- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-01
- Bylos Nr.
- II-85-1128/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01469-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pukinskas
- Kategorijos
- 6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Valstybinė darbo inspekcijos prie Socialinės ir darbo ministerijos skyriaus vedėjas – vyriausiasis darbo inspektorius 2023 m. lapkričio 10 d. priėmė nutarimą, kuriuo V. M. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, ir už tai jam paskirta nuobauda – 1 000 Eur bauda.
V. M. nubaustas už tai, kad esant darbo sutarties požymiams darbdavys UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. M. nesudarė rašytinės darbo sutarties su A. S. ir apie jo įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino ir leido, negavus leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje A. S. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbti UAB (duomenys neskelbtini) naudai krovininių automobilių vairuotoju – ekspeditoriumi. Tokiu būdu V. M. savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas V. M. skundas dėl minėto nutarimo, kuriuo prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pareiškėjas skunde nurodo, kad skundžiamą nutarimą vertina kaip kerštavimą už teismui pateiktą skundą kitoje byloje, taip pat kaip siekį parodyti pareiškėją kaip sistemingą pažeidėją nelegalaus darbo srityje. Be to, UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini) yra sudariusi sutartį dėl atlygintinų paslaugų teikimo (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu UAB (duomenys neskelbtini), be kita ko, yra įsipareigojusi atlikti: sudarymą, pasirašymą ir pateikimą bet kokių dokumentų, pateikiamų VSDFV ir/ar bet kuriam jos teritoriniam skyriui (filialui), informacijos ir dokumentų pateikimo ir paėmimo iš bet kurio Lietuvos Respublikos mokesčių administratoriaus bei VSDFV ir bet kurių jos teritorinių skyrių (filialų) ir pateikimo jiems paslaugas. Taigi, pagal Sutartį už pranešimą VSDFV buvo atsakinga ne UAB (duomenys neskelbtini), o UAB (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas negali būti subjektu, kuris gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnį. Skundžiamame nutarime taip pat nepagrįstai teigiama, kad darbuotojas A. S. buvo nelegaliai įdarbintas, nes neturėjo leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje. Akivaizdu, kad VDI neužklausė Migracijos departamento, kad būtų suteikta informacija, susijusi su A. S. atvykimu ir buvimu Lietuvoje, jo įsidarbinimu, leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimu ir kt. A. S. turi teisę dirbti Lietuvoje ir teisėtai įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini). A. S. turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kuris patvirtina, kad visos tokio leidimo gyventi Lietuvoje įgijimo teisinės sąlygos, numatytos teisės aktuose, buvo įgyvendintos. Be to, nutarime neteisingai nurodyta, kad pareiškėjas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, kadangi pareiškėjas nėra pripažinęs kaltės.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į skundą prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad nors ir buvo pateikta UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau darbo sutartis nebuvo pasirašyta darbuotojo A. S. Jeigu darbo santykių subjektai nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad laiku informavo buhalterinę įmonę, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) apie A. S. įdarbinimą, pateikė tik (duomenys neskelbtini) sutartį dėl atlygintinų paslaugų teikimo, taip bandydamas perkelti atsakomybę buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas teikiančiai įmonei. A. S. pagal darbo sutartį buvo priimtas dirbti krovininių automobilių vairuotoju – ekspeditoriumi. Krovininių automobilių vairuotojo – ekspeditoriaus profesija nėra įtraukta į Profesijų, kurių trūksta pagal Lietuvos Respublikoje, sąrašą, todėl prieš įsidarbinant turėjo būti gautas Užimtumo tarnybos išduotas leidimas (sprendimas) dirbti.
