Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, 2A-602-330/2015

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2015-11-12
Bylos Nr.: 2A-602-330/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-03032-2012-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Gasiūnienė, Gintaras Pečiulis, Alvydas Poškus
Ieškovas: Societe
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „NAUJASIS NEVĖŽIS“
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras

Kategorijos

2.7.4Prekių ir paslaugų ženklai

Civilinė byla Nr. 2A-602-330/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-03032-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Societe des P. N. S.A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2780-553/2015 pagal ieškovo Societe des P. N. S.A. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „NAUJASIS NEVĖŽIS“ dėl Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimo panaikinimo, prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia ir prekių ženklo savininko teisių gynimo, trečiasis asmuo – Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Societe des P. N. S.A. (toliau – ieškovas) pateiktu ieškiniu prašė:

1. pripažinti atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „NAUJASIS NEVĖŽIS“ (toliau – UAB „NAUJASIS NEVĖŽIS“ arba atsakovas) prekių ženklo „CHOCA“, [fig] registraciją Nr. 61840 negaliojančia;

2. uždrausti atsakovui naudoti žymenis „CHOCA“, [fig] (reg. Nr. 61840), „oho! CHOCA“, [fig] (reg. Nr. 65375) ir/arba žodinį žymenį CHOCA žymėti 30 klasės prekėms „grūdų produktai, javainiai, konditerijos gaminiai“; uždrausti siūlyti tokiais žymenimis pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, importuoti arba eksportuoti tokiais žymenimis pažymėtas prekes; uždrausti naudoti tokius žymenis komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje;

3. panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro (toliau – Valstybinis patentų biuras) Apeliacinio skyriaus 2014 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. 2Ap-1577 ir pripažinti atsakovo prekių ženklo „oho! CHOCA“, [fig] registraciją Nr. 65375 negaliojančia.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovo Europos Bendrijos prekių ženklai „CHOCAPIC“ (reg. Nr. 003447398) ir “CHOCAPIC DUO“ (reg. Nr. 0894775) yra ankstesni už atsakovo prekių ženklą „CHOCA“ (reg. Nr. 61840) (PŽĮ 7 str. 2 d. 4 p.). Ginčijamas prekių ženklas yra klaidinamai panašus į ieškovo ankstesnius prekių ženklus. Ginčijamo prekių ženklo pagrindinis elementas CHOCA yra pilnai inkorporuotas į ieškovo prekių ženklą „CHOCAPIC“ (reg. Nr. 003447398), žodiniai elementai skiriasi tik 3 raidėmis, kurios yra ženklo pabaigoje. Nors ženklai skiriasi žodiniu elementu „oho!“, tačiau jis yra žymiai mažesnis nei pagrindinis elementas, todėl nelemia ženklų skirtingumo. Ženkluose panaudotos iš dalies tapačios arba panašios spalvos – geltona, ruda, balta ir raudona, kas sukuria visuomenei klaidinamai panašų bendrą suvokimo įspūdį. Ženklai yra panašūs fonetiškai, nes CHOCA ir CHOCAPIC yra panašiai tariami, nesutampantys garsai yra ženklo pabaigoje. Nors abu ženklai yra dirbtiniai, tačiau sutampantis elementas CHOCA gali kelti tas pačias asociacijas su anglų kalboje vartojamu trumpiniu „choc“ (chocolate - šokoladas). Ženkluose yra panaudoti panašūs vaizdiniai elementai – gyvūno ir javainių piešinys, kas sustiprina vizualų ženklų panašumą. Ženklai yra registruoti tapačioms ir panašioms 30 klasės prekėms, kurios yra pigios, kasdienio naudojimo, todėl jas rinkdamasis vartotojas yra mažiau dėmesingas bei tai padidina klaidinimo tikimybę. Ieškovo manymu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad yra nustatytos visos sąlygos, numatytos PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte, sudarančios pagrindą pripažinti atsakovo prekių ženklo „CHOCA“, [fig] registraciją Nr. 65375 negaliojančia.

Ieškovas savo nesutikimą su Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2014 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 2Ap-1577 (toliau – Sprendimas) grindžia argumentais, kad skundžiamame sprendime neteisingai identifikuoti prekių ženklų sudedamieji elementai bei įvertinta jų svarba – ignoruoti ir sureikšminti faktai, kad ginčijamame prekių ženkle pavaizduotas gyvūnas primena šunį, kad javainių dubenėlis laikomas didelėse gyvūno letenose, kad ženklas išpildytas ruda, rusva ir gelsva spalvomis.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „NAUJASIS NEVĖŽIS“ atsiliepimu į ieškinį nesutiko su pareikštais reikalavimais. Nurodė, kad tarp lyginamųjų ženklų nėra nei vizualaus, nei fonetinio, nei semantinio panašumo, nes vertinant ženklų sutampančių ir nesutampančių elementų santykį, bendras suvokimo įspūdis yra skirtingas. Ginčijamame prekių ženkle nurodytas žodis “CHOCA”, kaip apibūdinantis tik produkto rūšį ir sudėtį, buvo fiksuotas kaip nesaugomas elementas. Lygindamas ginčijamą atsakovo prekių ženklą su ieškovo žodiniu ženklu „CHOCAPIC“, ieškovas pažymėjo, kad ginčijamas ženklas yra kombinuotas ženklas, kurį sudaro žodinė dalis „OHO CHOCA“ bei grafinė dalis, išpildyta spalvomis. Pagrindinis elementas „OHO“ naudojamas nuo 1995 metų bei šis elementas yra daugelyje šio savininko (atsakovo) ženklų. Ženkluose sutampa silpnasis elementas CHOCA, o kiti lyginamųjų ženklų elementai – PIC ir OHO jokio panašumo neturi. Grafinės dalies bei spalvų, esančių ginčijamame prekių ženkle, nėra galimybių palyginti, nes ieškovo ženklas yra tik žodinis. Lygindamas ginčijamą ženklą su ieškovo prekių ženklu „CHOCAPIC DUO“, atsakovas nurodė, kad šiuo atveju abu ženklai yra kombinuoti. Žodinėse dalyse „CHOCAPIC DUO“ ir „OHO CHOCA“ sutampanti dalis yra silpna, o likę elementai – PIC, DUO neturi jokio panašumo su elementu OHO. Ginčijamame prekių ženkle naudojamos išskirtinės bei tik atsakovo ženklams būdingos spalvos – dominuoja tamsiai geltonos ir mėlynos spalvų derinys, t. y. spalvos, kurių ieškovo ženkle nėra. Skiriasi ženklų figūrinių bei žodinių elementų išdėstymas, ženkluose pavaizduoti gyvūnėliai ir javainiai. Atsakovo vertinimu, ieškovas neįrodė klaidinančio prekių ženklų panašumo bei visuomenės suklaidinimo tikimybės, todėl nesant aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą dėl prekių ženklo savininko teisių pažeidimo, ieškovo reikalavimai negali būti tenkinami PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.

