Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo ir nuteistosios L. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį – 300 bazinio bausmės dydžio (toliau – BBD) (39 000 Lt) bauda;

- pagal 24 straipsnio 5 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį – 100 BBD bauda (13 000 Lt).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. K. paskirta subendrinta galutinė bausmė – 300 BBD (39 000 Lt) bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu ir BK 66 straipsniu, R. K. į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011 m. lapkričio 23 d. iki 2011 m. gruodžio 2 d. ir R. K. paskirta subendrinta galutinė bausmė – 280 BBD (36 400 Lt) bauda.

- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 225 straipsnio 2 dalį – 200 BBD (26 000 Lt) bauda;

- pagal 300 straipsnio 1 dalį – 100 BBD (13 000 Lt) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir L. K. paskirta subendrinta galutinė bausmė – 200 BBD (26 000 Lt) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautojas ir dirbdamas uždaros akcinės bendrovės (toliau – UAB) „A“ direktoriumi, Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1019-230/2009 bankrutuojančios UAB „B“ bankroto administratoriumi paskyrus UAB „A“ bei 2009 m. lapkričio 16 d. UAB „A“ įgaliojimu R. K. įgaliojus atstovauti UAB „A“, vykdydamas bankrutuojančios UAB „B“ bankroto procedūras, 2011 m. lapkričio mėnesio pradžioje, tiksliai tyrimo nenustatytomis dienomis, tačiau ne mažiau kaip trijų susitikimų metu, savo darbo vietoje, (duomenys neskelbtini) Kaune, tiesiogiai pareikalavo savo naudai iš P. K. bei L. D. kyšio – 30 000 Lt už neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad R. K. atsistatydintų iš administruojamos bankrutuojančios UAB „B“ bankroto administratoriaus pareigų, panaikindamas sau 2009 m. lapkričio 16 d. išduotą įgaliojimą, o UAB „A“ fiktyviai, t. y. sudarius tariamą darbo sutartį, įdarbintų kitą asmenį, turintį teisę teikti bankroto administratoriaus paslaugas ir įgaliotų administruoti bankrutuojančią UAB „B“.

R. K. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2011 m. lapkričio 18 d. apie 10 val., susitikimo metu prekybos centre „Maxima“, esančiame Savanorių pr. 255, Kaune, tiesiogiai pareikalavo savo naudai iš P. K. ir L. D. kyšio – 25 000 Lt už neteisėtą veikimą vykdant savo įgaliojimus, t. y. už tai, kad atsistatydintų iš administruojamos bankrutuojančios UAB „B“ bankroto administratoriaus pareigų, panaikindamas sau 2009 m. lapkričio 16 d. išduotą įgaliojimą, o UAB „A“ fiktyviai, t. y. sudarius tariamą darbo sutartį, įdarbintų E. R., turintį teisę teikti bankroto administratoriaus paslaugas trims mėnesiams, o pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas už E. R., t. y. 1 000 Lt, L. D. ir P. K. turės šiuos pinigus tiesiogiai paduoti R. K..

R. K. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 18 d. iki 2011 m. lapkričio 23 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, sukurstė L. K. pagaminti netikrus dokumentus, t. y. žinodamas, kad L. D. jokių jos (L. K.) kaip advokato padėjėjos, teisinių paslaugų nepageidauja ir nėra išreiškęs laisvos valios dėl tokio sandorio sudarymo, palenkė ją parengti ir atspausdinti fiktyvią teisinių paslaugų sutartį su L. D. bei sąskaitą už teisines paslaugas, kurioje įrašytų R. K. reikalaujamo kyšio dydžio sumą, t. y. tokiu būdu užmaskuotų R. K. reikalaujamo kyšio priėmimą. Taip pat, R. K. susitarė su L. K., kad atvykus L. D. ir P. K. į Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbtini) patalpas, padės jam priimti kyšį, t. y. iš jų tiesiogiai priims atvežtus pinigus bei L. D. duos pasirašyti fiktyvius, jos pagamintus žinomai netikrus dokumentus, t. y. teisinių paslaugų sutartį ir sąskaitą už teisines paslaugas su joje nurodyta 26 500 Lt suma.

R. K. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2011 m. lapkričio 23 d. apie 10 val., būdamas UAB „A“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) Kaune, susitikimo su L. D. metu pasakė, kad jau yra parengęs visus reikiamus dokumentus dėl jo atsistatydinimo iš bankrutuojančios UAB „B“ administratoriaus pareigų bei E. R. fiktyvaus įdarbinimo UAB „A“ ir paskyrimo administruoti bankrutuojančią UAB „B“ bei nurodė, kad jo reikalaujamą kyšį, t. y. 25 000 Lt bei 1 000 Lt, skirtų E. R. pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokoms padengti, L. D. turės duoti R. K. nurodytam asmeniui Kauno miesto Centro rajone.

R. K. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2011 m. lapkričio 23 d. apie 14 val. 30 min., UAB „A“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Kaune, nurodė L. D. nedelsiant nuvežti reikalaujamą kyšį ir perduoti sutuoktinei L. K., buvusiai VšĮ (duomenys neskelbtini) Kaune.

R. K. tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir žinodamas, kad L. K. jo sukurstyta 2011 m. lapkričio 23 d. pagamino netikrus dokumentus, VšĮ (duomenys neskelbtini) Kaune, t. y. pagamino 2011 m. lapkričio 23 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 017 ir 2011 m. lapkričio 9 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 052, telefoninio pokalbio metu apie 15 val. 50 min., nurodė L. K. priimti iš P. K. kyšį – 25 000 Lt bei 1 000 Lt, skirtų E. R. pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokoms padengti. L. K. 2011 m. lapkričio 23 d. apie 15 val. 50 min., VšĮ (duomenys neskelbtini) Kaune, vykdydama susitarimą su R. K., tiesiogiai iš P. K. priėmė kyšį – 25 000 Lt ir 1 000 Lt, skirtų E. R. pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokoms padengti.

Tokiu būdu, R. K. per L. K., savo naudai už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, priėmė kyšį, t. y. 25 000 Lt bei 1 000 Lt, skirtų E. R. pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokoms padengti.

Šiais veiksmais R. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 2 dalyje, BK 24 straipsnio 5 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje.

L. K. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad būdama advokato padėjėja, laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 18 d. iki 2011 m. lapkričio 23 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, sukurstyta valstybės tarnautojo R. K., dirbančio UAB „A“ direktoriumi, Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1019-230/2009 bankrutuojančios UAB „B“ bankroto administratoriumi paskyrus UAB „A“ bei 2009 m. lapkričio 16 d. UAB „A“ įgaliojimu įgaliojus jį atstovauti UAB „A“, vykdant bankrutuojančios UAB „B“ bankroto procedūras, pažadėjo pagaminti netikrus dokumentus, t. y. teisinių paslaugų sutartį ir sąskaitą už teisines paslaugas, kad užmaskuotų R. K. reikalaujamo kyšio, t. y. 25 000 Lt bei 1 000 Lt, skirtų E. R. pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokoms padengti, priėmimą.

L. K. tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2011 m. lapkričio 23 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) Kaune, žinodama, kad L. D. jokių jos teisinių paslaugų nepageidauja ir nėra išreiškęs laisvos valios dėl tokio sandorio sudarymo, parengė bei atspausdino 2011 m. lapkričio 23 d. fiktyvią teisinių paslaugų sutartį Nr. 017 ir 2011 m. lapkričio 9 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 052, taip pagamino šiuos netikrus dokumentus.

L. K. tęsdama savo nusikalstamą veiką, VšĮ (duomenys neskelbtini), Kaune, apie 15 val. 50 min. telefoninio pokalbio metu gavusi R. K. nurodymą priimti kyšį iš P. K., tiesiogiai, R. K. naudai iš P. K. priėmė kyšį, t. y. 25 000 Lt bei 1 000 Lt, skirtų E. R. pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokoms padengti, bei L. D. pateikė pasirašyti pagamintus žinomai netikrus dokumentus, t. y. teisinių paslaugų sutartį Nr. 017 ir 2011 m. lapkričio 9 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 052, kad užmaskuotų R. K. reikalaujamo kyšio priėmimą.

Šiais veiksmais L. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 225 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Nuteistojo R. K. gynėjo, nuteistosios L. K. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies. Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nuosprendis keistinas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių bei netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1, 3 punktai). Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir, remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kvalifikuodamas R. K. ir L. K. nusikalstamą veiką pagal BK 225 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Remiantis baudžiamosios teisės teorija ir teismų praktika, baudžiamojoje byloje turi būti nustatyta kaltininko padarytos veikos atitiktis Baudžiamojo kodekso Specialiojoje dalyje numatytai atitinkamos nusikalstamos veikos sudėčiai, taigi turi būti nustatomi ir įrodomi nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, nurodyti baudžiamajame įstatyme.

Teisėjų kolegijos nuomone, baudžiamojo byloje nėra duomenų, kad atšaukdamas savo įgaliojimus vykdyti UAB „B“ bankroto administravimo procedūras, priimdamas į UAB „A“ kitą fizinį asmenį, turintį teisę teikti bankroto administravimo paslaugas ir įgaliodamas jį administruoti bankrutuojančią UAB „B“, R. K. veikė neteisėtai. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartimi, atstatydinus UAB „C“ iš bankrutuojančios UAB „B“ bankroto administratoriaus pareigų, bankrutuojančios UAB „B“ bankroto administratoriumi paskirta UAB „A“ (t. 1, 144 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (2001 m. kovo 20 d. Nr. IX-216) 11 straipsnio nuostatas, įmonės bankroto administratorius – tai teismo paskirtas fizinis arba juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas. Kai bankroto administratoriumi paskiriamas juridinis asmuo, konkretus jo darbuotojas įgaliojamas administruoti bankrutuojančią įmonę. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatas ir teismų praktiką, kai bankroto administratorius – juridinis asmuo, jame paprastai dirba keletas teisę administruoti bankrutuojančią įmonę turinčių darbuotojų, todėl, prireikus, keli jų gali būti įgaliojami administruoti įmonę (kai reikalingos didesnės laiko ir žmogiškųjų išteklių sąnaudos), o vienam iš jų nebegalint administruoti bankrutuojančios įmonės, tą toliau daro kiti paskirto juridinio asmens darbuotojai ir taip užtikrinamas bankrutuojančios įmonės bankroto proceso nepertraukiamas administravimas, nekeičiant teismo paskirto bankroto administratoriaus (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1629/2013).

