- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-26
- Bylos Nr.
- 2K-204/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aldona Rakauskienė (pirm.), Tomas Šeškauskas, Antanas Klimavičius (pran.)
- Nuteistasis
- J. M., T. V.
- Advokatai
- Jonas Skruzdys
- Kategorijos
- 1.2.19.3Papirkimas (BK 227 str.)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. M. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nuosprendžio.
Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu J. M. dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalyje ir 227 straipsnio 3 dalyje, padarymo išteisintas.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu Palangos miesto 2010 m. balandžio 20 d. nuosprendžio dalis, kuria J. M. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir 227 straipsnio 3 dalį išteisintas, panaikinta ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis. J. M. nuteistas pagal:
BK 227 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;
BK 227 straipsnio 3 dalį 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir J. M. paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas J. M. atidėtas dvejiems metams, įpareigojant J. M. per tuos dvejus metus be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Nusikalstamos veikos priemonė - lagaminas su stalo įrankiais - konfiskuotas.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista T. V., tačiau nuosprendis dėl jos kasacine tvarka neapskųstas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą, prašiusį kasacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjus, prašiusius kasacinį skundą patenkinti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu J. M. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2009 m. balandžio 1 d., laikotarpiu nuo 10.24 val. iki 10.37 val., būdamas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiosios specialistės T. V. darbo kabinete Palangoje, Gintaro g. 33, žinodamas, kad yra atlikęs pastato Palangoje, (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, nepateikdamas T. V. nustatyta tvarka šiam pastatui parengto bei suderinto techninio projekto ir statybos leidimo, siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus, tiesiogiai valstybės tarnautojai T. V. pasiūlė 500 Lt kyšį už tai, kad ši neteisėtai jam išduotų šio pastato nebaigtos statybos pažymą.
Be to, J. M. pagal BK 227 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad 2009 m. balandžio 21 d., laikotarpiu nuo 9.43 val. iki 9.43.36 val., būdamas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiosios specialistės T. V. darbo kabinete Palangoje, Gintaro g. 33, žinodamas, kad yra atlikęs pastato Palangoje, (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, nepateikdamas T. V. nustatyta tvarka šiam pastatui parengto ir suderinto techninio projekto ir statybos leidimo, siekdamas papirkti valstybės tarnautoją, valstybės tarnautojai T. V. davė mažesnės negu 1 MGL – 70 Lt – vertės stalo įrankių rinkinį „Scheffler“ už tai, kad ši, būdama atsakinga už statybų priežiūrą, neteisėtai jam išduotų šio pastato nebaigtos statybos pažymą.
Kasaciniu skundu nuteistasis J. M. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nuosprendį ir palikti galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria J. M. išteisintas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 227 straipsnio 2 dalyje ir 227 straipsnio 3 dalyje, padarymo.
Šalies argumentai
Skunde kasatorius teigia, kad apkaltinamasis nuosprendis yra neteisėtas, nes buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Kasatoriaus nuomone, jis baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas be kaltės, o visa teisinė situacija susiklostė tik dėl įvairių institucijų neteisėtų reikalavimų pateikti perteklinius dokumentus (naujas projektas, statybos leidimas ir t.t.), kad pastogė (palėpė) būtų įregistruota.
Be to, kasatoriaus manymu, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Pasak nuteistojo, Klaipėdos apygardos teismas apkaltinamąjį nuosprendį pagal pareikštus kaltinimus ir apeliacinio skundo motyvus pagrindė ne visais įrodymais, neanalizuodamas jų visumos. Teismas nenurodė, kodėl rėmėsi kaltinamaisiais įrodymais, o teisinančius atmetė. Nors išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos visos bylos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai.
Nuteistasis neigia apeliacinės instancijos teismo išvadą teigdamas, kad jis žinojo, jog jokia pastato rekonstrukcija nebuvo atliekama nuo namo įsigijimo dienos, nes byloje apie tai jokių įrodymų nėra ir negali būti. Teismas neįvertino teisinančių įrodymų, kuriuos nuteistasis buvo nurodęs atsiliepime į apeliacinį skundą.
Šalies argumentai
Kasatorius teigia, kad bandymas T.V. perduoti 500 Lt atliktas tik įsitikinus, jog jis privalo užsimokėti už statybos leidimą, nes kainininke buvo nurodyta 500 Lt suma. Ši aplinkybė, anot kasatoriaus, patvirtinta 2009 m. birželio 1 d. apklausos metu pridėjus kainininką, todėl suklydimas, kur reikia mokėti pinigus už teisėtus veiksmus, negali būti vertinamas kaip nusikalstama veika. Skunde nurodoma, kad visuose garso įrašuose nėra net užuominų apie kokį nors kyšį, o T. V. klaidinga reakcija pamačius pinigus buvo tik jos suklydimas, nes jokios prasmės ją papirkinėti nebuvo.
Toliau kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalyje dėl nuteisimo pagal BK 227 straipsnio 3 dalį teismo išvados prieštarauja byloje esantiems įrodymams, nes statybos leidimas buvo išduotas 2009 m. balandžio 8 d., o lagaminas su stalo įrankiais galbūt buvo pamirštas 2009 m. balandžio 21 d. Dėl to, nuteistojo teigimu, jis neturėjo jokių siekų papirkti valstybės tarnautoją.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo J. M. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį
Baudžiamojo kodekso 227 straipsnyje numatyta nusikalstama veika valstybės tarnybai ir vešiesiems interesams – papirkimas. Ši nusikalstama veika reiškiasi pasiūlymu, pažadu duoti kyšį arba kyšio davimu valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, arba tarpininkui, siekiant tų pačių rezultatų.
