Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. 2A-1341-459/2015

2015 m. spalio 30 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Alonos Romanovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Infigo“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Infigo“ ieškinį atsakovei BUAB „Autolagūna“, trečiajam asmeniui AB „Swedbank“ bankui, trečiajam asmeniui UAB „Celsis“ dėl neteisėto nuomos sutarties nutraukimo ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, AB „Swedbank“ banko ieškinį atsakovei pagal trečiojo asmens ieškinį UAB „Infigo“, trečiajam asmeniui pagal trečiojo asmens ieškinį BUAB „Autolagūna“ dėl iškeldinimo iš patalpų ir nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė UAB „Infigo“ ir atsakovė BUAB „Autolagūna“ 2010-04-16 sudarė terminuotą patalpų nuomos sutartį Nr. N-002, pagal kurią atsakovė BUAB „Autolagūna“ išnuomojo ieškovei UAB „Infigo“ patalpas, esančias Baltijos pr. 6, Klaipėdoje. Nuomos sutarties 2.7 punkte numatytas sutarties galiojimo terminas – iki 2015 m. sausio 1 d. Atsakovei buvo iškelta bankroto byla, todėl BUAB „Autolagūna“ ir ieškovė UAB „Infigo“ 2010-06-22 pasirašė susitarimą dėl 2010-04-16 nuomos sutarties Nr. N-002 sąlygų pakeitimo, kuriame pakeitė 2.7 punktą ir nurodė, kad nuomos sutartis galioja iki turto pardavimo, jo perdavimo bendrovės kreditoriams LR įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Šalys numatė, kad šis susitarimas yra neatskiriama nuomos sutarties Nr. N-002 dalis. 2013-09-03 bankrutavusios UAB „Autolagūna“ kreditorių susirinkimo metu buvo nutarta BUAB „Autolagūna“ nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį Baltijos pr. 6, Klaipėdoje, parduoti kaip kompleksą iš varžytynių 2013-04-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 321 nustatyta tvarka. Neįvykus varžytynėms, BUAB „Autolagūna“ bankroto administratorius pasiūlė įkaito turėtojai AB „Swedbank“ bankui perimti įkeistas patalpas. Bankas 2014-04-15 raštu informavo, jog sutinka perimti bankui įkeistą turtą. 2014-04-15 BUAB „Autolagūna“ administratoriaus įgaliotas asmuo pranešimu informavo ieškovę UAB „Infigo“ apie nuomos sutarties nutraukimą. Pranešime nurodyta, kad AB „Swedbank“ bankas pageidauja perimti varžytynėse neparduotą įkeistą turtą, todėl BUAB „Autolagūna“ nuo 2014-04-15 nutraukia 2010-04-16 nuomos sutartį. Vadovaujantis sutarties 3.2.7 punktu, ieškovė turi atlaisvinti patalpas ir priėmimo–perdavimo aktu perduoti turtą, patalpas, įrangą. 2014-12-04 įkeisto turto turėtoja AB „Swedbank“ bankas ir UAB „Celsis“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), parduotos trečiajam asmeniui UAB „Celsis“. 2014-12-08 nekilnojamojo daikto priėmimo–perdavimo aktu patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), buvo faktiškai perduotos naujajai turto savininkei UAB „Celsis“.

Ieškovė šioje byloje reiškė reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2010-04-16 nuomos sutarties Nr. N-002, sudarytos tarp UAB „Autolagūna“ ir UAB „Infigo“, nutraukimą, įformintą UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro 2014-04-15 pranešimu Nr. 04-9295. Reikalavimą ieškovė grindė tuo, kad atsakovė nutraukdama sutartį nesilaikė sutartyje numatytų jos nutraukimo sąlygų. Nuomos sutarties 5.1.2 punkte šalys buvo sutarusios, kad sutartis prieš terminą gali būti nutraukiama vienašališku raštišku nuomotojo pranešimu, pateikiamu prieš 15 darbo dienų iki numatomos sutarties nutraukimo datos, nesikreipiant į teismą, jeigu nuomininkas tyčia ar dėl neatsargumo blogina patalpų ir (ar) turto būklę arba jeigu nuomininkas naudojasi patalpomis ir (ar) turtu ne pagal jų paskirtį. Apie sutarties nutraukimą prieš terminą nuomininkas turi informuoti raštu prieš penkiolika darbo dienų iki numatomos sutarties nutraukimo dienos. Kolegija atmeta šį ieškovės argumentą kaip nepagrįstą.

