- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-03
- Bylos Nr.
- I-1701-554/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01482-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamento prie LR VRM
- Advokatai
- Danielis Urbonas
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovo – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovei Rūtai Matonienei,
nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens – Policijos departamento prie LR VRM atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės, neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė:
1) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, pareiškėjo naudai 5651,71 Lt (1636,85 EUR) turtinės žalos atlyginimui ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, pareiškėjo naudai 2500 Lt (724,05 EUR) neturtinės žalos atlyginimui ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pareiškėjas skunde (b.l. 5-9) nurodė, taip pat teismo posėdžio metu jis ir jo atstovas paaiškino, kad 2013-10-09 Marijampolės apskrities VPK Kalvarijos PK pareigūnas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas kaltu dėl ATPK 124² str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo. Nutarimu buvo paskirta 650 Lt bauda bei atimta teisė vairuoti transporto priemones 5 mėnesiams. Šį nutarimą pareiškėjas apskundė Marijampolės rajono apylinkės teismui, kuris 2014-01-16 nutartimi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Dėl nepagrįsto nutarimo priėmimo pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Yra visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, todėl pareiškėjui turi būti atlyginti tiesioginiai bei netiesioginiai nuostoliai, kurios jis patyrė dėl neteisėto ir nepagrįsto nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo.
Pareiškėjas ir jo atstovas taip pat nurodė, kad pareiškėjas dirbo vairuotoju - ekspeditoriumi ir vežė krovinius tarptautiniais maršrutais. Iš pareiškėjo nepagrįstai buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas ir todėl jis negalėjo dirbti tolimųjų reisų vairuotoju bei gabenti krovinius į užsienio valstybes. Nors laikiną leidimą vairuoti transporto priemones pareiškėjas turėjo visą laiką – nuo 2013-09-22 iki 2013-11-22, tačiau šis leidimas nesuteikia teisės važiuoti į užsienį. Dėl to pareiškėjas nuo 2013-10-21 iki 2013-11-22 buvo priverstas išeiti neapmokamų atostogų, kadangi darbdavys kito darbo, nesusijusio su tarptautiniais pervežimais, neturėjo. Tai pareiškėjui sąlygojo dalies įprastai gaunamo darbo užmokesčio praradimą, kas laikytina netiesioginiais nuostoliais. Pareiškėjo darbo užmokestis sumažėjo 149,26 Lt, o nuo 2013 metų lapkričio mėnesio – 377,75 Lt ir nuo 2013 gruodžio mėnesio – 200 Lt. Iš viso 2013 metų spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais pareiškėjas neteko 727,01 Lt planuotų pajamų (darbo užmokesčio).
Pareiškėjas ir jo atstovas akcentavo, kad Marijampolės rajono apylinkės teisme nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. II-58-537/2013 pareiškėjas naudojosi advokato paslaugomis, todėl patyrė išlaidas, susijusias su teisine pagalba (atstovavimu teismo posėdžiuose, skundo surašymu ir t.t.). Šios išlaidos iš viso sudarė 4924,70 Lt. Dėl neteisėto ir nepagrįsto nutarimo, kuris Marijampolės rajono apylinkės teismo buvo panaikintas, priėmimo atsirado išlaidos, susijusias su teisine pagalba. Atsižvelgiant į tai, jog Marijampolės rajono apylinkės teismas aiškiai konstatavo, jog nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl nutarimą priėmusių Marijampolės apskrities VPK Kalvarijos PK pareigūnų veiksmai yra neteisėti. Tuo atveju, jei nebūtų priimtas nutarimas ir jei nebūtų taikomos administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos užtikrinimo priemonės (vairuotojo pažymėjimo paėmimas), pareiškėjas būtų galėjęs normaliai vykdyti darbo funkcijas — vežti krovinius tarptautiniais maršrutais. Pareiškėjas negalėjo pilnai vykdyti darbo funkcijų ir buvo priverstas išeiti neapmokamų atostogų.