Atsakovas, pasisakydamas dėl Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2014 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. 2Ap-1577, pažymėjo, kad priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, kadangi ieškovas neįrodė visų aplinkybių, kurioms esant galima būtų daryti išvadą dėl ieškovo ir ginčijamo prekių ženklų panašumo.

Trečiasis asmuo prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra (t. 1, b. l. 39-40).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie paraiškų įregistruoti prekių ženklus pateikimo laiką, padarė išvadą, kad ieškovo Europos Bendrijos prekių ženklai „CHOCAPIC“ (reg. Nr. 003447398) ir “CHOCAPIC DUO“ (reg. Nr. 0894775) yra ankstesni už atsakovo prekių ženklą „CHOCA“ (reg. Nr. 61840), todėl turi prioritetą Lietuvoje.

Identifikuodamas prekių ženklų sudedamuosius elementus, teismas nustatė, kad registruotas ieškovo prekių ženklas „CHOCAPIC“ yra žodinis, nespalvotas, sudarytas vien tik iš žodžio „CHOCAPIC“, užrašyto didžiosiomis lotynų kalbos abėcėlės raidėmis standartiniu šriftu, o registruotas prekių ženklas „CHOCAPIC DUO“ yra žodinis - vaizdinis prekių ženklas, sudarytas iš žodinių elementų „CHOCAPIC“ (užrašyto ženklo viršuje) ir „DUO“ (užrašyto ženklo apačioje), užrašus išdėstant puslankiu, ženklo centre yra pavaizduotas stilizuotas gyvūnas (abiejų šalių teigimu panašus į šuniuką) ir plokščios formos javainiai. Ženklas yra išpildytas ruda, rusva ir gelsva spalvomis. Tuo tarpu registruotas atsakovo prekių ženklas „CHOCA“ yra žodinis - vaizdinis, sudarytas iš žodinio elemento „CHOCA“, užrašyto lotynų kalbos abėcėlės raidėmis, silpnai stilizuotu šriftu mėlyna spalva geltoname fone, ir vaizdinių elementų – iš viršaus į apačią byrančių apvalios formos rudos spalvos javainių ir stilizuoto gyvūnėlio (ieškovo teigimu, panašaus į šuniuką, atsakovo – į vilkiuką) piešinio, o registruotas prekių ženklas „oho! CHOCA“ be paminėtų elementų dar turi papildomą žodinį elementą „oho!“ (t. 1, b. l. 10-31).

Atsižvelgęs į tai, kad trys iš lyginamųjų ženklų yra kombinuoti, savyje talpinantys ne tik žodinius ženklus, bet ir kitus savarankiškus elementus, teismas nusprendė, jog turi būti vertinama visa ginčo ženklus sudarančių elementų visuma.

Teismas, lygindamas prekių ženklų žodines dalis, konstatavo, kad jose sutampa žodinis elementas „CHOCA“, tačiau ieškovui priklausančiuose ženkluose „CHOCAPIC“ ir „CHOCAPIC DUO“ atitinkamai dar yra galūnė „PIC“ bei papildomas žodis „DUO“, o atsakovui priklausančiame ženkle „oho! CHOCA“ papildomas žodis „oho!“. Be to, nustatė, kad akivaizdžiai skiriasi žodžių išdėstymas prekių ženklo kompozicijoje (ieškovo prekių ženkle „CHOCAPIC DUO“ žodžiai užrašyti puslankiu, vieną žodį nurodant viršuje, kitą apačioje įrėminimo, kurį galimą suvokti kaip lėkštės kraštą, o atsakovo prekių ženkluose „CHOCA“ bei „oho! CHOCA“ žodis pirmuoju atveju nurodytas ženklo apačioje, antruoju – viršuje po žodžio „oho!“, kuris įrašytas išsiskiriančiu būdu atliktame įrėminime. Taip pat teismas nustatė, kad akivaizdžiai skiriasi lyginamųjų ženklų grafinis užrašymas (ieškovo ženkluose žodžių raidės yra standartinės ir atskirtos vienodais intervalais, o atsakovo – raidės stilizuotos ir dalinai dengia viena kitą), skirtingos spalvos (ieškovo – juoda ir ruda, o atsakovo – mėlyna).

Vertindamas bendrą regimąjį įspūdį, teismas padarė išvadą, kad lyginamųjų ženklų nepanašumui turi įtakos ir vaizdiniai elementai bei juose dominuojančios spalvos: ieškovo kombinuotame prekių ženkle „CHOCAPIC DUO“ yra pavaizduotas stilizuotas gyvūnas, esantis lėkštėje kartu su plokščios formos dviejų spalvų (gelsvos ir rusvos) javainiais, kurių po vieną kiekvienos spalvos laiko savo didelėmis letenomis, šiame prekės ženkle dominuoja švelnių tonų gelsva, rusva ir ruda spalvos; atsakovo prekių ženkluose „CHOCA“ ir „oho! CHOCA“ pavaizduotas stilizuotas gyvūnas skiriasi nuo anksčiau aptarto savo rūšimi, atliekamu veiksmu – pavaizduotas besiruošiantis valgyti su dideliu šaukštu rankoje, vaizduojami pienu užpilami javainiai yra apvalios formos ir ryškiai rudos spalvos, sudarančios įspūdį, kad javainiai yra šokoladiniai.

Teismas nusprendė, kad tarp lyginamųjų prekių ženklų nėra ir semantinio panašumo, kadangi šie ženklai yra sudaryti iš dirbtinių žodžių ir dabartinėje lietuvių kalboje neturi jokios reikšmės. Ieškovo argumentą, kad ženkluose sutampantis elementas „CHOCA“ vartotojui gali sukelti asociacijas su anglų kalboje vartojamu trumpiniu „chok“, reiškiančiu šokoladą, teismas atmetė motyvuodamas tuo, jog prekių ženklų elementas „CHOCA“ negali būti vertinamas kaip stiprus lyginamųjų prekių ženklų elementas, be to, atsižvelgdamas į tai, kad žodžio „chok“ reikšmė vartotojams yra žinoma ir žymuo „CHOCA“ žymi prekės savybę, reiškiančią, jog gaminyje yra šokolado, o toks prekių ženklo elementas negali būti saugomas (PŽĮ 39 str.).

