- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-30
- Bylos Nr.
- 1A-97-885/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33920-2021-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Arūnas Bartkus, Nijolė Žimkienė
- Nuteistasis
- R. V.
- Advokatai
- Vaidotė Radvilavičienė
- Kategorijos
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
- 1.2.14.10.3Nedidelės vertės svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 3 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgitos Mačionytės ir Nijolės Žimkienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Valdemaro Baranausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
- Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 bei 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsniu, jam paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. V. paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir R. V. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir R. V. buvo paskirta galutinė 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityta R. V. iki 2022 m. lapkričio 3 d. atlikta bausmės dalis pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 13 d. nuosprendį.
Iš R. V. UAB „Gintarinė vaistinė“ naudai buvo priteista 366,02 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymas dėl 211,66 Eur išlaidų išieškojimo iš R. V. netenkintas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. V. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį už tai, kad:
1.1. Jis pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą, o būtent: 2021 m. rugsėjo 29 d. apie 20.46 val., išdaužęs UAB „Gintarinė vaistinė“ vaistinės, adresu (duomenys neskelbtini), lango stiklą, įsibrovė į vaistinės patalpas ir iš kasos aparato pagrobė UAB „Gintarinė vaistinė“ priklausantį turtą – 15 Eur grynųjų pinigų.
1.2. Be to, R. V. sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2021 m. rugsėjo 29 d. apie 20.46 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą įsibraunant į patalpą, tyčia išdaužė UAB „Gintarinė vaistinė“ vaistinės, adresu (duomenys neskelbtini), lango stiklą ir tokiu būdu sugadino svetimą UAB „Gintarinė vaistinė“ 204,12 Eur vertės turtą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroras Valdemaras Baranauskas (toliau – ir prokuroras) prašo pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nuosprendį ir: 1) R. V. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę; 2) R. V. pripažinti kaltu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir paskirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę; 3) bausmes subendrinti apėmimo būdu ir R. V. paskirti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę; 4) paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir R. V. paskirti galutinę 5 (penkių) metų laisvės atėmimo bausmę.
2.1. Prokuroro nuomone, skundžiamas nuosprendis keistinas iš dalies, kadangi buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas bei neteisingai paskirta bausmė. Pažymima, kad veikų kvalifikacija yra teisinga, teismas įvertino R. V. atsakomybę lengvinančias ir ją sunkinančias aplinkybes, atsižvelgė į veikų pavojingumo laipsnį, R. V. kaltės formą ir rūšį ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tačiau akivaizdžiai nevisiškai buvo įvertinta tai, kad nusikalstamų veikų darymas yra R. V. pasirinktas gyvenimo būdas.
2.2. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog R. V. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena yra apysunkė, o nuteistojo veiksmai nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Be to, taip pat būtina įvertinti, kad R. V. praeityje teistas 25 kartus, šiuo metu jo atžvilgiu yra nagrinėjama baudžiamoji byla dėl analogiškų nusikalstamų veikų padarymo, todėl aišku, kad jis nėra linkęs pasitaisyti ir nesirenka doro gyvenimo kelio. Prokuroro įsitikinimu, šios aplinkybės akivaizdžiai rodo didėjantį R. V. pavojingumo laipsnį, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslas bus pasiektas skiriant mažesnę bausmę nei numato sankcijos vidurkis. R. V. prisipažinimas nenusveria kitų byloje nustatytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių svarbos.
2.3. Akcentuojama, kad skundžiamame nuosprendyje nepateikta motyvų, kodėl R. V. privalo būti paskirtas gerokai mažesnis nei BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Taip pat nepateikta argumentų, kodėl negali būti skirta bausmė artima jos vidurkiui, kas aiškiai prieštarauja kasacinės instancijos teismo formuojamai praktikai. Dėl to R. V. paskirta bausmė nelaikoma teisinga ir turi būti pakeista.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
4. Teisiamojo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde prokuroras nesutinka su nuteistajam R. V. paskirta bausme, todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi padarytų kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, pasisako tik apeliacinio skundo ribose.
6. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais, taip pat atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Išvardintų tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui tokios individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas turi nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.