Pareiškėjas ir jo atstovas pabrėžė, kad taip pat turi būti atlyginta ir neturtinė žala, nes dėl neteisėto ir nepagrįsto nutarimo priėmimo pareiškėjas patyrė nepatogumus, reputacijos pablogėjimą bei neigiamus išgyvenimus. Pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, nes labai išgyveno dėl to, jog atėmus vairuotojo pažymėjimą galėjo netekti pagrindinio pragyvenimo šaltinio. Tai nulemtų pareiškėjo negalėjimą pasirūpinti ne tik savimi, bet ir šeima. Pareiškėjas yra trijų nepilnamečių vaikų tėvas ir vienintelis dirbantis asmuo šeimoje. Taigi, priimtas nutarimas ir administracinių teises pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių taikymas sąlygojo itin skausmingus išgyvenimus bei įtampą, susijusius su baime prarasti vienintelį pragyvenimo šaltinį. Pareiškėjas taip pat patyrė reputacijos pablogėjimą darbovietėje, bei su tuo susijusius neigiamus išgyvenimus. Darbas yra susijęs su transporto priemonės vairavimu, taigi nutarimas, kuriuo pareiškėjas buvo nubaustas pagal ATPK 124² str. (pavojingas ir chuliganiškas vairavimas) neigiamai paveikė jo reputaciją darbe - pareiškėjas jautėsi pažemintas, labai išgyveno ir patyrė daug nemalonių situacijų dėl poreikio teisintis vadovybei, taip pat susidūrė su neigiamu kolegų požiūriu. Patirtą neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 2500 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu pareiškėjo skundą pripažino pagrįstu iš dalies.
Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 28-31) nurodė, taip pat atsakovo atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad 2014-01-16 Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjo nutarimu Marijampolės apskrities VPK Kalvarijos PK Viešosios tvarkos skyriaus vyresniojo specialisto nutarimas buvo panaikintas ir administracinė teisena pareiškėjo atžvilgiu nutraukta, nesant jo veikoje teisės pažeidimo sudėties. To pasėkoje nutarimo Nr. 36N-3028798-13 neteisėtumas bei nepagrįstumas negali būti kvestionuojami, tačiau ši aplinkybė pati savaime dar nesuponuoja pagrįstos atsakovo pareigos atlyginti dėl tokių jo pareigūno veiksmų bet kokią su teismo panaikintu nutarimu susijusią tikrai ar tariamai pareiškėjo patirtą žalą. Pareiškėjo argumentai bei pateikti rašytiniai įrodymai neįrodo būtinosios tokiai žalai atlyginti sąlygos - priežastinio ryšio tarp neteisėtų pareigūno veiksmų ir pareiškėjo patirtų nuostolių, pasireiškusių mažesnėmis darbo užmokesčio pajamomis, kurias sąlygojo tariamas negalėjimas vykti į komandiruotes užsienio valstybėse bei tokia pat būtinybė išeiti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo laikotarpiu nemokamų atostogų. Pareiškėjo darbo pobūdis pats savaime nepatvirtina, o tuo pačiu ir neįrodo, kad administracinių teisės pažeidimo bylų teisenos užtikrinimo priemonės (vairuotojo pažymėjimo paėmimas) taikymo laikotarpiu iš tiesų jis būtų buvęs komandiruotas darbui kitose šalyse, ar darbdavys tuo metu negalėjo pasiūlyti kokio nors kito pareiškėjo kvalifikaciją atitinkančio ir vienodą atlygį sukuriančio darbo. Be to, ATPK 272 str. pareiškėjui suteikia tik teisę dalyvauti bylos nagrinėjime ir nėra duomenų, jog pareiškėjo dalyvavimas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo procese teismo buvo pripažintas būtinu.
