Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., a.k., (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), vairuotoju, gyvenantis Kaune, (duomenys neskelbtini), teistas : 1) 2003-07-02 pagal LR BK 181 str. 2 d. – (50 MGL) 6250 Lt bauda, 2) 2008-06-10 pagal LR BK 284 str. 1 d. galutine subendrinta bausme – 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda, 3) 2013-10-07 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d. galutine subendrinta bausmę – 40 MGL dydžio bauda ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 21 val. iki 6 val. bei uždraudžiant turėti naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus ir skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. S. 2015-04-25 17 val. 13 min. Anykščių r., (duomenys neskelbtini) dirbantiems pagal grafiką Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiajam patruliui M. E. ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniajai tyrėjai I. R., rašant administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2015-04-25 vairavo automobilį „F. T.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio padangų protektoriaus gylis neatitiko techninių reikalavimų pagal Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-07-29 įsakymo Nr. 2B-290 „Dėl techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų“, t.y. padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalyje, pareigūnams davė 15 eurų kyšį, siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus, kad pareigūnai nusižengtų savo pareigoms ir nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo.

Kaltinamasis A. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad Anykščių rajono jį sustabdė policija, automobilio padangos neatitiko reikalavimų, policininkai norėjo anuliuoti technikinę. Automobilis yra ne jo. Susijaudino, klausė ar galima baudą sumokėti vietoje. Pinigus padėjo už vairo sėdinčiam vyrui. Tikslas buvo, kad neanuliuotų ne jo mašinos technikinės apžiūros. Žinojo, kad negalima duoti kyšio. Davė kyšį. Jo tikslas buvo papirkti policijos pareigūnus, kad neanuliuotų technikinės apžiūros. Policijos pareigūnai sakė, kad bus bauda ir kad panaikins technikinę apžiūrą. Jis nuėjo pinigų. Galvojo, kad viskas bus gerai. Yra kaltas. Negerai padarė, kad davė kyšį. Iš pradžių nebuvo suplanavęs duoti kyšį. Kai pasakė, kad atims apžiūrą, tada sugalvojo duoti kyšį. Mašina ne jo. Pagalvojo, kad nebus kaip grįžti. Prašė, kad neanuliuotų technikinės apžiūros. Prašė, paskui padavė pinigus. Kai padėjo pinigus, iškvietė policijos pareigūnus.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo nusižengimas įrodytas tokiais įrodymais:

L. M. E. paaiškino, kad jis yra Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyr. patrulis. Dienos nepamena. Buvo po penkių, vakare. Dirbo kartu su vyr. tyrėja I. R. Anykščių rajone. Buvo tikrinamas baltos spalvos automobilis F. T.. Apžiūrėjus automobilio padangas, buvo nustatyta, kad jos neatitinka techninių reikalavimų, todėl buvo surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Automobilį vairavo šis asmuo. Buvo liepta praeiti iki tarnybinio automobilio. Protokolą surašinėjo jis, sėdėjo priekyje už vairo. Minėtas vyriškis stovėjo lauke. Tarnybinio automobilio vairuotojo durelės buvo atidarytos. Jis stovėjo lauke, šalia. Pradėjus rašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, paklausė, kokia bauda. Paaiškino, kad, jeigu metų bėgyje nebuvo baustas, 14 eurų baudą bus siūloma susimokėti per 10 darbo dienų, bei panaikinta techninė automobilio apžiūra, toliau transporto priemonės nebegalės vairuoti. Kaltinamasis nurodė, kad jam reikės nuvažiuoti į Kauną, sakė, kad pinigus baudai sumokės vietoje. Buvo paaiškinta, kad galimybių susimokėti vietoje nėra. Tuo tarpu jis nuėjo iki savo automobilio. Po kiek laiko grįžęs įdėjo pinigus tarp striukės ir liemenės. Pasakė, kad čia mums (policininkams), kad nieko nerašom, išsiskirstome, kad jo neskriaustume, nes jam reikia grįžti į Kauną. Buvo paklausta, ar suprato, ką padarė. Nurodė, kad suprato. Apie įvykį buvo pranešta budėtojui, iškviesta operatyvinė grupė.

