Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-01-09 · Civilinė byla Nr. e2A-58-863/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-01-09
Bylos Nr.
e2A-58-863/2024
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-00846-2023-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Renata Volodko, Kristina Lysionok, Donata Kravčenkienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Enefit“
Atsakovas
A. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-58-863/2024Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00846-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.5; 3.3.1.18.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Enefit“ ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo ir atsakovo A. K. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Enefit“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir neturtinės žalos atlyginimo, išvadą teikianti institucija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Enefit“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. K., prašydama priteisti iš atsakovo 2 262,60 Eur skolą, 81,45 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. gruodžio 10 d. su atsakovu sudarė Elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo buitiniams vartotojams sutartį Nr. EL2020121067636LT (toliau ir – Sutartis), kuria šalys sutarė dėl elektros energijos tiekimo atsakovui priklausantiems ir naudojamiems objektams. Ieškovė atliko objekto suvartotos elektros energijos apskaitos prietaiso rodmenų patikrinimą ir jo metu gautų duomenų pagrindu atlikusi apskaičiavimus nustatė, kad skolos likutis ieškovės duomenimis yra 2 262,60 Eur. Atsakovas vienašališkai atsisako įvykdyti pagal Sutartį ir teisės aktus kylančius įsipareigojimus ir iki šiol nėra apmokėjęs ieškovės pateiktų sąskaitų.

Atsiliepimas

3. Atsakovas A. K. atsiliepime su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašė įvertinti ieškovės pateiktos Sutarties tikrumą ir esant dokumento klastojimo požymiams iškelti ieškovei baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnį; atmesti ieškovės ieškinį ir įpareigoti įmonę perskaičiuoti pateiktas sąskaitas vadovaujantis Sutarties sąlygomis. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovės nurodomas skolos dydis yra klaidingas ir susidarė dėl pačios įmonės aplaidumo ir galimai neteisėtų veiksmų. Remiantis 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintomis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis (53.2 punktu), tiekėjas privalo pateikti tinkamai ir teisingai paskaičiuotą sąskaitą vartotojui. Ieškovė šios pareigos nevykdė ir sąskaitos buvo pateikiamos su klaidomis, nepaisant to, kad nuo pat pirmos sąskaitos pateikimo įmonė buvo informuota apie klaidingai išrašytas sąskaitas, tačiau iki šiol nėra pateikusi nei vienos teisingai apskaičiuotos sąskaitos. Pradėjus detaliau aiškintis, ar įmonė pagrįstai sąskaitas apskaičiuoja taikydama papildomus koeficientus, t. y. remdamasi visos Lietuvos faktiniu to mėnesio suvartojimo netolygumo koeficientu, ieškovė pradėjo teikti vis kitokius paaiškinimus. Ieškovė 2021 m. birželio 22 d. atsiuntė bendro pobūdžio paaiškinimą, kad suvartojimas apskaičiuojamas pagal likutinį grafiką, be jokios nuorodos į tai reglamentuojantį sutarties ar įstatymų punktą. Ieškovė 2021 m. liepos 23 d. atsiuntė atsakymą, kad tokį apskaičiavimą reglamentuoja Prekybos elektros energija taisyklių nuostatos. 2021 m. rugpjūčio 18 d. ieškovei buvo nusiųstas paaiškinimas, kad Prekybos elektros energija taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja elektros energijos rinkos dalyvių tarpusavio santykius prekiaujant elektros energija Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taisyklės nereglamentuoja mažmeninės prekybos elektros energija (elektros energijos tiekimo vartotojams) tvarkos ir sąlygų, kurias nustato Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės. Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 31 d. atsiuntė atsakymą, kad pagaliau po pusės metų paieškų, tokį punktą surado savo sutartyje ir pateikė neva tai atsakovo su įmone pasirašytą sutartį. Atsakovas 2021 m. rugsėjo 21 d. ieškovei nusiuntė pranešimą, kuriame nurodė, kad įmonės pateiktame atsakyme pridėta sutartis su naujai atsiradusiais punktais yra akivaizdžiai suklastota. Laiške atsakovas pridėjo ekrano kopijas, darytas Sutarties pasirašymo metu, kuriose akivaizdžiai matyti, kad įmonės nurodomos informacijos Sutarties pasirašymo metu nebuvo. Po šio pranešimo ieškovė nepateikė jokio paaiškinimo, kaip galėjo pasikeisti Sutarties turinys. Teismui pateikta Sutartis nėra patvirtinta nei vienos pusės parašais (tiek fiziniu tiek elektroniniu), nėra jokių techninių priemonių, užtikrinančių, kad Sutarties tekstas nebus neleistinai pakeistas. Akcentavo, kad ieškovė nesilaikė taisyklių reikalavimų, nuolatos ir sistemingai teikė klaidinančią informaciją, kaip antai klaidinančią reklamą, nuorodas į teisės aktus, kurie nereglamentuoja mažmeninės prekybos elektros energija vartojimo santykių ir t. t. Tokiu būdu įmonė jam kaip vartotojui sukėlė papildomų nepatogumų, kai dėl nesąžiningų įmonės veiksmų jis (atsakovas) turėjo gaišti savo laiką kiekvieną mėnesį tikrindamas sąskaitas, rašydamas įmonei pretenzijas, skambindamas įmonės konsultantams, aiškindamasis pateiktus atsakymus su atitinkamų įstaigų ir institucijų darbuotojais, jo asmens duomenys buvo perduoti skolų išieškojimo kompanijai ir pan.

