Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eligijus Gladutis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs I. K. atstovo advokato G. Č. skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2014-10-09 nutarimo, kuriuo I. K. už Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, paskirta administracinė nuobauda – 100 Lt bauda ir už ATPK 130 str. 1 d. paskirta administracinė nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams; vadovaujantis ATPK 33 str. I. K. galutinai nubausta 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Biržų rajono apylinkės teismo 2014-10-09 nutarimu I. K. už ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, paskirta administracinė nuobauda – 100 Lt bauda ir už ATPK 130 str. 1 d. paskirta administracinė nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams; vadovaujantis ATPK 33 str. I. K. galutinai nubausta 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Skundžiamu teismo nutarimu nustatyta, kad 2014-09-20 10.11 val. Biržų mieste, J. J. aikštėje, automobilių stovėjimo aikštelėje I. K., vairuodama automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga kliudė stovėjusį automobilį „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, šiais savo veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 107, 133, 119, 231.1, 232 punktų reikalavimus.

Taip pat skunde teigiama, kad teismas nekėlė paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimo bei neatsižvelgė į tai, ar paskirta nuobauda yra proporcinga padarytam teisės pažeidimui. Advokato manymu, atsižvelgus į teismų praktiką, I. K. paskirta akivaizdžiai per griežta nuobauda, kadangi įvykio metu nukentėjusiojo automobilis apgadintas nežymiai, padaryta žala nedidelė ir šiuo metu yra atlyginta, ji pripažino savo kaltę dėl kito automobilio apgadinimo. Pažymi, kad I. K. darbdavio charakterizuojama tik teigiamai, kaip turinti stiprų pareigos ir atsakomybės jausmą, sąžininga, kas rodo, jog ji nėra linkusi pažeidinėti elgesio ar teisės normų, elgtis piktavališkai. Pats faktas, kad I. K. dirba mokymo įstaigoje, suponuoja prielaidą, kad ji atitinka aukštesnius nei vidutinius elgesio standartus, nes asmuo, kuris dirba mokykloje turi būti pavyzdžiu mokiniams, su kuriais tenka tiesiogiai bendrauti. Advokatas mano, kad teismas skirdamas ginčijamą nuobaudą už ATPK 130 str. 1 d. pažeidimą nevertino, kaip toks sprendimas paveiks pareiškėjos turtinę ir socialinę padėtį, t.y. neatsižvelgė į individualias bylos aplinkybes. Teismas neįvertino aplinkybės, jog I. K. gyvena apie 9 kilometrus nuo darbo vietos nutolusiame (duomenys neskelbtini), ir iki darbo vietos gali nuvažiuoti tik automobiliu. Taip pat ji augina du mažamečius vaikus. I. K. sutuoktinis dirba seniūnu ir dėl savo darbo pobūdžio dažnai turi išvykti, todėl iki šiol atsakomybė dėl vaikų nuvežimo iki mokymosi įstaigos beveik be išimties tekdavo I. K.. Todėl I. K. turint prievolę sumokėti paskirtą baudą ir netekus teisės vairuoti transporto priemonę žymiai pablogėtų jos galimybės ne tik nuvykti iki darbo vietos, tačiau ir pasirūpinti savo šeimos bei ypatingai mažamečių vaikų poreikiais, nes iš jų būtų atimti šeimos išlaikymui reikalingos ir reikšmingą dalį sudarančios piniginės lėšos bei ypatingai pablogėtų vaikų pavėžėjimo iki mokymosi įstaigos ir atgal iki namų galimybės, taip pat bus sutrikdytas jos sutuoktinio darbas. I. K. mano, jog jai taikytinos ATPK 30¹ str. nuostatos ir už pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymą neturėtų būti skiriama bauda ir neatimta teisė vairuoti transporto priemones. Teigia, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas jai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, nes visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas dalinai.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje administracinė atsakomybė numatyta asmeniui už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), o ATPK 130 straipsnio 1 dalyje – už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis (kasacinės nutartys Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013).

Byloje nustatyta, kad I. K. 2014-09-20 10.11 val. Biržų mieste, J. J. aikštėje, automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodama automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga kliudė stovėjusį automobilį „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą I. K. nubausta 100 Lt bauda. To, kad ji pagrįstai nubausta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, I. K. neginčija.