Nagrinėjamoje byloje bankrutuojančios UAB „B“ bankroto administratoriumi paskirtas juridinis asmuo – UAB „A“, kuris nuo 2009 m. birželio 8 d. turėjo teisę teikti bankroto administravimo paslaugas. 2009 m. lapkričio 16 d. įgaliojimu UAB „A“ įgaliotu asmeniu bankroto procedūroms vykdyti paskirtas R. K., kuris nuo 2009 m. gegužės 25 d. įrašytas į asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašą (t. 1, 5-6, 24 b. l.). Būdamas bankroto administratoriaus – UAB „A“ įgaliotu asmeniu bankroto procedūroms vykdyti, jis turėjo teisę atšaukti savo įgaliojimus vykdyti UAB „B“ bankroto administravimo procedūras. Tuo pačiu, būdamas ir UAB „A“ direktoriumi, R. K. turėjo teisę priimti į UAB „A“ naują darbuotoją, turintį teisę teikti bankroto administravimo paslaugas ir įgalioti jį toliau administruoti bankrutuojančią įmonę – UAB „B“. Iš byloje esančio daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolų bei jų priedų matyti, kad 2011 m. lapkričio 24 d. UAB „A“ direktoriaus (R. K.) įsakymu Nr. 24112011 R. K. atšauktas iš įgalioto asmens pareigų UAB „B“ bankroto byloje ir įgaliotu asmeniu paskirtas E. R.. Tos pačios dienos įgaliojimu E. R. įgaliotas atstovauti bankroto administratorių UAB „A“ vykdant UAB „B“ bankroto procedūras, atstovauti šiai įmonei visose bylose ir atlikti visus kitus teisėtus veiksmus atstovaujančios įmonės vardu (t. 1, 21-26 b. l.). Tokiu būdu teismo paskirtas bankroto administratorius – juridinis asmuo UAB „A“ nepasikeitė, o tik buvo įgaliotas kitas fizinis asmuo administruoti bankrutuojančią įmonę. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad naujas fizinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, t. y. E. R. į UAB „A“ buvo priimtas dirbti fiktyviai. Priešingai, iš byloje esančių paties R. K., liudytojų P. K. ir L. D. parodymų, E. R. parodymų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, slapto sekimo, dokumentų pateikimo protokolų, 2011 m. lapkričio 30 d. pranešimo matyti, kad E. R. buvo ketinama įdarbinti oficialiai trijų mėnesių laikotarpiui, o 2011 m. lapkričio 24 d. įsakymu jis įgaliotas administruoti bankrutuojančią UAB „B“ ir pasirašyta darbo sutartis. Tai, kad naujai įgaliotas fizinis asmuo – E. R. turėjo teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, matyti iš viešai skelbiamų duomenų, t. y. kad jis (E. R.) nuo 2006 m. lapkričio 13 d. įtrauktas į asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašą (http://www.bankrotodep.lt). Tokiu būdu pagrįstas R. K. gynėjo skundo argumentas, kad E. R. įdarbinimas UAB „A“ nėra neteisėtas. Atšaukdamas savo įgaliojimus vykdyti UAB „B“ bankroto administravimo procedūras, priimdamas į UAB „A“ kitą fizinį asmenį, turintį teisę teikti bankroto administravimo paslaugas ir įgaliodamas jį administruoti bankrutuojančią UAB „B“, R. K. nepažeidė nei Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo, nei Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo, nei Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatų.

BK 225 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, kuris savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėmė, pažadėjo ar susitarė priimti kyšį, reikalavo ar provokavo jį duoti už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Kyšio priėmimas, pažadėjimas ar susitarimas priimti kyšį, reikalavimas ar provokavimas jį duoti paprastai siejamas su konkrečių kaltininko tarnybinių veiksmų atlikimu ar neatlikimu. Kyšis paprastai imamas už veiksmus, kuriuos asmuo galėjo atlikti dėl savo tarnybinės padėties, ir pirmiausia tai yra veiksmai, kurie siejasi su pareigūno ar tarnautojo darbo pobūdžiu, ar funkcijomis ir kuriuos atlikti jis yra kompetentingas. Kyšis duodamas už teisėtą veikimą ar neveikimą tada, kai kyšis pasiūlomas, pažadamas arba duodamas už tokius valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmus (ar neveikimą), kuriuos jis gali ir privalo atlikti (arba neveikti) vykdydamas įgaliojimus. Taigi, R. K. galėjo atšaukti savo įgaliojimus administruoti bankrutuojančią UAB „B“, priimti į teismo bankroto administratoriumi paskirtą UAB „A“ E. R. ir įgalioti jį atstovauti bankroto administratorių UAB „A“ vykdant UAB „B“ bankroto procedūras. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad taip elgdamasis R. K. veikė teisėtai, tačiau už tokį savo teisėtą veikimą jis netesėtai reikalavo iš UAB „B“ kreditorių P. K. ir L. D. 30 000 dydžio kyšio, todėl jo nusikalstama veika turi būti perkvalifikuojama iš BK 225 straipsnio 2 dalies į BK 225 straipsnio 1 dalį.

