Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. J. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – Valstybinis studijų fondas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstoliai Danutė Marčiukaitienė ir Saulius Virbickas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas T. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškime nurodė, kad 2012 m. išvyko uždarbiauti į užsienį, tikėdamasis daugiau užsidirbti ir pagerinti savo šeimos finansinę padėtį. Dirbo pagal individualios veiklos pažymą Norvegijoje. 2012 m. įvyko nelaimingas atsitikimas, pareiškėjo sūnus patyrė sunkią traumą. Neturėdamas patirties su darbu pagal individualios veiklos pažymą ir turėdamas rūpesčių dėl sūnaus sveikatos pareiškėjas gerai neįsigilino į mokesčių sistemą Norvegijoje, laikė, kad mokesčius moka tinkamai. Paaiškino, kad gavo Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimą apie tai, jog jis netinkamai mokėjo mokesčius, įsiskolinimo suma sudaro 25 651,68 Eur. Nurodė, kad vienintelės šeimoje gaunamos pajamos buvo tik pareiškėjo gaunamos pajamos, todėl jis negalėjo sumokėti ir turimos skolos Valstybiniam studijų fondui, kuri pareiškimo pateikimo dienai yra 2 056,22 Eur. Neišgalint kreditoriams grąžinti skolų, kreditoriai skolų išieškojimo vykdymą perdavė antstoliams. Dėl priverstinių skolos išieškojimo veiksmų papildomai susidarė 2 297,66 Eur vykdymo išlaidų, dėl prievolės Valstybiniam studijų fondui nevykdymo susikaupė 163,54 Eur palūkanos. Bendra prievolių suma sudaro – 30 169,10 Eur.

2. Pareiškėjas nurodė, kad yra sąžiningas, dirba pagal individualios veiklos pažymą, tačiau gaunamos pajamos nėra pastovios, per metus vidutiniškai sudaro 8 000–9 000 Eur, per mėnesį vidutiniškai apie 700–800 Eur. Įvertinus tai, kad pajamos nėra ir nebus pakankamos įgytų prievolių ir papildomai skaičiuojamų palūkanų įvykdymui, pripažintina, kad pareiškėjas iš gaunamų pajamų prievolių kreditoriams negali įvykdyti pilna apimtimi per protingą laikotarpį. Pareiškėjui kiekvieną mėnesį būtinų poreikių tenkinimui yra reikalinga 680 Eur suma.

3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškėjo pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo spręsti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad paaiškėjus aplinkybėms, kad mokestinė nepriemoka Norvegijos Karalystei yra kilusi dėl pareiškėjo įvykdytos nusikalstamos veikos ir yra tiesioginė tokios veikos pasekmė, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtį ir tikslus, ši mokestinė prievolė turėtų būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, kuri pagal šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalies 1 punktą nėra nurašoma.

4. Suinteresuotas asmuo Valstybinis studijų fondas atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškėjo pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo spręsti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

5. Pareiškėjas T. J. teismo posėdžių metu palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė teismo pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad pajamas padidinti sudėtinga dėl sveikatos būklės, tačiau jis ketina dėti pastangas, kad jos padidėtų ir atsirastų galimybė atsiskaityti su kreditoriais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. lapkričio 11 d. nutartimi nutarė iškelti T. J. bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti Vitalijų Šerpytį, nustatyti 30 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos, patvirtinti 40 Eur sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti pareiškėjo bankroto procedūroms atlikti, patvirtinti 680 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjo būtiniems poreikiams tenkinti, nustatyti 4 mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

7. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo mėnesinės pajamos sudaro apie 700–800 Eur, jam yra reikalinga 680 Eur suma kasdieniams poreikiams tenkinti, pareiškėjas turi jo vardu registruoto kilnojamojo turto, konstatavo, kad net sumokėjus dalį skolų, realizavus jam priklausantį turtą, jam liktų labai didelė nepadengta skolinių įsipareigojimų suma. Teismas nurodė, kad šiuo metu pareiškėjui akivaizdžiai neužtenka lėšų, būtinų jam pragyventi ir skoloms padengti. Konstatavo, kad pareiškėjo gaunamos pajamos neleidžia jam per protingą terminą įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų.