Pasisakydamas dėl lyginamųjų prekių ženklų fonetinio panašumo, teismas pažymėjo, kad prekių ženklai nepanašūs fonetiškai, nes ženklų žodiniai elementai yra tariami skirtingai ir vien ta aplinkybė, jog sutampa pirmojo žodžio dalis, nėra pakankama konstatuoti jų fonetinį panašumą. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad vartotojai, tardami ieškovo prekių ženklus, gali juos trumpinti iki žodžio „CHOCA“, motyvuodamas aplinkybėmis, jog žodiniai ženklų „CHOCAPIC“ bei „CHOCAPIC DUO“ elementai nėra sudėtingi ir sunkiai tariami, todėl jų trumpinimo poreikis nėra akivaizdus.

Įvertinęs bei nustatęs ieškovo ir atsakovo lyginamųjų prekių ženklų vizualinį, fonetinį ir semantinį nepanašumą, teismas nusprendė, kad ieškovas neįrodė PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto normos taikymui būtinų sąlygų visumos (CPK 178 str.).

Padaręs išvadą, kad nėra ginčo prekių ženklų tapatumo arba panašumo, teismas nevertino visuomenės suklaidinimo rizikos bei atmetė ieškinio reikalavimus dėl uždraudimo atsakovui naudoti žymenis „CHOCA“ (reg. Nr. 61840), „oho! CHOCA“ (reg. Nr. 65375) ir/arba neregistruotą žodinį žymenį CHOCA bei reikalavimą dėl Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2014 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. 2Ap-1577 panaikinimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas Societe des P. N. S.A. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Neteisingai taikydamas Metodinius nurodymus dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panašumo nustatymo, teismas padarė klaidingą išvadą, kad tarp ginčo prekių ženklų jokio panašumo nėra.

2. Teismo išvada, kad vertinant ginčo prekių ženklų panašumą, turi būti vertinama šiuos ženklus sudarančių elementų visuma, prieštarauja Metodinių nurodymų 2.2 punktui ir ETT išaiškinimams, jog prekių ženklų panašumui turi įtakos sutampančių ir nesutampančių elementų santykis, taip pat jų svarba ženklų kompozicijoje (EBTT 1997 m. lapkričio 11 d. sprendimas byloje Nr. C-251/95 Sabel BV v Puma AG, Rudolf D. S. ir kt.).

3. Spręsdamas klausimą dėl vizualaus ginčo prekių ženklų panašumo, teismas neišskyrė dominuojančių prekių ženklų elementų bei neįvertino jų panašumo pakankamumo. Apelianto vertinimu, teismo sprendime nurodyti vaizdinių elementų skirtumai yra nepakankami eliminuoti tiek vaizdinių elementų, tiek ir pačių prekių ženklų panašumą.

4. Teismo išvados dėl ginčo prekių ženklų fonetinio panašumo yra nepagrįstos. Apelianto teigimu, atsakovas neginčijo argumento, kad lyginamuosiuose prekių ženkluose atkartotas žodis CHOCA tariamas tapačiai, todėl tai, jog papildomi ženkluose esantys žodiniai elementai ‚oho“, „PIC“ ar „DUO“ nėra tariami tapačiai, neturi esminės reikšmės fonetinio panašumo vertinimui.

5. Skundžiamame teismo sprendime padaryta išvada, kad tarp ginčo prekių ženklų nėra semantinio panašumo prieštarauja byloje nustatytai faktinei aplinkybei, jog prekių ženklų elementas CHOCA vartotojui gali sukelti asociacijas su anglų kalboje vartojamu trumpiniu „chok“, reiškiančiu šokoladą. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad lyginamuosiuose kombinuotuose ženkluose yra panašaus semantinio turinio – gyvūno ir javainių – piešiniai, kurie taip pat sustiprina semantinį ženklų panašumą.

6. Nepagrįsta teismo išvada, kad žodis „CHOCA“, kaip prekių ženklo elementas, negali būti saugomas, nes jis jokių prekių charakteristikų nenurodo. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovo pateikta UAB „PHD“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa, nes šios apklausos metu respondentams buvo užduotas menamas klausimas, be galimybės atsakyti, kad šis žodis jokių maisto savybių nenurodo.

7. Teismas nepagrįstai nevertino visuomenės suklaidinimo rizikos ir ginčo ženklais žymimų prekių tapatumo. Apelianto manymu, atsakovo prekių ženklai yra registruoti tapačioms ieškovo žodiniu prekių ženklu žymimoms prekėms bei tapačioms ir panašioms į kombinuotu ieškovo prekių ženklu žymimas prekes, nes visuose lyginamuosiuose ženkluose sutampa grūdų produktai ir javainiai, o ieškovo kombinuotas prekių ženklas taip pat yra registruotas ir konditerijos gaminiams žymėti.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „NAUJASIS NEVĖŽIS“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

1. Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė Metodinius nurodymus dėl prekių ir paslaugų tapatumo ir panašumo nustatymo, yra nepagrįsti, kadangi pats apeliantas klaidingai aiškina šių nurodymų 2.2 punkto nuostatas. Atsakovo teigimu, teismas, vertindamas ginčo prekių ženklų elementų visumą, nenukrypo nuo aktualaus teisinio reguliavimo bei formuojamos praktikos aiškinant šias nuostatas.

2. Nesutiktina su apelianto nuomone, kad nustatant ginčo prekių ženklų vizualų panašumą, teismas turėjo nustatyti dominuojančius elementus ir tuomet spręsti, ar jų panašumo pakanka, kad prekių ženklai būtų pripažinti panašiais. Atsakovo nuomone, toks apelianto aiškinimas yra nesuderinamas su galiojančiu teisiniu reguliavimu, kuriame numatyta, kad lyginant prekių ženklus turi būti vertinama kiekvieno jų visuma.

3. Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas, lygindamas ginčo prekių ženklus, turėjo išskirti dominuojantį elementą CHOCA, prieštarauja skundžiamame teismo sprendime nustatytoms faktinėms aplinkybėms, jog atsakovo ginčijamas prekių ženklas yra kombinuotas, o elementas CHOCA naudojamas Nicos klasifikacijos prekėms žymėti. Atsakovo nuomone, ginčo prekių ženklų elementas CHOCA nėra stiprusis/dominuojantis, todėl būtina vertinti visus kitus elementus, be to, šis elementas negali būti saugomas (PŽĮ 39 str.).

4. Nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodytiems argumentams remti naudojamas tik žodinis lyginamųjų prekių ženklų aprašymas, kuris nėra pakankamas, kai vertinamas kombinuotų ir figūrinių prekių ženklų panašumas.

5. Apeliantas netinkamai ir nepagrįstai lygina kombinuotų prekių ženklų spalvinę gamą. Atsakovo manymu, ginčo prekių ženklai iš esmės sutampantys tik viena – ruda spalva, į kurią apeliantas nėra įgijęs išimtinių teisių.

