Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2016-10-19 · Civilinė byla Nr. e2-3908-661/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-10-19Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-06-16Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-10-19
Bylos Nr.
e2-3908-661/2016
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00251-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Barkauskas
Ieškovas
Lietuvos
Atsakovas
UAB „ISKADA“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e 2-3908-661/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00251-2016-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.2.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 19 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas,sekretoriaujant M. D.,

dalyvaujant ieškovo Lietuvos kariuomenės atstovui L. R. ir atsakovo UAB „ISKADA“ atstovams A. B. ir advokato padėjėjai E. N.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Lietuvos Kariuomenės ieškinį atsakovui UAB „ISKADA“ dėl delspinigių priteisimo ir teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Lietuvos kariuomenė prašo iš atsakovo priteisti 52562,88 Eur sutartų minimalių nuostolių bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas nurodo, kad Lietuvos kariuomenė ir atsakovas UAB „Iskada“ 2014 m. gruodžio 3 d. sudarė prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. KPS-446 (toliau - Sutartis) (priedas Nr. 1), kuria atsakovas įsipareigojo pristatyti ir perduoti Lietuvos kariuomenei specialios paskirties gaisrinius sunkvežimius (toliau - prekes). Pagal Sutartį atsakovas įsipareigojo prekes pristatyti pagal šalių sulygtą terminą, o pavėlavęs mokėti 0,2% nuo nepristatytų prekių vertės už kiekvieną uždelstą dieną šalių iš anksto sutartus minimalius nuostolius (Sutarties bendrosios dalies 11.1 punktas).

Pagal Sutarties 3.1.1 papunktį atsakovas prekes pristatyti įsipareigojo iki 2015 m. rugpjūčio 5 d., tačiau prekes pristatė tik 2015 m. rugsėjo 25 d. (priedas Nr. 2). Atsižvelgiant į šį vėlavimą Lietuvos kariuomenė apskaičiavo šalių iš anksto sutartų minimalių nuostolių dydį ir 2015 m. spalio 27 d. atsakovui pateikė sąskaitą-faktūrą dėl 52562,88 Eur šalių iš anksto sutartų minimalių nuostolių sumokėjimo (priedas Nr. 3). Sutarties bendrosios dalies 11.1 punkte nurodyta: pavėlavęs pristatyti prekes per Sutarties specialiojoje dalyje nurodytą terminą Pardavėjas moka Pirkėjau 0,2 proc. dydžio nuo nepristatytų prekių vertės už kiekvieną uždelstą dieną šalių iš anksto sutartus minimalius nuostolius.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „ISKADA“ pateikė atsiliepimą į ieškinį su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodo, kad 2014-12-03 tarp atsakovo, atstovaujamo generalinio direktoriaus B. B. ir ieškovo, atstovaujamos oro pajėgų vado pik. A. N. buvo sudaryta prekių viešojo pirkimo - pardavimo sutartis (toliau — sutartis). Sutartimi šalys susitarė, kad atsakovas parduos ir pristatys specialios paskirties gaisrinius sunkvežimius, o ieškovas šias prekes priims ir už jas atsiskaitys sutartyje nustatyta tvarka. Sutartimi šalys susitarė, kad prekės bus pristatomos dviem etapais: I etape atsakovas įsipareigojo pristatyti vieną specialios paskirties gaisrinį sunkvežimį ir apmokyti ieškovo personalą (iki 10 žmonių) ne vėliau kaip iki 2015-08-05 (sutarties specialioji dalis 3.1.1.); II etape atsakovas įsipareigojo pristatyti du specialios paskirties gaisrinius sunkvežimius ne vėliau kaip iki 2016-04-29 (sutarties specialioji dalis3.1.2.).

Atsakovo manymu ieškovas reikšdamas ieškinį turi įrodyti šias sąlygas: atsakovo neteisėtus veiksmus, pasireiškiančius sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradusius nuostolius ir priežastini ryši tarp jų. Nagrinėjamu atveju, ieškovas savo ieškinyje nenurodo ir nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad: 1) jis patyrė nuostolius (bei kokio dydžio nuostolius) dėl netinkamo sutarties vykdymo; 2) kaip pasireiškė priežastinis ryšys tarp kilusių nuostolių ir atsakovo neteisėtų veiksmų. Be kita ko, ieškovas nutyli aplinkybes apie tai, kodėl buvo vėluojama vykdyti sutartį, kokie prašymai buvo teikti iš atsakovo pusės bei kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su atsakovo neteisėtais veiksmais bei kalte.

