Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str., 138 str. 2 d. 10 p.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. K. 2014-03-08, apie 22.25 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,41 % girtumas), Fabijoniškių g. 20a, Vilniuje, vairuodamas automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir sustabdytas patikrinimui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-os kuopos 3-o būrio vyriausiojo patrulio M. P. ir vyresniojo patrulio P. V., atsisakė išlipti iš minėto automobilio ir vyresniajam patruliui P. V. atidarius automobilio duris, staiga sugriebė už automobilio durų rankenos ir bandydamas jas uždaryti iš vidaus, automobilio durimis prispaudė vyresniajam patruliui P. V. dešinės rankos delną, padarydamas pastarajam poodinę kraujosruvą dešinėje plaštakoje su dešinio riešakaulio (kablinio kaulo) krašto atskilimu, t.y. sužalojimą, kvalifikuojamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu, vyriausiajam patruliui M. P. traukiant jį iš automobilio jis aktyviais veiksmais priešinosi, o ištrauktas iš automobilio bandė suduoti M. P. į veidą.

Apklaustas teisme R. K. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies ir nurodė, kad jį sustabdė policijos pareigūnai, jis nesipriešino ir išlipo iš automobilio. Staiga jam, R. K. uždėjo antrankius, pasodino į tarnybinį automobilį ir išvežė į 6 P. P. R. K., jis išlipo ir jam iš karto uždėjo antrankius, jis nesipriešino, su ranka nebent uždarant dureles, jei laikė ranką, gal ir galėjo prispausti, tačiau tyčios nebuvo. Jis, R. K. išlipo, darė duris ir jam iš karto uždėjo antrankius. R. K. teigimu, jis buvo ir surakintas, viską gerai atsimena, pripūtė į alkotesterį daug, nes ką tik buvo išgėręs degtinės. R. K. paaiškino, kad kai išvažiavo į pagrindinį kelią ir po to įsuko į keliuką, tada sustojo. Privažiavo patruliai iš galo. Kai privažiavo jis, R. K. sėdėjo automobilyje, prie jo priėjo vienas pareigūnas. Pareigūnas atidarė dureles, jis, R. K. išlipo ir uždėjo antrankius. Kai išlipo gal pareigūnas laikė ranką ir kai uždarinėjo duris, buvo tamsu gal ir galėjo prispausti. R. K. teigimu, išlipo pro keleivio dureles, persėdo, galvojo pasakys, kad kitas asmuo vairavo, bet pareigūnai iš paskos važiavo ir viską matė. Pasak R. K., iš dalies pripažįsta kaltę, gali būti, jei pareigūnas laikė ranką, netyčia gal ir trinktelėjo, jokio pasipriešinimo nebuvo, tikslo pasipriešinti neturėjo. Dėl ieškinių sutinka.

Ikiteisminio tyrimo metu R. K. apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad šiuo metu datos tiksliai nurodyti negali, bet tai galėjo būti 2014-03-08, apie 22.25 val., važiavo automobiliu „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nes su 2 pažįstamais išgėrė 2 butelius po 0,5 l talpos degtinės. Važiavo vienas namo ir Fabijoniškių g. jį sustabdė policijos pareigūnai. Iš pradžių priėjo vienas pareigūnas, nurodė jam išlipti iš automobilio. Ar jis tuo metu buvo persėdęs iš vairuotojo vietos į keleivio vietą, nepamena. Po to, kai pareigūnas liepė išlipti, jis išlipo ir jam buvo uždėti antrankiai. Mano, kad lipdamas iš automobilio galėjo netyčia prispausti policijos pareigūnui ranką. Tikslo sužaloti policijos pareigūną neturėjo, be to nesipriešino, todėl kaltu prisipažįsta iš dalies. Įvykio aplinkybes prisimena netiksliai, nes buvo išgėręs. ( b.l. 128-129 )

Apklaustas teisme nukentėjusysis P. V. parodė, kad gavo iškvietimą Fabijoniškių g., jog važiuojantis automobilis vos neatsitrenkė, M. P. išlipo bandydamas sulaikyti, jie pradėjo vytis. Pastebėjo kaip asmuo perlipa į keleivio pusę, jis, P. V. pradėjo asmenį traukti iš automobilio. Atidarant duris kaltinamasis patraukė į save dureles ir prispaudė ranką, kolega pastarąjį ištraukė, buvo panaudotos dujos ir pristatytas į 6 P. P. P. V., kai prispaudė ranką jis atsitraukė ir M. P. kaltinamąjį ištraukė, pastarasis bandė M. P. suduoti į galvą. M. P. panaudojo kovinius veiksmus. P. V. teigimu, M. P. buvo išlipęs ir matė kaip asmuo pareigūnui M. P., vos per kojas nepervažiavo. Kai priėjo prie automobilio, kaltinamasis sėdėjo keleivio pusėje. Kai jis, P. V. priėjo, durelės buvo uždarytos. Pasak