6. Argumentai dėl ginčo prekių ženklų vaizdinių elementų panašumo yra neatitinkantys objektyvaus prekių ženklų vaizdų palyginimo, nes juose pavaizduoti skirtingi gyvūnai, kombinuotų ginčo prekių ženklų piešinių nepanašumas yra akivaizdus.

7. Atmestinas apelianto argumentas, kad aplinkybė, jog ginčo prekių ženklų žodiniai elementai yra tariami skirtingai, nesudaro pagrindo išvadai, kad lyginamieji prekių ženklai yra fonetiškai nepanašūs. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai vertino ginčo prekių ženklų fonetines savybes ir konstatavo jų nepanašumą.

Žemesnės instancijos teismas

8. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad ieškovui neįrodžius ginčo prekių ženklų tapatumo ar panašumo, netenka prasmės prekių tapatumo ar panašumo bei visuomenės suklaidinimo rizikos vertinimas.

9. Apeliantas klaidingai interpretuoja atsakovo atliktą visuomenės tyrimą. Atsakovo nuomone, apklausoje buvo užduotas aiškus ir eiliniams vartotojams paprastai suprantamas klausimas, todėl nesiremti atlikto tyrimo rezultatais nėra jokio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Byloje kilo ginčas, ar atsakovo UAB „NAUJASIS NEVĖŽIS“ prekių ženklai „CHOCA“ (reg. Nr. 61840) ir „oho! CHOCA“ (reg. Nr. 65375) yra klaidinamai panašūs į ieškovo Societe des P. N. S. A. prekių ženklus CHOCAPIC (reg. Nr. 003447398) ir CHOCAPIC DUO (reg. Nr. 00894775), ir ar dėl to yra visuomenės suklaidinimo galimybė.

Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

Lietuvos apeliaciniame teisme 2015 m. spalio 12 d. gauti ieškovo (apelianto) rašytiniai paaiškinimai, kuriuos ieškovas prašo pridėti prie bylos medžiagos bei įvertinti nagrinėjant jo apeliacinį skundą.

Apeliacinis teismas, pasisakydamas nurodytu klausimu pažymi, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama.

Apeliacinis teismas, įvertinęs ieškovo (apelianto) pateiktų rašytinių paaiškinimų turinį, laikosi nuostatos, kad juose išdėstyta informacija ir duomenimis papildomai grindžiamos aplinkybės, jau nurodytos ieškovo apeliaciniame skunde, kad apeliacinio skundo dalykas nekeičiamas. Esant nurodytoms aplinkybėms bei siekiant tinkamai atskleisti bylos esmę ir teisingai išspręsti tarp šalių susiklosčiusį ginčą, ieškovo rašytiniai paaiškinimai priimami bei pridedami prie bylos medžiagos.

Dėl prekių ženklų panašumo vertinimo ir prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia PŽĮ 7 straipsnio 3 dalies pagrindu

Europos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad prekių ženklų panašumas turi būti bendrai vertinamas vizualiniu, fonetiniu ir prasminiu požiūriu bei pagrįstas prekių ženklo sukuriamu bendru įspūdžiu, atsižvelgiant į jų skiriamuosius ir dominuojančius elementus (Europos Teisingumo Teismo 1997 m. lapkričio 11 d. sprendimas byloje Nr. C-251/95, 23 p.). Metodinių nurodymų „Dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panašumo nustatymo“, patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro direktoriaus 1996 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 28 (toliau - Metodiniai nurodymai) 2.2 punkte numatyta, kad ženklų panašumą lemia juose esančių elementų bendrumas. Panašumui turi įtakos sutampančių ir nesutampančių elementų santykis, taip pat jų svarba ženklų kompozicijoje. Bendriausias ženklų panašumo kriterijus yra bendras suvokimo įspūdis, kurį sukelia ženklas ir jo vaizdo prasmė, dėl ko vartotojai ūkinėje veikloje gali ženklus supainioti, nepaisant tam tikrų juos sudarančių elementų skirtumų.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčo prekių ženklų vizualinį, fonetinį ir semantinį (ne)panašumą, padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė visų Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų būtinųjų sąlygų, kurioms esant prekių ženklo registracija gali būti pripažinta negaliojančia. Teismas, konstatavęs, kad tarp ginčo prekių ženklų nėra klaidinamo panašumo, nevertino prekių, kurios žymimos ginčo prekių ženklais, tapatumo bei visuomenės suklaidinimo rizikos, motyvuodamas tuo, kad šios sąlygos tikrinamos tik tuomet, kai nustatomas klaidinamas prekių ženklų panašumas. Apeliantas, nesutikdamas su tokiomis teismo išvadomis, laikosi pozicijos, kad teismas, neanalizuodamas lyginamuosius ženklus sudarančių elementų panašumo, taip pat šiais ženklais žymimų prekių tapatumo, neteisingai įvertino visuomenės suklaidinimo tikimybę.

Teisėjų kolegija, ištyrusi lyginamuosius prekių ženklus panašumo aspektu, laikosi nuostatos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normose įtvirtintas ir teismų praktikoje suformuotas prekių ženklų panašumo vertinimo taisykles. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas apsiribodamas lyginamųjų prekių ženklų skirtumų identifikavimu, nepagrįstai nevertino šių ženklų sutampančių elementų bei jų reikšmės bendram ženklų suvokimo įspūdžiui. Taip pat pirmosios instancijos teismas neįvertino lyginamuosius prekių ženklus sudarančių elementų (sutampančių ir nesutampančių) visumos bei jų įtakos bendram suvokimo įspūdžiui, kurį sukelia kiekvienas prekių ženklas ir jo vaizdo prasmė eiliniam vartotojui, priimančiam sprendimą dėl konkrečiais prekių ženklais pažymėtų prekių priklausomybės tam vartotojui patraukliam gamintojui.

PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis yra tapatus įregistruotam ar pareikštam registruoti ankstesniam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms arba klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu. PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu prekių ženklu.

Kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl prekių ženklų prioriteto – šalys pripažįsta, kad ieškovo prekių ženklų CHOCAPIC (reg. Nr. 003447398) ir CHOCAPIC DUO (reg. Nr. 00894775) teisinės apsaugos Lietuvos Respublikoje pradžia yra atitinkamai nuo 2004 m. gegužės 5 d. ir nuo 2006 m. gegužės 15 d., tuo tarpu atsakovo prekių ženklų „CHOCA“ (reg. Nr. 61840) ir „oho! CHOCA“ (reg. Nr. 65375) registracija atlikta vėliau, t. y. 2010 m. kovo 20 d. Nurodytų faktinių aplinkybių kontekste, nesant ginčo dėl lyginamųjų prekių ženklų prioriteto, teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako.