Atsakovas ir jo atstovė taip pat nurodė, kad su advokato pagalba susijusios išlaidos pagal savo pobūdį kiekvienu atveju turi būti pagrįstos. Pareiškėjo patirtos teisinės pagalbos išlaidos, kurias jis prašo pripažinti tiesioginiais nuostoliais, pagrįstai laikytinos jo skundo teisinio pagrindo dalimi. Išlaidų dydžio pagrindimas (detalus apskaičiavimas) turi atsispindėti jam keliamų formos bei turinio reikalavimus atitinkančiame skunde, tačiau tai nėra padaryta, todėl laikytina, kad nėra pakankamai aišku ar finansinio pobūdžio dokumentais prieduose atspindėtos išlaidos yra realios ir teisiškai pagrįstos. Išlaidų dydis (4924,70 Lt) tiek bendras, tiek ir už kiekvieną paslaugą atskirai, aiškiai prieštarauja bendriesiems advokatui ar advokato padėjėjui už suteiktas teisines paslaugas priteistino užmokesčio nustatymo kriterijams, numatytiems 2004-03-26 Lietuvos advokatų tarybos nutarimu ir 2004-04-02 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisiną pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 p.. Administracinio teisės pažeidimo byla nei teisės taikymo aspektu, nei savo apimtimi nebuvo sudėtinga, joje nebuvo jokio poreikio teikti kompleksinio pobūdžio teisines paslaugas, juo labiau pasitelkiant kokias nors specialias žinias. Teismų praktika panašiose bylose yra nusistovėjusi, o šioje byloje nebuvo sprendžiami kokie nors nauji klausimai. Taigi, pasirengimas bylai ar atstovavimas joje negalėjo būti ir nebuvo sudėtingas, o dėl išlaidų, susijusių su atstovo išvykimu iš kitą vietovę, kyla pagrįsta abejonė, kadangi tokio pobūdžio bylose, sprendžiant iš mūsų pačių nuolatinio dalyvavimo panašaus pobūdžio procesuose, specializuojasi ir tinkamai atstovauja beveik visi Marijampolės rajono apylinkės teismo aptarnaujamoje teritorijoje nuolat dirbantys advokatai (ar jų padėjėjai). Pareiškėjo pasirinktas atstovas buvo ne advokatas, o tik advokato padėjėjas, apie kurio teisinės patirtį duomenų nepateikta. Visa tai leidžia pagrįstai manyti, kad pareiškėjo patirtos išlaidos buvo akivaizdžiai neadekvačios realiam jų poreikiui tinkamai atstovauti teisėtus pareiškėjo interesus susiklosčiusioje teisinėje situacijoje ir netgi aiškiai viršija maksimalius Rekomendacijų 8 p. apibrėžtus užmokesčio dydžius, todėl nustatant ir priteisiant tiesioginių išlaidų atlyginimą, tikslinga atsižvelgti į išdėstytus argumentus ir pareiškėjo prašomų priteisti nuostolių dydis iš esmės mažintinas.
Atsakovas ir jo atstovė taip pat pabrėžė, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai turi būti pakankamai intensyvūs, jie turi būti nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.. Pripažintina aplinkybė, jog neteisėtas pareiškėjo patraukimas administracinėn atsakomybėn galėjo lemti tam tikro pobūdžio neigiamą poveikį jo emocinei būsenai, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog toks teisių pažeidimas neturėjo kokių nors negrįžtamų pasekmių jo turtinėms (neturtinėms) teisėms, o jo patirtos baimės ir išgyvenimai nepagrįsti leistinais įrodymais. Tai patvirtina, kad teiginiai yra deklaratyvūs, nes išgyvenimai nebuvo dideli, skausmingi ir neigiami, jog galėtų būti įvertinti net 2500 Lt suma. Neteisėtas administracinis pareiškėjo persekiojimas truko santykinai neilgą laiką, byloje nebuvo padaryti kokie nors šiurkštūs ar kitaip akivaizdžiai aplaidūs materialinės arba procesinės teisės pažeidimai, o neteisėtas nutarimas, teisiškai revizuojant jo pagrįstumą, buvo panaikintas tik dėl kitaip įvertintų administracinės bylos įrodymų, nors jie ir buvo surinkti nepažeidžiant įstatymu nustatytos tvarkos. Kitų pažeidimų, išskyrus neteisingą įrodymų vertinimą, apylinkės teismas nenustatė.
Pareiškėjo skundas patenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas reiškia reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl neteisėtai paskirtų administracinių nuobaudų administracinio teisės pažeidimo byloje - t.y. dėl Marijampolės apskrities VPK pareigūno veiksmų, atlyginimo.
Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad Marijampolės apskrities VPK Kalvarijos PK pareigūnas 2013-09-22 pareiškėjui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už pažeidimo, numatyto ATPK 124² str. 1 d., padarymą - t.y. už tai, jog pareiškėjas 2013-09-22 apie 14 val. 30 min. Dariaus ir Girėno – V. Kudirkos gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „Lancia Kappa“, padarė paeiliui kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, ir savo veiksmais pažeidė KET 145.4 p. reikalavimus. 2013-10-09 Marijampolės apskrities VPK Kalvarijos PK pareigūnas priėmė nutarimą, kuriuo pareiškėją pripažino kaltu, padarius pažeidimą, numatytą ATPK 124² str.1 d., - t.y. dėl kelių paeiliui padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, keliančių grėsmę eismo saugumui, bei paskyrė jam 650 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 mėnesiams dėl KET 145.4 p. reikalavimų pažeidimo (b.l. 10-15, TIS Liteko duomenys). 2013-11-06 Marijampolės rajono apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjo skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2013-10-09 Marijampolės apskrities VPK Kalvarijos PK surašytą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 36N-3028798-13 ir bylą nutraukti, o atmetus šį reikalavimą - pakeisti 2013-10-09 Marijampolės apskrities VPK Kalvarijos PK surašytą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 36N-3028798-13 ir neskirti papildomos administracinės nuobaudos - specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014-01-16 nutartimi pareiškėjo skundą patenkino visiškai – panaikino 2013-10-09 Marijampolės apskrities VPK Kalvarijos PK nutarimą, kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str.1 d., ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Marijampolės rajono apylinkės teismas nutartyje konstatavo, kad teismui pateikti įrodymai neduoda pagrindo išvadai, jog bylos medžiaga yra įrodyta, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą. Pareiškėjo aiškinimas dėl įvykio aplinkybių nėra paneigtas, todėl nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, taip pat nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, dėl ko administracinio teisės pažeidimo bylos teisena prieš pareiškėją turi būti nutraukta, neįrodžius, kad jis padarė jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str.1 d. (TIS Liteko duomenys – Marijampolės rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-2-537/2014). Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2014-02-06. Teismui pateikti duomenys (b.l. 44) taip pat patvirtina (atsakovas ir jo atstovė šios aplinkybės neginčija), kad nuo 2013-09-22 iki 2013-11-22 iš pareiškėjo buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas ir jam išduotas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones. Pareiškėjas nuo 2013-04-19 buvo priimtas į UAB ,,FSTS“ dirbti vairuotoju 0,5 etato (b.l. 49-51). Nuo 2014-01-01 darbo sutarties sąlygos buvo papildytos ir pareiškėjui buvo nustatytas 40 valandų per savaitę darbo laikas. 2013-10-17 pareiškėjas darbdaviui pateikė prašymą išleisti jį neapmokamų atostogų nuo 2013-10-21 iki 2013-11-22 (b.l. 43). Pareiškėjo prašymą darbdavys patenkino ir šiuo laikotarpiu pareiškėjui darbo užmokestis nebuvo mokamas (b.l. 21, 22, 23, ). Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad prašymą suteikti neapmokamas atostogas jis parašė laisva valia, nes darbdavys negalėjo suteikti kito darbo ir jokia prievarta prieš jį nebuvo naudojama.
