Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Krušinys, sekretoriaujant M. D., dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui R. K., jo atstovui advokato padėjėjui D. U., organo, priėmusio nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, įgaliotam atstovui Ž. L., viešame teismo posėdyje, išnagrinėjęs R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR piliečio, lietuvio, gyv. (duomenys neskelbtini), skundą administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Marijampolės apskrities VPK Kalvarijos PK pareigūnas 2013-09-22 R. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už pažeidimo, numatyto LR ATPK 124²str. 1d., padarymą, t.y., už tai, kad jis 2013-09-22, 14 val. 30 min., Dariaus ir Girėno g. – V. Kudirkos g. sankryžoje, vairuodamas automobilį „Lancia Kappa“, v/n (duomenys neskelbtini) padarė paeiliui kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui. Protokole nurodoma, kad R. K. savo veiksmais pažeidė KET 145.4 p. reikalavimus.

2013-10-09 Marijampolės apskrities VPK Kalvarijos PK pareigūnas priėmė nutarimą, kuriuo R. K. pripažino kaltu, padarius pažeidimą, numatytą LR ATPK 124 ² str.1d., t.y., dėl kelių paeiliui padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, keliančių grėsmę eismo saugumui bei paskyrė jam 650 Lt (šešių šimtų penkiasdešimt litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams. Nutarime nurodyta, jog R. K. pažeidė KET 145.4p. reikalavimus.

2013-11-06 Marijampolės rajono apylinkės teisme gautas R. K. skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2013-10-09 Marijampolės apskrities VPK Kalvarijos PK surašytą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 36N-3028798-13 ir bylą nutraukti, o atmetus šį reikalavimą - pakeisti 2013-10-09 Marijampolės apskrities VPK Kalvarijos PK surašytą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 36N-3028798-13 ir neskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo.

Pateiktame skunde nurodyta, jog R. K. 2013-10-09 Marijampolės apskrities VPK Kalvarijos PK nutarime nurodyto pažeidimo, numatyto LR ATPK 124²str. 1d., nepadarė. Paaiškinama, kad minėtame nutarime nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn R. K. patrauktas pagal ATPK 124² str. 1 d., už tai, kad vairuodamas automobilį, paeiliui padare kelis kelių eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui. Administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek 2013-10-09 Marijampolės apskrities VPK Kalvarijos PK nutarime minimas Kelių eismo taisyklių 145.4 p., draudžiantis lenkti pėsčiųjų perėjose. Pažymėtina, kad lenkimo manevrą Pareiškėjas atliko laikydamasis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, savo veiksmais pavojaus eismo dalyviams nesukėlė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Pareiškėjas lenkimo manevrą atliko ne pėsčiųjų perėjoje, apie ką gali paliudyti aplenktojo „VW Passat“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. V.. Dėl to darytina išvada, kad Pareiškėjo veika neturi ATPK 124² str. 1 d. numatytų administracinio teisės pažeidimo požymių ir negali būti administracines atsakomybės kilimo priežastis (ATPK 9 str. 1 d.).

Taip pat, nurodoma, jog Nutarimas neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų.LR ATPK 286 str. 2 d. įtvirtinta, jog nutarime turi būti: nutarimą priėmusio organo (pareigūno) pavadinimas; bylos nagrinėjimo data; žinios apie asmenį, kurio byla nagrinėjama; žinios apie kitus, byloje dalyvaujančius asmenis; bylos nagrinėjimo metu nustatyta aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas: šio kodekso straipsnio, straipsnio dalies ar kito teisės akto, numatančio atsakomybe už pažeidimą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, nurodymas; byloje priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju, Nutarime apskritai nėra nurodyta konkrečių faktinių bylos aplinkybių - vietoje to, aprašant pažeidimo esmę, pateikta perfrazuota ATPK 124² str. 1 d. nuostatos dalis. Pažymėtina, kad Nutarime tik pavardinti įrodymai, kuriais buvo remtasi, tačiau neatskleistas jų turinys. Taigi Nutarimas nėra pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis, dėl ko yra pažeista ATPK 286 str. 2 d. Be to, Nutarime nurodytas tik vienas tariamai pažeistas Kelių eismo taisyklių punktas - 145.5 p. (draudimas lenkti pėsčiųjų perėjose), todėl nėra aišku, kokius kelis kelių eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, tariamai padarė Pareiškėjas. Taigi Nutarimo teisinis pagrindas nurodytas netinkamai, todėl yra pažeista ATPK 286 str. 2 d.