Tarp šalių yra prieštaravimai dėl ginčo prekių ženklų vizualaus, fonetinio ir semantinio (ne) panašumo vertinimo, taip pat dėl prekių, kurios žymimos ginčo prekių ženklais, tapatumo nustatymo bei visuomenės suklaidinimo tikimybės. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime padarė išvadą, kad tarp ginčo prekių ženklų nėra nei vizualinio, nei fonetinio ir semantinio panašumo. Apelianto teigimu, ginčo prekių ženklų sutampantys elementai, kurių pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo ir nevertino, sudaro bendrą klaidinamą lyginamųjų prekių ženklų suvokimo įspūdį, dėl ko vartotojai ūkinėje veikloje gali šiuos prekių ženklus supainioti.

Teisėjų kolegija pasisakydama dėl lyginamųjų prekių ženklų panašumo vertinimo, pirmiausia pažymi, kad pagrindinė prekių ženklo funkcija yra garantuoti pirkėjui arba galutiniam vartotojui rinkoje esančios prekės šaltinio (angl. origin) identiškumą, suteikiant galimybę jam nepainiojant atskirti prekes ar paslaugas nuo kitų, kurių šaltinis yra kitas. Tam, kad prekių ženklas galėtų atlikti savo esminę funkciją neiškreiptos konkurencijos sistemoje, kurią siekiama užtikrinti, turi būti teikiama garantija, kad visos juo paženklintos prekės ar paslaugos yra sukurtos kontroliuojant vienai įmonei, kuri yra atsakinga už jų kokybę (ESTT 1998 m. rugsėjo 29 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje Nr. C-39/97 (ECR, 1998, I-5507).

Dalies visuomenės suklaidinimo galimybė turi būti įvertinama globaliai (bendrai), atsižvelgiant į visus faktorius, reikšmingus konkrečiomis bylos aplinkybėmis (ESTT 1997 m. lapkričio 11 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje Nr. C-251/95 (ECR, 1997, I-6191), ESTT 1998 m. rugsėjo 29 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje Nr. C-39/97 (ECR, 1998, I-5507), ESTT 1999 m. birželio 22 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje Nr. C-342/97, (ECR, 1999, I-3819), ESTT 2000 m. birželio 22 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje Nr. C-425/98 (ECR, 2000, I-4861). Globalus (bendras) suklaidinimo galimybės įvertinimas, priklausantis nuo vizualinio, fonetinio ir prasminio konkrečių ženklų panašumo, turi būti paremtas bendru jų sukuriamu įspūdžiu, turint omenyje, konkrečiai – jų skiriamuosius ir dominuojančius (svarbiausius) elementus (ESTT 1997 m. lapkričio 11 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje Nr. C-251/95 (ECR, 1997, I-6191), ESTT 1999 m. birželio 22 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje Nr. C-342/97, (ECR, 1999, I-3819).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad tai, kaip ženklus suvokia konkrečių prekių ar paslaugų vidutinis pirkėjas, turi lemiamą vaidmenį globaliai (bendrai) sprendžiant dėl suklaidinimo galimybės. Vidutinis vartotojas paprastai ženklą suvokia kaip visumą ir neanalizuoja jo atskirų detalių. Dėl šių priežasčių, globaliai (bendrai) vertinant, vidutinis vartotojas turi būti laikomas protingai gerai informuotu, protingai atidžiu ir apdairiu. Tačiau dėmesys turi būti atkreiptas į tai, kad vidutinis vartotojas tik retais atvejais turi galimybę tiesiogiai palyginti du skirtingus ženklus, bet turi patikėti (remtis) nepilnais, netobulais (angl. imperfect) jų (ženklų) atvaizdais, kuriuos jis išlaikė savo atmintyje. Taip pat reikia turėti omenyje tai, kad vidutinio vartotojo dėmesio laipsnis yra skirtingas, priklausomai nuo konkrečių prekių ar paslaugų kategorijos (ESTT 1997 m. lapkričio 11 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje Nr. C-251/95 (ECR, 1997, I-6191), ESTT 1999 m. birželio 22 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje Nr. C-342/97, (ECR, 1999, I-3819), Europos Sąjungos Bendrojo Teismo (toliau – ESBT) 2002 m. spalio 23 d. sprendimas, priimtas byloje Nr. T-388/00, ESBT 2002 m. spalio 23 d. sprendimas, priimtas byloje Nr. T-104/01, ESBT 2002 m. spalio 23 d. sprendimas, priimtas byloje Nr. T-6/01).

