maksimalią sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti visam supaprastintam bankroto procesui (el. b. l. 6-7). Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartimi buvusiam UAB „Autoibiza“ vadovui V. B. už Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų nevykdymą skyrė 600 Eur baudą. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 5 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. e2B-2639-656/2016 dėl įpareigojimo UAB „Autoibiza“ valdymo organams per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, kuriame išieškotoju nurodytas UAB „Autoibiza“ bankroto administratorius V. S., o skolininku UAB „Autoibiza“, buvęs jos vadovas V. B. (el. b. l. 8-9). Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartimi buvo patvirtintas patikslintas UAB „Autoibiza“ kreditorių ir jų kreditorinių reikalavimų sąrašas (bendra suma – 14 112 Eur) (el. b. l. 15-16). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-43360-541/2016 BUAB „Autoibiza“ vadovui V. B. skyrė 20 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartį Nr. eB2-3646-656/2015 dieną, skaičiuojant nuo 2016 m. spalio 5 d. iki nutarties visiško įvykdymo, išieškotojo BUAB „Autoibiza“ bankroto administratoriaus V. S. naudai (el. b. l. 39-42). Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 7 d. nutartimi buvusiam UAB „Autoibiza“ vadovui V. B. apribojo teisę 4 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu (el. b. l. 12-13). Iš Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 11 d. nutarties dėl bankroto bylos UAB „Autoibiza“ iškėlimo matyti, kad teismas konstatavo, jog nors UAB „Autoibiza“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2008 m. balandžio 24 d., tačiau nė karto registrui nėra teikusi finansinės atskaitomybės duomenų, t. y. nevykdė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnyje nustatytos pareigos. Ieškovė nurodo, kad iki šiol bendrovės dokumentacija ir turtas nėra perduoti, todėl nėra galimybės bent iš dalies nustatyti įmonės turimo turto, įsipareigojimų masto.

Atsakovui, kaip įmonės buvusiam vadovui, kilo pareiga vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartyje numatytus įpareigojimus. Ieškovė nurodo, kad kreipėsi į VĮ „Regitra“, iš kurios 2016 m. rugpjūčio 24 d. rašto Nr. (1.5)-S4-647 su pirminiais transporto priemonės įsigijimo dokumentais paaiškėjo, kad BUAB „Autoibiza“ priklauso 5 automobiliai, kurių preliminari rinkos vertė sudaro apie 36 450 Eur (el. b. l. 2, 17-34), tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad vertė yra preliminari, ieškovė reiškia ieškinį mažesnei žalos sumai – kreditorių finansinių reikalavimų bankroto byloje patvirtintai sumai – 14 112 Eur (el. b. l. 15-16). Atsakovas duomenų, kad jis būtų įvykdęs Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartyje jam numatytus įpareigojimus nepateikė (CPK 178 straipsnis). Be to, iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad būtent už šių įpareigojimų nevykdymą atsakovui du kartus jau buvo paskirtos baudos.

Teismui iškėlus įmonei bankroto bylą, atsiranda materialiniai teisiniai bankroto padariniai ir pradeda veikti materialiosios bankroto teisės normos. Bankroto teisinių santykių subjektų tikslai priklauso nuo jų padėties bankroto procese. Bankroto administratoriaus tikslas – apginti kreditorių interesus ir efektyviai vykdyti visas bankroto procedūras. Šiems tikslams įgyvendinti Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nustatyta, kad, iškėlus bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punktas); kad įmonės valdymo organai privalo perduoti įmonės bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas) ir kt. Pažymėtina, kad nors iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą. Šioje byloje įmonės administratorius, atsižvelgdamas į tai, kad administratoriui neperduotas įmonės turtas ir dėl to įmonei padaryta žalos, pareiškė ieškinį dėl žalos įmonei atlyginimo buvusiam įmonės vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013).

Įmonė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, taip pat kreditorių interesus. Dėl šios priežasties pripažįstama įmonės vadovo fiduciarinė pareiga ir įmonės kreditoriams. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žala, civilinė atsakomybė galima tiek pačiai įmonei, tiek jos kreditoriams. Iškėlus įmonei bankroto bylą, joje akumuliuojami bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai. Nagrinėjamu atveju teisiniai santykiai dėl žalos atlyginimo susiklostė tarp bankrutavusios įmonės ir buvusio įmonės vadovo. Kadangi bankroto įstatymu bankroto procesui keliamas pagrindinis tikslas – patenkinti kreditorių reikalavimus ir šis tikslas yra galutinis rezultatas, kurio yra siekiama bankroto procedūromis, tai ginant įmonės interesus ginami ir kreditorių interesai. Įmonės naudai priteisus žalos atlyginimą, gautos sumos panaudojamos proporcingai patvirtintiems kreditorių reikalavimams tenkinti, laikantis ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos.

Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas, kaip buvęs įmonės vadovas, per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą UAB „Autoibiza“ įsiteisėjimo dienos perdavė bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas yra atsakingas už dokumentacijos ir turto neperdavimą įmonės administratoriui – t. y. jo neteisėti veiksmai pasireiškė neveikimu. Bankrutuojančiai įmonei žala atsiranda, nes padidėja jos skolų kreditoriams apimtis, t. y. pablogėja turtinė padėtis, atsiranda įmonės skolos, kurių įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2008; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Kadangi atsakovas neperdavė BUAB „Autoibiza“ dokumentacijos ir turto, dėl to negalima nustatyti įmonės turimo turto ir taip pažeidžiami kreditorių interesai gauti savo reikalavimų patenkinimą, konstatuotina, kad padarytos žalos dydis pagrįstai laikytinas bendra kreditorių patvirtintų finansinių reikalavimų bankroto byloje suma – 14 112 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad žala įmonei (ir tuo pačiu jos kreditoriams) atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, darytina išvada, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos egzistuoja ir kita civilinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys. Kadangi atsakovo kaltė preziumuojama ir atsakovas nepaneigė kaltės prezumpcijos, teismas sprendžia, kad yra visos įstatyme nustatytos sąlygos atsakovo (buvusio įmonės vadovo) civilinei atsakomybei taikyti (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.246–6.249 straipsniai). Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 14 112 Eur žalą yra pagrįstas ir tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (14 112 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. kovo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Kadangi ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 318 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) ir 2,90 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), iš viso – 320,90 Eur, nes iš atsakovo pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma yra didesnė negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatyta minimali valstybei iš šalies priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (3 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo V. B. turto areštą – paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės BUAB „Autoibiza“, juridinio asmens kodas 301694954, naudai 14 112 Eur (keturiolikos tūkstančių vieno šimto dvylikos eurų) žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (14 112 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. kovo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 320,90 Eur (trijų šimtų dvidešimties eurų ir 90 euro centų) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus, mokėjimo kvitą nedelsiant reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turto areštą – palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą sprendimą už akių priėmusiam teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti jį apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.