8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neįvykdė mokestinės prievolės Norvegijos Karalystei. Nurodė, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjas būtų nuteistas už nusikalstamas veikas, susijusias su nurodytomis nepriemokomis, jo skola Norvegijos Karalystei yra mokestinė prievolė. Atsižvelgdamas į tai, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, teismas atmetė suinteresuoto asmens VMI prie FM argumentus, kad pareiškėjo įsiskolinimas yra nusikalstama veika padaryta žala, kuri baigus fizinio asmens bankroto procesą negali būti nurašoma. Papildomai pažymėjo, kad teismas kreipėsi į Norvegijos karalystę teisinės pagalbos prašymu pagal 1970 m. kovo 18 d. Hagos konvenciją dėl įrodymų civilinėse arba komercinėse bylose paėmimo užsienyje siekdamas išsiaiškinti, ar yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo T. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, ir, ar reiškiamas 25 651,68 Eur reikalavimas yra susijęs su šia nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimu. Šias aplinkybes patvirtinantys duomenys byloje nebuvo gauti.

9. Teismas sprendė, kad pareiškėjas yra nemokus, nenustatyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatyti pagrindai, todėl yra pagrindas iškelti pareiškėjui T. J. bankroto bylą. Atsižvelgdamas į bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, į nemokumo administratorių sutikimų administruoti bankroto procesą pateikimo terminus, teismas nemokumo administratoriumi paskyrė Vitalijų Šerpytį, nustatė 40 Eur atlygį nemokomu administratoriui nuo bankroto bylos iškėlimo iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, nustatė, kad pareiškėjui kiekvieną mėnesį reikalinga piniginių lėšų suma yra – 680 Eur.

III. Atskirojo skundo argumentai

10. Suinteresuotas asmuo (apeliantė) VMI prie FM atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. nutarties dalį, kurioje nurodyta, kad T. J. turi 25 651,68 Eur įsiskolinimą VMI prie FM. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. VMI prie FM pareiškėjo atžvilgiu vykdo 25 651,68 Eur išieškojimą pagal Norvegijos Karalystės pateiktus suvienodintus dokumentus. Norvegijos Karalystės prašymai išieškoti pateikiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir Norvegijos Karalystės 1993 m. balandžio 27 d. pasirašyta sutartimi dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo, kurios 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartį sudarančios šalys įsipareigoja teikti viena kitai pagalbą renkant nesumokėtus mokesčių mokėtojo mokesčius, kurių dydį galutinai nustato pagalbos prašymą pateikusios sutartį sudarančios šalies įstatymai. Bet koks sutartį sudarančios šalies prašymas rinkti mokesčius pateikiamas kartu su tokiu pažymėjimu, kokio reikalauja tos šalies įstatymai, kad būtų galima galutinai nustatyti mokesčio mokėtojo nesumokėtų mokesčių dydį (sutarties 28 straipsnio 3 dalis). Kai sutartį sudaranti šalis prašo surinkti mokesčius, kurių surinkimui pritarė kita sutartį sudaranti šalis, tai ta kita sutartį sudaranti šalis renka šiuos mokesčius, vadovaudamasi savo mokesčių rinkimo įstatymais, ir renka juos taip, kaip mokesčius, kurie priklauso jai pačiai (sutarties 28 straipsnio 2 dalis).

10.2. Suinteresuotas asmuo, vykdydamas užsienio institucijos pateiktus prašymus vykdyti išieškojimą, neatstovauja Norvegijos Karalystės mokesčių administratoriaus Lietuvos Respublikoje vykdomame fizinio asmens bankroto procese.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

12. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta tenkinti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, motyvuojamos dalies, kurioje nurodyta, kad T. J. turi 25 651,68 Eur įsiskolinimą VMI prie FM, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo.

Dėl atskirojo skundo argumentų

13. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad VMI prie FM 2016 m. balandžio 7 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 491-101) pagal užsienio valstybės 2015 m. spalio 23 d. prašymą iš pareiškėjo išieškoti 15 829,31 Eur sumą. VMI prie FM 2018 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 491-220) remiantis Norvegijos Karalystės 2018 m. gegužės 15 d. prašymu nusprendė iš pareiškėjo išieškoti 9 822,37 Eur sumą. Išieškojimas vykdomas pagal Norvegijos Karalystės mokesčių surinkimo tarnybos pateiktus suvienodintus dokumentus, leidžiančius vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje. Taigi, VMI prie FM, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ir Norvegijos Karalystės 1993 m. balandžio 27 d. sutartimi dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo, pareiškėjo atžvilgiu vykdo išieškojimą pagal Norvegijos Karalystės mokesčių surinkimo tarnybos prašymus.