Skundą padavęs R. K. teisme nurodė, kad lenkimo manevrą atliko laikydamasis Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir savo veiksmais pavojaus eismo dalyviams nesukėlė. Tą patį teigė ir liudytojas V. V.. Jie nurodė aplinkybes (pagal kurias buvo nubraižyta schema bei atlikti matavimai), kad abu apvažinėjo stovintį automobilį ir tam prireikė V. V. nuvažiuoti apie 60 metrų, o R. K. - apie 174 metrus kartu ir aplenkiant V. V. vairuojamą automobilį. R. K. nurodė, jog V. V. automobilio lenkimo manevrą baigė iki prasidedant ištisinei ženklinimo linijai, t.y., dar toli iki pėsčiųjų perėjos. Nei per perėją, nei per sankryžą jis nelenkė. Tą patį teisme patvirtino ir liudytojas V. V., t.y., kad jį R. K. aplenkė dar gerokai iki pėsčiųjų perėjos. Tiek R. K., tiek V. V. parodymai yra nuoseklūs, neprieštarauja vieni kitiems.

R. K. papildė, jog įvykio dieną jis važiavo iš Basanavičiaus gatvės, priekyje jo 30-40 km/h greičiu važiavo liudininkas V. V., kurį jis aplenkė leistinoje vietoje, prieš Kudirkos g. sankryžą. Policijos pareigūnų buvo sustabdytas už 300 m. nuo lenkimo vietos. Jam policijos pareigūnai pasakė, kad lenkė per sankryžą ir perėją. Pareigūnai važiavo nuo Kalvarijos centro, t.y., iš priešpriešos. Kuomet jį sustabdė policijos pareigūnai, buvo ant Basanavičiaus sankryžos. Jo teigimu, toje vietoje yra įkalnė bei lengvas posūkis, dėl ko nuo tos vietos, kurioje buvo, policijos pareigūnai lenkimo manevro pabaigos negalėjo gerai matyti ir galėjo suklysti.

Organo, priėmusio nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovas Ž. L. paaiškino, jog prieš pėsčiųjų perėją, pradėjus lenkti, prieš pradėdamas lenkti vairuotojas privalo įsitikinti ar galės aplenkti, ar nesutrukdys kitiems, toje vietoje buvo ir nuokalnė ir kelio vingis, tai jis negalėjo įvertinti ar iš priešais niekas nepasirodys. Tiek protokole, tiek nutarime, vienas punktas nurodytas dėl to, kad įvyko techninė klaida. Kai protokolą pareigūnas rašė su kompiuteriu, ne visada ryšys būną geras, pasitaiko, kad KET punktas neišsisaugoja. Kas suformuota protokole, persikelia automatiškai ir į nutarimą. Jei būtų darę korekcijas, nesant pareiškėjui, būtų apkaltinti klastojimu. Patvirtino, jog R. K. vykdė lenkimą, kirsdamas ištisinę liniją, taip pat pėsčiųjų perėjoje ir baigė lenkimą sankryžoje. Tai nustatė įvertinęs policijos pareigūnų parodymus, jų nubraižytą planą, be to, pats buvo nuvykęs į nurodytą vietą. Patruliai surašė, kad ženklinimo liniją matė aiškiai, o jis pats važiavo į pažeidimo vietą ir įsitikinęs priėmė nutarimą, remdamasis patrulių parodymais, kurių parodymai abejonių nekėlė. Schema buvo nubraižyta jo nurodymu. Schemą nubraižė R. taip, kaip jis matė.

Liudytojas G. R. paaiškino, jog jie užfiksavo R. K. padarytus pažeidimus, t.y., lenkimą pėsčiųjų perėjoje, sankryžoje ir ištisinės linijos kirtimą. Įvykio dieną dirbo su D. S., važiavo nuo Kalvarijos m. centro link Marijampolės, Dariaus ir Girėno g. ir Basanavičiaus pėsčiųjų perėjoje pastebėjo, kad iš priekio atvažiuoja automobilis „VW Passat“ ir jį lenkia kitas automobilis. Pastebėjo, kad pilietis lenkimą vykdė pėsčiųjų perėjoje. Patvirtino, jog aiškiai nuo tos vietos, kur sustabdė automobilį, matėsi, kad yra pėsčiųjų perėjos ženklas, Paaiškino, jog prieš kiekvieną pėsčiųjų perėją žymima ištisine linija. Nurodė, jog paties horizontalaus kelio ženklinimo nuo jų buvimo vietos nesimatė, tačiau matė lenkimo pabaigą sankryžoje. Matė, kad pradėjo lenkti prieš pat perėjos ženklą. Pripažįsta tai, kad dėl skubėjimo ir dėl agresyviai nusiteikusio pažeidėjo, kuris trukdė dirbti, grasino, nesužymėjo protokole visų padarytų KET punktų, kuriuos padarė R. K., tačiau juos nurodė tarnybiniame pranešime.

