Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, sekretoriaujant Jolitai Kinderienei, dalyvaujant ieškovui A. L. (A.L.), trečiojo asmens pareiškiančio savarankiškus reikalavimus DNSB „Smiltelė“ atstovui advokatui Vidmantui Žylei, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aldonai Venckaitienei, teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. L.(A.L.) ieškinį atsakovei N. L., trečiajam asmeniui pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus DNSB „Smiltelė“, tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų „Swedbank“, AB, AB „Klaipėdos vanduo“, AB „Klaipėdos energija“, UAB „Klaipėdos regiono atliekų centras“, byloje išvadą teikiančiai savivaldybės institucijai - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė N. L.,, tretieji asmenys „Swedbank“, AB, AB „Klaipėdos vanduo“, AB „Klaipėdos energija“, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jie informuoti tinkamai, atsakovei teismo šaukimas neįteiktas, nes ji atsisakė priimti, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 124 straipsnio 2 dalimi, šaukimas laikomas įteiktu tinkamai, ieškovui sutinkant byla nagrinėtina iš esmės, nedalyvaujant atsakovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 2 dalis, 247 straipsnio 2 dalis).

Savivaldybės institucija - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje. Nurodė, kad mano, jog berniuko D. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su jo tėvu A. L., nes motina netinkamai rūpinasi sūnumi. 2012-04-15 skyriaus specialistė Aldona Venckaitienė lankėsi atsakovės bute. Nebuvo pastebėta, kad atsakovė būtų išgėrusi ar pagiringa, tačiau buvo nusiteikusi piktai, neįleido į butą pasižiūrėti kokiomis sąlygomis gyvena D. D. kaip ir kiekvienas smalsus vaikas, išėjo į koridorių pasižiūrėti kas atėjo. Kaip suprato, vaikas dar nekalba. Atsakovė apšaukė vaiką ir grubiai įstūmė į kambarį. Tuo metu buvo pakankamai vėsu, tačiau vaikas buvo nuogas tik su sauskelnėmis. Berniukas dar kartą išbėgo į koridorių, tada motina isteriškai šaukė ant vaiko ir pakėlusi jį už vienos rankos įkėlė į kambarį. Pradėjus man aiškinti, kad negalima taip elgtis suvaiku, buvau iškoliota, apšaukta, kad esu niekas ie todėl neturiu jokios teisės kištis ne į savo reikalus. Ji pati žinanti kaip reikia auginti vaiką. Buvau išvaryta iš koridoriaus. Tuo pat metu buvo apsilankyta pas šalia, 20 bute gyvenantį kaimyną A. Š.. Vyriškis papasakojo, kad N. L. neleidžia nei savo mamai nei savo vyrui pasimatyti su vaiku. Nieko neįsileidžia į butą. Apie tai pasakojo minėti asmenys. Ji išeina su vaiku į kiemą, tačiau vaiko į darželį neveda. Dėl kokių priežasčių nežino. Būna kartais , kad vaikas klykia, bet taip būna retai. Buvo pasikalbėta su N. L. motina L. D.. Ji paaiškino, kad dukra neleidžia susimatyti su anūku nei jai nei žentui. Patiria nuogąstavimus, kad N. L. netinkamai rūpinasi sūnumi, neleidžia jo į darželį, vaikas nekalba. Ji pritaria ieškovo reikalavimams del D. L. gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, nes jos manymu, tėvas tinkamai pasirūpins sūnumi, o jos duktė to nesugebės. Institucijos nuomone, D. L. bendrauti su motina būtų saugiausia dalyvaujant tėvui ar darželio darbuotojoms. Siūlo nustayti tokią motinos bendravimo su vaiku tvarką: pirmą ir antrą mėnesio savaitgalius, t.y. šeštadienų nuo 16 iki 20 val., ir sekmadienų nuo 16 iki 20 val. Pasirinktinai tėvams susitarus vieną dieną Šv.Velykų, motinos dieną, vaiko gimimo dieną, Šv.Kalėdų ir Naujųjų metų dieną. Mano, kad abiejų tėvų teikiamas išlaikymas turėtų sudaryti 1000 Lt (b.l. 103, 104).