I. K. advokatas skunde teigia, kad jo atstovaujamoji I. K. nepagrįstai nubausta pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nes administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos jai taikyta teismui netinkamai įvertinus įrodymus ir padarius nepagrįstas išvadas, jog ji tai padarė tyčia. Skundu neneigiama, kad I. K. eismo įvykio metu apgadino kitą automobilį, bet nurodoma, jog išvažiuodama iš įvykio vietos ji to nesuprato, kad vairuodama automobilį kliudė ir apgadino aikštelėje stovėjusį nukentėjusiojo automobilį. Tokie argumentai atmestini, jais remiantis naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir bylą nutraukti konstatuojant, kad nubaustosios veikoje nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties, t. y. subjektyviojo požymio – tyčios, skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo.

Byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių I. K. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir I. K. pagal ATPK 130 str. 1 d. kalta pripažino pagrįstai.

Iš byloje esančios eismo įvykio vietos schemos ir fotolentelių (8-12 b.l.), policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų (6-7 b.l.) matyti, kad šio eismo įvykio metu automobiliams buvo padaryti pastebimi apgadinimai – apgadintas automobilio „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis ir sulankstyta valstybinių numerių lentelė, subraižytas automobilio „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinis kairės pusės bamperis. Automobilių apgadinimų pobūdis rodo, jog toks automobilių kontaktas vairuotojui akivaizdžiai buvo juntamas. Be to, iš byloje esančio įvykį mačiusios L. B. paaiškinimo matyti, kad automobilis „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į automobilį „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė du kartus – pirmą kartą silpniau, antrą kartą stipriau, po ko iš įvykio vietos nesustojęs išvažiavo. Šios aplinkybės, įskaitant ir I. K. nuvažiavimą po kontakto nesustojus rodo, jog pažeidėja iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, nors vykdydama įstatymo reikalavimus tokiu atveju ji turėjo išlipti ir įsitikinti, kokie padariniai kilo, ir laukti automobilio savininko ar pranešti apie įvykį policijai, ko nepadarė.

Taigi ATPK 130 straipsnio 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis I. K. veiksmuose įrodyta, nėra jokių abejonių, kad ji ginčijamame nutarime nurodytomis aplinkybėmis padarė šį nusižengimą.

Nors I. K. paskirtos minimalios ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytos nuobaudos – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, tačiau pažeidėjos advokatas apeliaciniame skunde teigia, kad I. K. yra nubausta per griežtai. Įvertinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką panašiose bylose, skundą nagrinėjantis teismas su tuo sutinka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, jog teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos, taikant ATPK 30¹ str. nuostatas (kasacinės nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-29-2013 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyti I. K. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jos sukeltas eismo įvykis, atsižvelgiant į padarinius (apgadintas automobilio priekinis bamperis ir valstybinių numerių lentelė), iš esmės yra vertintinas kaip mažareikšmis, o I. K. veika mažiau pavojinga. Iš bylos matyti, kad I. K. netrukdė policijai išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir jos padarytus KET pažeidimus. Ji tą pačią įvykio dieną, t. y., 2014-09-20 davė paaiškinimus Biržų policijos darbuotojams, neneigė eismo įvykio metu savo automobiliu kliudžiusi administraciniame kaltinime nurodytą automobilį ir jį apgadinusi, nuoširdžiai dėl to gailisi (b.l. 12-13). Jos automobilis buvo draustas transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu ir žala nukentėjusiajam atlyginta (b.l. 36). Bylos duomenimis I. K. veiksmuose nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. I. K. inkriminuojamo nusižengimo metu administracine tvarka bausta nebuvo ir galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, neteista. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, I. K. turi du mažamečius vaikus (naudojimasis automobiliu jai reikalingas, nes ji juos veža į vaikų darželį ir mokyklą), gyvena kaime, dirba nuo gyvenamosios vietos gerokai nutolusioje vietoje, charakterizuojama teigiamai.

Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgdamas į teismų praktiką panašiose bylose (Nr. 2AT-29-2013, 2AT-10-2014, 2AT-54-2014), skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog teismo paskirta minimali nuobauda – 3000 Lt bauda kartu su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam trejų metų terminui – negalėtų būti vertinama kaip teisingas ir proporcingas padaryto teisės pažeidimo pavojingumui nubaudimas. ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Todėl atsižvelgus į byloje nustatytą situaciją, kilusius padarinius, aptartus pažeidėjos asmenybę apibūdinančius duomenis, skiriant nuobaudą pagal ATPK 130 str. 1 d. taikytinas ATPK 30¹ str. ir baudos dydis mažintinas, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimas naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 6 p., teismas,

NUTARIA:

Vadovaujantis ATPK 30¹ str. 1 d., pagal ATPK 130 str. 1 d. I. K. paskirtą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams panaikinti, o paskirtą 3000 Lt baudą sumažinti iki 2000 litų.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi šią nuobaudą subendrinus su nuobauda, paskirta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, I. K. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 2000 Lt baudą.

Ši nutartis neskundžiama.