Papirkimo kvalifikavimas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį yra tada, kai papirkimu siekiama neteisėto valstybės tarnautojo veikimo. Papirkimas siekiant neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikos yra tada, kai kyšis pasiūlomas, pažadamas ar duodamas už tai, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atliktų neteisėtus veiksmus (ar neteisėtai neveiktų) ir taip neteisėtai veikdamas (ar neveikdamas) patenkintų papirkėjo interesus. Kadangi BK 227 straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka atlikti bent vieną iš straipsnio dispozicijoje aprašytų alternatyvių veiksmų.
Kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas iš naujo ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nuteistojo J. M. veiką pagrįstai kvalifikavo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį. Kvalifikuojant veiką pagal BK 227 straipsnio 2 dalį svarbu nustatyti neteisėtų veiksmų siekį. Teismas nustatė, kad nuteistasis valstybės tarnautojai pasiūlė atlygį už tai, kad nepateikus būtinų dokumentų: techninio pastato projekto ir statybos leidimo, atsakingas valstybės tarnautojas išduotų pastato nebaigtos statybos pažymą.
Kasatorius skunde neigia, kad jo veiksmuose yra kaltė, ir pateikia savo įvykių versiją, kad 500 Lt jis buvo priverstas duoti dėl nesusikalbėjimo ir valstybės tarnautojų neteisėtų reikalavimų. Tokia kasatoriaus versija prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Remiantis protokolų apie techninių priemonių panaudojimą atliekant slaptą sekimą duomenimis, byloje neginčijamai nustatyta, kad J. M. truko reikalingų dokumentų teisėtam nebaigtos statybos pažymos išdavimui ir kad jo apsilankymo pas T. V. tikslas buvo gauti minėtą pažymą be būtinų dokumentų pateikimo. Šiuo tikslu J. M. siūlė pinigus valstybės tarnautojai. Šį teiginį patvirtina ir nuoseklūs T. V. parodymai, kuriuose ji nurodė, kad J. M. reikėjo nebaigtos statybos pažymos ir, kad jis jai siūlęs bei padėjęs 500 Lt jos darbo kabinete, tačiau ji šių pinigų griežtai atsisakiusi. Šios nustatytos aplinkybės paneigia, kasatoriaus teiginį, kad jis 500 Lt siekė perduoti kaip teisėtą užmokestį už statybos leidimą, tačiau suklydo dėl pinigų mokėjimo vietos. Negalima aiškinti žmogaus veiksmų kaip suklydimo tada, kai net po griežto atsisakymo paimti pinigus vėl kelis kartus primygtinai siūloma juos paimti. Tokia griežta atsisakymo reakcija parodo, kad pinigai pagal kainininką, kurį nurodo kasatorius, neturėjo būti mokami tiesiogiai valstybės tarnautojui, juo labiau, kad pačiame kainininke yra nurodytas banko sąskaitos numeris, kuriuo reikalui esant pervedami pinigai už institucijų atliekamas paslaugas, o ne konkretūs valstybės tarnautojo duomenys.
Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos faktines aplinkybes, objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 227 straipsnio 3 dalį
Pagal BK 227 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tada, kai esant visiems papirkimo sudėties požymiams kyšio vertė neviršija 1 MGL. Kasatorius ginčydamas nuteisimą pagal šį straipsnį teigia, kad lagaminas su stalo įrankiais buvo atsitiktinai pamirštas, bet ne paliktas turint tikslą papirkti. Šis kasatoriaus argumentas yra paneigtas byloje nustatytomis aplinkybėmis. Tiek T. V. parodymai, tiek slapta įrašytas jos ir J. M. pokalbių turinys tik patvirtina, kad lagaminas buvo paliktas ne atsitiktinai jį pamiršus, o kaip sąmoningas atsidėkojimo ženklas. Apeliacinės instancijos teismas teisingai šią aplinkybę įvertino kaip kyšio davimo faktą. Kasatorius siekia įrodyti, kad 2009 m. balandžio 21 d. jam nebuvo reikalo duoti kyšį, nes jis jau turėjo leidimą statybai ir techninį projektą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad J. M. buvo nuteistas už tai, kad žinodamas, jog yra atlikęs pastato, esančio Palangoje, (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, nepateikdamas T. V. statybos leidimo ir techninio projekto, siekdamas papirkti valstybės tarnautoją davė jai mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį. Atsižvelgiant į tai, šioje situacijoje kvalifikuojant veiką kaip papirkimą, buvo svarbu ne tai, kad J. M. minėtų dokumentų neturėjo, o tai, kad, nepateikdamas jų valstybės tarnautojui, siekė gauti nebaigtos statybos pažymą.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo įrodymų vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį rėmėsi T. V. parodymais, gautais jos apklausų ir akistatos su J. M. metu bei protokolų apie techninių priemonių panaudojimą atliekant slaptą sekimą duomenimis, kurie vienas kitą patvirtina. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas aptarė ir įvertino tik dalį duomenų, kurie buvo palankūs kaltinamajam. Palangos miesto apylinkės teismas apsiribojo išimtinai J. M. parodymais bei tais slapto sekimo metu gautais duomenų epizodais, kurie iki galo neatskleidžia bylos aplinkybių turinio. Priešingai nei pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas išsamiai išanalizavo byloje esančius duomenis ir juos įvertino ne atskirai vieną nuo kito, bet įrodymų visumos kontekste, ištaisė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio trūkumus ir priėmė motyvuotą bei teisingą sprendimą.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad baudžiamasis įstatymas byloje pritaikytas tinkamai, todėl tenkinti kasacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti nuteistojo J. M. kasacinį skundą.