Byloje esančiais įrodymais, ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad šalys susituokė 2009-06-03 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) turi nepilnametį vaiką L. J. (b.l. 13). Ieškovės vidutinis darbo užmokestis per mėnesį apie 900,00 Lt atskaičius privalomuosius mokėjimus, atsakovo vidutinės pajamos apie 925,00 (b.l. 80-87). Šalys registruotino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi (b.l. 23, 24, 88, 89). Ieškovė su atsakovu nebegyvena nuo 2009 metų, atsakovas materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui nuo 2011 m. birželio neteikia. Nepilnametis vaikas L. J. gyvena su ieškove S. J., ieškovė viena rūpinasi savo nepilnamečio vaiko materialiniu išlaikymu. Byloje nėra duomenų, kad šalys turi skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenimis.

Dėl termino susitaikyti nustatymo

Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.64 straipsnis). Tuo tikslu teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą susitaikymui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.54 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju tokio termino skyrimas netikslingas, nes sutuoktiniai netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo gyvena skirtingose gyvenamosiose vietose ir nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės santuokinį gyvenimą, santuoka faktiškai iširusi, todėl nutrauktina.

Dėl ieškovo reikalavimo nutraukti su atsakove N. L. santuoką dėl atsakovės kaltės.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kreditorinių reikalavimų padalijimo

Santuokos metu šalys įsigijo 2 automobilius. Atsižvelgiant į sutuoktinių lygiateisiškumo principą ir ieškovo prašymą po santuokos nutraukimo automobilis Mazda Premacy, valstybis numeris (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise atitenka ieškovui A. L., automobilis Mazda Millenia valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise atitenka atsakovei N. L.. Kito dalintino registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto šalys santuokoje neįgijo. Santuokos metu ieškovas 2010-05-22 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 10-033419-GV su AB „Swedbank“, pagal kurią A.L. buvo suteiktas 7000,00 Lt kreditas automobilio pirkimui (b.l. 19-25). 2012-09-04 negrąžintas paskolos likutis sudaro 5127,03 Lt. Trečiajam asmeniui AB „Swedbank“ sutinkant, po santuokos nutraukimo ieškovas lieka asmeniškai atsakingas pagal 2010-05-22 vartojimo kredito sutartį Nr. 10-033419-GV sudarytą su AB „Swedbank“ (b.l. 46). Ieškovas pateikė į bylą duomenis, kad atsakovė už buto adresu (duomenys neskelbtini), komunalinius patarnavimus yra skolinga tretiesiems asmenims UAB „Klaipėdos vanduo“, AB „Klaipėdos energija“ ir UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“. Atsižvelgiant į tai, kad ½ buto adresu yra asmeninė atsakovės nuosavybė ir butas yra įgytas iki santuokos, o likusi ½ dalis buto priklauso L. D., prievolės kreditoriams tretiesiems asmenims UAB „Klaipėdos vanduo“, AB „Klaipėdos energija“ ir UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ yra pripažįstamos asmeninėmis atsakovės N. L. prievolėmis.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnis).

Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo, teismas analizuoja vaiko poreikus. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, jog ieškovė turi papildomų išlaidų dėl nepilnamečio vaiko sveikatos būklės, vaiko specialaus ugdymo. Būtinoms vaikų vystymosi sąlygoms sudaryti tenkintini vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymui, ugdymui. Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), kuri šiuo metu yra 1000,00 Lt. Pažymėtina, kad šis orientacinis kriterijus nėra absoliutus ir kiekvienu atveju teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas.