P. V., ant kurios vietos buvo jo ranka, negali pasakyti, kai atidarė dureles, pasakė: „lipkite iš automobilio“. Kaltinamasis bandė uždaryti duris, toliau viską darė M. P.. Jam, P. V. labai skaudėjo ranką, kai surašė protokolą kreipėsi į medikus. P. V. teigimu, kaltinamasis painiojosi parodymuose, neatsimena, kad davė pūsti į alkotesterį. Kaltinamasis buvo daug išgėręs, buvo butelių automobilyje. Gal ir galėjo nematyti rankos kaltinamasis, bet kai trauki dureles į save, vis tiek turėjo matyti, kad pareigūnas stovi. Žmogus jaučia kai jį tempia ir mato ranką. Negali pasakyti ar pastebėjo jo, P. V. ranką. Anot P. V., jie nesėdėjo su laikrodžiu ir nežino kiek truko pasipriešinimas. Kaltinamasis bandė suduoti M. P., jis, P. V. stovėjo šalia ir matė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju nukentėjusysis P. V. parodė, kad 2014-03-08, apie 22.25 val., kartu su vyriausiuoju patruliu M. P., važiuodami tarnybiniu automobiliu Fabijoniškių g., Vilniuje, pastebėjo, kad iš Fabijoniškių g. 93 namo kiemo, dideliu greičiu, išvažiavo automobilis „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Išvažiuodamas iš kiemo į pagrindinę Fabijoniškių g., minėto automobilio vairuotojas nesustojo ir neįsitikino ar pagrindiniu keliu nevažiuoja automobiliai, kad neįvyktų eismo įvykis. Automobilis nuvažiavo Fabijoniškių gatve, mažėjančia tvarka. Jiems kilo įtarimas, kad minėto automobilio vairuotojas gali būti neblaivus. Įjungus tarnybinio automobilio šviesos ir garso signalą jie nuvažiavo Fabijoniškių gatve, mažėjančia tvarka. Automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pasivijo prie Fabijoniškių g. 20a namo. Nuo to laiko, kai šį automobilį pastebėjo išvažiuojantį iš Fabijoniškių g. 93 namo kiemo, iki to momento, kai sustabdė ties Fabijoniškių g. 20a namu, jo iš savo akiračio pametęs nebuvo. Aiškiai matė, kad automobilio salone buvo tik vairuotojas, kitų asmenų nebuvo. Automobilis staiga sustojo, o vyras, sėdėjęs už vairo ir vairavęs minėtą automobilį, perlipo ir atsisėdo į priekinę keleivio sėdynę. Jis išlipo iš tarnybinio automobilio ir iškart pribėgo prie automobilio VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), norėdamas sulaikyti vairuotoją. Atidaręs priekines keleivio duris, pareikalavo vyro išlipti iš automobilio, tačiau vyras, sėdintis automobilyje, staiga griebė už durų rankenos ir bandė uždaryti duris iš vidaus. Jis tuo metu kaire ranka laikė už durų rankenos iš išorės, o dešine ranka buvo sugriebęs už durų viršaus, minėto automobilio vairuotojas, traukdamas duris į save, automobilio durimis prispaudė jo dešinės rankos delną, tuo sukeldamas jam didelį fizinį skausmą. Automobilio vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo R. K., puikiai matė, kad jis yra policijos pareigūnas, vieta, kur stovėjo automobilis buvo gerai apšviesta. Tuo pačiu momentu vyriausiasis patrulis M. P. pribėgo prie automobilio VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš vairuotojo pusės ir per šią pusę ištraukė automobilio vairuotoją. Sulaikymo metu automobilio VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas R. K. priešinosi, spardėsi kojomis, smūgiavo su kumščiu M. P. į veidą, tačiau nepataikė, kadangi M. P. atsitraukė. Vyriausiasis patrulis M. P. sudavė R. K. atsipalaiduojantį smūgį į pilvą, pargriovė ant žemės, užsuko rankas už nugaros ir uždėjo antrankius. Sulaikytas R. K. buvo pasodintas į tarnybinį automobilį, sulaikytiems skirtą vietą. Buvo vizualiai apžiūrėtas automobilis VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ant vairuotojo sėdynės rado R. K. asmens tapatybės kortelę, automobilio transporto priemonės registracijos liudijimą, A. Š. vardu, civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, techninės apžiūros rezultatų ataskaitą. Be to, salone matėsi nugerti alaus ir degtinės buteliai. Sulaikytas R. K. buvo akivaizdžiais neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. Į įvykio vietą buvo iškviestas Kelių policijos ekipažas, vairuotojo neblaivumui nustatyti. Atvykęs policijos ekipažas D 1832 R. K. alkotesteriu nustatė 3,41% girtumo laipsnį. Pastarasis aiškino, kad automobilio nevairavo. Pasakė, kad