Teismo posėdžio metu V. M. parodė, kad už įdarbinimą atsakinga UAB (duomenys neskelbtini), nes ji tvarko buhalterinę apskaitą, priiminėja ir atleidžia darbuotojus, rašo pranešimus į VSDFV ir kitas institucijas, pilnai tvarko buhalteriją. Kai įdarbinamas darbuotojas, yra nusiunčiama informacija UAB (duomenys neskelbtini), siunčiama el. paštu ar veža fiziškai dokumentus ir tada turint nurodymus, turint informaciją, įdarbina žmogų, praneša VSDFV, sukuria darbo sutartį ir visus sutvarkytus dokumentus persiunčia jam. Pareiškėjo įmonė tik išrašo sąskaitas, o tas sąskaitas nusiunčia buhalterijai ir ji tvarko pilnai. Darbo sutartis su A. S. sudaryta (duomenys neskelbtini) ir pasirašyta sutartis, išsiųsti visi dokumentai UAB (duomenys neskelbtini) ir toliau turėjo viską sutvarkyti. Sutartis nepasirašyta A. S., tai jų klaida, nesužiūrėjo, kad nepasirašyta sutartis, bet tai nereikšmingas pažeidimas, nes visi dokumentai buvo išsiųsti laiku ir panešta, ir nuo tos dienos buvo mokami mokesčiai. Nusižengimo nedarė ir nedalyvavo surašant nuobaudą, surašant protokolą dalyvavo. Apie prisipažinimą nieko neminėjo, todėl lengvinančios atsakomybės nėra. Priimant vairuotoją pareigom tarptautinio pervežimo vairuotoju, tai nereiškia, kad jis negali važinėti po vietą ir atlikti vietinius pervežimus. Specifika darbo, kad jie važinėja iki pasienio ir kerta sieną ir viskas priklauso nuo užsakymo. Nemato pažeidimo, kad A. S. priimtas kaip tarptautinio pervežimo vairuotojas, tačiau į užsienį nevažiavo.
Teismo posėdžio metu institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, atstovė parodė, kad be leidimo dirbti gali tik tokie darbuotojai pagal sąraše nurodytą kodą ir pagal tą kodą priklauso darbuotojai tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojai, tai tie vairuotojai, kurie važiuoja į užsienį. Pareiškėjas pripažino, kad A. S. važiavo vietoje ir jam nebuvo mokami dienpinigiai. Jeigu įmonė vykdo tokią veiklą, darbuotojai priimami būtent tai pareigai, važiuoti į užsienį, bet šis darbuotojas buvo priimtas važinėti vietoje.
Teismo posėdžio metu liudytoja I. Š. parodė, kad jos įmonė teikia buhalterines apskaitos paslaugas ir jai žinoma UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes (duomenys neskelbtini) dirba su ja, tvarko UAB „(duomenys neskelbtini)“ visą buhalteriją. Dėl darbuotojų įdarbinimo, tai kai tik gauna informaciją, perduoda į VSDFV. Gauna informaciją iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai pareiškimą, kopiją asmens dokumento ir direktoriaus paaiškinimą į kokią pareigą priimti, koks atlyginimas ant popieriaus. Dokumentus daugiausia gauna iš direktoriaus arba administratoriaus. Dokumentus gauna įvairiai, būna ir el. paštu, ir gyvai, nes kiekvieną pirmadienį įmonė atveža visos savaitės dokumentus ir ten gali būti tie dokumentai, ir gali būti per „Viber“, jeigu nėra laiko. Apie A. S. sužinojo, kad su šiuo darbuotoju yra problemos. Lyg buvo jis neįdarbintas, lyg nelegalus. Dėl parašų sutartyje negali paaiškinti, nes sutartį paruošė ir persiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui be parašų. Kas atsako už tuos parašus, nežino. Kad siuntė sutartį el. paštu į UAB „(duomenys neskelbtini)“, neturi įrodymų, nes daug laiškų, tai nelaiko informacijos ir ji jai nereikalinga.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.
ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims už nelegalų darbą. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė, kadangi, kaip objektyviai reiškiasi nelegalaus darbo požymiai, įtvirtinta Užimtumo įstatymo 56 straipsnyje. Pagal šio įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad pareiškėjas pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, kadangi teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė darbo sutarties su A. S. ir nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo teritoriniam skyriui apie pirmiau nurodyto darbuotojo įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios.