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad trys iš lyginamųjų prekių ženklų yra kombinuoti, laikėsi pozicijos, jog turi būti vertinama visa ginčo prekių ženklus sudarančių elementų visuma. Kaip jau buvo minėta, vertindamas ginčo prekių ženklų atskirus elementus, teismas nenustatinėjo jų reikšmės (stiprūs/dominuojantys ir silpni elementai), taip pat nevertino sutampančių ir nesutampančių elementų įtakos prekių ženklų panašumui ir bendram jų sukuriamam įspūdžiui, apsiribodamas tik skiriamųjų elementų išryškinimu. Nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad lygindamas ginčo prekių ženklų elementus, pirmosios instancijos teismas nesilaikė Metodiniuose nurodymuose suformuotų prekių ženklų tapatumo ir panašumo nustatymo taisyklių bei nesivadovavo teismų formuojama praktika, pagal kurią prekių ženklų panašumui turi įtakos tiek sutampančių, tiek nesutampančių elementų santykis, taip pat šių elementų svarba bendroje prekių ženklų kompozicijoje bei įtaka bendram suvokimo įspūdžiui, o ne vien prekių ženklų skiriamųjų elementų nustatymas.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas iš esmės nepasisakė dėl ieškovo žodinio prekių ženklo „CHOCAPIC“ ir atsakovo ginčijamų kombinuotų prekių ženklų „CHOCA“ ir „oho! CHOCA“ panašumo bei apsiribojo išvada, kad atsakovo registruotuose prekių ženkluose esantys spalviniai ir vaizdiniai elementai suteikia akivaizdų nepanašumą. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, kitų argumentų, sudarančių pagrindą laikyti ieškovo žodinį prekių ženklą „CHOCAPIC“ ir atsakovo kombinuotus prekių ženklus „CHOCA“ ir „oho! CHOCA“ nepanašiais, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėta pirmosios instancijos teismo išvada padaryta nesivadovaujant Metodiniuose nurodymuose nustatytomis taisyklėmis, kurių pagrindu turi būti atliekamas žodinio ir kombinuoto prekių ženklų panašumo įvertinimas (Metodinių nurodymų 3.2.2., 3.2.3 punktai). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kombinuoto (sudaryto iš žodžio ir vaizdo visumos) prekių ženklo ir žodinio prekių ženklo klaidinamo panašumo nustatymas pasižymi tam tikra specifika. Šie objektai nėra analogiško pobūdžio, jų teisinė prigimtis nėra analogiška, atliekama funkcija taip pat nėra vienoda (nors ir panaši, nes abu objektai yra verslo identifikatoriai). Svarbu tai, kad kombinuoto (sudaryto iš žodžio ir vaizdo visumos) prekių ženklo atveju jo vaizdinė dalis apskritai negali būti atkartota žodiniame prekių ženkle; atkartota gali būti tik žodinė ženklo dalis. Tačiau ex officio apskritai eliminuoti vaizdinę prekių ženklo dalį, vertinant ženklų klaidinamą panašumą, taip pat nebūtų teisinga. Vertinant žodinio prekių ženklo klaidinamą panašumą į kombinuotą (sudarytą iš žodžio ir vaizdo visumos) prekių ženklą, atsižvelgtina ir į vaizdinę ženklo dalį, tačiau jos reikšmė ir įtaka lyginamųjų objektų klaidinamam panašumui bus skirtinga, priklausomai nuo vaizdinės ženklo dalies įtakos bendram prekių ženklo suvokimo įspūdžiui (be kita ko, ir priklausomai nuo žodinės prekių ženklo dalies (žodinio elemento) ,,stiprumo“ ar ,,silpnumo“ ženklo bendram suvokimo įspūdžiui); taip pat nuo kitų (žodinių) elementų, sudarančių žodinį ženklą. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, tam, kad tinkamai atlikti žodinio ir kombinuoto prekių ženklų panašumo įvertinimą, būtina nustatyti šių prekių ženklų dominuojančius elementus. Pažymėtina, kad išvada dėl dominuojančio elemento kombinuotame prekių ženkle išskyrimo neprieštarauja nei lokaliniams teisės aktams, nei atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytam Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos 6 quinquies straipsnio „A“ dalies 1 punktui, nustatančiam, kad prekių ženklas saugomas toks, koks yra registruotas. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-135/2005).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo , kad ieškovo registruotas prekių ženklas „CHOCAPIC“ yra žodinis, tuo tarpu atsakovo prekių ženklai „CHOCA“ ir „oho! CHOCA“ yra kombinuoti, nes jų kompoziciją sudaro žodinių, vaizdinių ir spalvinių elementų visuma. Ieškovo žodinis prekių ženklas sudarytas iš vieno žodžio „CHOCAPIC“, užrašyto didžiosiomis lotynų kalbos abėcėlės raidėmis standartiniu šriftu. Atsakovo registruotas prekių ženklas „CHOCA“ sudarytas iš žodinio elemento – žodžio „CHOCA“, užrašyto didžiosiomis lotynų kalbos abėcėlės raidėmis, stilizuotu šriftu mėlyna spalva geltoname fone prekių ženklo centrinėje dalyje, ir vaizdinių elementų – iš viršaus į apačią byrančių apvalios formos rudos spalvos javainių ir stilizuoto gyvūnėlio piešinio, o registruotas prekių ženklas „oho! CHOCA“ be paminėtų dar turi papildomą žodinį elementą „oho!“, užrašytą mažesnio šrifto baltomis raidėmis raudonoje viršutinėje prekių ženklo dalyje.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, sprendžia, kad ginčijamuose atsakovo prekių ženkluose esantis žodinis elementas CHOCA yra stiprusis (dominuojantis) elementas. Tokią išvadą apeliacinis teismas grindžia byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad atsakovo kombinuotuose prekių ženkluose esantis žodinis elementas CHOCA aiškiai išskirtas iš visos prekių ženklų bendros kompozicijos tiek stambiu šriftu, tiek spalvine gama ir išsidėstymu bendrame prekių ženklų kontekste. Atsakovo prekių ženkluose esantis papildomas žodinis elementas „oho!“ užrašytas mažesniu šriftu, neryškia spalva (balta), ženklo viršutinėje dalyje, kuri raudona spalva atskirta nuo didžiosiomis raidėmis užrašyto žodinio elemento CHOCA, o tai sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog mažai tikėtina, kad vidutinis vartotojas vizualiai suvoks ginčijamo prekių ženklo „oho! CHOCA“ žodinius elementus kaip vieną elementą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamuose atsakovo prekių ženkluose pavaizduoti javainių rutuliukai taip pat neišskiria šio prekių ženklo iš kitų gamintojų produktų, be to, kaip žinia, vaizdiniai animacinių filmų personažai yra dažnai naudojami ant 30 klasei priklausančių prekių (ypač skirtų vaikams) pakuočių. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovo žodinio prekių ženklo pabaigoje esanti galūnė „PIC“ taip pat negali būti laikoma elementu, kuris pakankamai atskiria lyginamuosius žymenis, kadangi šis elementas yra žodžio pabaigoje bei neteikia jokios aiškios ir vienareikšmiškos prasmės vidutiniam vartotojui (žr. ETT sprendimą, priimtą byloje T-112/03). Taigi, įvertinus atsakovo kombinuotuose prekių ženkluose esančio dominuojančio elemento CHOCA įtaką bendram prekių ženklo suvokimo įspūdžiui, neatmetama tikimybė, jog ūkinėje veikloje vartotojai gali šiuos ženklus supainioti, nepriklausomai nuo to, kad yra tam tikri juos sudarančių elementų skirtumai.