Priešingai, negu teigiama R. K. gynėjo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teisingai nurodyta, kad bylos įrodymais nustatyta, jog savo naudai reikalaudamas 30 000 Lt iš P. K. ir L. D., R. K. kyšininkavo. Kaip matyti iš paties nuteistojo parodymų, jis neigia reikalavęs kyšio iš P. K. ir L. D.. R. K. tvirtina, kad kilus nesutarimams tarp jo, kaip UAB „B“ bankroto administratoriaus ir šios įmonės kreditorių – P. K. ir L. D., pastarieji reikalavo pakeisti fizinį asmenį, kuris galėtų atstovauti UAB „A“ administruojant bankrutuojančią įmonę. R. K. pripažino, kad už savo įgaliojimo administruoti bankrutuojančią UAB „B“ atšaukimą jis pareikalavo L. D. sumokėti 30 000 Lt, tokiu būdu kompensuojant už atliktą darbą, jam vykdant UAB „B“ bankroto administravimą. Tokių R. K. teiginių nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Kaip matyti iš liudytojų L. D. ir P. K. parodymų teisiamajame posėdyje ir jo metu perskaitytų jų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jie buvo nepatenkinti, kaip R. K. vykdė su UAB „B“ bankroto administravimu susijusias procedūras. L. D. ir P. K. būdami įmonės kreditoriais, tikėjosi jų interesams palankaus bankroto administratoriaus veikimo, o besikalbant su R. K. paaiškėjo, kad šis už 30 000 Lt atlygį sutiktų atsisakyti UAB „A“ įgaliojimo administruoti bankrutuojančią UAB „B“, o jie galėtų pasiūlyti kitą asmenį, turintį teisę teikti bankroto administravimo paslaugas. Taigi, neginčytinai nustatyta, kad tarp R. K., kaip asmens, įgalioto vykdyti UAB „B“ bankroto administravimą ir šios įmonės kreditorių kilo nesutarimai, dėl ko buvo siekiama pakeisti asmenį, atstovaujantį bankroto administratorių – UAB „A“. Veikos kvalifikavimui nėra svarbu, kieno – R. K. ar įmonės kreditorių iniciatyva buvo siekiami šie pasikeitimai. Taip pat nekyla ginčo ir dėl to, kad R. K. prašė kreditorių sumokėti 30 000 Lt atlygį. Kaip jau minėta aukščiau, nuteistasis R. K. tvirtina, kad tokiu būdu siekė gauti atlygį už darbą, atliktą administruojant UAB „B“.

Iš byloje esančių sekimo protokoluose užfiksuotų pokalbių tarp R. K. ir L. D., R. K., L. D. ir E. R., L. D., P. K. ir L. K. išklotinių matyti, kad jų metu aptariamos bankroto administratoriaus įgalioto asmens pasikeitimo, t. y. E. R. įdarbinimo į UAB „A“ bei R. K. pasitraukimo sąlygos (t. 1, 32-34, 38-41, 42-49 b. l.). Iš pokalbių turinio apie piniginį atlygį R. K. matyti, kad pastarojo nurodyta suma siejama tik su R. K. įgaliojimų administruoti įmonės bankroto procedūras atšaukimu ir naujo asmens paskyrimu. Pokalbiuose iš viso nekalbama apie atsiskaitymą su R. K. už darbus, jų apimtis, piniginį įvertinimą. Be to, nuo 2009 m. lapkričio mėnesio veikdamas kaip UAB „B“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo, R. K. žinojo, kad įmonės kreditorių pakartotinio susirinkimo 2011 m. balandžio 14 d. protokolu patvirtinta 30 000 Lt dydžio administravimo išlaidų sąmata, tame tarpe užmokestis administratoriui bei administravimo išlaidos (t. 1, 140-143 b. l.). Todėl reikalaudamas iš L. D. ir P. K. perduoti jam (R. K.) 25 000 Lt dydžio sumą (jau anksčiau gavus kitus 5 000 Lt), ne įstatymų nustatyta tvarka, dar nesibaigus UAB „B“ bankroto procedūrai, R. K. siekė naudos ne paskirtam bankroto administratoriui (UAB „A“), o asmeniškai sau.

Tai, kad R. K. reikalavo kyšio už savo pasitraukimą iš bankroto administratoriaus įgalioto asmens pareigų, o ne atlygio už atliktą darbą, patvirtina ir pinigų perdavimo aplinkybės. Iš nuteistojo R. K., liudytojų L. D. ir P. K. parodymų, sekimo protokoluose užfiksuotų pokalbių išklotinių matyti, kad buvo tariamasi pinigus perduoti grynaisiais asmeniškai R. K., o ne oficialiai kreditorių vardu pervesti į teismo paskirto bankroto administratoriaus UAB „A“ sąskaitą. Tuo pačiu metu R. K., L. D. ir P. K. tariasi dėl pinigų ir mainais už juos dokumentų, patvirtinančių R. K. įgaliojimo atšaukimą ir E. R. paskyrimą, perdavimo procedūros. Iš L. D. pasisakymų matyti, kad R. K. reikalaujamus pinigus jis surinks nuo savęs ir P. K., o ne nuo visų įmonės kreditorių. Savo ruožtu R. K. kalba apie pinigų „įforminimą“, nurodo L. D., kur nuvežti pinigus ir pasirašyti. Iš byloje esančio sekimo protokole užfiksuoto pokalbio tarp L. D., P. K. ir L. K. išklotinės matyti, kad nors L. D. iš karto nesuprato, kaip bus „įforminti“ jo ir P. K. perduodami pinigai, tačiau R. K. buvo nurodęs savo sutuoktinei L. K., kaip advokato padėjėjai, surašyti perduodamai sumai sąskaitą ir ją patvirtinančią teisinių paslaugų sutartį. Liudytojų L. D. ir P. K. parodymai bei sekimo protokole užfiksuoti pokalbiai rodo, kad dėl jokių teisinių paslaugų jie su L. K. nesitarė ir neketino to daryti, jie atvyko perduoti pinigus R. K. mainais už dokumentus apie bankroto administratoriaus įgalioto asmens pakeitimą. Tai patvirtina ir sekimo protokole užfiksuoti duomenys, kad pinigus P. K. L. K. perdavė tuo metu, kai L. D. nuėjo iki R. K. automobilio paimti dokumentus (t. 1, 42-45 b. l.).

Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. K. veikė tiesiogine tyčia, t. y. jis žinojo, kad yra valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, turintis įstatymų numatytus įgaliojimus ir pareigas, suvokė, kad savo naudai reikalauja neteisėto atlygio iš L. D. ir P. K. už savo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, ir netiesiogiai, per L. K., juos priėmė.

Priešingai negu teigiama R. K. gynėjo apeliaciniame skunde, nuosprendžiu R. K. pagrįstai nuteistas ir už L. K. sukurstymą pagaminti netikrus dokumentus pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Kaip jau minėta, iš liudytojų L. D. ir P. K., iš dalies – paties nuteistojo R. K. parodymų, slapto sekimo protokoluose užfiksuotų jų pokalbių matyti, kad R. K. siekė teisiškai „įforminti“ iš L. D. ir P. K. reikalaujamus pinigus, ketino juos perimti ne pats, o nurodė, kad reikės nuvežti juos L. K. ir tokiu būdu viską sutvarkyti. Taip pat iš pokalbių matyti, kad jis pats ketina privažiuoti ir mainais už pinigus atiduoti L. D. bei P. K. reikalingus dokumentus (t. 1, 38-41 b. l.). Iš byloje esančio 2012 m. sausio 31 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos iš UAB „Omnitel“ gautos mobiliųjų ryšio telefonų Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio R. K., ir Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio L. K., išklotinės. Apžiūros metu nustatyta, kad 2011 m. lapkričio 23 d. R. K. iš savo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambino du kartus (15.58 val. ir 16 val.) į L. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, 56-57, 62, 63-64 b. l.). Taigi nuosprendyje pagrįstai konstatuota, kad pinigų perdavimo procesą R. K. kontroliavo, pats atvyko prie L. K. darbo patalpų, automobilyje derėjosi su L. D. dėl dokumentų perdavimo, perduodamos pinigų sumos, telefonu bendravo su L. K., kai kilo neaiškumų dėl perduodamos pinigų sumos. Iš L. K. slapto sekimo protokolo įrašų matyti, kad ji žinojo, dėl ko 2011 m. lapkričio 23 d. L. D. ir P. K. atvažiavo ir ką ji turi padaryti. Tai, kad tarp L. K. ir L. D. galėjo kurtis teisiniai santykiai dėl jos teikiamų teisinių paslaugų, paneigia liudytojo L. D. parodymai teisiamajame posėdyje. Be to, net jei L. K. ir būtų ketinusi iš ties teikti L. D. teisines paslaugas, tai nepaneigia to, kad 2011 m. lapkričio 23 d. ji veikė R. K. nurodymu. Tai, kad L. K. neketino teikti teisinių paslaugų L. D. ir sutartyje Nr. 017 įrašė neteisingus duomenis, patvirtina ir liudytoju apklausto R. L. parodymai teisiamajame posėdyje. Iš liudytojo R. L. parodymų matyti, kad 2011 m. lapkričio 23 d. L. K. nebuvo su juo suderinusi teisinių paslaugų sutarties, jis ant sutarties nepasirašė, o be jo parašo negalėjo būti išrašyta ir sąskaita. Skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodyta, kad būtent R. K., siekdamas užmaskuoti kyšio priėmimą, sukurstė advokato padėjėją L. K. pagaminti netikrus dokumentus (teisinių paslaugų sutartį ir sąskaitą), siekiant priimti kyšį. Taip veikdamas R. K. turėjo tiesioginę tyčią sukurstyti kitą asmenį pagaminti netikrus dokumentus, įrašant į juos neteisingus duomenis. Nuteistasis suvokė, kad elgiasi neteisėtai, kad pinigus netiesiogiai gaus ne už teisinių paslaugų sutartyje numatytas L. K. teikiamas L. D. teisines paslaugas, o kaip reikalaujamą kyšį ir to siekė. Priešingai, negu pažymima skunde, L. K. parengti netikri dokumentai yra BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalykas, kadangi ji veikė kaip advokato padėjėja, turinti teisę surašyti teisinių paslaugų sutartį bei sąskaitą, o šie dokumentai buvo reikšmingi fiktyviai užmaskuoto reikalaujamo kyšio priėmimui.