Šalies argumentai

4. Atsakovas A. K. taip pat pateikė priešieškinį, kuriame prašė pripažinti 2020 m. gruodžio 10 d. su ieškove sudarytą Sutartį suklastota ir dėl to negaliojančia; priteisti iš ieškovės 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Priešieškinyje atsakovas akcentavo iš esmės tas pačias aplinkybes ir argumentus kaip ir atsiliepime į ieškinį.

Atsiliepimas

5. Ieškovė atsiliepime su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas, sudarydamas Sutartį, patvirtino, jog su Sutarties Bendrosiomis sąlygomis ir Individualiosiomis sąlygomis yra susipažinęs, Sutarties sąlygos atsakovui yra aiškios, suprantamos ir su jomis atsakovas sutinka. Sutartis atsakovo pasirašyta nuotoliniu būdu, atsakovui prisijungus bei identifikavus save ieškovės kliento savitarnoje. Pažymėjo, kad atsakovo pasirinktam planui taikoma kainos apskaičiavimo metodika nurodyta Sutartyje ir ieškovės interneto svetainėje, ir su šia elektros kainos apskaičiavimo metodika atsakovas susipažino pasirašydamas Sutartį, t. y. asmuo su Sutartimi ir jos sąlygomis susipažino prisijungęs prie ieškovės kliento savitarnos, turėjo galimybę jas įvertinti, o jei Sutarties individualios ir/ar bendrosios sąlygos atsakovo netenkino, galėjo Sutarties netvirtinti. Akcentavo, kad atsakovas teismui kartu su priešieškiniu pateikė ne vientisą Sutarties tekstą, o ekrano vaizdo kopijas, todėl nėra galimybės įsitikinti, ar atsakovo padarytos ekrano vaizdo kopijos apima visą Sutarties tekstą. Akcentavo, kad atsakovo nurodoma Sutarties nuostata „Galutinė elektros energijos kaina (EUR/kWh) apskaičiuojama kaip vidutinė svertinė kaina, remiantis Nord Pool dienos prieš elektros energijos kainomis ir skirstymo sistemos operatoriaus AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ pateikiamais likutinio grafiko (netolygumo) koeficientais“ visada buvo pateikiama ieškovės interneto svetainėje kaip viena iš Elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo buitiniams vartotojams sutarties bendrųjų sąlygų, o tiesiogiai Sutartyje nurodyta atsižvelgiant į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos rekomendacijas, tačiau tik šios sąlygos išdėstymas pačioje Sutartyje, o ne ieškovės interneto svetainėje nereiškia atsakovo sudarytos Sutarties pakeitimo ir nedaro jos negaliojančia.

6. Išvadą teikianti institucija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl elektros energijos tiekimo kintamos biržos kainos nustatymo tvarkos. Ieškovė nurodė, kad pagal Sutarties sąlygas galutinė elektros energijos kaina (EUR/kWh) apskaičiuojama kaip vidutinė svertinė kaina, remiantis Nord Pool dienos prieš elektros energijos kainomis ir skirstymo sistemos operatoriaus AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ pateikiamais likutinio grafiko (netolygumo) koeficientais, o atsakovas teigia, kad Sutarties pasirašymo metu nurodytos sąlygos nebuvo ir elektros energijos kaina turi būti lygi ataskaitinio laikotarpio Nord Pool elektros biržos Lietuvos kainos zonos vidutinei kainai. Kadangi nurodytos kainos skiriasi, pvz. 2021 m. birželio mėnesį Nord Pool elektros biržos Lietuvos kainos zonos vidutinė kaina buvo 0,0774 Eur/kWh, o kaina apskaičiuota remiantis Nord Pool dienos prieš elektros energijos kainomis ir skirstymo sistemos operatoriaus AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ pateikiamais likutinio grafiko (netolygumo) koeficientais buvo 0,07956 Eur/kWh, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba šioje išvadoje dėl ieškovės išrašytų sąskaitų teisingumo nepasisako.

7. Ieškovės atstovas teismo posėdyje palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Be kita ko nurodė, kad atsakovas Sutartį su ieškove pasirašė nuotoliniu būdu, prisijungdamas prie ieškovės savitarnos sistemos. Atsakovo pateiktos ekrano kopijos yra nevientisos, darytos iki Sutarties pasirašymo, todėl niekaip neįrodo Sutarties klastojimo fakto.

Atsiliepimas

8. Atsakovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pasirašė Sutartį nuotoliniu būdu, tačiau neturėjo galimybės išsaugoti Sutartį, nes to neleido padaryti sistema. Teigė, kad ieškovė pateikė į bylą suklastotą Sutarties tekstą, tokios Sutarties atsakovas su ieškove nesudarė. Atsakovas susirašinėjo su ieškove, tačiau susirašinėjimo metu ieškovė teikė klaidinančią informaciją, nesutiko perskaičiuoti kainos.

9. Išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad šalys sutartyje gali susitarti dėl kokio nori kainos skaičiavimo būdo. Šiuo atveju ginčas byloje kilęs dėl to, kokį kainos skaičiavimo būdą šalys numatė Sutartyje. Iš esmės kainų skirtumas tarp ieškovės nurodomo kainos apskaičiavimo ir atsakovo nurodomo kainos apskaičiavimo būdo yra nedidelis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. spalio 2 d. sprendimu ieškovės UAB „Enefit“ ieškinį patenkino visiškai – priteisė ieškovei iš atsakovo A. K. 2 262,60 Eur skolos, 81,45 Eur delspinigių, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 411,40 Eur bylinėjimosi išlaidų; atsakovo A. K. priešieškinį atmetė.

10.1. Spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimo dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia, teismas vertino, kad ieškovė pateikė papildomus duomenis ir nurodė, jog šalių sudaryta Sutartis kliento yra patvirtinta jam prisijungus prie ieškovės kliento savitarnos, pati Sutartis nebuvo pakartotinai tvirtinama elektroniniu parašu, o klientui (atsakovui) užteko save identifikuoti vienu prisijungimo būdų, t. y. Smart-ID, M. Parašas, SMS prisijungimas, E Bankas. Atsakovas byloje neginčijo aplinkybės, kad Sutartį su ieškove sudarė prisijungęs prie ieškovės savitarnos sistemos, tačiau, atsakovo teigimu, pasirašęs Sutartį, jis neturėjo galimybės jos atsispausdinti, nes sistema to neleido. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad jo į bylą pateiktos ekrano kopijos yra darytos prieš pasirašant Sutartį. Ekrano kopijų, darytų po Sutarties pasirašymo ar pačios Sutarties atsakovas nepateikė. Teismas atkreipė dėmesį, kad teismo posėdžio metu teismui paklausus, ar atsakovas galėtų dabar pateikti savitarnoje esančią Sutartį, atsakovas teigė, jog to nedarys, nes, jo manymu, Sutarties tekstas ten jau gali būti pakeistas. Teismo vertinimu, tokie deklaratyvūs atsakovo samprotavimai nesudaro pagrindo spręsti, kad Sutartis ieškovės savitarnoje gali būti pakeista. Jokių kitų įrodymų, kad Sutarties tekstas ieškovės galėjo būti pakeistas, atsakovas nepateikė. Teismas pažymėjo, kad ekrano kopijos yra nevientisos, jų autentiškumas nėra patvirtintas, be to jos darytos prieš sudarant Sutartį, todėl vien šių kopijų pagrindu spręsti, kad Sutartis buvo suklastota, nėra pagrindo. Teismas akcentavo, kad siūlė atsakovui pateikti šiuo metu savitarnoje esančią Sutartį, tačiau tai padaryti pats atsakovas atsisakė; taip pat siūlė atsakovui pateikti savo paskaičiavimus, kokią sumą, jo manymu, jis turėtų mokėti už jam tiektą elektros energiją, tačiau tai padaryti atsakovas taip pat atsisakė. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti Sutartį suklastota ir dėl to negaliojančia, todėl šį atsakovo priešieškinio reikalavimą atmetė.

10.2. Teismas netenkino ir atsakovo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismo vertinimu, vien tai, kad atsakovas galimai patyrė nepatogumus dėl ieškovės klaidingai elektroniniu paštu pateiktos informacijos (nurodytų ne tų taisyklių), taip pat netinkamai nurodyto plano ir dėl to blogai apskaičiuotos sąskaitos, kurią ieškovė pripažino kaip klaidingai apskaičiuotą ir kompensavo kito mėnesio sąskaitoje, dėl ko atsakovas turėjo gaišti laiką tikrindamas sąskaitas ir patirti neigiamas emocijas, nesudaro pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Tarp ieškovės ir atsakovo kilo ginčas dėl elektros energijos kainos apskaičiavimo, iš dalies ieškovė pripažino klaidą (dėl 21,91 Eur), tarp šalių vyko susirašinėjimas, atsakovas neabejotinai patyrė laiko sąnaudų, tikrindamas iš ieškovės pateiktą informaciją ir dėl to atsakovui sukeltas diskomfortas vertintinas tik kaip minimalūs nepatogumai, bet ne pagrindas neturtinės žalos atlyginimui.

10.3. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog atsakovui elektros energija buvo tiekiama, taip pat nėra ginčo, kad pagal jam išrašytas sąskaitas atsakovas su ieškove neatsiskaitė. Teismas nurodė, kad atmetus atsakovo reikalavimą dėl Sutarties pripažinimo suklastota, dėl to negaliojančia, atsakovui neįrodžius, kad su ieškove sudarytoje Sutartyje šalys nebuvo sutarusios, kad galutinė elektros energijos kaina (EUR/kWh) apskaičiuojama kaip vidutinė svertinė kaina, remiantis Nord Pool dienos prieš elektros energijos kainomis ir skirstymo sistemos operatoriaus AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ pateikiamais likutinio grafiko (netolygumo) koeficientais, byloje nesant ginčo, kad sąskaitos pateiktos ir jose sumos apskaičiuotos pagal ieškovės į bylą pateiktos Sutarties nuostatas, konstatuotina, jog atsakovas nevykdė pareigos apmokėti pateiktas sąskaitas, todėl susidarė 2 262,60 Eur skola, kurią teismas ir priteisė ieškovei iš atsakovo.

10.4. Teismas taip pat nustatė, kad pagal Sutarties bendrąsias sąlygas (7.2 punktas) delspinigių norma už pradelstą dieną buvo nustatyta 0,02 procento. Teismas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku neatsiskaitė, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 81,45 Eur delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Teismas taip pat tenkino ieškovės reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo.

