- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-10
- Bylos Nr.
- 2YT-11532-986/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00663-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Nekrašas
- Pareiškėjas
- V. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- V. Z.
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Z. skundą dėl antstolio Aleksandro Ščiukino veiksmų, suinteresuotas asmuo V. Z.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apylinkės teisme Kėdainių rūmuose 2019 m. balandžio 2 d. gautas antstolio Aleksandro Ščiukino persiųstas pareiškėjo 2019 m. kovo 26 d. V. Z. skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašoma panaikinti antstolio 2019 m. vasario 25 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-19-110-6076, 13449,63 Eur sumai. Skunde nurodoma, kad 2019 m. kovo 22 d. jis sužinojo, kad jo sąskaita yra areštuota. Nuvykus į antstolio A. Ščiukino kontorą, jam buvo įteiktas 2019 m. vasario 25 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir raginimas įvykdyti sprendimą. Tačiau jis išieškotojai V. Z. nėra skolingas. 2009 m. buvo priimtas sprendimas jo ir V. Z. santuoką nutraukti bendru sutikimu. Tuo metu jo sūnaus gyvenamajai vietai esant nustatytai su V. Z., jis įsipareigojo teikti kas mėnesį 500 Lt išlaikymą vaikui K. Z. 2015 m. V. Z. parašė atsisakymą nuo materialinio išlaikymo – ji priteisto išlaikymo atsisakė nuo 2009 m. vasario 10 d. iki sūnaus pilnametystės. Be to 2016 m. gegužės 23 d. tarp jo ir V. Z. buvo sudaryta taikos sutartis, kurią teismas patvirtino 2016 m. birželio 1 d., kuria jau V. Z. įsipareigojo teikti 150 Eur dydžio išlaikymą savo sūnui. Nesupranta, kodėl jis skolingas V. Z., jei vaikas gyveno ir gyvena pas jį, o pati V. Z. raštu patvirtino, kad išlaikymo ji nereikalauja. Taip pat nesupranta, kaip 2016 m. gegužės 20 d. galėjo būti išduotas vykdomasis dokumentas, kodėl antstolis jo neinformavo apie neva jo turimą skolą ir kodėl skolos išieškojimas pradėtas vykdyti tik 2019 m. vasario mėn.
Antstolis Aleksandras Ščiukinas 2019 m. kovo 28 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo V. Z. skundą ir persiuntė jį Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams. Nurodė, kad jis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0110/19/006071, kuri pradėta pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-123-825/2009 dėl materialinio išlaikymo – 13449,63 Eur skolos išieškojimo iš V. Z. Antstolis gavęs vykdomąjį dokumentą patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmus pradėti. V. Z. pateikdama vykdomąjį dokumentą nurodė, kad periodinių išmokų įsiskolinimas iki 2016 m. birželio 1 d. yra 13449,63 Eur. Nenustatęs akivaizdžių kliūčių antstolis vykdomąjį dokumentą užregistruoja antstolių informacinėje sistemoje, parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą. Teismo išduotas vykdomasis dokumentas galiojantis, nėra panaikintas. Jo nepanaikina ir dokumentas, patvirtintas Pelėdnagių seniūnijos seniūno. Skolininkas duomenų apie mokėtą išlaikymą nepateikė.
Atsiliepimas
Teismas suinteresuotu asmeniu įtraukė išieškotoją V. Z., kuri pateikė atsiliepimą. Nurodė, kad su pareiškimu nesutinka. Jos 2015 m. rugsėjo 24 d. atsisakymas yra niekinis ir negalioja, pareiškėjas pagal teismo 2009 m. teismo sprendimą nėra nei kiek sumokėjęs. Atsisakymas yra išgautas naudojant psichinę prievartą ir neatitinka jos valios, ji jį parašė žinodama, kad bei teisių nei pareigų nesukurs. Šis atsisakymas gali turėti tik taikos sutarties požymių vykdymo procese. Be to tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tenkinus tokį susitarimą šalims būtų leista susitarti dėl galimybės nevykdyti tėvo pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, kas prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms, draudžiančioms atsisakyti tėvų pareigų vykdymo.
Teismas skundą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis), į teismo posėdį dalyvaujančių byloje asmenų nekviečiant ir jame nedalyvaujant (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims buvo pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiant specialiame interneto tinklalapyje (CPK 153 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjas prašo panaikinti antstolio 2019 m. vasario 25 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-19-110-6076, 13449,63 Eur sumai. Kaip matyti iš su pareiškimu pridedamo patvarkymo Nr. S-19-110-6076, taip pat vykdomojoje byloje esančio šio patvarkymo, pastarasis įvardijamas kaip Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Iš pateikto skundo aišku, ko siekia pareiškėjas, todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjo skundo dalykas yra 2019 m. vasario 25 d. patvarkymo Nr. 19-110-6076 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, panaikinimas.
