- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-23
- Bylos Nr.
- 2S-2446-560/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20382-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Pareiškėjas
- A. C.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. skundo dėl antstolės A. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė A. S., V. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. C. pateikė antstolei A. S. skundą, kuriame prašo panaikinti antstolės A. S. 2021 m. birželio 21 d. patvarkymą Nr. S021-10719.
2. Antstolė A. S. 2021 m. liepos 19 d. patvarkymu Nr. S021-12141 pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. C. skundą dėl antstolės A. S. veiksmų.
4. Teismas nurodė, kad iš pateikto skundo turinio aišku, kad pareiškėjas skundžia antstolės 2021 m. birželio 21 d. patvarkymą Nr. S021-10719. Pastaruoju antstolė įpareigojo buvusią pareiškėjo darbovietę UAB „Produktų vystymo sprendimai“ pateikti antstolei informaciją dėl atliktų išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio arba nurodyti priežastis, kodėl išskaitos nebuvo atliekamos. Taigi skundžiamas patvarkymas yra adresuotas UAB „Produktų vystymo sprendimai“, įpareigojimai nustatyti taip pat šiai įmonei, bet ne skolininkui. Dėl to teismas sprendė, kad pareiškėjo skundo dėl antstolės 2021 m. birželio 21 d. patvarkymo Nr. S021-10719 panaikinimo išnagrinėjimas nesukeltų pareiškėjui A. C. jokių teisinių pasekmių. Skundą dėl nurodyto patvarkymo turi teisę paduoti tik UAB „Produktų vystymo sprendimai“. Teismas skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
5. Pareiškėjas A. C. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas skundžiama nutartimi atsisakė įstatymo nustatytos teismo funkcijos - antstolio procesinės veiklos kontrolės funkcijos. CPK 643 str. 5 p. nustato, kad skolininkas turi teisę apskųsti antstolio veiksmus. Teismas nutartimi atėmė iš skolininko teisę skųsti antstolio veiksmus, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją - teisę į teisingą teismą ir apsaugą nuo neteisingų valdžios atstovų veiksmų. Skundžiamas 2021 m. birželio 21 d. antstolės patvarkymas yra antstolės procesinis veiksmas vykdomojoje byloje, kurioje pareiškėjas esu šalis. Ydinga praktika, kai vykdymo proceso šalims ribojamos įstatymo garantuojamos procesinės teisės.
6. Suinteresuoti asmenys atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Atsirojo skundo objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (pareiškimu) (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010).
9. Ieškinio dalykas yra atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas, konkrečiai nukreiptas į asmenį, kuris galbūt pažeidė jo teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat aiškiai įsiformuluotas reikalavimas. Ieškinyje suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą ieškovas turi išdėstyti aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiūriu, pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnyje. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisės apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012). Toks teisės į teisinę gynybą įgyvendinimas atitinka dispozityviškumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus.
10. Šiuo atveju pareiškėjas pateikė antstolei A. S. skundą, kuriame prašė panaikinti antstolės A. S. 2021 m. birželio 21 d. patvarkymą Nr. S021-10719. Antstolė A. S. 2021 m. liepos 19 d. patvarkymu Nr. S021-12141 pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Teismas, gavęs procesinį dokumentą, be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Šių pagrindų sąrašas yra baigtinis, o tai reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik pirmiau nurodytoje proceso įstatymo normoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018) Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalimi, teismas atsisako priimti ieškinį šiais pagrindais: 1) ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka; 2) ieškinys neteismingas tam teismui; 3) suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; 4) yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį; 5) teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 6) šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui; 7) pareiškimą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo; 8) pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.
11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog ginčas nėra nagrinėtas teisme civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo pirmosios instancijos teismo argumentu nesutinka. CPK 510 straipsnio 2 dalis numato, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, CPK 510 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis). CPK 513 straipsnio 1 dalis numato, kad bylą dėl antstolio ar notarinių veiksmų teismas išsprendžia nutartimi. Iš nustatyto teisinio reguliavimo matyti, jog teismas nagrinėja pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ginčo patvarkymo panaikinimo išnagrinėjimas nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Nors kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčo patvarkymas yra adresuotas skolininko darbovietei, tačiau patvarkymas yra susijęs su išskaičiavimais iš skolininko darbo užmokesčio, kas paneigia pirmosios instancijos išvadą, jog skolininkui tokio patvarkymo panaikinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Skolininkas yra vykdomosios bylos šalis, kuri yra suinteresuota vykdymo rezultatu. CPK 643 straipsnis nustato skolininko teises, iš kurių viena yra ta, jog skolininkas turi teisę skųsti antstolio veiksmus (CPK 643 straipsnio 5 punktas), ką šiuo atveju jis ir padarė. Taigi, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti pareiškėjo A. C. skundą dėl antstolės A. S. veiksmų kaip nenagrinėtino teisme civilinio proceso tvarka.
12. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl skundžiama nutartis naikintina ir bylą grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.