Aptartų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad ir L. K. pagrįstai nuteista už netikro dokumento pagaminimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. L. K. pripažįsta atlikusi kaltinime nurodytus veiksmus, tačiau nesutinka su teisinių paslaugų sutarties Nr. 017 turinio interpretacija, t. y. už ką buvo paimti pinigai. Kaip jau minėta, remiantis liudytojų parodymais, slapto sekimo protokoluose užfiksuotais pokalbiais, apžiūros protokolu, darytina išvada, kad L. K. padėjo R. K. užmaskuotai priimti jam skirtą kyšį. Taigi, sudarydama su L. D. teisinių paslaugų sutartį ir, nepasirašius jos advokatui R. L., išrašydama sąskaitą, L. K. žinojo, kad sąskaitoje nurodytą sumą iš L. D. ji gaus ne už savo teisines paslaugas, o kaip jos sutuoktiniui R. K. skirtą užmaskuotą kyšį, suvokė, kad elgiasi priešingai teisės aktų nustatytiems reikalavimams ir to norėjo. Todėl L. K. pagrįstai pripažinta kalta ir nuteista už padėjimą R. K. priimti jo reikalaujamą kyšį iš L. D. ir P. K.. Atsižvelgiant į tai, kad R. K. nusikalstama veika perkvalifikuojama iš BK 225 straipsnio 2 dalies į 225 straipsnio 1 dalį, kaip kyšininkavimas už teisėtus veiksmus, L. K. nusikalstama veika atitinkamai kvalifikuotina pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 225 straipsnio 1 dalį.

Pagal teismų praktiką bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo R. K. nusikalstamą veiką reikalaujant kyšio – kaip vykdytojo, o pagaminant netikrą dokumentą – kaip kurstytojo. L. K. nusikalstama veika priimant kyšį, pagrįstai kvalifikuota kaip padėjėjos, o pagaminant netikrą dokumentą – kaip vykdytojos.

Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose tvirtinama, kad skundžiamas teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, BPK normų pažeidimų nepadarė. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiuo atveju teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistieji, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dėl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei atsižvelgiant į visą baudžiamosios bylos medžiagą nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Ta aplinkybė, kad bylos įrodymai buvo įvertinti ne taip, kaip pageidavo nuteistieji R. K. ir L. K. nepatvirtina baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų pažeidimų, nes teismo nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka BPK 301 straipsnio nuostatų reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teisingai konstatavo, kad įrodymai byloje surinkti teisėtais būdais bei laikantis baudžiamojo proceso įstatyme nustatytos tvarkos. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 4 dalis). Spręsdamas, ar duomenys yra gauti teisėtais būdais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams. Nepažeisdamas BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatų, teismas perskaitė liudytojų L. D. ir P. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir jais rėmėsi kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti. Priešingai, negu teigiama apeliaciniuose skunduose, liudytojų L. D. ir P. K. parodymai nėra nenuoseklūs ar prieštaringi, juose esantys netikslumai negali būti vertinami kaip esminiai neatitikimai ar prieštaravimai. Nepagrįstas L. K. apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nuosprendyje remiasi vien šių liudytojų parodymais. Teisiamajame posėdyje liudytojais taip pat buvo apklausti E. R. bei R. L.. Be to, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo atliktas įrodymų tyrimas ir liudytojais apklausti apeliantų nurodyti asmenys: L. Č., D. V., A. M.. Šie liudytojai patvirtino, kad tarp L. D. bei P. K. ir R. K., kaip administruojančios įmonės įgalioto asmens, buvo įtempti santykiai, tačiau jų parodymai nepaneigė L. D. bei P. K. parodymų apie kyšio reikalavimą. Pažymėtina, kad tarp R. K., kaip administruojančios įmonės įgalioto asmens ir liudytojų L. D. ir P. K., kaip bankrutuojančios įmonės kreditorių susiklostę įtempti santykiai ir kilę nesutarimai yra logiškai paaiškinami dėl tuo metu vykusių teismų procesų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuosprendyje remiamasi ne tik liudytojų parodymais, bet ir juos patvirtinančiais kitais rašytiniais įrodymais: slapto sekimo protokolais, apžiūros protokolais, kitais rašytiniais dokumentais.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pagrįstai vadovavosi byloje esančiais slapto sekimo protokolais. R. K. taikyta procesinė prievartos priemonė – slaptas sekimas taikytas tinkamai, laikantis BPK 160 straipsnio nuostatų. Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartimi leista slapta sekti R. K. ir jo darbo kabinetą nuo 2011 m. lapkričio 21 d. iki 2011 m. gruodžio 21 d., darant vaizdo ir garso įrašus (t. 1, 119 b. l.). R. K. slapto sekimo protokolais ir juose esančiais įrašais teismas pagrįstai vadovavosi kaip tinkamais įrodymais priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Nepagrįstas nuteistosios L. K. apeliacinio skundo argumentas, kad vykdant jos slaptą sekimą buvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininko 2011 m. lapkričio 23 d. nutarimo, atliekant slaptą R. K. sekimą, iškilo būtinybė nedelsiant slapta sekti ir galimą R. K. bendrininkę L. K., todėl nutarta slapta ją sekti, sekimo metu darant vaizdo ir garso įrašus. Nutarimo rezoliucinėje dalyje taip pat nurodyta nutarimą per tris dienas nuo jo priėmimo dienos pateikti Kauno miesto apylinkės teismo teisėjui patvirtinimui (t. 1, 120 b. l.). Kauno apygardos prokuratūros prokurorė 2011 m. lapkričio 25 d. prašymu, nepažeisdama BPK 160¹ straipsnyje 1 dalyje numatytų terminų, kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą patvirtinti 2011 m. lapkričio 23 d. nutarimu leisto atlikti slapto sekimo teisėtumą (t. 1, 121 b. l.). Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartimi prokurorės prašymas tenkintas ir patvirtintas slapto L. K. sekimo teisėtumas (t. 1, 122 b. l.). Tokia teismo nutartis priimta ir jos rezoliucinė dalis išdėstyta nepažeidžiant BPK 160¹ straipsnio 1 dalies nuostatų. Pagal šias nuostatas, neatidėliotinais atvejais procesinės prievartos priemonės gali būti taikomos prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu, tačiau per tris dienas nuo tokio nutarimo priėmimo turi būti gauta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, patvirtinanti procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumą. Taigi teismas nagrinėjamu atveju ne skyrė slaptą sekimą BPK 160 straipsnyje nustatyta tvarka, o tvirtino jau priimto nutarimo taikyti slaptą sekimą teisėtumą. Tokiu būdu 2011 m. lapkričio 23 d. nutarimas slapta sekti L. K., o sekimo metu daryti vaizdo ir garso įrašus, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartimi buvo patvirtintas.