10.5. Teismas tenkino ir ieškovės reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Nurodė, jog atmeta kaip nepagrįstus 2023 m. rugsėjo 13 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovo išsakytus teiginius, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti mažinamos dėl ieškovės atstovo elgesio. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžiai byloje buvo atidėti, teismui siekiant išsiaiškinti visas ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, įpareigojant šalis pateikti papildomus įrodymus, taip pat siūlant ir atsakovui pateikti savo paskaičiavimus, sudarant galimybę šalims derėtis dėl taikaus ginčo sprendimo būdo. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė (jos atstovas) piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis neviršijo teisės aktuose įtvirtintų maksimalių dydžių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Apeliantas (atsakovas ) A. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pripažinti teismo sprendimą priteisti skolą pagal byloje pateiktą suklastotą Sutartį neteisėtu ir panaikinti priteistą skolą; leisti sumokėti mokestį už suteiktas paslaugas tiesiogiai paslaugas suteikusiam operatoriui ESO; sumažinti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas savo apeliacinį skundą grindžia toliau nurodytais argumentais.

11.1. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepaisė pateiktų argumentų apie tai, kad Sutartis yra suklastota, t. y. teismui pateiktas Sutarties tekstas nėra toks pats, koks jis buvo Sutarties pasirašymo metu. Be to teismas savo sprendime nurodo, neva atsakovas rėmėsi tik vieninteliu argumentu – Sutarties pasirašymo metu pateiktomis ekrano kopijomis, kas yra netiesa. Teismui buvo pateikta visa įvykių chronologija bei visi paaiškinimai. Be to teismas nutyli, kad ieškovė teismui apskritai nepateikė jokių įrodymų dėl Sutarties teksto, buvusio ieškovės sistemose Sutarties pasirašymo metu, o pateiktas teismui Sutarties tekstas yra paprasčiausias pdf dokumentas, be Sutarties šalių parašų bei jokių meta duomenų, leidžiančių užtikrinti tai, kad pasirašyto dokumento teksto vėliau nebūtų galima neleistinai koreguoti.

11.2. Nurodo, kad teismui buvo pateiktos kompiuterio ekrano kopijos, kuriose matyti, koks buvo Sutarties tekstas Sutarties pasirašymo metu. Be to ekrano kopijos automatiškai išsaugo ekrano kopijos padarymo datą ir laiką. Mano, kad iš pateiktų ekrano kopijų nėra sunku nustatyti Sutarties teksto vientisumą. Negana to, ta Sutarties dalis, kuri buvo neleistinai pakeista ir dėl ko kilo įtarimas dėl galimo Sutarties klastojimo yra viename ekrano kopijos lange. Taip pat teismo posėdžio metu teismui buvo siūlyta prašyti eksperto išvados, dėl pateiktų ekrano nuotraukų autentiškumo, tačiau teismas pasisakė, kad jam jos nekelia abejonių.

11.3. Akcentuoja, kad teismui buvo pateiktas susirašinėjimas su ieškove, iš kurio matyti, kad tik 2021 m. rugpjūčio 31 d., t. y. praėjus daugiau nei 9 mėnesiams nuo Sutarties pasirašymo bei po daugybės prašymų ir reikalavimų paaiškinti, kuo remiantis buvo skaičiuojami papildomi mokesčiai, bendrovė pateikė jau pakoreguotą Sutarties variantą, kur punktas apie tokį mokesčio skaičiavimą jau atsirado. Pažymi, kad ieškovė nepateikė paaiškinimo dėl Sutarties teksto koregavimo negalimumo, tačiau priimat sprendimą teismas to fakto rimtai nevertino. Mano, kad toks vertinimas prieštarauja teisės normoms, o pasirašoma sutartis turi būti pasirašoma arba fiziškai arba elektroniniu parašu, taip užtikrinant pasirašytos sutarties koregavimo negalimumą. Atkreipia dėmesį, kad vartojimo sutartyse verslininkas yra laikomas stipriąja puse, o tai reiškia ir pareigą verslininkui įrodinėti, kad buvo pasirašyta būtent tokia sutartis, kokią jis pateikė teismui. Be to verslininkas organizavo Sutarties pasirašymą, todėl turėjo imtis reikalingų priemonių, kad būtų užtikrintas pasirašytos Sutarties autentiškumas bei, kad Sutartis nebus neleistinai pakeista ar pakoreguota. Tačiau jis to neužtikrino dėl didelio aplaidumo, o gal netgi tai padarė tyčia ir teismas tokių bendrovės veiksmų tinkamai nekvalifikavo.

11.4. Nurodo, kad teismui buvo pateiktas UAB „Enefit“ reklaminis laiškas, kuriame bendrovė nurodo, kad mokesčiai bendrovei (Enefit dedamoji) sudarys tik 2,99 Eur ir jokių papildomų mokesčių. Be to, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės aiškiai nurodo, kad vartotojui pateikiama informacija turi būti aiški ir be paslėptų mokesčių. Teismas tinkamai neįvertino ir to fakto, kad 2,99 Eur ir yra tikrasis bendrovės uždarbis, todėl teismo įvardintas kaip nereikšmingas skirtumas (arba apie 0,003 Eur/kWh) tarp skirtingų sutarties variantų UAB „Enifit“ bendrovės atžvilgiu yra pakankamai reikšmingas, nes jis sudaro apie 3 Eur už kiekvieną nupirktą 1000kW arba kitaip tariant visas to mėnesio bendrovės pelnas iš šios konkrečios sutarties. Sausio mėnesio jo suvartojimas paprastai siekia daugiau nei 2500 kWh, kitaip tariant bendrovė patirtų apie 150 procentų nuostolį, kas matomai ir skatino bendrovę imtis tokių veiksmų.