Teismas akcentuoja, kad pareiga atlyginti žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, įtvirtinta pagrinde CK 6.271 str. 1 – 4 d. nuostatose. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. 2 d., 3 d. taip pat nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 str. nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 str. 4 d. nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti - t.y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 str., Teismų įstatymo 9 str. nuostatos imperatyviai nurodo, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje, o ABTĮ 58 str. 2 d. yra įtvirtintas imperatyvas, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Dėl paminėto teisinio reglamentavimo Kauno apygardos administracinis teismas vadovaujasi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-01-16 nutartyje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei padaryta teisine išvada, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nėra nustatyta pakankamai objektyvių ir neginčytinų aplinkybių, galinčių įrodyti pareiškėjo kaltę padarius pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 1 d.. Dėl šios priežasties konstatuojama, jog Marijampolės apskrities VPK pareigūnai neįvykdė ATPK 257 str., 284 str. ir 280 str. nustatytų pareigų išsamiai išsiaiškinti ir nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, surinkti reikalingus papildomus įrodymus kaltei pagrįsti bei prieštaravimams pašalinti, visapusiškam bylos aplinkybių išaiškinimui, dėl ko buvo padaryta nepagrįsta išvada dėl pareiškėjo kaltės (taip pat ir pažeidimo sudėties) buvimo. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, spręstina, kad dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų pareiškėjas nepagrįstai buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą ir jam nepagrįstai buvo paskirtos administracinės nuobaudos – bauda bei specialiosios teisės atėmimas. Dėl šios priežasties konstatuotina, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje yra nustatytas Marijampolės apskrities VPK policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumas (ABTĮ 57 str.).
Pripažinus institucijos (pareigūno), nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylą bei paskyrusios administracines nuobaudas, priimtą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu, atsiranda pagrindas nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtą žalą. Bendrosios kompetencijos teismui nustačius, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir nutarimas priimtas pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus - t.y. veikiant iš esmės neteisėtai, būtina išspręsti klausimą, ar tokiais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta žala (tiek turtinė, tiek ir neturtinė) ir ar tarp neteisėtų atsakovo veiksmų bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Teismas pažymi, jog tam, kad būtų priteista pareiškėjo patirta žala, teismui turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys tokios žalos atsiradimo faktą ir jos dydį. Kitaip tariant, iš administracinės bylos duomenų turi būti nustatyta teisiškai reikšminga aplinkybė, jog pareiškėjas patyrė žalą dėl atitinkamų policijos pareigūnų veiksmų ir atitinkamai turi būti nustatytas tokios žalos dydis.
Pareiškėjas prašo iš atsakovo priteisti 1636,85 EUR (5651,71 Lt) turtinės žalos atlyginimui ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pareiškėjas ir jo atstovas nurodė, kad 210,56 EUR (727,01 Lt) turtinė žala atsirado dėl to, jog institucijos pareigūnams paėmus jo vairuotojo pažymėjimą, pareiškėjas negalėjo gabenti krovinių į užsienį ir buvo priverstas išeiti neapmokamų atostogų. Ši suma atsirado dėl negauto darbo užmokesčio. 1426,29 EUR (4924,70 Lt) turinę žalą pareiškėjas patyrė nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Marijampolės rajono apylinkės teisme, kadangi jam reikėjo samdyti advokatą ir ši suma buvo sumokėta kaip atstovavimo išlaidos.
Šis pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintinas iš dalies.
Dėl negauto darbo užmokesčio nuo 2013-10-21 iki 2013-11-22 (210,56 EUR (727,01 Lt)), kai pareiškėjas savo noru išėjo neapmokamų atostogų, teismas daro išvadą, kad šioje dalyje savo reikalavimo pagrįstumo pareiškėjas neįrodė (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.). Pareiškėjas teismui patvirtino, kad prašymą išleisti neapmokamų atostogų jis parašė laisva valia, kadangi padarė išvadą, jog darbdavys jam nesuteiks kitokio pobūdžio darbo laikotarpiui, kai iš pareiškėjo buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas, tačiau išduotas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones. Teismui nebuvo pateikta jokių oficialių darbdavio pažymų, kurios duotų pagrindą išvadai, jog kitokio darbo, išskyrus tarptautinius krovinių gabenimus, darbdavys pareiškėjui pasiūlyti neturi galimybės. Pažyma apie suplanuotus reisus (b.l. 42) dar neįrodo, kad minėti tarptautiniai pervežimai realiai įvyko, taip pat pažymoje nenurodoma, jog kroviniai turėjo būti gabenami už Lietuvos Respublikos ribų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje pareiškėjas visą laiką turėjo teisę vairuoti transporto priemones (b.l. 44).