Kaip matyti iš L. K. slapto sekimo protokolo, jame nurodyta 2011 m. lapkričio 23 d. surašymo data, t. y. slapto sekimo atlikimo diena. Tačiau protokole nurodyta, jog slaptas L. K. sekimas buvo atliktas pagal 2011 m. lapkričio 23 d. nutarimą, patvirtintą Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartimi (t. 1, b. l. 42-49). Tokiu būdu jis negalėjo būti surašytas anksčiau, negu 2011 m. lapkričio 25 d. Dėl šio pažeidimo minėtas sekimo protokolas galėtų būti pripažintas netinkamu įrodymu, jei jame užfiksuotų duomenų tikrumo nebūtų galima patikrinti kitais byloje esančiais įrodymais (BPK 20 straipsnio 4 dalis). Byloje esantys įrodymai – liudytojų L. D., P. K., taip pat ir pačių nuteistųjų R. K. bei L. K. parodymai, R. K. slapto sekimo protokolo įrašai patvirtina slapto L. K. sekimo protokole užfiksuotas pinigų perdavimo aplinkybes, todėl kolegija daro išvadą, kad 2011 m. lapkričio 23 d. L. K. slapto sekimo protokolu galima vadovautis kaip tinkamu įrodymu. Atkreiptinas ypatingas dėmesys į tai, kad nuteistoji L. K. apeliaciniame skunde sutinka su minėtu garso (vaizdo) įrašų turiniu, tačiau nesutinka su šių įrodymų gavimo teisėtumu. Apeliacinis teismas pažymi, kad įrodymai vertinami ne atskirai (selektyviai), o visumoje, kiek jie atitinka kitus įrodymus ir neprieštarauja kitoms faktinėms bylos aplinkybėms. Kokiomis aplinkybėmis ir kas darė garso (vaizdo) įrašus, šiuo atveju neturi esminės reikšmės.

Atsakant į R. K. gynėjo apeliacinio skundo argumentą dėl liudytojo L. D. ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikto garso įrašo, pažymėtina, kad iš byloje esančio 2011m. lapkričio 22 d. apžiūros protokolo įrašų matyti, kad prie 2011 m. lapkričio 21 d. liudytojo L. D. apklausos protokolo pateiktas kompaktinis diskas. Šis diskas buvo apžiūrėtas išoriškai bei pasitelkus kompiuterine įrangą atidarytas, padarant jame esančio garso įrašo suvestinę (t. 1, 13-20 b. l.). Tai, kad teisiamojo posėdžio metu liudytojas L. D. nenurodė, kokiu garso įrašymo prietaisu šis įrašas buvo padarytas, nesuteikia pagrindo abejoti šio įrašo tikrumu. Be to, kaip matyti iš bylos dokumentų, visi byloje esantys kompaktiniai diskai su garso ir vaizdo įrašais buvo apžiūrėti, juose esantys duomenys įtvirtinti baudžiamojo proceso nustatyta tvarka ir pateikti teismui (t. 1, 69 b. l.). Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo įrašų, bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos pirmininkei paklausus proceso dalyvių nuomonės dėl garso įrašų perklausymo, proceso dalyviai to daryti nepageidavo (t. 2, 126 b. l.).

