Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Plungės rajone atstovei Vaivai Samušytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. G. ieškinį atsakovei R. G., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Plungės rajone, dėl tėvystės nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucijos, teikiančios išvadą atstovė Vaiva Samušytė teismo posėdžio metu nurodė, kad neprieštarauja, jog būtų nuginčyta tėvystė, tarp šalių ginčo dėl to nėra. Paaiškino, kad išklausius šalių paaiškinimus galima daryti išvadą, kad ieškovas P. G. nėra vaiko tėvas, byloje yra tai patvirtinantis DNR testas, atsakovė nurodė, kas yra tikrasis vaiko tėvas, todėl šiuo atveju tėvystės nuginčijimas labiausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o nstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. 237 nepilnamečio vaiko M. G., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvu įrašytas P. G., mama – R. G., duomenų apie tėvus įrašymo pagrindas – santuokos sudarymo įrašo Nr. 79, (duomenys neskelbtini) Plungės rajono CMS (b. l. 43). Ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų sprendimu bendru sutuoktinių sutikimu (b. l. 37 – 38). Iš santuokos nutraukimo įrašo (duomenys neskelbtini) Nr. 45, matyti, kad P. G. ir R. G. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) (b. l. 9).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 3.140 straipsnio 1 dalį, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. CK 3.149 str. 1 d. nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Įrodymai, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti ne tik moksliniai (ekspertizės išvados, paneigiančios giminystės ryšį), bet ir kitos įtikinamos faktinės bylos aplinkybės.

Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.) ir kad jie nebūtų pažeisti.

Ieškovės ir atsakovo paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovui esant santuokoje su atsakove R. G. (duomenys neskelbtini) gimė dukra M. G.. Ieškovas ir atsakovė R. G. nuo 2018 metų spalio mėnesio kartu negyveno, bendro ūkio nevedė, santuokinio gyvenimo negyveno. Ieškovas nuo 2018 metų spalio mėnesio išvyko dirbti į užsienį, 2019 metų sausio mėnesį grįžęs sužinojo, kad atsakovė laukiasi. Atsakovė R. G. patvirtino, kad M. G. nėra ieškovo duktė, tikrasis jos tėvas yra A. J., tuometinis jos sugyventinis.

Iš byloje pateikto EasyDNA Lietuva pažymos matyti, kad ištyrus pateiktus asmenų, P. G. ir M. G. DNR mėginius, biologinė tėvystė tirtama vaikui atmesta. Tėvystės tikimybė yra 0 proc. (b. l. 6 - 8). Nepilnamečio vaiko M. G. ir atsakovo P. G. nesieja nei biologiniai, nei socialiniai, nei emociniai išlaikymo ryšiai. Byloje dalyvaujantys asmenys teismo posėdžio metu vieningai patvirtino, kad vaiko tėvas nėra P. G., atsakovė nurodė, kad vaiko tėvas yra A. J. ir ji sieks, kad būtent šis asmuo gimimo liudijime būtų įrašytas dukters tėvu. Taigi atsižvelgiant į byloje ištirtus įrodymus, šiuo konkrečiu atveju tėvystės nuginčijimas labiau atitinka vaiko interesus, pirmiau minėtų vertybių pusiausvyrą, negu tokia situacija, kai vaiko tėvu teisiškai pripažįstamas asmuo, su kuriuo vaiko nesieja jokie ryšiai ir kurio įrašymas vaiko tėvu kertasi su vaiko turimu suvokimu apie savo kilmę ir šeimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu, teismas daro išvadą, kad šioje byloje tėvystės nuginčijimo instituto netaikymas neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų. Be to, nagrinėjamu atveju tikroji vaiko kilmė yra nustatyta, atsakovė nurodė asmenį, kuris yra vaiko tėvas, taip pat, patvirtino, kad kreipsis, kad gimimo įraše būtų įrašytas tikrasis vaiko tėvas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti, kad P. G. nėra M. G., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o M. G., gimusi (duomenys neskelbtini), nėra P. G. dukra (CPK 185 str., CK 3.150 str.). (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. 237 įrašyti duomenys apie M. G., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvą yra neteisingi, todėl panaikintini (CK 3.152 str. 3 d.).

Dėl Plungės apylinkės teismo sprendimo dalies civilinėje byloje e2YT-152-225/2020 dėl išlaikymo nepilnametei M. G. priteisimo iš P. G. panaikinimo

Ieškovas prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo sprendimo dalį civilinėje byloje e2YT-152-225/2020 dėl išlaikymo nepilnametei M. G. priteisimo iš P. G.

2020 m. birželio 20 d. Plungės apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-152-225/2020 buvo nutraukta P. G. ir R. G. santuoka bendru sutuoktinių sutikimu. Šiuo sprendimu buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių pagal kurią pareiškėjai susitarė, kad P. G. kas mėnesį M. G. išlaikymui skirs 70 Eur (septyniasdešimt Eur 00 ct) nuo 2020-07-01.

Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, jog teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios (CPK 279 straipsnio 4 dalis, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013 ir k.t) tiek, kiek tai susiję su teismo teise, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, peržiūrėti, be kita ko, išlaikymo prievolės dydį. Pažymėtina, kad, nuginčijus tėvystę, ieškovo ir M. G. nebesieja tėvo ir vaiko teisės ir pareigos, įskaitant išlaikymo teisę ir pareigą (CK 3.192 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo sprendimo dalį civilinėje byloje e2YT-152-225/2020 dėl išlaikymo nepilnametei M. G. priteisimo iš P. G., tačiau įsiteisėjusio teismo sprendimo ar jo dalies panaikinimas yra negalimas, todėl nuginčijus tėvystę yra pagrindas nutraukti aukščiau minėtu sprendimu priteistą išlaikymo išieškojimą atsakovės dukrai (CK 1.8 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas byloje sumokėjo 20 Eur žyminio mokesčio (b. l. 18).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Tačiau CPK 93 straipsnio 4 dalyje teismui numatyta teisė nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į bylos pobūdį, tinkamą atsakovės elgesį teisminio proceso metu, į tai, kad atsakovė atvyko į teismo posėdį, su ieškiniu sutiko ir paaiškino aplinkybes, bei į tai, kad pats ieškovas neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.150 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 392, 399 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad ieškovas P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini) tėvas, o M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), nėra P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra.

Panaikinti Plungės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. 237 dalį, kurioje M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), tėvu įrašytas P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nutraukti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. birželio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-152-225/2020 priteistą išlaikymo išieškojimą iš ieškovo P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukrai M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini).

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.