Pareiškėjas prašomos priteisti turtinės žalos atsiradimą sieja taip pat ir su 1426,29 EUR (4924,70 Lt) dydžio išlaidomis, kurias jis patyrė sumokėdamas už advokato paslaugas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. II-58-537/2013 (atstovavimu teismo posėdžiuose, skundo surašymu ir kt.) Marijampolės rajono apylinkės teisme.
Teismas daro išvadą, kad šioje dalyje pareiškėjo skundas taip pat patenkintinas iš dalies.
Teismui pateikti duomenys (taip pat ir TIS Liteko duomenys – Marijampolės rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-2-537/2014) patvirtina, kad patirtas išlaidas pareiškėjas grindžia 2013-10-22 atstovavimo sutartimi (b.l. 24), 2013-12-31 PVM sąskaita-faktūra serija APB Nr.:001262 (b.l. 16), 2013-10-31 PVM sąskaita-faktūra serija APB Nr.:001160 (b.l. 17), 2013-11-29 PVM sąskaita-faktūra serija APB Nr.:001213 (b.l. 18), 2014-05-29 sąskaitos išrašais (b.l. 19, 20).
Pažymėtina, kad išlaidų administracinio teisės pažeidimo bylose atlyginimo klausimas reglamentuotas ATPK, tačiau šio kodekso 279 str. nenumatytas išlaidų atlyginimas asmeniui, kuriam surašytas protokolas ir paskirta nuobauda. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas prašo atlyginti turtinę žalą remdamasis CK 6.271 str. nuostatomis. Akivaizdu, kad jo patirtos išlaidos administracinio teisės pažeidimo byloje yra konkrečiai apibrėžiamas, apčiuopiamas turto netekimas, kuris gali būti įvertintas pinigine išraiška. Taigi, tokios pareiškėjo išlaidos laikytinos nuostoliais CK 6.249 str. prasme (ABTĮ 13 str., 20 str., žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-23 sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-281/2012; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1720/2010). CK 6.247 str. nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pareiškėjo nurodomi nuostoliai pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su nurodytais policijos pareigūnų neteisėtais veiksmais, nes jei nebūtų priimtas pirmiau nurodytas nepagrįstas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, pareiškėjui nebūtų kilusi būtinybė jo skųsti teisės aktų nustatyti tvarka ir patirti su tuo susijusias atstovavimo išlaidas. Dėl to teismas daro išvadą, kad administracinėje byloje aptariamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytų neteisėtų veiksmų ir jo patirtų 4924,70 Lt nuostolių. Pareiškėjas nurodo, kad 4924,70 Lt teisinių paslaugų išlaidos yra patirtos už skundo surašymą, atstovavimą teismo posėdžiuose ir kt. Pažymėtina, kad net ir pripažįstant turėtas 4924,70 Lt išlaidas nuostoliais (turtine žala), byloje turi būti įvertinta, ar šie patirti nuostoliai yra pagrįsti. Kaip matyti iš pateiktų sąskaitų-faktūrų, už dokumentų analizę, skundo ir priedų parengimą, kurį parengė advokatas P. A. , pareiškėjas sumokėjo 600 Lt (225 Lt + 375 Lt). Išlaidos už skundo paruošimą neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos pilna apimtimi (ABTĮ 57 str.). Iš sąskaitų - faktūrų taip pat matyti, kad pareiškėjas advokatų profesinei bendrijai Viliušis ir Astromskis sumokėjo 495 Lt (225 Lt + 165 Lt + 105 Lt) už atstovavimą teismo posėdžiuose. Pagal pateiktas sąskaitas - faktūras atstovavimas teismo posėdžiuose truko 3,3 val., todėl atsižvelgiant į paminėtus dokumentus bei į Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, į tai, kad pareiškėją atstovavo advokato padėjėjas D.Urbonas, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-19 nutarimu „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo” Nr. 1543, galiojusiu teisinių paslaugų