DK 32 straipsnio 1 dalyje apibrėžta darbo sutarties sąvoka, pagal kurią darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. DK 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais. Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojo darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus. DK 42 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Suformuotoje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam, kad darbuotojo darbas būtų legalus, apie jo valstybinio socialinio draudimo pradžią įmonėje, turi būti pranešta VSDFV teritoriniam skyriui.
Teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra (duomenys neskelbtini) Darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus V. M., ir A. S. Matyti, kad Darbo sutartis pasirašyta V. M., A. S. parašo Darbo sutartyje nėra (b. l. 9-10). Atsižvelgiant į tai, kad Darbo sutartį pasirašė tik darbdavys, t. y. tik vienas darbo santykių subjektas, laikytina, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti. A. S. darbas, nesant jo parašo Darbo sutartyje, yra nelegalus. Be to, Darbo sutarties 7 punkte nurodyta, kad darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti nuo (duomenys neskelbtini). Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) apie A. S. valstybinio socialinio draudimo pradžią VSDFV pranešė tik (duomenys neskelbtini) (b. l. 15), taigi buvo pažeista įstatyme numatyta imperatyvi pareiga apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui pranešti ne vėliau nei viena darbo diena iki numatytos darbo pradžios.
Pareiškėjas skunde teigia, kad A. S. turėjo teisę dirbti Lietuvos Respublikoje, nes buvo įgijęs laikiną leidimą gyventi Lietuvoje. Teismas pažymi, kad UTPĮ 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus. Užsienietis leidimą dirbti privalo gauti iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos. UTPĮ 58 straipsnyje nėra numatyta, kad užsienietis, turintis laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, yra atleidžiamas nuo pareigos įgyti leidimą dirbti. Todėl pareiškėjo argumentas, kad A. S. turėjo teisę dirbti Lietuvos Respublikoje, nes buvo įgijęs laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, atmestinas kaip nepagrįstas. Teismo posėdžio metu pareiškėjas taip pat nurodė, kad A. S. buvo įdarbintas tarptautinio vairuotojo pareigoms, todėl dirbo legaliai. UTPĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje ir kuris pagal šio įstatymo 58 straipsnį nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, privalo įsigyti leidimą dirbti, jeigu atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija neįtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. UTPĮ 58 straipsnio 11 punkte nurodyta, kad užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija yra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį. Teismo posėdžio metu V. M. teigė, kad A. S. priimtas kaip tarptautinio pervežimo vairuotojas, tačiau teismas nustatė, kad Darbo sutartyje nurodyta, kad A. S. darbo funkcija – krovininių automobilių vairuotojas-ekspeditorius, teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad A. S. nevyko dirbti į užsienį. Pažymėtina, kad ši specialybė nėra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, todėl darytina išvada, kad A. S. dirbo nelegaliai.
V. M. skunde teigia, kad jis negali būti subjektu, kuris gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnį. Taip pat pareiškėjas pateikė kasacinio teismo praktiką, kurioje už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą pripažintas kaltu ne juridinio asmens vadovas, o buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas teikianti įmonė.
Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį dėl atlygintinų paslaugų teikimo, kurios pagrindu UAB (duomenys neskelbtini) yra įsipareigojusi, be kita ko, pateikti bet kokius dokumentus VSDFV (b. l. 11-14). Teismas pažymi, kad pagal ANK 95 straipsnį atsako specialusis subjektas – darbdavys, jo teisėtas atstovas ar įgaliotas asmuo. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas, jis organizuoja kasdienę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas, taip pat, be kita ko, atsako ir už bendrovės veiklos organizavimą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 dalis, 37 straipsnio 8 dalis, 12 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad ANK 95 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. ANK 9 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-648/2016). Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. M. Darbo sutartį su A. S. pasirašė pats, taigi galėjo ir turėjo numatyti įvairias rizikas, taip pat ir susijusias su naujo darbuotojo įdarbinimu, ir dėl to kilsiančius padarinius, todėl privalėjo taip organizuoti bendrovės veiklą ir nustatyti tokią tvarką, kad tokia situacija, kai naujas darbuotojas pradeda atlikti darbines funkcijas bendrovės naudai, nepasirašęs darbo sutarties ir nustatyta tvarka apie jo darbo pradžią nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui, objektyviai negalėtų susidaryti, bet to nepadarė, taigi nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas.