7. BK 54 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą bei rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, atsižvelgia ir į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).
8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas išvardintų reikalavimų nepažeidė ir nuteistajam R. V. skyrė teisingą bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Paskirdamas nuteistajam R. V. 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.
9. Kaip yra matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į baudžiamojoje byloje nustatytas ir bausmės paskyrimui reikšmingas aplinkybes bei tinkamai įvertino šių duomenų visumą. Apylinkės teismas įvertino tai, jog R. V. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), šias nusikalstamas veikas padarė vedamas savanaudiškų paskatų, taip pat buvo įvertinta tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu nuteistasis nebuvo atlyginęs nusikalstamomis veikomis padarytos turtinės žalos. Šiame kontekste pažymėtina, kad 2022 m. gruodžio 7 d. R. V. prašyme (2 t., b. l. 20) nurodyta, kad nuteistasis šiuo metu yra susiradęs darbą pataisos namuose ir iš gaunamo atlyginimo dengia priteistus civilinius ieškinius, kas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, rodo nuteistojo gailestį dėl padarytų veikų bei jo siekį atlyginti savo veiksmais padarytą žalą.
10. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į R. V. charakterizuojančią medžiagą, t. y., kad jis praeityje teistas 25 kartus, daugiausia iš jų – už nusikaltimus bei baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (1 t., b. l. 142–156), administracine tvarka per paskutinius penkis metus baustas 1 kartą (past. – už smulkią vagystę), informacijos apie baudos sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 157). Vien tik tai, jog pirmosios instancijos teismas šią medžiagą vertino kitaip nei tą darė prokuroras, nėra pakankamas pagrindas teigti, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas arba nepagrįstas.
11. Taip pat pabrėžtina, jog nors už BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. V. paskyrė beveik maksimalią – 40 (keturiasdešimties) parų – arešto bausmę, tai taip pat neleidžia daryti išvados, jog už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirta bausmė yra aiškiai neproporcinga. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju yra svarbu įvertinti ir R. V. padaryto nusikaltimo pavojingumą. Nusikaltimo pavojingumas yra apibūdinamas pavojingumo pobūdžio laipsniu, kuriems įtakos turi tiek objektyviosios, tiek subjektyviosios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Baudžiamojoje byloje nekvestionuotinai nustatyta, jog įvykio metu R. V., išdaužęs UAB „Gintarinė vaistinė“, esančios (duomenys neskelbtini), langą, iš UAB „Gintarinė vaistinė“ pavogė 15 Eur grynųjų pinigų. Nors nagrinėjamu atveju buvo atlikta kvalifikuota vagystė įsibraunant į patalpą, tačiau pagrobto svetimo turto vertė taip pat turi įtakos sprendžiant skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydžiui.
12. BK 61 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertinta kiekvienos aplinkybės reikšmę. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (arba) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo vidurkio. Nagrinėjamu atveju nustatyta viena R. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y., kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y., kad jis nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
13. Nagrinėjamu atveju teismas turėjo motyvuoti savo sprendimą dėl R. V. skiriamų bausmių rūšių ir dydžių, ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamame nuosprendyje išdėstyti motyvai dėl nuteistajam paskirtų bausmių yra išsamūs ir detalūs, įvertintos visos bausmės skyrimo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už inkriminuoto nusikaltimo padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę. Todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo keisti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo
14. Vilniaus apygardos teisme 2022 m. gruodžio 29 d. buvo gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2022-14461. Pažymoje nurodoma, kad iš viso valstybės naudai priteistina suma sudaro 100,00 Eur.
15. Teisėjų kolegija pažymi, jog 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios yra taikomos ir baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, numato, kad iš kaltinamojo (atitinkamai nuteistojo) priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Šiuo atveju R. V. pirmosios instancijos nuosprendžiu buvo nuteistas, o apeliacinės instancijos teisme nagrinėtas prokuroro apeliacinis skundas dėl nuteistajam paskirtos bausmės. Pabrėžtina, jog baudžiamojoje byloje būtinybę skirti R. V. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, kas reiškia tai, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Akcentuotina ir tai, jog nuteistasis šiuo metu atlieka lasivės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos 100,00 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Valdemaro Baranausko apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.