teikimo metu, Rekomendacijų 5 p., 8.18 p., 9 p., vertintina, jog už atstovavimą teismo posėdžiuose pareiškėjui galėtų būti priteista 360 Lt (1000 Lt (tuo metu buvusi patvirtinta MMA) x 0,15 (koeficientas) x 3 (valandų skaičius)x 80%). Pažymėtina ir tai, kad administracinių teismų praktikoje susipažinimas su teismo dokumentais, konsultacija traktuojami kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamoji dalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-12-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1088/2010, 2011-11-18 nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-762/2011) arba laikomi vienos rūšies paslaugomis, numatytomis Rekomendacijų 8.2 p., - t.y. procesinio dokumento rengimo sudedamąja dalimi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-11 nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-595/2011, 2009-12-24 nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-766/2009, 2011-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-428/2011). Vadovaujantis minėta LVAT praktika (ABTĮ 13 str., 20 str.), darytina išvada, jog konsultacijos teisės klausimais ir bylos eigos stebėsena, baigiamosios kalbos rengimas, paaiškinimų rengimas dėl veikos kvalifikavimo, bylos medžiagos analizė ir pasirengimas nagrinėjimui, informacijos rinkimas apie laikinojo leidimo vairuoti transporto priemonę galiojimą užsienio valstybėse vertintini kaip veiksmai, neatsiejamai susiję su skundo parengimu, atstovavimu teismo posėdyje, todėl pareiškėjo patirtos išlaidos už nurodytas teisines paslaugas atskirai nepriteistinos. Iš pateiktų sąskaitų - faktūrų duomenų taip pat matyti, kad advokatas parengė prašymą dėl vairuotojo pažymėjimo grąžinimo ir paklausimą dėl bylos medžiagos kopijų pateikimo, už kuriuos pareiškėjas sumokėjo 440 Lt (275 Lt + 60 Lt + 105 Lt). Vadovaujantis Rekomendacijų 8.16 p. maksimali suma už prašymo ir paklausimo susijusių su administracinio teisės pažeidimo byla parengimą gali sudaryti 240 Lt. Iš sąskaitų - faktūrų taip pat matyti, jog pareiškėjas sumokėjo 1035 Lt kelionės išlaidų. Pažymėtina, jog dėl kelionės išlaidų atlyginimo teismui turi būti pateikti ir tokie dokumentai, iš kurių būtų galima nustatyti patirtų išlaidų apskaičiavimui būtinus parametrus - t.y. automobilio markę ir modelį, degalų kainą, automobilio vidutines kuro sąnaudas, nuvažiuotą atstumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A62–180/2011), sumas sumokėtas už viešojo transporto bilietus ir pan.. Prašomos priteisti kelionės išlaidos nepagrįstos jokiais įrodymais, todėl negali būti priteistos (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjui už išlaidas, patirtas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Marijampolės rajono apylinkės teisme iš viso priteistina 347,54 EUR (1200 Lt) dydžio suma, o likusioje reikalavimų dėl turtinės žalos priteisimo dalyje skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Pareiškėjas taip pat prašo teismą priteisti iš atsakovo 724,05 EUR (2500 Lt) neturtinės žalos atlyginimui ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pareiškėjas savo patirtą neturtinę žalą sieja su tuo, kad dėl neteisėto patraukimo administracinėn atsakomybėn ir nepagrįstų administracinių nuobaudų (baudos ir specialios teisės atėmimo) jis patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, dėl to, jog sumenko jo reputacija bendradarbių ir darbdavio bei šeimos akyse, taip pat atsirado baimę netekti vienintelio pragyvenimo šaltinio, buvo privertas aiškintis darbdaviui dėl pavojingo ir chuliganiško vairavimo.
Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006-08-19 nutarime konstatavo, kad Konstitucijos 30 str. 2 d. įtvirtintas asmeniui padarytos (ir atlygintinos) žalos skirstymas į materialinę ir moralinę lemia su atitinkamos rūšies žalos atlyginimu susijusių santykių teisinio reguliavimo ypatumus. Vienas iš šių ypatumų yra susijęs su padarytos žalos dydžio nustatymu (įvertinimu) ir atlyginimo už tą žalą forma. Atlyginant materialinę žalą visais atvejais yra įmanoma vadovautis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kai padarytos žalos dydis gali būti išreiškiamas piniginiu ekvivalentu ir ta žala gali būti atlyginama pinigais. Tuo tarpu, moralinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti - tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Pagal CK 6.250 str. 2 d. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., administracinę bylą Nr. A17-1001/2007), neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, tęsiasi ilgą laiką, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta (tai patvirtina ir TIS Liteko duomenys), jog administracinio teisės pažeidimo byla prieš pareiškėją nutraukta dėl to, jog pažeidimo byloje nebuvo nustatyta pakankamai objektyvių ir neginčytinų aplinkybių, galinčių įrodyti pareiškėjo kaltę padarius pažeidimą, ir visos abejonės buvo vertinamos pareiškėjo naudai. Darytina išvada, jog minėtos aplinkybės bei neteisėtas pareiškėjo patraukimas administracinėn atsakomybėn (taip pat ir administracinių nuobaudų paskyrimas) nulėmė tam tikro pobūdžio neigiamą poveikį pareiškėjo emocinei būsenai. Tačiau, teismo vertinimu, valstybės institucijos pažeidimas nebuvo itin intensyvus ir ilgalaikis (nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo ir vairuotojo pažymėjimo paėmimo iki Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarties, kuria galutinai konstatuotas nuobaudos neteisėtumas, praėjo kiek daugiau nei 3 mėnesiai, be to, pareiškėjui iš karto buvo išduotas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones), o nagrinėjamoje administracinėje byloje nepateikta pakankamai duomenų ir įrodymų apie tai, kad pareiškėjo teisių pažeidimas neturėjo negrįžtamų pasekmių jo turtinėms bei neturtinėms teisėms (ABTĮ 57 str.). Pareiškėjui nebuvo užkirstas kelias dirbti, kadangi, nors nutarimu jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau buvo išduotas laikinas leidimas vairuoti ir teismui nebuvo pateikti įrodymai, jog darbdavys neturėjo galimybės pasiūlyti kito darbo arba daro, susijusio su transporto priemonės vairavimu Lietuvos Respublikoje. Vertinant administracinės bylos aplinkybes pagal teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašiose bylose (žr., pvz., 2008-04-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008; 2012-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2233/2012 ir kt.) pareiškėjo patirta neturtinė žala įvertintina 300 EUR (1035,84 Lt) suma. Tarp šios pareiškėjo patirtos neturtinės žalos ir valstybės institucijų neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Taigi, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, ši žalos atlyginimo suma priteistina iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities VPK, pareiškėjo naudai (ABTĮ 57 str.).
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (žr., pvz., 2009-05-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-73/2009; 2010-12-02 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756‑2195/2010, 2011-12-15 išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011). Toks aiškinimas iš esmės atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą bendrosios kompetencijos teismų praktiką taikant procesines palūkanas reglamentuojančias CK nuostatas (žr., pvz., 2007-06-29 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑298/2007). Iš administracinės bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas su reikalavimu priteisti turtinę žalą į teismą kreipėsi 2014-10-06 (b.l. 5), o teisme administracinė byla iškelta 2014-10-09 nutartimi (b. l. 2). Vadovaujantis CK 6.210 str. 1 d., 6.37 str. 2 d., pareiškėjo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už piniginę prievolę atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek ir neturtinę) nuo 2014-10-09 iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2014-03-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-339/2014).
Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimo išlaidų, nagrinėjant šią administracinę bylą, atlyginimą. Pagal ABTĮ 45 str. 1 d. nuostatas prašymas dėl išlaidų atlyginimo turi būti pateiktas raštu su detaliu išlaidų išskaidymu bei apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymo, atitinkančio šiuos reikalavimus, pareiškėjas teismui nepateikė. Tai jis gali padaryti per 14 dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kartu pateikdamas atitinkamus įrodymus dėl sumokėtų piniginių sumų (ABTĮ 10 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 1 p., 5 p.
nusprendžia:
Pareiškėjo R. K. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjo R. K. naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 347,54 EUR turtinės, 300 EUR neturtinės žalos atlyginimui (viso priteisti 647,54 EUR – šešis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 54 ct) ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2014-10-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Likusioje reikalavimų dalyje pareiškėjo R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.