vairavo asmuo, kuris pabėgo. Tačiau vėliau, būdamas pristatytas į Vilniaus miesto šeštąjį policijos komisariatą, R. K. prisipažino, kad automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo jis, kad jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemonę už vairavimą esant neblaiviam. R. K. buvo surašytas ATP protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130(2) str. ( vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas girtumas, neturėdamas teisės (kai atimta teisė) vairuoti tos kategorijos transporto priemones, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda), kadangi 2014-04-06 R. K. buvo baustas pagal LR ATPK 126 str. 4 d., numatytus pažeidimus. Be to 6 policijos komisariate paaiškėjo, kad R. K. yra ieškomas. Surašius Vilniaus m. 6 PK ATP protokolą, 2014-03-09, apie 01.00 val., jis nuvyko į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (Lazdynų), kadangi dešinės rankos plaštaka buvo patinusi ir jautė fizinį skausmą. Ligoninėje jam buvo nustatytas dešinės rankos plaštakos sumušimas. Nuo 2014-03-09 iki 2014-03-20 jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Dėl minėto įvykio patyrė didelį fizinį skausmą. (b.l. 10-11)

Apklaustas teisme nukentėjusysis M. P. parodė, kad gali būti, jog 2014 m. kovo 8 d., pavasarį, dirbo su kolega, važiavo vakare, buvo tamsus paros metas. Iš kiemo, esančio Fabijoniškių g. 95, Vilniuje, pastebėjo išvažiuojantį automobilį. Vairuotojas sukėlė įtarimų, kad gali būti neblaivus. Iššoko iš automobilio, bet vairuotojas nuvažiavo, pradėjo vytis. Sustabdė automobilį. Vairuotojas jiems, policijos pareigūnams matant atsisėdo į keleivio pusę. Pirmas išlipo P. V. ir nubėgo pas tą žmogų, kuris vairavo, jis, M. P. taip pat išbėgo. Žmogus, kuris vairavo, nenorėjo, kad atidarytų duris ir sužalojo porininkui ranką. Tada pilietis buvo ištrauktas ir uždėti antrankiai. Pasak M. P., buvo pasipriešinimas, kaltinamasis stumdėsi, buvo panaudoti koviniai veiksmai. Teisėjai pagarsinus nukentėjusiojo M. P. parodymus, kai jis 2014-06-19 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-03-08, apie 22.25 val., dirbo kartu su vyresniuoju patruliu P. V.. Jiems tarnybiniu automobiliu važiuojant Fabijoniškių g., Vilniuje, iš Fabijoniškių g. 93 namo kiemo, dideliu greičiu išvažiavo automobilis „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris išvažiuodamas iš kiemo į pagrindinę Fabijoniškių g., nesustojo, neįsitikinęs ar pagrindiniu keliu nevažiuoja automobiliai. Automobilis nuvažiavo Fabijoniškių gatve, mažėjančia tvarka. Jiems kilo įtarimas, kad minėto automobilio vairuotojas gali būti neblaivus. Automobilį „WV Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pasivijo prie Fabijoniškių g. 20a namo. Automobilis staiga sustojo, o vyras, vairavęs minėtą automobilį, perlipo ir atsisėdo į priekinę keleivio sėdynę. Kitų žmonių automobilio salone nebuvo. Vyresnysis patrulis P. V. pirmas priėjo prie automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, atidaręs priekines keleivio duris, pareikalavo automobilio vairuotojo išlipti iš automobilio. Pastarasis, sėdėdamas automobilyje, staiga griebė už durų rankenos ir bandė uždaryti duris iš vidaus. Jis pastebėjo, kad minėto automobilio vairuotojas bandydamas uždaryti durys iš vidaus, durim sužalojo P. V. ranką, todėl, pribėgęs prie automobilio, atidarė duris ir pradėjo traukti automobilio vairuotoją iš salono, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo R. K.. Pastarasis priešinosi, buvo atsistojęs į kovinę stovėseną, smūgiavo jam į veidą, tačiau nepataikė. Jis sudavė R. K. atpalaiduojantį smūgį į pilvą, pargriovė ant žemės ir uždėjo antrankius. Sulaikytas R. K. buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Atvykęs policijos ekipažas D 1832 R. K. alkotesteriu nustatė 3,38% girtumo laipsnį. R. K. aiškino, kad automobilio nevairavo. Jis buvo pristatytas į Vilniaus miesto šeštąjį policijos komisariatą, po ko, 2014-03-09, apie 01.00 val., jie nuvyko į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (Lazdynų), kadangi vyr. patruliui P. V. buvo patinusi dešinės rankos plaštaka. Minėto įvykio metu jam kūno sužalojimai padaryti nebuvo, patyrė moralinę žalą, tačiau civilinio ieškinio nereiškia ( b.l. 24-25 ) – nukentėjusysis patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi. M. P. teigimu, kai ištraukė kaltinamąjį, pastarasis priešinosi, po to iš jo pusės buvo veiksmai - atpalaiduojantis smūgis, tada paguldytas ant žemės ir uždėti antrankiai.