Liudytoja I. R. paaiškino, kad ji yra Anykščių rajono PK Prevencijos policijos skyriaus vyr. tyrėja. Dirbo antrame ekipaže. Tikrino automobilius. Važiavo į K. M. E. nuėjo prie mašinos. Ji liko sėdėti automobilyje. Durys ir langai buvo uždaryti. Matė, kad patikrino dokumentus, apžiūrėjo automobilio padangas. Pareigūnas grįžo į automobilį, atsisėdo į savo vietą. Paklausus, kas nutiko, pasakė, kad autobusiuko, kuriuo važiavo kaltinamasis, padangos yra plikos, kad už tai turi surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolą. Paaiškino, kokia bauda, kad bauda yra 14 eurų. Kaltinamasis jiems pasakė, kad gal nerašytume, susitariame ir išsiskirstome. Ji sėdėjo mašinoje keleivio sėdynėje. Kolega sėdėjo už vairo. Kaltinamasis tai tupėjo, tai stovėjo prie atvirų vairuotojo durelių. Ji girdėjo jų pokalbį. Kaltinamasis paskui tvirtino, kad galvojo, kad tai yra bauda. Kolega tikrino jo baustumą. Jo baustumas buvo per vienuolika lapų. Ji dar pasakė, kad tiek kartų baustas ir vis dar nežino, kad policija senai baudų nebeima. Jis dar paminėjo, kad daugiau nesmukdytume jo (ta prasme, kad protokolas, dar dėl pinigų davimo iškvietėme kolegas), kad jis pasiima pinigus atgal ir skirstomės. Kai pareigūnas paminėjo, kad bauda yra 14 eurų. Jis pasakė, kad tuoj, nulėkė prie mašinos, atnešė pinigus ir užkišo kolegai už liemenės. Tada ji paklausė, ką padarė. Pasakė, kad tokių dalykų daryti negalima. Kolega iškvietė kitą ekipažą. Jis dar norėjo ištraukti, kaip kad nieko nebuvo. Žinant jo baustumo istoriją, aišku, kad suprato, jog moka ne baudą, o duoda kyšį. Turėjo žinoti, kad baudų policija senai nebeima. Kai užkišo pinigus, gailėjosi, susiėmė už galvos, atsitūpė, minėjo žodį „nesmukdykite“. Norėjo pasiimti pinigus. Kai M. E. paėmė raciją ir pranešė, kad duotas kyšis, jis bandė kyštelt ranką ir ištraukti, bet M. E. suspaudė, nebeleido ištraukti.

Iš Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus vyresniosios tyrėjos I. R. 2015-04-25 tarnybinio pranešimo dėl kyšio davimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog buvo pranešta apie tai, kad vairuotojas A. S. jai ir vyr. patruliui M. E. davė 15 eurų kyšį (b.l. 1).

Iš 2015-04-25 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – Anykščių r., (duomenys neskelbtini) dešinėje pusėje, žiūrint nuo Anykščių miesto, stovi policijos automobilis Škoda, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio vairuotojo durelės praviros. Vairuotojo sėdynėje sėdinčio pareigūno pažastyje, matomos kyšančios dvi 5 ir 10 eurų nominalo kupiūros. Kupiūros 5 eurų nominalo Nr. (duomenys neskelbtini) , 10 eurų Nr. (duomenys neskelbtini) paimamos ir įdedamos į voką (b.l. 6-8).

Iš tarnybiniame automobilyje „Š. O.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įrengto vaizdo registratoriaus įrašų, kurie buvo peržiūrėti teisiamajame posėdyje matyti, jog fragmentiškai yra užfiksuotos įvykio aplinkybės (b.l. 9).