Pažymėtina, kad Konstitucinis teismas yra nurodęs, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (2007 m. spalio 24 d. Konstitucinio teismo nutarimas). Pareiškėjo nurodytoje kasacinio teismo praktikoje iš tiesų administracinio nusižengimo teisena įmonės vadovei buvo nutraukta už tai, kad nebuvo pranešta apie darbuotojų priėmimą teisės aktų nustatyta tvarka, nes įmonės vadovė su darbuotojų įdarbinimu susijusių dokumentų pateikimą VSDFV buvo delegavusi buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas teikiančiai įmonei. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2023 m. kovo 23 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-697/2023 nurodė, kad įmonės vadovė ėmėsi tinkamų priemonių, kad būtų įvykdyta jos pareiga informuoti VSDFV apie asmenų darbo pradžią, – informavo buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas teikiančią įmonę apie įdarbinimo pradžią, kad ši, vykdydama sutartyje aptartas pareigas, informuotų socialinio draudimo instituciją, todėl įmonės vadovės kaltės dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo nenustatyta. Teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad nurodytas teismų praktikos pavyzdys turi precedento galią nagrinėjamu atveju, kadangi byloje yra skirtingos faktinės aplinkybės. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas ėmėsi tinkamų priemonių, kad būtų įvykdyta jo pareiga informuoti VSDFV apie asmens darbo pradžią. Teismo posėdžio metu liudytoja I. Š. parodė, kad jos įmonė teikia buhalterines apskaitos paslaugas UAB (duomenys neskelbtini). Kai tik gauna informaciją dėl darbuotojų įdarbinimo, perduoda į VSDFV. Dokumentus gauna ir el. paštu, ir gyvai, ir per programėlę „Viber“. Kad siuntė sutartį el. paštu į UAB (duomenys neskelbtini), neturi įrodymų, nes daug laiškų, tai nelaiko informacijos ir ji jai nereikalinga. UAB (duomenys neskelbtini) atstovės I. Š. 2023 m. gruodžio 8 d. rašte nurodyta, kad dėl piliečio A. S. el. pašte informacijos nerado. Metams pasibaigus, dalį informacijos trina, todėl gali būti kad ir informacija apie A. S. priėmimą buvo ištrinta kaip nereikalinga (b. l. 59). V. M. teismui taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis informavo buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas teikiančią įmonę apie A. S. įdarbinimą tinkamai ir laiku. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kad V. M. elgėsi aktyviai, kad būtų įvykdyta jo pareiga informuoti VSDFV apie asmenų darbo pradžią, nėra pagrindo vadovautis anksčiau nurodyta pareiškėjo minėta teismų praktika ir daryti išvadą, kad pareiškėjas negali būti subjektu, kuris gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnį.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamą nutarimą priėmusi institucija pagrįstai konstatavo, kad esant darbo sutarties požymiams darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. M. nesudarė rašytinės darbo sutarties su A. S. ir apie jo įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino ir leido, negavus leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje A. S. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės ir darbo ministerijos skyriaus vedėjas – vyriausiasis darbo inspektorius tinkamai išnagrinėjo bylą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai patraukė V. M. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai ištyrus administracinio nusižengimo bylos aplinkybes, nuobauda paskirta pagal įstatymus, laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl V. M. skundas atmestinas.
Teismas pažymi, kad skundžiamame nutarime nurodyta, kad pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas pripažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Pažymėtina, kad tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu pareiškėjas nepripažino kaltės padaręs administracinį nusižengimą. Atsižvelgiant į tai, ši nutarime nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė šalintina. Pažymėtina, kad šis pakeitimas nekeičia skundžiamo nutarimo esmės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės ir darbo ministerijos skyriaus vedėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimą nepakeistą ir V. M. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.