11.5. Kritiškai vertindamas teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pažymi, jog sumažinti išlaidų dydį buvo prašoma dėl ieškovės atstovo veiksmų, kai jis į bylos nagrinėjimą atvykdavo, teikdavo atsiliepimus ir pan. akivaizdžiai nepasiruošęs, nesusipažinęs su bylos medžiaga. Tai labai akivaizdžiai buvo matyti liepos 26 d. posėdžio metu, kai teisėjai teko aiškinti, kuo skiriasi du pateikti dokumentai, nors, kas konkrečiai skiriasi, buvo ne vieną kartą nurodyta atsiliepimuose, pamatyti skirtumų nebuvo problemos ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos atstovui. Mano, kad tokiu būdu buvo pažeisti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnyje numatyti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo reikalavimai.

Atsiliepimas

12. Ieškovė UAB „Enefit“ atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12.1. Ieškovė pažymi, kad viso proceso metu įrodinėjo, jog ekrano kopijos galėjo būti padarytos jose užfiksuojant ieškovės pasiūlymo tekstą, bet vėliau pasirenkant ir pasirašant kitą Sutarties variantą, o atsakovas pats sutiko, kad tai nėra originalus ieškovės ir jo pasirašytos Sutarties tekstas, nes jis tokio nėra išsaugojęs. Atkreipia dėmesį, kad ieškovės savitarnoje prisijungus asmenį identifikuojančiais būdais (Smart-ID, M. Parašas, SMS prisijungimas, E. Bankas) ir sudarius Sutartį nuotoliniu būdu, ieškovės savitarnoje yra dvi galimybės sudarytą Sutartį arba atsispausdinti, arba atsiųsti į kompiuterį. Atsakovas turėjo abi šias galimybes, tačiau kažkodėl tai pateikė pirmosios instancijos teismui ne sudarytą Sutartį, o tik ekrano užsklandas, kurios nėra pačios sudarytos Sutarties tekstas, nėra aišku, kada ir kaip jos buvo padarytos.

12.2. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad išvadą teikiančios Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog šalys sutartyje gali susitarti dėl kokio nori kainos skaičiavimo būdo. Byloje ginčas kilo dėl to, kokį kainos skaičiavimo būdą šalys numatė Sutartyje. Iš esmės kainų skirtumas tarp ieškovės nurodomo kainos apskaičiavimo ir atsakovo nurodomo kainos apskaičiavimo būdo yra nedidelis. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad priimant atsakovo argumentus elektros energijos kaina galėjo skirtis 4 ar 5 procentais ir didelės įtakos klientui išrašomų sąskaitų kainai neturėtų. Akcentuoja, kad elektros energiją atsakovui tiekė net 9 mėnesius, bet atsakovas nesiteikė apmokėti net dalies išrašytų sąskaitų.

12.3. Ieškovės vertinimu, nėra duomenų, kad ji piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės naudai priteisė patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

14. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas.

15. Susipažinus su apeliacinio skundo turiniu ir įvertinus apeliacinio skundo reikalavimus, t. y. tai, jog apeliaciniame skunde iš esmės nėra jokių argumentų dėl nesutikimo su ginčijamu teismo sprendimu dalyje dėl priešieškinio reikalavimų netenkinimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimo dalies, kuria buvo patenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su atsakovu 2020 m. gruodžio 10 d. sudarė Elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo buitiniams vartotojams sutartį Nr. EL2020121067636LT (anksčiau ir toliau – Sutartis), kuria šalys sutarė dėl elektros energijos tiekimo atsakovui priklausančiam ir naudojamam objektui nuo 2021 m. sausio 1 d. Byloje pateiktos ieškovės atsakovui išrašytos 9 PVM sąskaitos faktūros (paskutinė sąskaita išrašyta 2021 m. rugsėjo 30 d., nurodyta mokėtina suma (su skola arba permoka) 2 262,60 Eur), kurių atsakovui neapmokėjus, ieškovė kreipėsi į teismą dėl ieškovės apskaičiuotos 2 262,60 Eur skolos iš atsakovo priteisimo.

17. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl elektros energijos tiekimo kintamos biržos kainos nustatymo tvarkos, ieškovei tvirtinant, kad pagal Sutarties sąlygas galutinė elektros energijos kaina apskaičiuojama kaip vidutinė svertinė kaina, remiantis Nord Pool dienos prieš elektros energijos kainomis ir skirstymo sistemos operatoriaus AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ pateikiamais likutinio grafiko (netolygumo) koeficientais, o atsakovui įrodinėjant, kad tokios nuostatos jo su ieškove pasirašytoje Sutartyje nebuvo, kadangi, anot jo, pagal šalių pasirašytos Sutarties sąlygas elektros energijos kaina turi būti lygi ataskaitinio laikotarpio Nord Pool elektros biržos Lietuvos kainos zonos vidutinei kainai. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs atsakovo reikalavimą dėl Sutarties pripažinimo suklastota ir dėl to negaliojančia, vertino, jog atsakovas neįrodė, kad su ieškove sudarytoje Sutartyje šalys nebuvo sutarusios, kad galutinė elektros energijos kaina (EUR/kWh) apskaičiuojama kaip vidutinė svertinė kaina, remiantis Nord Pool dienos prieš elektros energijos kainomis ir skirstymo sistemos operatoriaus AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ pateikiamais likutinio grafiko (netolygumo) koeficientais, ir ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo tenkino visiškai. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas pripažinti teismo sprendimą priteisti skolą neteisėtu, iš esmės savo skundą motyvuodamas netinkamai atliktu įrodymų vertinimu, toliau palaikydamas savo poziciją, kad šalys, sudarydamos Sutartį, buvo sutarusios dėl kitokios nei ieškovės ieškinyje nurodytos elektros energijos tiekimo kainos nustatymo tvarkos. Įvertinusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija su apelianto pozicija iš dalies sutinka.

18. Energijos pirkimo–pardavimo sutarties samprata pateikta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.383 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Kai energijos pirkimo–pardavimo sutartyje abonentas yra fizinis asmuo, kuris energiją perka asmeniniams, savo šeimos ar namų ūkio poreikiams (vartotojas), tokia sutartis yra vartojimo sutartis. Kai energijos pirkimo–pardavimo sutartis yra vartojimo sutartis, jai mutatis mutandis taikomos CK normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis ir vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis (CK 6.383 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių sudaryta Sutartis yra vartojimo sutartis, taigi, ir tinkamai vartotojo interesų apsaugai ir teisių gynimui užtikrinti būtinos specialios garantijos.

19. Pirmiausia ginčo kontekste būtina atkreipti dėmesį į verslininkui tenkančią vartotojo informavimo pareigą. Pažymėtina, kad vartotojo teisė į informaciją yra vienas esminių aukšto vartotojų apsaugos lygio užtikrinimo garantų. Tinkamas vartotojo informavimas ne tik įgalina vartotoją priimti informuotą sprendimą – apgalvoti savo sprendimą dėl atitinkamų prekių ir paslaugų įsigijimo, palyginti rinkoje esančias prekes ir paslaugas bei jų kainą, bet ir sukuria sąlygas rinkai veikti efektyviai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021).

20. CK 6.228⁶ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, prieš sudarydamas vartojimo sutartį, kuri nėra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją. Iš esmės analogišką reikalavimą nustato ir CK 6.228⁷ straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti informacijos vartotojui suteikimą nuotolinių ir ne prekybos patalpose sudaromų sutarčių atveju – prieš sudarydamas nuotolinę sutartį ar ne prekybos patalpose sudaromą sutartį, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui aptariamoje normoje nurodytą informaciją, be kita ko vartotojui turi būti nurodyta bendra prekių ar paslaugų kaina, į kurią įskaičiuoti mokesčiai, arba kai dėl prekių arba paslaugų pobūdžio kaina pagrįstai negali būti iš anksto apskaičiuota, metodas, pagal kurį ši kaina apskaičiuojama, ir, jeigu reikalinga, visos papildomos vežimo, pristatymo, pašto ir kitos išlaidos, arba kai šios papildomos išlaidos dėl pagrįstų priežasčių negali būti iš anksto apskaičiuotos, informacija apie tai, kad gali tekti jas apmokėti. Kai sudaroma neterminuota sutartis arba sutartis, kurioje numatytas periodinių įmokų mokėjimas, bendrą kainą sudaro visos tam tikro sąskaitos pateikimo laikotarpio išlaidos. Jeigu pagal sutartį turi būti mokamas fiksuotas mokestis, bendra kaina taip pat reiškia visas mėnesio išlaidas. Jeigu visos išlaidos negali būti iš anksto pagrįstai apskaičiuotos, turi būti nurodytas metodas, pagal kurį apskaičiuojama kaina (CK 6.228⁷ straipsnio 1 dalies 4 punktas). Paminėto CK straipsnio 4 dalyje taip pat numatyta, kad jeigu verslininkas tinkamai neįvykdė reikalavimo suteikti vartotojui šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą informaciją apie papildomus mokesčius ar kitas išlaidas arba šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytą informaciją apie prekių grąžinimo išlaidas, vartotojas neprivalo mokėti šių mokesčių ar išlaidų. Pareiga įrodyti, kad pagal šį straipsnį informacija yra suteikta vartotojui, tenka verslininkui (CK 6.228⁷ straipsnio 5 dalis).

