Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Sergel“ pareiškimą dėl išieškotojo pakeitimo rašytinio proceso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme gautas pareiškėjo UAB „Sergel“ prašymas vykdomojoje byloje Nr. 0070/15/00108 pakeisti išieškotoją AB „Swedbank“ ir vietoje jo išieškotoja pripažinti UAB „Sergel“. Pareiškėjas nurodė, kad išieškotojas AB „Swedbank“ perleido savo reikalavimo teisę pareiškėjui į skolininką V. K. pagal 2016 m. balandžio 12 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ST-16-10073, pareiškėjas informavo skolininką apie reikalavimo teisės perleidimą 2016-05-24 pranešimais.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Pagal CPK 596 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Tokį prašymą teismas nagrinėja tik tada, kai byla jau yra galutinai išspręsta ir teisių perėmimas vyksta vykdymo proceso metu. Pareiškimai dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese yra nagrinėjami per septynias dienas, nuo jų priėmimo dienos, rašytinio proceso tvarka, nepranešus suinteresuotiems asmenims (CPK 593 straipsnio 2 dalis). Asmuo, kuris kreipiasi į teismą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, kartu su prašymu privalo pateikti visus prašymo išsprendimui reikalingus dokumentus (CPK 114 straipsnio 1 dalis, 593 straipsnio 1- 2 dalys).

Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Teismų praktika numato, kad prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininkui ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. Skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės kolegijos 2010-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Norint pakeisti išieškotoją vykdymo procese, pareiškėjas turi teismui pateikti duomenis, patvirtinančius, kad skolininkui buvo įteiktas pranešimas apie reikalavimo perleidimą naujajam kreditoriui (Klaipėdos apygardos teismo 2012-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1842-460/2012).

Gyventojų registro tarnybos duomenimis, skolininkas V. K. mirė (duomenys neskelbtini) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Skolininkas mirė anksčiau nei buvo perleista reikalavimo teisė jo atžvilgiu. Konstatuotina, kad skolininkui negalėjo būti praneštą apie reikalavimo perleidimo faktą CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Esant šioms aplinkybėms pareiškėjo prašymas vykdomojoje byloje Nr. 0070/15/00108 pakeisti išieškotoją AB „Swedbank“ ir vietoje jo išieškotoja pripažinti UAB „Sergel“ atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo UAB „Sergel“ prašymą dėl išieškotojo vykdomojoje byloje Nr. 0070/15/00108 pakeitimo atmesti.

Nutarties patvirtintą kopiją siųsti pareiškėjui.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą