Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Vaivai Samušytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovams P. G., D. P. dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Ieškovė papildomai paaiškino, kad su buvusiu sutuoktiniu P. G. gyveno iki 2018 m., vėliau jokių ryšių nebepalaikė. Ieškovė nuo 2020 m. sausio 24 d. iki 2020 m. birželio 28 d. gydėsi nuo priklausomybės ligų terapinėje bendruomenėje, kur susipažino su atsakovu D. P. Gyvendama (duomenys neskelbtini), pastojo, dėl režimo pažeidimų (duomenys neskelbtini) paliko ir kartu su atsakovu D. P. apsigyveno išnuomotame būste. Kartu su atsakovu D. P. pragyveno apie 2 mėnesius iki ieškovė persikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini), kur gyvena ir šiuo metu. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E., kurio tėvystę atsakovas D. P. pripažįsta, sūnų aplanko, prisideda prie išlaikymo. Atsakovas P. G. E. nėra matęs, tarp jų jokio ryšio nėra.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada (toliau – Tarnyba) – ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo tenkinti, vaikas turi teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globoje, ieškovės sūnaus tėvas yra žinomas, todėl neprieštarauja, kad būtų nuginčyta tėvystė ir nustatyta tėvystė vaikui. Pažymėjo, jog Tarnybai ieškovės ir atsakovo P. G. gyvenimo sąlygos yra žinomos, taip pat žinoma, jog šie asmenys kartu negyvena keletą metų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Dėl tėvystės nuginčijimo

Vaiko gimimo liudijime įrašyti duomenys apie vaiko tėvą. CK 3.149–3.153 straipsniuose nustatyta tvarka yra leidžiama nuginčyti vaiko gimimo įraše nurodytus tėvo duomenis, jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo. Tokiu atveju ieškinyje ieškovas turi išdėstyti aplinkybes ir jas pagrįsti nurodytais įrodymais, jog gimimo akto įraše įrašytas asmuo nėra vaiko tėvas, taip pat nurodyti bei pagrįsti tokių aplinkybių sužinojimo laiką (CK 3.150 straipsnio 1 dalis, 3.152 straipsnio 1 dalis).

Plungės rajono sav. administracijos civilinės metrikacijos skyriaus įrašas dėl santuokos nutraukimo patvirtina, kad santuoka tarp ieškovės R. G. ir atsakovo P. G. buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Iš byloje esančio nepilnamečio E. G. (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Plungės rajono sav. administracijos civilinės metrikacijos skyriuje matyti, kad jo tėvu nurodytas atsakovas P. G. Tėvystė įrašyta, remiantis CK 3.140 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. vaikui gimus, nepraėjus trims šimtams dienų po ankstesnės santuokos pabaigos, vaiko tėvu įrašytas buvęs vaiko motinos sutuoktinis (atsakovas P. G.).

Ieškovė nurodo, kad atsakovas P. G. nėra sūnaus E. biologinis tėvas.

Ieškovė paaiškino, kad su atsakovu P. G. nuo 2018 m. kartu negyveno, santuokinių ryšių nepalaikė, pagal atsakovo P. G. paaiškinimus kartu su ieškove gyveno iki 2018 m. spalio mėnesio, t. y. iki tol kol atsakovas išvyko uždarbiauti į užsienį. Tokius ieškovės ir atsakovo P. G. paaiškinimus iš dalies patvirtina Plungės apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 sprendimu (civilinė byla Nr. 2-226-1024/2021) nustatytos aplinkybės dėl ieškovės R. G. ir atsakovo P. G. bendro gyvenimo, kuriame konstatuota, kad nuo 2018 metų spalio mėnesio šalys kartu negyveno. Kad ieškovė ir atsakovas P. G. kartu negyveno ir bendro ūkio neveda, ieškovė nurodė ir ieškinyje teismui dėl santuokos su atsakovu P. G. nutraukimo, nurodžiusi, jog kartu negyvena ir bendro ūkio nebeveda, šeimyninių ryšių nebepalaiko nuo 2019 m. sausio mėnesio. Nors ieškovė ieškinyje dėl santuokos nutraukimo galimai netiksliai nurodo gyvenimo skyrium pradžią (pagal atsakovo P. G. paaiškinimus tai įvyko jam išvykus į užsienį 2018 m. lapkričio mėnesį), remiantis teismo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis, šalių paaiškinimais, konstatuotina, kad bendras šalių gyvenimas nutrūko 2018 m. spalio mėnesį. Kad ieškovė ir atsakovas P. G. prieš gimstant vaikui gyveno skyrium, patvirtina ieškovės pateikta (duomenys neskelbtini) informacija, pagal kurią ieškovė nuo 2020 m. sausio 24 d. iki 2020 m. birželio 28 d. gydėsi nuo priklausomybės ligų terapinėje bendruomenėje. Atsakovas D. P. patvirtino, kad nuo 2020 m. sausio mėnesio artimai bendrauja su ieškove, yra jos sūnaus E. tėvas. Šie šalių paaiškinimai teismo posėdžio metu, aplinkybės fiksuotos dokumentuose leidžia daryti išvadą, kad sūnaus E. gimimo metu ieškovė bendro ūkio su atsakovu P. G. nevedė, gyveno atskirai ir jokių ryšių nepalaikė.

Tokie šalių paaiškinimai ir pateikti kiti įrodymai yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ieškovės sūnaus tėvu yra ne atsakovas P. G., bet kitas asmuo.

Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, kad bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 3K-7-607/2004; 3K-3-421/2005; Nr. 3K-3-9/2007). Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės nuginčijimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.149, 3.150 straipsniai).

Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr.3K-3-9/2007). Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, todėl, iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad atsakovas P. G. nėra nepilnamečio E. biologinis tėvas. Tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu šalys šią aplinkybę pripažino. Ieškovė ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo siekia nustatyti tikrąją vaiko kilmę, biologinį vaiko tėvą (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Nustatyta, kad emociniai ir psichologiniai ryšiai atsakovo P. G. su vaiku, kurio tėvu jis įrašytas, nesusiklostė, vaiko auklėjime atsakovas nedalyvauja, su vaiku jokio kontakto nepalaikė ir nepalaiko, teismas sprendžia, kad, esant byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, patenkinus ieškinį ir nuginčijus tėvystę, nebūtų pažeisti vaiko interesai turėti abu tėvus, vykdančius savo valdžią bei užtikrinančius vaiko turtines ir neturtines teises, kadangi biologinio tėvo tapatybė yra žinoma. Prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus, įskaitant ir vaiko teisę žinoti savo kilmę, tai, kad biologinės tėvystės nustatymas turi esminę reikšmę vaiko interesams, yra pagrindas ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo tenkinti.

Dėl tėvystės nustatymo

CK 3.147 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė vaiko motinai pareikšti ieškinį dėl tėvystės nustatymo. CK 3.148 straipsnyje. išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti gali būti ne tik nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo), bet ir įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai.

Byloje ieškovės, atsakovo D. P. paaiškinimais, (duomenys neskelbtini) informacija nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susipažino ir artimai bendrauti pradėjo 2020 m. sausio mėnesį, besigydydami priklausomybės ligų terapinėje bendruomenėje (duomenys neskelbtini), kurią paliko 2020 m. birželio 28 d. dėl ieškovės nėštumo, grįžę į Plungę nesudarę santuokos gyveno išnuomotame bute bendrai ir vedė bendrą ūkį apie du mėnesius. Gimus sūnui E., atsakovas D. P. pripažino tėvystę, lankė sūnų, teikė išlaikymą. Ieškovės nurodytas aplinkybes apie bendro ūkio vedimą su atsakovu D. P. patvirtina Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikti duomenys apie tai, kad atvejo vadybos posėdžio metu dalyvavo ir D. P., kuris įvardijamas kaip ieškovės šeimos narys.

Ieškovės ir atsakovo D. P. paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatytos aplinkybės apie ieškovės ir atsakovo D. P. bendravimą, bendrą gyvenimą ir ūkio vedimą leidžia daryti išvadą, kad ieškovė ir atsakovas iki gimstant sūnui E. kurį laiką artimai bendravo, nors trumpai gyveno kaip šeima, santykiai nutrūko ieškovei jau esant nėščiai, jai persikėlus gyventi į (duomenys neskelbtini). Gimus vaikui, atsakovas tėvystę pripažino, jį lankė, teikė išlaikymą. Teismo posėdžio metu atsakovas D. P. pripažino esantis biologiniu ieškovės vaiko tėvu, nurodė abejonių dėl tėvystės neturintis. Nustatytos aplinkybės apie ieškovo ir vaiko motinos artimą bendravimą, bendrą gyvenimą, vaiko išlaikymą bei atsakovo tėvystės pripažinimas sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovės sūnaus E. tėvas yra atsakovas D. P., ieškovės ieškinys dėl tėvystės nustatymo tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio, jai buvo suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, kurios turėtų būti išieškomos iš atsakovo (CPK 99 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Tačiau ginčas iš esmės kilo dėl pačios ieškovės kaltės, dėl teisinio neišprusimo nesugebėjusios vaiko tėvystę nustatyti ne ginčo tvarka, dėl ko teisinės pagalbos išlaidos bei žyminis mokestis iš atsakovų neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės R. G. ieškinį tenkinti.

Pripažinti, jog P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra E. G., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvu.

Pripažinti negaliojančia Plungės r. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos gimimo akto (duomenys neskelbtini) įrašo (duomenys neskelbtini) dalį, kuria P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įrašytas E. G., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvu.

Nustatyti, kad D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra E. G., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas, o E. G., gimęs (duomenys neskelbtini) yra D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.

Sprendimo nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai (Plungės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui), kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir nustatymą.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.