Viešasis konkursas, kurio nugalėtoju buvo paskelbtas atsakovas, baigėsi 2014-11-22, tačiau sutartis tarp šalių dėl biurokratinio sutarčių tvirtinimo mechanizmo buvo pasirašyta tik 2014-12-03, o pati sutartis įsigaliojo 2015-12-08, kai atsakovas elektroniniu paštu pristatė laidavimo raštą. Nesant pasirašytos ir įsigaliojusios sutarties, atsakovas neturėjo galimybės užsakyti reikiamas detales. Praėjus vos dienai po sutarties įsigaliojimo, atsakovui tapo žinoma, jog I etapui gaminamo gaisrinio sunkvežimio pristatymo terminas greičiausiai bus pažeistas, nes važiuoklę turinti pagaminti įmonė Mercedes Benz nuo 2014-12-22 iki 2015-01-12 nedirbs dėl Kalėdinių atostogų. Siekdamas iš anksto užkirsti kelią termino praleidimui, atsakovas nedelsdamas – 2014-12-09 elektroniniu laišku, kreipėsi į ieškovą ir paprašė I etapo pristatymo terminą pratęsti iki 10-11 mėnesių, toks terminas buvo ir konkurso sąlygose, tačiau iš ieškovo atstovės, derinusios sutarties pasirašymo klausimus, buvo gautas neigiamas atsakymas. Nepaisant to, KAM ĮD Investicijų skyriaus vedėja nurodė, kad I etapo termino praleidimas didelės reikšmės neturi, nes ieškovui svarbiausias galutinis sutarties įvykdymo terminas ir sankcijų atsakovui niekas netaikys, jei jis ir bus praleistas.

Dar kartą I etapo termino pratęsimo klausimas iškilo 2015 m. birželio menesį, kai Mercedes Benz gamykloje įvyko gaisras – force majeure aplinkybė specialioje gamybos linijoje, kuri gaisriniam sunkvežimiui turėjo pagaminti specialią izoterminę medžiagą. Dėl įvykusio gaisro, gamykloje buvo permontuojami gamybiniai Įrenginiai, ko pasėkoje keturias savaites vėlavo izotermines medžiagos pagaminimo ir pristatymo laikas. Kita force majeure aplinkybe susiklostė dėl vandens paėmimo - tiekimo įrangos, kuri buvo gaminama Ukrainos valstybės teritorijoje. Del susiklosčiusios karinės padėties Ukrainos valstybės teritorijoje šios įrangos pristatymas vėlavo 3 savaitėmis. Vos tik šios force majeure aplinkybės tapo žinomos atsakovui, jis dar katrą kreipėsi į ieškovą dėl I etapo termino pratęsimo.

Atsiliepimas

Nagrinėjamu atveju numatytos netesybos sudaro net 1030,64 EUR per dieną, iš pateiktų rašytinių Įrodymų su atsiliepimu, matyti, kad ieškovo atstovai nurodo, kad jiems yra svarbus tik galutinis terminas, jog kalbama apie tai, kad nebus taikomos baudos ar netesybos (akivaizdu dėl to, kad dėl pavėluoto termino ieškovas negali patirti nuostolių), iš ko darytina išvada, jog prašomų priteisti netesybų bei ieškinio pateikimo tikslas ir paskirtis nėra kompensacinė priemonė, bet sankcija/bauda atsakovo atžvilgiu bei siekis nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad Lietuvos kariuomenė ir atsakovas UAB „Iskada“ 2014 m. gruodžio 3 d. sudarė prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. KPS-446 (toliau - Sutartis) (priedas Nr. 1), kuria atsakovas įsipareigojo pristatyti ir perduoti Lietuvos kariuomenei specialios paskirties gaisrinius sunkvežimius (toliau - prekes). Pagal Sutartį atsakovas įsipareigojo prekes pristatyti pagal šalių sulygtą terminą, o pavėlavęs mokėti 0,2 proc. nuo nepristatytų prekių vertės už kiekvieną uždelstą dieną šalių iš anksto sutartus minimalius nuostolius (Sutarties bendrosios dalies 11.1 punktas).