Skundas atmestinas.
Antstolio kartu su skundu pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0110/19/06071 duomenimis nustatyta, kad antstolio Aleksandro Ščiukino kontoroje 2019 m. vasario 25 d. buvo gautas V. Z. prašymas vykdyti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-123-825/2009. Šiame vykdomajame rašte nurodoma, kad patvirtinta 2009 m. vasario 10 d. pareiškėjų sudaryta taikos sutartis, remiantis kuria materialinį išlaikymą sūnui K. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) V. Z., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), įsipareigoja mokėti kas mėnesį periodinėmis 500 Lt dydžio išmokomis (išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją) iki jo pilnametystės, o sūnaus išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarko jo mama V. Z. Gavęs V. Z. prašymą bei vykdomąjį dokumentą, antstolis 2019 m. vasario 25 d. patvarkymu Nr. S-19-110-6076, kuris yra skundo dalykas, priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti bei paskaičiavo vykdymo išlaidas, kurie išsiųsti skolininkui registruotu paštu, tačiau grįžo neįteikti. 2019 m. kovo 21 d. antstolis taip pat atliko ir kitus CPK numatytus vykdymo veiksmus, kurie nėra skundžiami. Skolininkas apie antstolio pradėtus ir atliekamus vykdymo veiksmus informuotas 2019 kovo 25 d., jam atvykus į antstolio kontorą, kur jam asmeniškai įteikti visi dokumentai.
Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
Vykdomasis dokumentas – vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas, be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (CPK 586 straipsnis). Vykdomasis dokumentas – tai teismo vykdomasis raštas, išduotas taip pat ir teismo sprendimo pagrindu – CPK 587 straipsnio 1 punktas. Vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti nereiškia, kad jis besąlygiškai turi būti vykdomas. CPK 651 straipsnio 1 dalyje antstoliui nustatyta pareiga patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, patikrina tik formaliuosius kriterijus priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kurie numatyti CPK 651 straipsnio 2 dalyje. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis.
Minėto CPK 651 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti konkretūs vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti pagrindai. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.
Kaip minėta, antstolio vykdymo veiksmų pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, todėl antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi teisės vertinti dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo, o tik nustatyti akivaizdžius trūkumus, užkertančius kelią išieškojimo pradžiai. Taigi teismas nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar antstolis, atlikdamas ginčijamą vykdymo veiksmą – priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, tinkamai vykdė jam įstatymu nustatytas pareigas ir ar neperžengė jam suteiktų teisių ribų.
Išieškotoja prašyme dėl vykdomojo dokumento pateikimo nurodė, kad įsiskolinimo dydis vykdomojo dokumento pateikimo dieną sudarė 13449,63 Eur. Nors teismas neturi pareigos nustatyti konkretaus įsiskolinimo dydžio, nes šią pareigą turi vykdymo veiksmus atliekantis antstolis, tačiau teismas ruošdamasis bylos nagrinėjimui iš antstolio pareikalavo pateikti paskaičiavimus dėl nurodyto dydžio piniginio išieškojimo sumos pagrįstumo, nes pareiškėjas prašo panaikinti patvarkymą, nurodydamas ir konkrečią 13449,63 Eur sumą. Antstolis pateikė detalų vykdymo išlaidų paskaičiavimą, iš kurio matyti, kad išlaikymo įsiskolinimo suma nuo 2009 m. vasario 10 d. iki 2016 m. gegužės 6 d. yra 13449,63 Eur, t. y. sutampa tiek su ieškotojos prašyme, tiek ir patvarkyme priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, nurodytu piniginio išieškojimo dydžiu. Taigi akivaizdžių kliūčių, susijusių su išieškotinos sumos pagrįstumu, kas galėtų būti vertinama kaip CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta aplinkybė, kliudanti priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, nebuvo.
Atskirai paminėtina CPK 606 straipsnio 4 dalis, kuri numato, jeigu pagal teismo sprendimą išieškomos periodinės išmokos, tai vykdomieji dokumentai galioja per visą laikotarpį, kuriam priteistos išmokos, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos. Prievolė mokėti išlaikymą nepilnamečiui vaikui pagal 2009 m. vasario 10 d. teismo sprendimą ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-123-825/2009 V. Z. egzistavo iki ji buvo pakeista 2016 m. birželio 1 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu (išlaikymo prievolė pagal šį sprendimą nuo 2016 m. gegužės 6 d. nepilnamečiui vaikui perėjo V. Z.), todėl terminas pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti nebuvo praleistas, t. y. pagrindo atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti šiuo pagrindu taip pat nebuvo (CPK 651 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas).