Liudytojas D. S. patvirtino, jog tą dieną patruliavo Dariaus ir Girėno gatve Kalvarijoje. Pamatė iš priešais atvažiuojančius du automobilis, vienas iš jų prieš pat perėję pradėjo daryti lenkimo manevrą ir baigė sankryžoje. Kai pravažiavo Basanavičiaus g. sankryžą, G. R. sustabdė šį automobilį, kuris padarė išsyk kelis eismo taisyklių pažeidimus. G. R. su savimi į automobilį parsinešė dokumentus, prie tarnybinio automobilio atėjo ir R. K.. G. R. R. K. paaiškino, kad šis padarė kelis eismo taisyklių pažeidimus. R. K. buvo agresyviai nusiteikęs, grasino, kad atleis iš darbo. Paaiškino, jog prieš kiekvieną pėsčiųjų perėją visada būna ištisinė linija, apie 20m prieš perėją. R. K. lenkti pradėjo prieš perėją likus 10-15 m., todėl ir buvo surašytas protokolas, kad kirto ištisinę liniją. Nurodė, jog atkarpą kurioje R. K. atliko lenkimą, puikiai pažįsta, kadangi daug patruliuoja šioje vietoje.

Liudytojas V. V. paaiškino, kad įvykio dieną išvažiavo iš namų Savanorių 1g. 8 ir pamatė iš kaimyno išvažiuojant mašiną. Paskui jį važiavo kita mašina. Ties kampiniu namu, prie įvažiavimo į kiemą, stovėjo kita mašina, todėl jis tą mašiną aplenkė ir grįžo į savo juostą. Tuo metu paskui važiavęs, kaip dabar žino R. K., lenkė ir jį ir tą stovėjusią kelkraštyje mašiną. Kategoriškai nurodė, jog R. K. lenkimą atliko dar gerokai iki pėsčiųjų perėjos bei sankryžos. Toje vietoje, kur jį lenkė, ištisinės juostos nebuvo. Matė, kaip jį palenkusį automobilį prie Basanavičiaus gatvės sustabdė policija. Patikslino, jog vietoje, kur vyko lenkimas, yra kalniukas ir posūkis. Kai vyko lenkimo manevras, jis policijos ekipažo priekyje nematė. Paaiškino, jog R. K. po 2 ar 3 dienų po įvykio jį surado parduotuvės „Maxima“ aikštelėje ir paklausė ar jis važiavo jam iš priekio prieš tai, kai buvo sustabdytas policijos. R. K. pasakė, kad taip ir paaiškino, jog viską matė, važiavo šone, pasakė, kad gali paliudyti. Nei giminystės, nei kokie nors kiti ryšiai su R. K. jo nesieja.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

R. K. veika kvalifikuota pagal LR ATPK 124² str. 1 d., kurioje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertus kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti

LR ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas — tai įrodymais pagrįsta išvada, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, kada ištiriamos galimos versijos, įvertinama kiekvienas įrodymas ir jų visuma. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai. Todėl teismo nutarime nepakanka apsiriboti tuo, kad priimtini vien apkaltinantys asmenį liudytojų parodymai.

Teismas pabrėžia, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia padaryti išvadą, jog neabejotinai yra įrodyta traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltė bei konstatuojama inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis buvimas. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis LR Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007), o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Pareigūnų D. S. ir G. R. 2013-09-22 tarnybiniuose parnešimuose ( b.l. 5-6, žr. adm. bylos medžiaga ) nurodyta, kad 2013-09-22, apie 14:30 val., važiuojant nuo Kalvarijos miesto centro, Marijampolės miesto kryptimi, pareigūnai pastebėjo, kaip nuo Marijampolės miesto pusės, greitai atvažiavęs automobilis, lenkė kitą ta pačia kryptimi važiavusį automobilį VW PASSAT. Pranešimuose nurodyta, jog aiškiai abu matė, kaip lenkimo metu, lenkiančio automobilio vairuotojas kirto horizontalaus kelio ženklinimo „siaurą ištisinę liniją, lenkė pėsčiųjų perėjoje ir sankryžoje su šalutiniu keliu iš dešinės, lenkimo manevrą pradėjo apie 10 metrų prieš sankryžą, o baigė už jos.