Civilinio kodekso 6.496 straipsnyje numatyta, jog terminuota nuomos sutartis baigiasi, kai sueina jos terminas, jeigu šalys sutarties neatnaujina sudarydamos naują susitarimą arba šio kodekso 6.481 straipsnio nustatyta tvarka. Šiuo atveju šalys buvo sudariusios terminuotą nuomos sutartį – sutartyje numatyta, jog ji baigiasi 2015-01-01. Sutarties punktas buvo pakeistas susitarimu dėl 2010-04-16 nuomos nutarties Nr. N-002 sąlygų pakeitimo. Susitarimo 3 punktu pakeitus nuomos sutarties 2.7 punktą numatyta, jog nuomos sutarties terminas pradedamas skaičiuoti nuo patalpų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos, o galioja iki turto pardavimo, jo perdavimo bendrovės kreditoriams. Susitarimas dėl nuomos sutarties sąlygų pakeitimo buvo sąlygotas to fakto, jog UAB „Autolagūna“ iškelta bankroto byla, taigi jos turtas procese buvo realizuojamas pagal LR įmonių bankroto įstatymo nuostatas. Kadangi nuomininkė pasirašė susitarimą dėl sutarties sąlygų pakeitimo, akivaizdu, jog ji suvokė, kad atsakovė yra bankrutuojanti įmonė, ir laisva valia sutiko pakeisti sutarties galiojimo terminą, apibrėžiant jį turto pardavimo ar perdavimo įmonės kreditoriams LR įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka momentu.

2013-09-03 bankrutavusios UAB „Autolagūna“ kreditorių susirinkimo metu buvo nutarta BUAB „Autolagūna“ nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį Baltijos pr. 6, Klaipėdoje, parduoti kaip kompleksą iš varžytynių 2013-04-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 321 nustatyta tvarka. Neįvykus varžytynėms, BUAB „Autolagūna“ bankroto administratorius pasiūlė įkaito turėtojai AB „Swedbank“ bankui perimti įkeistas patalpas. Bankas 2014-04-15 raštu informavo, jog sutinka perimti bankui įkeistą turtą. 2014-04-15 BUAB „Autolagūna“ administratoriaus įgaliotas asmuo pranešimu informavo ieškovę UAB „Infigo“ apie nuomos sutarties nutraukimą. Pranešime nurodyta, kad AB „Swedbank“ bankas pageidauja perimti varžytynėse neparduotą įkeistą turtą, todėl BUAB „Autolagūna“ nuo 2014-04-15 nutraukia 2010-04-16 nuomos sutartį. Ieškovės nuomone, nuomos sutartis administratoriaus raštu nutraukta netinkamai, nesilaikant tokiai procedūrai nuomos sutartyje numatytos tvarkos. Tačiau, kolegijos nuomone, svarbūs yra ne pranešimo forma ir turinys, o tinkamas faktinių situacijos aplinkybių vertinimas. Akivaizdu, jog AB „Swedbank“ bankui sutikus perimti turtą, įvyko įvykis, kuriuo buvo apibrėžtas nuomos sutarties galiojimo terminas, taigi nuomos sutartis nuo to momento pasibaigė (CK 6.496 str.). Kolegijos nuomone, administratoriaus pranešime tiesiog netinkamai suformuluotas nuomos santykių pasibaigimo pagrindas. Kaip matyti iš pranešimo turinio, nuomos santykių pasibaigimo faktas siejamas su tuo, kad AB „Swedbank“ bankas pageidauja perimti varžytynėse neparduotą įkeistą turtą, todėl konstatuotina, jog administratoriaus pranešimas yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, kuriuo konstatuotas nuomos teisinių santykių pasibaigimo faktas, pasibaigus sutarties galiojimo terminui. Pažymėtina, jog pati ieškovė pripažįsta, kad nuomos sutartis laikytina pasibaigusia, tik ginčija sutarties nutraukimo tvarką. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė aiškiai, suprantamai ir nuosekliai laikėsi pozicijos, jog nuomos teisiniai santykiai su ieškove baigėsi. Ginčo nuomos sutartis pasibaigė dėl imperatyvių LR įmonių bankroto įstatyme numatytų reikalavimų. Atsakovės valia užbaigti nuomos teisinius santykius buvo aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšta, atsakovė laikėsi visų sutartyje ir įstatymuose numatytų reikalavimų: neįvykus pirmosioms varžytynėms, pasiūlė įkaito turėtojui perimti turtą, šiam sutikus, perdavė įkeistą turtą trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais, informavo ieškovę apie nuomos teisinių santykių pabaigą. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog atsakovė, remdamasi nuomos sutarties pakeitimais ir įstatymais, turėjo teisę laikyti patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį pasibaigusia ir informuoti apie tai ieškovę. Nors pranešime panaudotas sutarties nutraukimo terminas, tačiau iš esmės juo buvo konstatuotas tik nuomos sutarties pabaigos faktas, todėl ieškovė nepagrįstai teigia, jog šiuo atveju nuomos sutartis nutraukta nesilaikant sutarties reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas 2015-05-08 sprendimu taip pat tenkino trečiojo asmens AB „Swedbank“ banko reikalavimą iškeldinti ieškovę UAB „Infigo“ iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog reikalavimas pareikštas netinkamo asmens – AB „Swedbank“ bankas bylos nagrinėjimo metu nebebuvo ginčo turto savininkas ir prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria tenkintas trečiojo asmens reikalavimas dėl ieškovės iškeldinimo iš patalpų, ir šį reikalavimą atmesti.