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1987/14(01) nurodyta, kad P. V. nustatyta poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje su dešinio riešakaulio (kablinio kaulo) atskilimu. Sužalojimai padaryti nuo trauminio poveikio kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu bei laiku (2014-03-08). Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl dešinio riešakaulio (kablinio kaulo) atskilimo P. V. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. (b.l. 16-17)

Patikros alkotesteriu duomenimis R. K. 2014-03-08 23.40 val. nustatytas 3,41 promilių girtumas. (b.1. 99)

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Tiesioginis ir pagrindinis šio nusikaltimo objektas – normali šias funkcijas atliekančio asmens veikla, kuri yra pažeidžiama darant poveikį konkrečiam tokias funkcijas atliekančiam asmeniui. Objektyvieji nusikaltimo požymiai – aktyvūs kaltininko veiksmai. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas panaudojant fizinį smurtą arba 2) grasinant tuoj pat jį panaudoti. Šiame BK straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kartu pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas įvertinus ne vien tik paties kaltininko parodymus, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet taip pat tiriant bei vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (fizinis, mechaninis, cheminis, biologinis), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismo ištirtų, aukščiau išdėstytų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. K. pasipriešino valstybės tarnautojui bei nesunkiai sutrikdė sveikatą dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos pareigų vykdymo, todėl jo padarytos veikos kvalifikuotinos pagal LR BK 286 str. ir 138 str. 2 d. 10 p. Šiuo atveju R. K. neigia priešinęsis policijos pareigūnui panaudodamas fizinį smurtą. R. K. paaiškino, kad jis nesipriešino ir išlipo iš automobilio. Pasak R. K., gali būti, jei pareigūnas laikė ranką, netyčia gal ir trinktelėjo durimis, jokio pasipriešinimo nebuvo, tikslo pasipriešinti neturėjo. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis R. K. parodė, kad kai pareigūnas liepė išlipti, jis išlipo ir jam buvo uždėti antrankiai. Mano, kad lipdamas iš automobilio galėjo netyčia prispausti policijos pareigūnui ranką. Tikslo sužaloti policijos pareigūną neturėjo, be to nesipriešino. Kaltinamojo R. K. parodymai atmestini ir laikytini jo gynybine versija, siekiant jam išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti, kadangi jų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys ir teismo ištirti įrodymai. Nukentėjusysis P. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kategoriškai patvirtino, kad jo atžvilgiu R. K. panaudojo neteisėtą poveikį, kuris sukėlė jam fizinį skausmą ir sutrikdė policijos pareigūno sveikatą. Apklaustas teisme nukentėjusysis P. V. parodė, kad atidarant duris kaltinamasis patraukė į save dureles ir prispaudė ranką, kolega pastarąjį ištraukė, buvo panaudotos dujos ir pristatytas į 6 P. P. P. V., kai prispaudė ranką jis atsitraukė ir M. P. kaltinamąjį ištraukė, pastarasis bandė M. P. suduoti į galvą. Kaltinamasis bandė suduoti M. P., jis, P. V. stovėjo šalia ir matė. P. V. teigimu, negali pasakyti ar pastebėjo jo ranką kaltinamasis, bet mano, kad kai trauki dureles į save turi matyti, kad pareigūnas stovi. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis P. V. parodė, kad jis išlipo iš tarnybinio automobilio ir iškart pribėgo prie automobilio VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), norėdamas sulaikyti vairuotoją. Atidaręs priekines keleivio duris, pareikalavo vyro išlipti iš automobilio, tačiau vyras, sėdintis automobilyje, staiga griebė už durų rankenos ir bandė uždaryti duris iš vidaus. Jis, P. V. tuo metu kaire ranka laikė už durų rankenos iš išorės, o dešine ranka buvo sugriebęs už durų viršaus, minėto automobilio vairuotojas, traukdamas duris į save, automobilio durimis prispaudė jo dešinės rankos delną, tuo sukeldamas jam didelį fizinį skausmą. Automobilio vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo R. K., puikiai matė, kad jis yra policijos pareigūnas, vieta, kur stovėjo automobilis buvo gerai apšviesta. Tuo pačiu momentu vyriausiasis patrulis M. P. pribėgo prie automobilio VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš vairuotojo pusės ir per šią pusę ištraukė automobilio vairuotoją. Sulaikymo metu automobilio VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas R. K. priešinosi, spardėsi kojomis, smūgiavo su kumščiu M. P. į veidą, tačiau nepataikė, kadangi M. P. atsitraukė. Kadangi jo, P. V. dešinės rankos plaštaka buvo patinusi ir jautė fizinį skausmą, nuvyko į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Dėl minėto įvykio patyrė didelį fizinį skausmą. Nukentėjusiojo P. V. parodymus iš esmės patvirtina ir nukentėjusysis M. P.. Apklaustas teisme nukentėjusysis M. P. parodė, kad P. V. pirmas nubėgo pas kaltinamąjį, R. K. nenorėjo, kad atidarytų duris ir sužalojo P. V. ranką. Pasak M. P., buvo pasipriešinimas, kaltinamasis stumdėsi, buvo panaudoti koviniai veiksmai. Teisme nukentėjusysis M. P. parodymus patvirtino kaip teisingus ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, kad P. V. pirmas priėjo prie automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir atidaręs priekines keleivio duris, pareikalavo automobilio vairuotojo išlipti iš automobilio. Pastarasis, sėdėdamas automobilyje, staiga griebė už durų rankenos ir bandė uždaryti duris iš vidaus. Jis, M. P. pastebėjo, kad minėto automobilio vairuotojas bandydamas uždaryti durys iš vidaus, durim sužalojo P. V. ranką, todėl, pribėgęs prie automobilio, atidarė duris ir pradėjo traukti automobilio vairuotoją iš salono, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo R. K.. Pastarasis priešinosi, buvo atsistojęs į kovinę stovėseną, smūgiavo jam, M. P. į veidą, tačiau nepataikė. Iš bylos aplinkybių akivaizdu, kad R. K. suprato, jog M. P. ir P. V. yra policijos pareigūnai, kadangi pastarieji įvykio metu buvo uniformuoti ir vykdė pareigas. Tą aplinkybę, jog kaltinamasis suprato, jog M. P. ir P. V. yra policijos pareigūnai patvirtina tiek nukentėjusiojo P. V., tiek nukentėjusiojo M. P., tiek iš dalies pačio kaltinamojo R. K. parodymai. Nukentėjusysis P. V. teigė, jog M. P. buvo išlipęs iš automobilio, kaltinamasis matė, kad M. P. pareigūnas, vos per kojas nepervažiavo. R. K. puikiai matė, kad jis, P. V. yra policijos pareigūnas, vieta, kur stovėjo automobilis buvo gerai apšviesta. Iš nukentėjusiojo P. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jie, policijos pareigūnai įjungę tarnybinio automobilio šviesos ir garso signalą vijosi automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo kaltinamasis R. K., automobilis staiga sustojo, o R. K., sėdėjęs už vairo ir vairavęs automobilį, perlipo ir atsisėdo į priekinę keleivio sėdynę, kas rodo, jog kaltinamasis R. K. suprato, jog jį vejasi policijos pareigūnai, ir žinodamas, kad yra neblaivus, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už vairavimą esant neblaiviam, bandė imituoti, jog ne jis, o kitas asmuo vairavo automobilį. Šios aplinkybės, kad kaltinamasis persėdo iš vairuotojo vietos į keleivio vietą neneigia ir pats kaltinamasis R. K., teigdamas, jog jis išlipo pro keleivio dureles, persėdo, galvojo pasakys, kad kitas asmuo vairavo, bet pareigūnai iš paskos važiavo ir viską matė. Byloje nėra nustatyta, jog tarp nukentėjusiųjų ir kaltinamojo R. K. iki įvykio būta nesutarimų ar konfliktų, iki įvykio jie nebendravo, todėl teismo nuomone, dėl šių aplinkybių mažai tikėtina, jog nukentėjusieji galėtų nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį R. K.. Tam, kad atsirastų atsakomybė pagal BK 286 str., turi būti nustatytas pasipriešinimas smurtu, kas reiškia, kad turi būti nustatytas bet koks neteisėtas poveikis žmogaus organizmui arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. Šiuo