14. Šių duomenų (apie pareiškėjo skola, kurią išieško VMI prie FM) pagrindu pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad pareiškimo pateikimo dieną pareiškėjas buvo skolingas VMI 25 651,68 Eur (pagal užsienio valstybės (Norvegijos Karalystės) suvienodintus dokumentus, kuriais leidžiama vykdyti reikalavimus valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi). Iš viso pareiškėjo prievolių kreditoriams dydis pareiškimo pateikimo teismui dieną buvo 30 169,10 Eur. Taip pat teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog pareiškėjas neįvykdė mokestinės prievolės Norvegijos Karalystei.

15. Iš šios nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nemokumo bylos iškėlimo stadijoje tyrė ir vertino turimus duomenis apie vykdomus išieškojimus siekdamas nustatyti pareiškėjo prievolių kreditoriams dydį pareiškimo pateikimo teismui dieną. Tuo tarpu klausimas dėl kreditorių sąrašo tvirtinimo bus sprendžiamas tik po to, kai pasibaigus teismo nustatytam terminui bankroto administratorius kreipsis į teismą dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo (FABĮ 23 straipsnio 1-3 dalys). Taigi, skundžiama nutartimi iš esmės nebuvo nuspręsta nei dėl VMĮ, kuri teikiant pagalbą rinkti nesumokėtus mokesčių mokėtojo mokesčius kaip išieškotoja inicijavo skolos priverstinį išieškojimą Lietuvoje, teisių, nei dėl Norvegijos Karalystės mokesčių surinkimo tarnybos kreditorinio reikalavimo šioje byloje. Taigi, nutarties dalis, kurioje konstatuotos aplinkybės apie vykdomą išieškojimą, t.y. nurodyta, kad T. J. turi 25 651,68 Eur įsiskolinimą VMI prie FM, - nesukuria apeliantui jokių naujų teisių ar pareigų, skundžiama nutartimi taip pat nebuvo pasisakyta dėl kreditoriaus Norvegijos Karalystės mokesčių surinkimo tarnybos kreditorinio reikalavimo tvirtinimo ar atstovavimo šioje byloje.

16. Remiantis byloje esančiais duomenimis, pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 6 d. teisinės pagalbos prašymu kreipėsi į kompetentingą Norvegijos instituciją, nurodant, kad teisme yra nagrinėjamas fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui T. J. klausimas. Teismas prašė pateikti informaciją, ar pareiškėjo buvimo Norvegijos Karalystėje laikotarpiu buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo pareiškėjas būtų pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, ar reiškiamas 25 651,68 Eur dydžio reikalavimas yra susijęs su nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimu. Informacija teismui nebuvo pateikta. Kaip buvo minėta, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygų (ne)egzistavimo teismas įvertino 25 651,68 Eur dydžio įsiskolinimo, administruojamo VMI prie FM, susidarymo aplinkybes. Teismas taip pat įvertino šį įsiskolinimą, sprendžiant, ar pareiškėjas atitinka nemokaus asmens sąvoką, numatytą Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje. Dėl to bei atsižvelgus į tai, kad kreditoriai bankroto procese į procesą gali įstoti/būti įtraukti iki teismo sprendimo dėl fizinio asmens bankroto bylos užbaigimo priėmimo, kreditorės Norvegijos Karalystės mokesčių surinkimo tarnybos neįtraukimas į procesą fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo stadijoje nelaikytinas esminiu proceso pažeidimu.

17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šios nutarties motyvus, pritaria apeliantės VMI prie FM argumentams, kad pareiškėjas 25 651,68 Eur sumą yra skolingas Norvegijos Karalystės mokesčių surinkimo tarnybai, o ne VMI prie FM, kuri tik dalyvauja vykdant išieškojimą ir neatstovauja kreditoriaus nemokumo byloje, tačiau minėta aplinkybė neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir nepažeidžia apelianto teisių. Todėl atskirasis skundas atmestinas ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.