Vertinant fonetinį panašumą, pažymėtina, kad šį panašumą lemia ne tik ginčijamų prekių ženklų panašus tarimas, kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo sprendime, tačiau ir prekių ženklų žodžio (žodinio elemento) ilgis, artimi ir sutampantys garsai ir jų vieta ženkle, panašiai tariamų raidžių ir skiemenų išdėstymas vienas kito atžvilgiu, vieno ženklo įsiterpimas į kitą ženklą, skiemenų skaičius ženkle ir kitos aplinkybės, nurodytos Metodinių nurodymų 3.1.2 punkte. Nagrinėjamu atveju, atsakovo ginčijami prekių ženklai „CHOCA“ ir „oho! CHOCA“ yra tapatūs ieškovo prekių ženklams „CHOCAPIC“ ir „CHOCAPIC DUO“ keturiomis pirmosiomis raidėmis, atsakovo prekių ženklas CHOCA yra įsiterpęs į ieškovo prekių ženklus „CHOCAPIC“ ir „CHOCAPIC DUO“. Be to, įsiterpęs prekių ženklas CHOCA yra išdėstytas ginčijamų prekių ženklų pradžioje, ta pačia seka. Kaip jau buvo minėta, ieškovo prekių ženklų žodinis elementas CHOCA yra stiprusis (dominuojantis) elementas, kuris turi didesnę įtaką bendram prekių ženklo suvokimo įspūdžiui. Ieškovo prekių ženklo pabaigoje esantys žodiniai elementai „PIC“ ir „DUO“ bei atsakovo prekių ženklo žodinis elementas „oho!“ neteikia jokios aiškios ir vienareikšmiškos prasmės vidutiniam vartotojui, todėl neturi esminės reikšmės fonetinio panašumo vertinimui. Tokios nustatytos faktinės aplinkybės bei išvada dėl atsakovo prekių ženkluose esančio ir taip pat dominuojančio žodinio elemento CHOCA, teisėjų kolegijos nuomone, sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad lyginamieji prekių ženklai yra fonetiškai panašūs. Šios išvados nepaneigia atsakovo argumentai, kad nustatant fonetinį prekių ženklų panašumą turėjo būti vertinama prekių ženklus sudarančių elementų visuma, kadangi fonetinio panašumo nustatymui vaizdiniai ženklų elementai neturi tiesioginės reikšmės. Be to, apeliacinio teismo vertinimu, atsakovo kombinuotuose prekių ženkluose panaudota spalvinė gama nėra išskirtinė, nes remiantis prekių ženklų registracijose pateikta informacija, panaudotos tapačios spalvos – juoda, ruda, geltona, balta, bei panašios spalvos – raudona, mėlyna, pilka ir tamsiai geltona (ieškovo prekių ženklo spalvos – rožinė, žydra, juoda ir oranžinė). Nors ieškovo kombinuotuose prekių ženkluose dominuojantis žodinis elementas pavaizduotas tamsiai mėlyna spalva, tačiau ieškovo panaudota intensyvi ruda ir juoda spalvos nėra ypatingai nutolusios nuo tamsiai mėlynos spalvos ir dėl šių priežasčių atsakovo prekės ženkluose panaudotos spalvos nesuteikia ženklui tokio išskirtinumo, kuris leistų teigti, kad ieškovo ir atsakovo prekių ženklai nėra panašūs.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl lyginamųjų prekių ženklų semantinio (prasminio) panašumo, atkreipia dėmesį į tai, kad semantinis panašumas atsiranda, kai sutampa vienas iš ženklo elementų, turintis skirtingą prasmę, tačiau esantis pagrindiniu ženklo elementu. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, atsakovo kombinuotų prekių ženklų žodinis elementas CHOCA yra dominuojantis, t. y. turintis didesnę įtaką bendro prekių ženklo įspūdžio sudarymui. Nurodytas žodinis elementas yra visuose lyginamuosiuose prekių ženkluose, todėl sudaro prielaidą, kad tarp šių prekių ženklų yra semantinis panašumas. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad lyginamieji prekių ženklai yra sudaryti iš dirbtinių žodžių ir dabartinėje lietuvių kalboje neturi jokios reikšmės, nepaneigia šios išvados, nes dominuojančio žodinio elemento CHOCA galimos sukeliamos semantinės asociacijos yra panašios.

Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad visuomenės suklaidinimo tikimybę paneigia byloje esančių internetinių apklausų rezultatai, pagrįstumo ir teisėtumo. Kaip matyti iš ieškovo užsakymu atlikto tyrimo (t. 1, b. l. 110-124), jo metu buvo panaudotas daugiapakopės atrankos būdas, respondentų apklausa buvo atlikta didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Apklausos metu respondentams buvo pateiktos kortelės su ieškovo registruoto prekių ženklo „CHOCAPIC DUO“ ir atsakovo prekių ženklo „CHOCA“ gaminamais produktais – dribsniais, bei klausiama, ar jų manymu, šiuos produktus gamina tas pats arba ekonomiškai susiję gamintojai. 34,4 procentai ieškovo apklaustų respondentų nurodė manantys, kad parodytus produktus gamina tas pats ar ekonomiškai susijęs gamintojas, 33 procentai, kad gamina skirtingi gamintojai. Atsakovo užsakymu atliktos internetinės apklausos duomenimis nustatyta, kad respondentų buvo klausiama, ar per paskutinius 6 mėnesius jie pirko sausus pusryčius, dribsnius (miusli), o tų kurie atsakė teigiamai – papildomai klausiama nuomonės dėl parodytų CHOCA ir CHOCAPIC prekių ženklų ir gaminamų produktų panašumo, t. y. ar jų manymu šias prekes gamina susijusios ar skirtingos įmonės. 74 procentai apklaustųjų atsakė manantys, kad tai skirtingų gamintojų prekių ženklai, 26 procentai atsakė, kad tai prekės, kurias gamina tas pats gamintojas. Pirmosios instancijos teismas vertindamas atliktų apklausų rezultatus, nusprendė, kad tik santykinai nedidelė dalis vartotojų gali suklysti, manydami, jog prekių, kurios žymimos ginčo prekių ženklais, gamintojas yra tas pats. Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada nesutinka, kadangi ji padaryta tinkamai neįvertinus atliktų apklausų eigos ir jų rezultatų. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek ieškovo, tiek atsakovo užsakymu atliktos apklausos metu respondentams tuo pačiu metu buvo rodomi abu lyginamieji prekių ženklai. Kaip jau buvo minėta, praktikoje vidutinis vartotojas tik retais atvejais turi galimybę tiesiogiai palyginti du skirtingus ženklus, bei turi patikėti (remtis) nepilnais jų (ženklų) atvaizdais, kuriuos jis išlaikė savo atmintyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, abiejų lyginamųjų prekių ženklų pateikimas respondentams tuo pačiu metu galėjo turėti tiesioginės įtakos gautiems tikėtinai klaidingiems apklausos rezultatams bei abejotinai išvadai dėl visuomenės suklaidinimo menkos tikimybės. Pažymėtina ir tai, jog apklausoje dalyvavusių respondentų buvo prašoma lyginamuosius prekių ženklus palyginti tik pagal vieną iš kriterijų, tai yra vizualų, eliminuojant prekių ženklų galimus fonetinius ir semantinius panašumus, kas taip pat turėjo įtakos neteisingo vaizdo sudarymui bei visuomenės suklaidinimo tikimybės nustatymui. Esant tokiems aptartiems apklausų eigos trūkumams bei apeliacinio teismo išvadoms dėl lyginamųjų prekių ženklų panašumo įvertinimo, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog šių apklausų rezultatai paneigia visuomenės suklaidinimo tikimybę.