BK 227 straipsnyje numatyta nusikalstama veika valstybės tarnybai ir vešiesiems interesams – papirkimas. Ši nusikalstama veika reiškiasi pasiūlymu, pažadu duoti kyšį arba kyšio davimu valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, arba tarpininkui, siekiant tų pačių rezultatų. Papirkimo kvalifikavimas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį yra tada, kai papirkimu siekiama neteisėto valstybės tarnautojo veikimo. Papirkimas siekiant neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikos yra tada, kai kyšis pasiūlomas, pažadamas ar duodamas už tai, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atliktų neteisėtus veiksmus (ar neteisėtai neveiktų) ir taip neteisėtai veikdamas (ar neveikdamas) patenkintų papirkėjo interesus. Kadangi BK 227 straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka atlikti bent vieną iš straipsnio dispozicijoje aprašytų alternatyvių veiksmų (Lietuvos A. T. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204/2011).

Tas, kas padarė 227 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 227 str. 4 d.). Pagal BK 227 straipsnio 4 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tada, kai esant visiems papirkimo sudėties požymiams kyšio vertė neviršija 1 MGL.

Kaltinamasis A. S. tiesiogiai davė 15 eurų kyšį įgaliojimus vykdantiems valstybės tarnautojams, siekdamas neteisėtos valstybės tarnautojų veikos vykdant įgaliojimus už tai, kad nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 1 d., kad jis 2015-04-25 vairavo automobilį „F. T.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio padangų protektoriaus gylis neatitiko techninių reikalavimų pagal Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-07-29 įsakymo Nr. 2B-290 „Dėl techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų“. Darydamas šią nusikalstamą veiką, kaltinamasis suprato, kad jo veiksmai yra neteisėti ir nusikalstami, suvokė savo nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, todėl kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 227 straipsnio 4 dalį.

Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, įvertinus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, turi pagrindo manyti, kad A. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Tokiu būdu kaltinamojo A. S. kaltė padarius vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje, pilnai įrodyta aukščiau aptartų įrodymų visuma.

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.) ir bausmės paskirtį (BK 41 str.), atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, į atsakomybę lengvinančią ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Kaltinamasis A. S. padarė tiesiogine tyčia vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą viešiesiems interesams, administracine tvarka baustas (b.l. 48-53), teistas (b.l. 29-39), dirbantis, turintis pastovią gyvenamąją vietą, susituokęs, turtinė žala nepadaryta. Skiriant bausmę kaltinamajam taip pat atsižvelgiama į tai, kad jis pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, tai yra į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į tai, jog nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, o tai pat vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad A. S. bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus sankcijoje numatytą bausmę - baudą. Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Baudos sumokėjimo terminas nustatytinas 3 mėnesiai (Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – viena 10 eurų nominalo vertės kupiūra Nr. (duomenys neskelbtini) , ir viena 5 eurų nominalo kupiūra Nr. (duomenys neskelbtini) , kurios saugomos Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kasoje (b.l. 10, 11), vadovaujantis BK 67 str. 3 d., BK 72 str. 1 d., 2 d. 3 d., nuosprendžiui įsiteisėjus nustatyta tvarka konfiskuotini.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. S. paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 21-22).

Panevėžio valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamajam A. S. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir jį bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme gynė advokatas Darius Karvelis. Iš tarnybos pateiktos pažymos matyti, kad valstybės patirtos išlaidos, teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą sudarė 26,99 eurų (b.l. 58). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra dirbantis asmuo, todėl išlaidos suteikus antrinę teisinę pagalbą pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo ((duomenys neskelbtini) str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais, 307 ir 308 straipsniais,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje ir paskirti jam 6 MGL (228 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. paskirti galutinę bausmę – 4 MGL (152 eurų) dydžio baudą.

Baudą sumokėti per tris mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801). Sumokėjus baudą, kvitą pateikti į teismo raštinę.

Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškoma priverstinai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kar­do­mąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną 10 eurų nominalo vertės kupiūrą Nr. (duomenys neskelbtini), ir vieną 5 eurų nominalo vertės kupiūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios saugomos Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kasoje, nuosprendžiui įsiteisėjus nustatyta tvarka konfiskuoti ir perduoti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą.

Priteisti iš A. S. valstybei 26,99 eurus (dvidešimt šešis eurus ir 99 centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas 188659752, bankas AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.