Pareiškėjas savo prašymą iš esmės motyvuoja tuo, kad V. Z. atsisakė V. Z. teikiamo išlaikymo sūnui K. Z. nuo 2009 m. vasario 10 d. iki jo pilnametystės. Tačiau pareiškėjo nurodytas ir pateiktas 2015 m. rugsėjo 24 d. V. Z. pasirašytas dokumentas, patvirtintas Kėdainių rajono savivaldybės seniūno, neturi teisinės reikšmės skundo dėl 2019 m. vasario 25 d. antstolio patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-19-110-6076 išsprendimui. Visų pirma, antstoliui ši aplinkybė, ieškotojai pateikus vykdomąjį raštą vykdyti, net nebuvo žinoma, nes išieškotoja šio dokumento antstoliui nepateikė ir nurodė, kad išieškotina suma yra 13449,63 Eur, kurią kaip minėta atitinka teismo išreikalautas ir antstolio teismui pateiktas paskaičiavimas. Antra, V. Z. pateiktas dokumentas nėra taikos sutartis, jis nėra patvirtintas teismo CPK 595 straipsnio (vykdymo procese) ar CK 6.983 straipsnio nustatyta tvarka. Taigi šis dokumentas neturi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galios, jo pagrindu negali būti išduotas išduodamas vykdomasis raštas (CPK 584 straipsnis), taigi jis negali būti vykdomas CPK nustatyta tvarka ir antstoliui nėra privalomas. Antstolis vykdo tai, kas yra nurodyta teismo išduotame vykdomajame rašte ir negali spręsti klausimų, kurie yra nesusiję su šiuo vykdomuoju raštu ir apie kurių egzistavimą jis net negalėjo žinoti. Skolininkas negali antstoliui reikšti pretenzijų, kurios gali būti adresuotos išieškotojai (žr. pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis, bylos Nr. 2S-237-125/2013). Taigi vykdymo procese priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymą reglamentuoti speciali CPK 687 straipsnio nuostata, nurodanti, kad įskaitymas vykdomajame procese galimas tik tuo atveju, kai skolininkas taip pat turi vykdomąjį dokumentą, net vėlesnėse vykdymo proceso stadijose, taip pat negalėjo būti taikoma.
Apibendrinus konstatuotina, kad CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų akivaizdžių kliūčių ir aplinkybių, trukdančių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, nebuvo, todėl antstolis, jų nenustatęs, turėjo įstatyminę pareigą patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis) ir atlikti CPK numatytas vykdymo procedūras. Taigi antstolio vykdomojoje byloje atlikti vykdymo veiksmai, kiek jie susiję su skundo dalyku, buvo teisėti, atlikti laikantis vykdymo proceso reguliuojančių taisyklių, todėl pareiškėjo skundas dėl neteisėtų antstolio Aleksandro Ščiukino veiksmų, t. y. 2019 m. vasario 25 d. patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-19-110-6076, 13449,63 Eur sumai, bei nepagrįstai išieškotų lėšų grąžinimo, yra nepagrįstas ir atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai).
Teismo vertinimu pareiškėjas pasirinko netinkamą savo teisių gynybos būdą, skųsdamas jo nuomone neteisėtus antstolio veiksmus. Esant šiai situacijai, antstoliui teisėtai pradėjus priverstinį skolos išieškojimą iš skolininko, tačiau skolininkui nesutinkant su išlaikymo prievole, be kita ko turint ir galimai tai pagrindžiantį rašytinį dokumentą (kuris kaip minėta nėra vykdomasis dokumentas), V. Z. turi teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos dėl išlaikymo prievolės pripažinimo įvykdyta bei vykdymo veiksmų nutraukimo, savo galimai pažeistas teises ginant ir laikinųjų apsaugos priemonių institutu, pvz. išieškojimo vykdymo procese sustabdymu (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
Teismas šioje situacijoje taip pat pažymi, kad CPK 654 straipsnyje numatyta, kad antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, gali iškviesti skolininką ir išieškotoją, išaiškinti jiems jų teises ir pareigas, numatytas šio Kodekso 639, 640, 643, 644 straipsniuose, išklausyti jų pasiūlymus dėl vykdomojo dokumento įvykdymo. Nors minėtame straipsnyje numatyti parengiamieji veiksmai antstoliui nėra imperatyvaus pobūdžio, tačiau šios susidariusios situacijos kontekste antstolis turėtų svarstyti klausimą dėl CPK 654 straipsnyje įtvirtintų parengiamųjų veiksmų atlikimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291, 513 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjo V. Z. skundą dėl antstolio Aleksandro Ščiukino veiksmų, suinteresuotas asmuo V. Z., atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą grąžinti antstoliui Aleksandrui Ščiukinui.
Pasiūlyti antstoliui Aleksandrui Ščiukinui apvarstyti ir spęsti klausimą dėl CPK 654 straipsnyje nurodytų parengiamųjų veiksmų atlikimo.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.