Byloje esančiuose minėtų pareigūnų 2013-10-09 paaiškinimuose ( adm. bylos medžiaga, b.l. 16; 19 ) jau nurodyta, kad R. K. vairuojamas automobilis lenkimą vykdo, pažeisdamas kelių eismo taisykles, pareigūnai yra įsitikinę, nors iš tos vietos, kur stebėjo automobilį, ištisinės ženklinimo linijos nesimato. Tvirtina, jog su dažnai tenka patruliuoti minėta gatve, todėl žino, kad toje vietoje prieš pat perėją yra ištisinė ženklinimo linija.

Teisme abu pareigūnai patvirtino, jog iš tos vietos, kur matė lenkimą, ženklinimo linijos ant kelio nesimato, nes yra įkalnė bei lengvas posūkis.

Teismas sprendžia, kad esant prieštaringiems liudytojų D. S. ir G. R. parodymams, teismas tiki R. K. bei liudytojo V. V. parodymais, kurie vienas kitą patvirtina ir yra nuoseklūs, t.y., nekelia teismui abejonių. Pagrindo abejoti liudytojo V. V. parodymais, teismas taip pat neturi. Todėl kyla pagrįstos abejonės dėl liudytojų D. S. bei G. R. parodymų teisingumo, t.y., ar jie iš tikrųjų galėjo matyti iš savo buvimo vietos tą vietą, kurioje pradėjo lenkti R. K. vairuojamas automobilis V. V. automobilį, bei matyti neabejotinai tiksliai vietą, kurioje pabaigė lenkimo manevrą. Teismas konstatuoja, jog policijos pareigūnai galėjo sąžiningai suklysti, nes patys teisme pripažino, jog jie buvo už maždaug 150 m. atstumo. Todėl nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo teismui padaryti išvados, jog bylos medžiaga yra įrodyta, kad R. K. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, t.y., jog paeiliui padarė kelis kelių eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui padarymą. R. K. aiškinimas dėl įvykio aplinkybių nėra paneigtas, todėl teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju LR ATPK 124² str.1d. nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, dėl ko administracinio teisės pažeidimo bylos teisena prieš R. K. nutrauktina, neįrodžius, kad jis padarė jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124 ² str.1d.

Be to, teismas pažymi ir tai, kad nei 2013-09-22 Marijampolės apskrities VPK Kalvarijos PK pareigūno surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, nei 2013-10-09 Marijampolės apskrities VPK Kalvarijos PK priimtame nutarime ne tik, kad nėra nurodyta, kokį kitą be jau nurodyto protokole ir Nutarime KET 145.4 p, pažeidimo R. K. padarė, tačiau nei vienas iš kelių R. K. inkriminuojamų KET pažeidimų nėra nei Protokole nei Nutarime apibūdintas.

Pažymėtina, kad pagal LR ATPK 256 straipsnį, protokolas yra vienas iš įrodymų ir tai yra procesinis dokumentas, kuriuo remiantis nagrinėjama byla ir priimamas nutarimas. ATPK 259 ir 260 straipsniai numato, kad protokolas surašomas, kai žinomas teisės pažeidimo padarymo faktas, pažeidimo esmė, jį padaręs asmuo ir kiti būtini duomenys. Kadangi šis dokumentas rašomas tik tada, kai žinomos fakto aplinkybės, kada surinkti ir užfiksuoti įrodymai, tai byla nagrinėjama tik protokole suformuluoto kaltinimo apimtimi.

Įvertinus faktines ir teisines bylos aplinkybes, pripažįstama, kad 2013-10-09 Marijampolės apskrities VPK Kalvarijos PK nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas ir byla nutraukta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300-302 straipsniu, teismas,

NUTARĖ:

Skundą tenkinti.

Panaikinti 2013-10-09 Marijampolės apskrities VPK Kalvarijos PK nutarimą, kuriuo R. K. pripažintas kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124² str.1d., ir už tai jam paskirta 650 Lt (šešių šimtų penkiasdešimt litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną prieš R. K. dėl LR ATPK 124² str.1d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Nutarimo nuorašą siųsti Marijampolės apskrities VPK Kalvarijos PK, R. K..