Ieškovas prašo priteisti 450,00 Lt išlaikymą nepilnamečiui sūnui iš atsakovės, nurodydamas, kad toks išlaikymo dydis patenkins bent jau minimalius nepilnamečio sūnaus poreikius. Atsakovė yra darbingo amžiaus, jis privalo teikti išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui. Ieškovas dirba, jam mokamas apie 1700,00 Lt dydžio darbo užmokestis, duomenų apie atsakovės pajamas byloje nėra (b.l. 33-40). Ieškovas nekilnojamojo turto netu įsigijęs, atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ buto adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 41, 42). Iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad nepilnametis D. L. kokių nors išskirtinių pomėgių neturi, yra sveikas, normaliai besivystantis vaikas. Ieškovas nurodė, kad vaikui būtinas maistas, rūbai, apavas, vaistai, higienos reikmenys, vitaminai. Atsakovė nepateikė atsikirtimų į ieškovo ieškinį, neginčijo ieškovo ieškinyje nurodytų argumentų, neatvyko į teismo posėdį paneigti ieškovo teiginių. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Tėvai privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, institucijos teikiančios išvadą byloje nuomonę bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo dydžio priteisimo tenkintinas visiškai - iš atsakovės N. L. nepilnamečiui vaikui D. L., priteistinas 450,00 Lt išlaikymas, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.208 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnis, 3.201 straipsnis). Ši suma, kartu su motinos teikiamu išlaikymu, šiuo metu pakankama patenkinti vaiko poreikius.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pasikeitus aplinkybėms šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimu su vaiku tvarkos nustatymo

Tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos. Todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.165 straipsnis). Įstatymas – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Ieškovas neprašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos, tačiau atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus bei tai, kas teismas nagrinėjant bylą susijusią su nepilnamečių teisėmis ir interesais turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus – t.y. priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, teismas nustato atsakovės bendravimo su nepilnamečiu D. L. (Civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 3 dalis).

Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių duomenų, šalių paaiškinimų duotų teismo posėdžio metu, atsižvelgiant į tai, kad šalių sūnus yra mažametis (beveik 4 metukų amžiaus), kuris beveik nekalba, nelanko darželio ir jam reikalinga didesnė priežiūra nei mokyklinio amžiaus vaikui, teismas atsižvelgdamas į savivaldybės institucijos išvadą dėl vaiko bendravimo su motina (atsakove) bei vadovaudamasis ieškovo paaiškinimais bei bendravimu su vaiku tvarkos nustatymu nustato atsakovei bendravimo su sūnumi D. L.: atsakovei leidžiama susitikti su nepilnamečiu vaiku D. L. pirmą ir trečią mėnesio savaitgalius dalyvaujant ieškovui, t.y. šeštadienį nuo 15.00 val. iki 19.00 val. ir sekmadienį nuo 15.00 val. iki 19.00 val. bei pasirinktinai tėvams susitarus vieną dieną dalyvaujant ieškovui Šv.Velykų, motinos dieną, vaiko gimimo dieną, Šv.Kalėdų ir Naujųjų metų dieną nuo 15.00 val. iki 19.00 val.

Atsakovė norėdama pasimatyti su nepilnamečiu vaiku D. L. turi iš anksto perspėti ieškovą prieš tris dienas, o ateinant prieš 2 valandas.

Šeimos teisiniai santykiai dėl tėvų bendravimo su vaikais tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.

Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo ir išlaikymo vienas kitam priteisimo

Nustačius, kad sutuoktiniai išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, šis klausimas nespręstinas.

Po santuokos nutraukimo, nesant tarp šalių ginčo, ieškovui paliktina santuokinė pavardė – „L“, atsakovei – santuokinė pavardė – „L“ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.69 straipsnio).

Dėl trečiojo asmens DNSB „Smiltelė“ savarankiško reikalavimo

Trečiasis asmuo DNSB „Smiltelė“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovo ir atsakovės lygiomis dalimis 449,12 Lt skolą, 72,00 Lt žyminio mokesčio ir 300,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad sutuoktiniai L. nemoka priskaičiuotų buto komunalinių mokesčių, todėl yra skolingi bendrijai 449,12 Lt už laikotarpį nuo 2012-04-01 iki 2013-03-31 (b.l. 89). Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas advokatas Vidmantas Žylė nurodė, kad įsiskolinimas už butą susidarė nuo 2012 m. balandžio mėnesio, kai ieškinys jau buvo nagrinėjamas teisme. Susidariusi skola yra 449,12 Lt. Mano, kad iš sutuoktinių turėtų būti priteista ši suma, nes ieškovas neginčija, kad jie gyveno tame bute, tai buvo šeimos turtas. Butas buvo naudojamas šeimos poreikių tenkinimui. Mano, kad pagal šį ieškinį lygiomis dalimis atsakinga ir atsakovė.

Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalis). Butas adresu (duomenys neskelbtini), po ½ asmeninės nuosavybės teise priklauso L. D. ir N. L., įgytas 2000-07-03, t.y. iki santuokos sudarymo, todėl ½ buto yra asmeninė N. L. nuosavybė. 2004-01-12 N. L. (buvusi pavardė S.) su DNSB „Smiltelė“ pasirašė sutartį dėl namo eksploatavimo išlaidų ir paslaugų surinkimo ir apmokėjimo (b.l. 92). Ieškovas A.L. nėra buto savininkas ir neprivalo mokėti mokesčių, rinkliavų ir kitas įmokų. Ištyrus byloje pateiktus įrodymus, nustatyta, kad tarp trečiojo asmens DNSB „Smiltelė“ ir atsakovės N. L. susidarė prievoliniai teisiniai santykiai (Civilinio kodekso 6.1 – 6.4 straipsniai). Ieškovė savo prievolę vykdė tinkamai, todėl atsakovas privalėjo įvykdyti savo prievolę, tai yra laiku atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas, tačiau savo sutartinių įsipareigojimų laiku nevykdė (neatsiskaitė už namo remonto darbus). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos vykdymo sąlygas, todėl laikoma, kad atsakovė N. L. pažeidė prievolę, nes praleido prievolės įvykdymo terminą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, trečiojo asmens DNSB „Smiltelė“ ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš atsakovės N. L. 224,56 Lt skolos, 36,00 Lt žyminio mokesčio ir 150,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnis). Remiantis išdėstytu, iš atsakovės valstybei priteistina 162,00 Lt žyminio mokesčio.

Kadangi ieškovas sumokėjo 144,00 Lt išlaidų žyminio mokesčio, o ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai, šios išlaidos priteisitnos ieškovui iš atsakovės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 88, 96, 150, 259, 260, 268, 270, 282 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą 2006 m. liepos 19 d. Klaipėdos m. civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A.L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti. Pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovės N. L. kaltės;

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškovu A. L.

Nustatyti atsakovės N. L. bendravimo su vaiku tvarką: atsakovė bendrauja su nepilnamečiu vaiku D. L. pirmą ir trečią mėnesio savaitgalius dalyvaujant ieškovui, t.y. šeštadienį nuo 15.00 val. iki 19.00 val. ir sekmadienį nuo 15.00 val. iki 19.00 val. bei pasirinktinai tėvams susitarus vieną dieną dalyvaujant ieškovui Šv.Velykų, motinos dieną, vaiko gimimo dieną, Šv.Kalėdų ir Naujųjų metų dieną nuo 15.00 val. iki 19.00 val.

Atsakovė norėdama pasimatyti su nepilnamečiu vaiku D. L. turi iš anksto perspėti ieškovą prieš tris dienas, o ateinant prieš 2 valandas.

Priteisti iš atsakovės N. L. nepilnamečio D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 450,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, nuo sprendimo priėmimo dienos, t.y. nuo 2013 m. liepos 1 d. Ši suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovą A.L. uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko D. L. lėšas iki jos pilnametystės.

Po santuokos nutraukimo automobilis Mazda Premacy, valstybis numeris (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise atitenka ieškovui A. L.

Po santuokos nutraukimo automobilis M. M., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise atitenka atsakovei N. L..

Po santuokos nutraukimo ieškovas A.L.lieka asmeniškai atsakingas pagal 2010-05-22 vartojimo kredito sutartį Nr. 10-033419-GV sudarytą su AB „Swedbank“.

Prievoles kreditoriams tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų UAB „Klaipėdos vanduo“, AB „Klaipėdos energija“ ir UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ pripažinti asmeninėmis atsakovės N. L. prievolėmis.

Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokos metu turėtas pavardes, t.y. „L“, „L”.

Priteisti iš atsakovės N. L. ieškovui A. L. 144,00 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės N. L. valstybei 162,00 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės N. L. trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankišką reikalavimą DNSB „Smiltelė“ 224,56 Lt skolos, 36,00 Lt žyminio mokesčio ir 150,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Išaiškinti šalims, jog po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms arba pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.