Sutiktina su šiuo ieškovės argumentu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2014-12-04 įkeisto turto turėtoja AB „Swedbank“ bankas ir UAB „Celsis“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), parduotos trečiajam asmeniui UAB „Celsis“. 2014-12-08 nekilnojamojo daikto priėmimo–perdavimo aktu patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), buvo faktiškai perduotos naujajai turto savininkei UAB „Celsis“. Taigi ginčo nagrinėjimo metu pasikeitė patalpų savininkas. Bankas, pardavęs ginčo turtą, prašė Civilinio proceso kodekso 48 straipsnio 1 dalies pagrindu spręsti dėl procesinio teisių perėmimo ir dėl reikalavimų dėl iškeldinimo pakeisti pradinį ieškovą naująja ieškove UAB „Celsis“. UAB „Celsis“ rašte Klaipėdos miesto apylinkės teismui nurodė neprieštaraujanti, kad pradinė ieškovė AB „Swedbank“ bankas būtų pakeista naująja ieškove UAB „Celsis“. Teismas, išnagrinėjęs šį prašymą, jį 2015-01-21 nutartimi atmetė, motyvuodamas tuo, jog teismui nėra aiški UAB „Celsis“ pozicija dėl pateikto prašymo.

Kolegija nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Kaip jau minėta, UAB „Celsis“ išreiškė poziciją, jog neprieštarauja dėl procesinio teisių perėmimo. Materialinės subjektinės teisės šiuo atveju buvo perduotos 2014-12-04 sudarius ginčo patalpų pirkimo–pardavimo sutartį ir 2014-12-08 pasirašius nekilnojamojo turto perdavimo–priėmimo aktą. Tuo tarpu AB „Swedbank“ bankas bylos nagrinėjimo metu nebebuvo ginčo turto savininkas. Atkreiptinas dėmesys, kad nors pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-31 nutartimi ieškovė yra iškeldinta iš ginčijamų patalpų ir turtas perduotas saugoti įkeisto turto savininkui, tačiau teismo išvada, jog ieškovė nevykdo prievolės atlaisvinti patalpas, akivaizdžiai prieštarauja teiginiui, kad 2014-10-31 nutartimi ieškovė iškeldinta iš ginčo patalpų ir jos perduotos įkeisto turto savininkui. Atkreiptinas dėmesys, jog 2014-10-31 nutartis priimant sprendimą jau buvo panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2015-01-15 nutartimi.

Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis sprendžiant dėl trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, AB „Swedbank“ bankas pakeitimo naująja ieškove UAB „Celsis“. Tačiau mano, kad didesnei daliai bylos klausimų iš esmės esant išspręstų teisingai, tačiau ieškovo AB „Swedbank“ bankas reikalavimui esant patenkintam nepagrįstai, ieškovės UAB „Infigo“ skundas šioje dalyje tenkintinas ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus AB „Swedbank“ bankas reikalavimas iškeldinti ieškovę UAB „Infigo“ iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), atmestinas. Pažymėtina, kad AB „Swedbank“ bankas neturi reikalavimo teisės iškeldinti ieškovę UAB „Infigo“ iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nes nebėra minėtų patalpų savininkas. AB „Swedbank“ bankas reikalavimo atmetimas naujam patalpų savininkui UAB „Celsis“ neužkerta kelio kreiptis į teismą su savarankišku ieškiniu dėl UAB „Infigo“ iškeldinimo.

Šalys nekelia klausimų dėl kitų teismo sprendimo dalių pagrįstumo.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytais motyvais pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės ieškinys, paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 1 p.). Dalyje dėl trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, AB „Swedbank“ bankas reikalavimo iškeldinti UAB „Infigo“ iš ginčo patalpų, sprendimas panaikintinas ir ieškinys šioje dalyje atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės UAB „Infigo“ ieškinys atmestas, palikti nepakeistą.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, AB „Swedbank“ banko reikalavimas iškeldinti ieškovę UAB „Infigo“ iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), ir ieškinį dėl šio reikalavimo atmesti.