21. Kasacinio teismo praktikoje be kita ko nurodyta, kad verslininko pareiga informuoti vartotoją (informacijos atskleidimo pareiga) laikoma tinkamai įvykdyta, jei vartotojui, visų pirma, yra suteikiama visa teisės aktuose reikalaujama informacija, antra, tokia informacija yra suteikta aiškiai ir suprantamai. Teisinis reguliavimas nepateikia reikalavimo pateikti informaciją „aiškiai ir suprantamai“ apibrėžimo ar gairių, kaip šis reikalavimas turėtų būti vertinamas. Remiantis kasacinio teismo praktika, reikalavimą pateikti vartotojui informaciją „aiškiai ir suprantamai“ galima būtų apibrėžti kaip apimantį informacijos prieinamumą, vartotojui realios galimybės susipažinti su informacija sudarymą, jos pateikimą įskaitomai, aiškia, paprasto (nesudėtingo) stiliaus, gerai struktūruota kalba, nevartojant neaiškių terminų, sąvokų, sudėtingų formuluočių, atkreipiant dėmesį į (išryškinant) tuos aspektus, kurie būtini atsižvelgiant į prekės ar paslaugos pobūdį ar kitas aplinkybes, ir neklaidinti vartotojo. Klausimą, ar informacija sutartinių vartojimo teisinių santykių atveju buvo pateikta aiškiai ir suprantamai, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes ir į pastabumo lygį, kurio galima tikėtis iš vidutinio vartotojo, t. y. taikydamas vidutinio vartotojo standartą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021). Be to, vidutinio vartotojo standartas siejamas su gautos informacijos suvokimu, o ne gebėjimu ją gauti. Vidutinio vartotojo standarto aiškinimas kaip asmens, kuris turi pats pasirūpinti informacija ir aktyviai jos ieškoti, reikštų informacijos paieškos pareigos visišką ar jos didesnės dalies perkėlimą vartotojui, o tai iš esmės paneigtų vieną svarbiausių ir pagrindinių vartotojo teisių – teisę į informaciją ir ją įgyvendinančią verslininko pareigą suteikti (atskleisti) informaciją vartotojui, šios teisės ir ją įgyvendinančios verslininkui nustatytos pareigos tikslą – atkurti nelygiavertę vartotojo padėtį, susidariusią vartojimo santykiuose, be kita ko, dėl to, kad vartotojas turi mažiau informacijos ir mažiau patyrimo, taip pat ir pačią vartotojų teisės esmę (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-659/2013; 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021).

22. Aptariamu atveju byloje nėra ginčo, kad šalių Sutartis buvo sudaryta nuotoliniu būdu, 2020 m. gruodžio 10 d. Ginčas kilo dėl šalių sutartos elektros energijos tiekimo kintamos biržos kainos nustatymo tvarkos, atsakovui įrodinėjant, kad su ieškove jo sudarytoje Sutartyje buvo sutarta, jog elektros energijos kaina turi būti lygi ataskaitinio laikotarpio Nord Pool elektros biržos Lietuvos kainos zonos vidutinei kainai. Tuo tarpu ieškovės teismui pateiktose Individualiose sutarties sąlygose nurodyta, kad galutinė elektros kaina (Eur/kWh) apskaičiuojama kaip vidutinė svertinė kaina, remiantis Nord Pool dienos prieš elektros energijos kainomis ir skirstymo operatoriaus AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikiamais likutinio grafiko (netolygumo) koeficientais. Taigi, atsakovui ginčijant, kad šalių Sutartyje ieškovės nurodytos nuostatos nebuvo, pirmosios instancijos teismas visgi laikė, kad atsakovas šios aplinkybės neįrodė, be kita ko kritiškai vertindamas atsakovo pateiktas ekrano kopijas. Tačiau teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka. Įvertinus byloje esančius įrodymus aukščiau paminėtų teisės normų ir teismų praktikos kontekste, pažymėtina, kad būtent verslininkui (šiuo atveju, ieškovei) tenka pareiga įrodyti, kad informacija pagal CK 6.228⁷ straipsnį, taigi tame tarpe ir informaciją apie sutarties kainą, buvo suteikta vartotojui. Ieškovė teismui pateikė paaiškinimą (2023 m. rugpjūčio 23 d. raštas „Dėl duomenų pateikimo“), kad aptariama Sutartis neturi metaduomenų, nes pati Sutartis nebuvo nė vienos šalies (ieškovės ir atsakovo) tvirtinama elektroniniu parašu, o buvo naudojamos ryšio priemonės kaip numatyta CK 6.228⁸ straipsnio 1 dalyje, ir dėl šios priežasties nėra techninių galimybių pateikti Sutarties metaduomenų. Iš byloje ieškovės pateiktos ekrano vaizdo kopijos iš ieškovės kliento savitarnos matyti tik tai, kad Sutartis sudaryta 2020 m. gruodžio 10 d., tačiau tikslus jos sudarymo laikas nėra nurodytas. Atsakovas viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad apie minėtą ieškovės nurodytą elektros energijos kainos paskaičiavimo sąlygą nebuvo informuotas ir sudarė Sutartį būtent su tokia sąlyga, kokia yra nurodyta jo pateiktose ekrano kopijose. Iš teismui atsakovo pateiktų ekrano kopijų (šiame kontekste kartu nesutinkant ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad jos nėra vientisos, kadangi iš pateiktų ekrano nuotraukų, kai dalis puslapio fragmento yra ir kitame puslapyje, aiškiai galima nustatyti dokumento vientisą turinį) matyti, kad 2020 m. gruodžio 10 d. 16.19 – 16.20 val. buvo atlikta Sutarties peržiūra ir pateiktame tekste ieškovės nurodytos sąlygos dėl elektros energijos tiekimo kainos nustatymo tvarkos nėra, o vos po 1 minutės, 2020 m. gruodžio 10 d. 16.21 val., padarytoje ekrano kopijoje nurodyta, kad Sutartis jau pasirašyta. Įvertinus šias aplinkybes, laiko intervalą tarp Sutarties peržiūros ir patvirtinimo apie Sutarties pasirašymą, nėra pagrindo abejoti būtent atsakovo nurodytais duomenimis apie sutartą elektros energijos tiekimo kainos nustatymo tvarką, pažymint, kad ieškovė byloje nepateikė objektyvių duomenų (įrodymų), kad buvo sutarta dėl kitokios nei atsakovo pateiktos minėtos Sutarties nuostatos, kas leistų suabejoti atsakovo pateiktais duomenimis, nors tokią pareigą civiliniame procese, atsižvelgiant į aukščiau paminėtą kasacinio teismo praktiką, skirtingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, netinkamai paskirstęs įrodinėjimo naštą, turėjo būtent ieškovė. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį ir į šalių tarpusavio susirašinėjimą, iš kurio matyti, kad atsakovui dar 2021 m. kovo mėnesį elektroniniu paštu kreipusis į ieškovę dėl jam išrašytose sąskaitose taikomų papildomų koeficientų bei vėlesniuose elektroniniu paštu siunčiamuose laiškuose aiškinantis elektros energijos kainos, būtent kintamos biržos kainos, apskaičiavimo tvarką, ieškovė iš pradžių atsakovui nepateikė paaiškinimo, kuris atitiktų šioje byloje jos palaikomą poziciją dėl elektros energijos kainos apskaičiavimo tvarkos, tačiau siuntė gana formalius bendro pobūdžio paaiškinimus (pavyzdžiui, 2021 m. birželio 22 d., 2021 m. liepos 23 d. elektroniniai laiškai), ir tik praėjus maždaug pusei metų, 2021 m. rugpjūčio 31 d. atsiųstame elektroniniame laiške pateikė paaiškinimą, kad ieškovės sutartyse nurodoma, jog galutinė elektros energijos kaina (EUR/kWh) apskaičiuojama kaip vidutinė svertinė kaina, remiantis Nord Pool dienos prieš elektros energijos kainomis ir skirstymo sistemos operatoriaus AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ pateikiamais likutinio grafiko (netolygumo) koeficientais, kartu atsakovui pateikdama, anot ieškovės, minėtą nuostatą įtvirtinančią šalių sutartį. Taigi, įvertinus visas nurodytas aplinkybes byloje pateiktų įrodymų kontekste, laikytina, kad aptariamu atveju verslininkas (ieškovė) tinkamai neįvykdė reikalavimo suteikti vartotojui CK 6.228⁷ straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą informaciją apie papildomus mokesčius ar kitas išlaidas, todėl atitinkamai vartotojas (atsakovas) neprivalo mokėti šių mokesčių ar išlaidų, taigi ir bendra jo suvartotos elektros energijos kaina turi būti perskaičiuota pagal atsakovo byloje pateiktus duomenis apie Sutarties sąlygą dėl elektros energijos kainos nustatymo, ko, kaip minėta, ieškovė byloje nepaneigė. Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinėje instancijoje nesant galimybės apskaičiuoti atsakovo įsiskolinimo ieškovei sumos taikant elektros energijos kainą, lygią ataskaitinio laikotarpio „Nord Pool“ elektros biržos Lietuvos kainos zonos vidutinei kainai, yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžiamoje dalyje, kurioje ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai, ir perduoti bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tuo pačiu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atitinkamus paskaičiavimus dėl atsakovui suteiktos ir neapmokėtos elektros energijos kainos ir susidariusios skolos už ginčo laikotarpį turi pateikti ieškovė, kaip elektros energijos tiekėja ir verslininkė, o ne atsakovas (vartotojas).