Pagal Sutarties 3.1.1 papunktį atsakovas prekes pristatyti įsipareigojo iki 2015 m. rugpjūčio 5 d., tačiau prekes pristatė tik 2015 m. rugsėjo 25 d. (priedas Nr. 2). Atsižvelgiant į šį vėlavimą Lietuvos kariuomenė apskaičiavo šalių iš anksto sutartų minimalių nuostolių dydį ir 2015 m. spalio 27 d. atsakovui pateikė sąskaitą-faktūrą dėl 52562,88 Eur šalių iš anksto sutartų minimalių nuostolių sumokėjimo (priedas Nr. 3). Sutarties bendrosios dalies 11.1 punkte nurodyta: pavėlavęs pristatyti prekes per Sutarties specialiojoje dalyje nurodytą terminą Pardavėjas moka Pirkėjau 0,2 proc. dydžio nuo nepristatytų prekių vertės už kiekvieną uždelstą dieną šalių iš anksto sutartus minimalius nuostolius. Byloje taip pat nustatyta ir šalys neginčija, jog atsakovas savo prievolę pristatyti ginčo automobilius pagal galutinį II etapą įvykdė laiku ir tinkamai.

Netesybų prigimtis yra dvilypė. Vadovaujantis CK 6.70 straipsnio 1 dalimi netesybos yra vienas prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų, o pagal CK 6.245 straipsnio 1 dalį ir 6.258 straipsnį,– viena civilinės atsakomybės formų. Tai pripažįstama ir kasacinio teismo praktikoje: netesybų teisinė prigimtis yra ta, kad tai yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, bet ir sutartinės civilinės atsakomybės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1125/2003; 2004 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2004; 2005 m. spalio 26 d., nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2005; 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2006; kt.).

Dėl netesybų, kaip vienos iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų, pažymėtina, kad visi prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai (netesybos, įkeitimas, laidavimas, garantija, rankpinigiai ir kt.) atlieka skatinamąją prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, kuri pasireiškia iki prievolės įvykdymo momento, ir užtikrinamąją funkciją, kuri atsiranda po prievolės įvykdymo termino suėjimo (CK šeštosios knygos V skyrius). Netesyboms, kaip prievolių užtikrinimo būdui, taip pat būdinga tai, kad šalys: a) gali iš anksto, t. y. dar prieš prievolės pažeidimą, nustatyti atsakomybės už prievolės pažeidimą dydį; b) turi galimybę išieškoti netesybas už patį prievolės pažeidimo faktą, nereikalaujant įrodinėti patirtų nuostolių; c) savo nuožiūra formuoja susitarimo dėl netesybų sąlygas: netesybų dydį, skaičiavimo tvarką ir pan.

Apibūdinant netesybas kaip sutartinės civilinės atsakomybės formą reikėtų pažymėti, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Netesybos kaip sutartinės civilinės atsakomybės forma atlieka nuostolių kompensuojamąją funkciją, nes atlygina nukentėjusiai šaliai patirtus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1125/2003; taip pat žr.2004 m. kovo 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2004; 2005 m. spalio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2005; kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė jokių įrodymų, dėl to, jog jis patyrė realius nuostolius, dėl vėlavimo pristatyti ginčo automobilius I –me sutarties etape. Taigi, teismas įvertinęs byloje esančius šalių rašytinius įrodymus bei atstovų paaiškinimus, konstatuoja, jog ieškovas neįrodė, jokių realių patirtų nuostolių.

Vertinant ginčo aplinkybes bei šalių sudarytą sutartį dėl automobilių tiekimo, konstatuotina, jog nustatyti 0,2 proc. delspinigiai už pavėluotą kiekvieną dieną pristatyti automobilius, vertintini kaip prievolės užtikrinimo priemonė. Nagrinėjamu atveju numatytos netesybos sudaro net 1030,64 EUR per dieną, kas vertintina, jog jos yra akivaizdžiai per didelės ir neproporcingos, nes kaip jau minėta atsakovas įvykdė savo prievolę pagal sutartį, nepažeisdamas galutinio automobilių pristatymo termino.

Bendroji taisyklė dėl netesybų mažinimo yra ta, kad šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Nagrinėjamu atveju teismas įvertinęs bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus sprendžia, jog prašomos netesybos yra mažintinos nuo 0,2 proc. iki 0,02 proc kas nagrinėjamu atveju atitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus ir nepažeistų sutarties šalių interesų pusiausvyros. Atsižvelgiant į išdėstytą ieškovui iš atsakovo priteistina 5256,28 EUR netesybų suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Ieškovui Lietuvos kariuomenei (j/k 188732677) iš atsakovo UAB „ISKADA“ (j/k 226077340) priteisti 5256,28 Eur delspinigių ir 5 pros. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-02-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Alvydas Barkauskas