Nagrinėjamoje byloje Kauno apygardos prokuratūros prokurorės 2011 m. lapkričio 21 d. prašymu buvo priimta Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartis, kuria leista P. K. ir L. D. atlikti su R. K. nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (t. 1, 90-91 b. l.). Šio neviešo pobūdžio procesinio veiksmo atlikimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja BPK 159 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, jog prokuroras, iš asmens gavęs informaciją, kad tam asmeniui siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant, gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu leisti tam asmeniui atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kad būtų įmanoma išaiškinti nusikaltimus darančius asmenis. Pagal teismų praktiką, tokių veiksmų atlikimo pagrindas yra ne pagrindas manyti, kad asmuo nusikalstamas veikas darė ir anksčiau, bet informacija, kad konkrečiam asmeniui siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant (Kasacinė nutartis Nr. 2K-113/2011). Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdyboje buvo gauta informacija, kad R. K., reikalaudamas kyšio, L. D. ir P. K. siūlo padaryti BK 227 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką. Esant šiam faktiniam pagrindui, BPK 159 straipsnyje nustatyta tvarka prokurorė kreipėsi su prašymu į ikiteisminio tyrimo teisėją, kuris nutartimi leido atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartis atitinka BPK 159 straipsnio 2 dalies reikalavimus, todėl yra teisėta. Nėra pagrindo konstatuoti, kad atlikdami teismo nutartimi sankcionuotus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, L. D. ir P. K. išprovokavo R. K. padaryti nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje provokavimas konstatuotinas tada, kai iš aplinkybių visumos galima daryti išvadą, kad atitinkama veika nebūtų buvusi padaryta be nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus atlikusių asmenų įsikišimo. Apie tai, kad dar iki leidimo taikyti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus R. K. reikalavo iš L. D. ir P. K. 30 000 Lt, patvirtina ikiteisminio tyrimo pareigūnams liudytojų pateiktas įrašo apžiūros protokole esantys duomenys, kurių neneigia ir pats R. K.. Darytina išvada, kad atliktų nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų metu gauti duomenys surinkti nepažeidžiant BPK 159 straipsnio reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas jais vadovavosi kaip tinkamais įrodymais priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Pažymėtina tai, kad nuteistieji ir jų gynėjai savaip interpretuoja nusikalstamų veiksmų padarymo faktines aplinkybes, taip pat neva provokuojančius liudytojų L. D. ir P. K. veiksmus, iš garso (vaizdo) įrašų turinio išima atskiras frazes (ar jų dalis), t. y. atsietai (selektyviai), taip iškreipia jų turinį ir pirmosios instancijos teisme nustatytas tikrąsias bylos aplinkybes.

Keičiant pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl R. K. ir L. K. nusikalstamų veikų perkvalifikavimo iš BK 225 straipsnio 2 dalies į BK 225 straipsnio 1 dalį, atitinkamai keičiamos ir pagal šį straipsnį jiems paskirtos bausmės, sumažinant paskirtų baudų dydžius. Baudų dydžiai nustatomi vadovaujantis BK 41 straipsnyje numatytais bausmės tikslais, BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei BPK 47 straipsnio 2, 3 dalies nuostatomis, o jų dydžiai diferencijuojami, atsižvelgiant į kiekvieno iš nuteistųjų asmenybę, nusikalstamų veiksmų apimtį ir pavojingumą, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą (2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcija). Nuteistiesiems R. K. ir L. K. subendrintos galutinės bausmės skiriamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu bei 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčio nuostatomis. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad šioje byloje nustatyta tęstinė kyšininkavimo veika, t. y. nuo 2011 m. lapkričio mėnesio pradžios iki 2011 m. lapkričio 23 d. tęstinės kyšininkavimo veikos laikotarpiu L. K. sukurstyta R. K. 2011 m. lapkričio 23 d. parengė bei atspausdino fiktyvią teisinių paslaugų sutartį Nr. 017 ir sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 052. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad netikrų dokumentų atspausdinimas ir pateikimas pasirašyti ­– tai neteisėtų veiksmų, už kuriuos buvo reikalaujamas ir priimtas kyšis, dalis. Todėl nekelia abejonių, kad tiek kyšio reikalavimas, tiek dokumentų suklastojimas padaryti pagal tą patį nusikalstamą sumanymą ir yra viena tęstinė veika. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad L. K. ir R. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudaro idealią sutaptį, todėl remiantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu.

BPK 47 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio dydžiais (MGL). Pagal 2008 m. liepos 15 d. „Lietuvos Respublikos minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo“ įstatymo Nr. X-1710 10 straipsnio 4 dalį „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmės dydžiui (BBD). Teisėjų kolegijos nuomone, skiriant baudą turi būti vadovaujamasi BPK normomis ir bauda skaičiuojama MGL dydžiais, o ne BBD. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. K. į bausmės laiką turi būti įskaitytas laikino suėmimo ir kardomojo kalinimo – suėmimo laikas ne dešimt dienų (kaip nurodyta Kauno apygardos teismo nuosprendyje), o tik devynios dienos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 1, 3 punktais,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, o L. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 225 straipsnio 2 dalį pakeisti:

R. K. nusikalstamą veiką iš BK 225 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir paskirti 150 MGL (19 500 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu šią bausmę ir pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu ir R. K. paskirti subendrintą bausmę – 150 MGL (19 500 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu ir BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti R. K. laikino suėmimo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką, laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 23 d. iki 2011 m. gruodžio 2 d. (devynios dienos), t. y. vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio (260 Lt) baudai ir paskirti galutinę bausmę 132 MGL (17 160 Lt) dydžio baudą;

L. K. nusikalstamą veiką iš BK 24 straipsnio 6 dalies ir BK 225 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir paskirti 110 MGL (14 300 Lt) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šią bausmę ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu ir L. K. paskirti galutinę bausmę – 110 MGL (14 300 Lt) dydžio baudą.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.