23. Atsižvelgiant į apeliacijos objektą (šios nutarties 15 punktas), teisėjų kolegija dėl skundžiamo sprendimo dalyje dėl priešieškinio reikalavimų netenkinimo, nepasisako. Be to, atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis), teisėjų kolegija nevertina bei nepasisako ir dėl apelianto skunde pateikto prašymo leisti mokėti mokestį už suteiktas paslaugas tiesiogiai paslaugas suteikusiam operatoriui ESO.

24. Nors šioje proceso stadijoje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas nėra aktualus, nes byla dalyje grąžinama nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija be kita ko pažymi, kad neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų mažinimo. Šiuo aspektu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad teismo posėdžiai byloje buvo atidėti, teismui siekiant išsiaiškinti visas ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, įpareigojant šalis pateikti papildomus įrodymus, ir pan. O apelianto argumentai apie jo kritiškai vertinamą ieškovės atstovo elgesį (atstovaujant ieškovę teisme) nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, ar atitinkamai pagrindo patirtų išlaidų mažinimui, kartu atkreipiant dėmesį, kad ieškovės nurodytos išlaidos ne tik neviršija, bet ir yra ženkliai mažesnės nei nurodytos Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

25. Remiantis išdėstytais argumentais, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl ieškinio patenkinimo panaikinamas ir byla šioje dalyje perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

26. Atsižvelgiant į tai, kad galutinis sprendimas byloje nėra priimtas, skundžiamas teismo sprendimas minėtoje dalyje yra panaikintas ir byla toje dalyje grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje dėl šalių bylinėjimosi išlaidų nepasisako ir palieka šį klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui, priimant galutinį procesinį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo A. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimą dalyje dėl ieškinio patenkinimo panaikinti ir bylą šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Donata KravčenkienėKristina LysionokRenata Volodko