Metodinių nurodymų 4.2 punkte yra nurodyta, jog nustačius, kad prekių ženklai panašūs ar tapatūs, būtina išnagrinėti prekes (paslaugas), nepaisant klasių, kurioms jos priklauso. Kaip matyti iš šalių procesinių dokumentų, šalys iš esmės nesusitaria dėl prekių, kurioms yra įregistruoti ieškovui ir atsakovui priklausantys ginčo ženklai, tapatumo. Ieškovo teigimu, žodinis prekių ženklas CHOCAPIC registruotas 30 klasės prekėms, tarp kurių nurodomi konditerijos gaminiai, javainiai, grūdų produktai. Ieškovo kombinuotas prekių ženklas „CHOCAPIC DUO“ taip pat registruotas šios klasės prekėms „Grūdai ir grūdų produktai; valgyti paruošti grūdai; grūdiniai pusryčių valgiai; javainių batonėliai“. Atsakovo kombinuotas prekių ženklas „oho! CHOCA“, kaip ir ieškovo prekių ženklai, registruotas 30 klasės prekėms „grūdų produktai; javainiai, konditerijos gaminiai“, kas sudaro pakankamą pagrindą teigti, jog prekės, kurioms registruotas atsakovo prekių ženklas yra tapačios bei panašios prekės toms, kurioms yra registruoti ankstesni ieškovo prekių ženklai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei pateiktas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju lyginamųjų prekių ženklų nustatytas vizualus, fonetinis ir semantinis panašumas ir šiais ženklais žymimų prekių tapatumas sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, jog egzistuoja visuomenės suklaidinimo tikimybė. Padarius išvadas, priešingas padarytoms pirmosios instancijos teismo, ir nustačius, kad yra visos PŽĮ 7 straipsnio 3 dalyje numatytos būtinosios sąlygos, naikintinas Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2014 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. 2Ap-1577 ir pripažįstamos negaliojančiomis atsakovo UAB „NAUJASIS NEVĖŽIS“ prekių ženklo „CHOCA“ registracija Nr. 61840 ir prekių ženklo „oho! CHOCA“ registracija Nr. 65375.

Dėl uždraudimo naudoti žymenis

Ieškovas be reikalavimo panaikinti ginčijamų atsakovo prekių ženklų registraciją, taip pat prašė uždrausti atsakovui naudoti žymenis „CHOCA“ (reg. Nr. 61840), „oho! CHOCA“ (reg. Nr. 65375) ir/arba žodinį žymenį CHOCA 30 klasės prekių „grūdų produktai, javainiai, konditerijos gaminiai“ žymėjimui, uždrausti siūlyti tokiais žymenimis pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, importuoti arba eksportuoti tokiais žymenimis pažymėtas prekes; uždrausti naudoti tokius žymenis komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šio ieškininio reikalavimo pagrįstumo, pažymi, kad vadovaujantis PŽĮ 38 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu.

Teisėjų kolegija atsižvelgdama į byloje padarytas išvadas dėl ieškovo ir atsakovo registruotų lyginamųjų prekių ženklų vizualaus, fonetinio ir semantinio panašumo bei visuomenės suklaidinimo tikimybės, taip pat šiais ženklais žymimų prekių tapatumo, nusprendžia, kad yra teisinis pagrindas tenkinti pirmiau nurodytą ieškovo reikalavimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjamoje byloje priimamas naujas sprendimas, tenkinant ieškovo apeliacinį skundą ir atitinkamai tenkinant jo ieškinį, todėl spręstina dėl ieškovo turėtų išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose metu patyrė 8 519,19 EUR išlaidų, kurias sudaro 576 Lt (167 EUR) žyminis mokestis už ieškinio pateikimą, 7 596 Lt (2 200 EUR) už dviejų ieškininių pareiškimų surašymą, 4 143,36 Lt (1 200 EUR) už dubliko surašymą, 6 905,60 Lt (2 000 EUR) už pasiruošimą civilinės bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme ir atstovavimą teismo posėdyje, 1 310,12 Lt (300 EUR) už vertimus, 1 035,84 Lt (300 EUR) už visuomenės apklausos atlikimą, 207,16 Lt (56 EUR) biuro išlaidos už dokumentų parengimą pirmosios instancijos teismui (t. 1, b. l. 30-41); 93 EUR žyminis mokestis už apeliacinį skundą, 1 400 EUR už apeliacinio skundo surašymą, 700 EUR už atsiliepimo į apeliacinį skundą analizę ir rašytinių paaiškinimų paruošimą, 20 EUR biuro išlaidos už dokumentų parengimą apeliacinės instancijos teismui.

Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (byloje taikytinos Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos redakcijos) 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą atliekant atskirus procesinius veiksmus dydžiai nurodyti Rekomendacijų 8 punkte. Teismas gali nukrypti nuo šių Rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (taikytinos redakcijos Rekomendacijų 11 punkto nuostatos).

Teisėjų kolegija įvertinusi ieškovo atstovo byloje parengtų procesinių dokumentų skaičių ir jų apimtį, byloje nagrinėjamų klausimų sudėtingumą bei teismų formuojamą praktiką šiais klausimais, taip pat atsižvelgusi į tai, kad apeliacinės instancijos teisme ieškovo interesus atstovauja tas pats atstovas, kuris atstovavo ieškovą pirmosios instancijos teisme, nusprendžia, kad teisinga ir protinga priteisti ieškovui iš atsakovo 4 000 EUR atstovavimo išlaidoms atlyginti (CPK 3 str. 7 d., 88 str. 1 d., 98 str. 1-2 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2014 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. 2Ap-1577 ir pripažinti negaliojančia atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „NAUJASIS NEVĖŽIS“ (juridinio asmens kodas 132345137) prekių ženklo „oho! CHOCA“ registraciją Nr. 65375.

Pripažinti negaliojančia atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „NAUJASIS NEVĖŽIS“ (juridinio asmens kodas 132345137) prekių ženklo „CHOCA“ registraciją Nr. 61840.

Uždrausti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „NAUJASIS NEVĖŽIS“ (juridinio asmens kodas 132345137) naudoti žymenis „CHOCA“, [fig] reg. Nr. 61840, „oho! CHOCA“, [fig] reg. Nr. 65375, ir/arba žodinį žymenį CHOCA žymėti 30 klasės prekėms „grūdų produktai, javainiai, konditerijos gaminiai“; uždrausti siūlyti tokiais žymenimis pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, importuoti arba eksportuoti tokiais žymenimis pažymėtas prekes; uždrausti naudoti tokius žymenis komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje.

Priteisti ieškovui Societe des P. N. S.A. iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „NAUJASIS NEVĖŽIS“ (juridinio asmens kodas 132345137) 4 000 EUR (keturis tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjai Danutė GasiūnienėGintaras PečiulisAlvydas Poškus