atveju buvo nustatytas neteisėtas poveikis P. V. organizmui, būtent, kai kaltinamasis R. K. atsisakė išlipti iš automobilio ir P. V. atidarius automobilio duris, staiga sugriebė už automobilio durų rankenos ir bandydamas jas uždaryti iš vidaus, automobilio durimis prispaudė P. V. dešinės rankos delną. Dėl šio R. K. tyčinio veiksmo P. V. buvo padaryta poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje su dešinio riešakaulio (kablinio kaulo) krašto atskilimu, tuo sukeliant jam fizinį skausmą ir padarant nesunkų sveikatos sutrikdymą. Be to, nukentėjusiųjų nurodytos aplinkybės apie prieš P. V. vartotą fizinį smurtą neprieštarauja specialisto išvadoje Nr. G. 1987/14(01) konstatuotam nukentėjusiojo P. V. sužalojimui, kartu nenustatyta, jog sužalojimai galėjo atsirasti kitomis aplinkybėmis ar kitu laiku. Nustatyti sužalojimai padaryti nuo trauminio poveikio kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu bei laiku (2014-03-08) (b. l. 16-17). Iš byloje ištirtų įrodymų neginčytinai nustatyta, kad aktyviais neteisėtais veiksmais R. K. pasipriešino valstybės tarnautojams P. V. ir M. P., veiksmus atlikdamas tiesiogine tyčia, t. y. jam suvokiant, kad jis, P. V. atidarius automobilio duris, staiga sugriebdamas už automobilio durų rankenos ir bandydamas jas uždaryti, priešinasi valstybės tarnautojui, ir nori taip veikti. Tai akivaizdu ir iš kitų įvykio aplinkybių, t.y., kad R. K. policijos pareigūnai automobiliu prisivijo, R. K. persėdo į keleivio pusę, kad po P. V. rankos sužalojimo neteisėti veiksmai buvo toliau tęsiami. Vyr. patruliui M. P. R. K. traukiant iš automobilio pastarasis toliau aktyviais veiksmais priešinosi, o ištrauktas iš automobilio bandė suduoti M. P. į veidą. Kadangi pareigūnui P. V. dėl tiesioginių tyčinių R. K. veiksmų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikimas, tai nusikalstama veika kvalifikuotina ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika kasacinėse nutartyse Nr. 2K-223/2011, 2K-621/2011 ir kt.)

Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę R. K., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad viena jo padaryta veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, kita jo padaryta veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, į tai, kad veikos padarytos esant tyčinei kaltės formai. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikaltimų pobūdį, nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kėsinimo dalyką. Tiriant R. K. asmenybę nustatyta, kad jis neteistas, baustas administracine tvarka, aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, turi mažametį vaiką, nedirbantis, Darbo biržoje neregistruotas, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. bus pasiekti paskyrus R. K. baudą, pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 10 p. bus pasiekti paskyrus R. K. laisvės atėmimo bausmę.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra R. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad R. K. skirtinos bausmės mažesnės už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2014-03-08 22.25 val. iki 2014-03-10 18.41 val. ir suėmime nuo 2015-01-14 iki 2015-02-12.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tokiais atvejais, kai asmuo, panaudodamas ar grasindamas tuojau pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui ir savo veiksmais jam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, veika kvalifikuojama pagal BK 286 str. ir BK 138 str. 2 d. 10 p. kaip ideali nusikaltimų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-621/2011). Šios bausmės paskirtos pagal Lietuvos Respublikos 286 str., 138 str. 2 d. 10 p. bendrintinos pagal BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. l p. apėmimo būdu griežtesne apimant švelnesnę, kadangi R. K. viena veika padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios numatytos skirtinguose BK straipsniuose.

Įvertinęs visas aplinkybes teismas mano, kad kaltinamajam R. K. tikslinga, suteikiant jam šansą pasitaisyti, atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per šį laikotarpį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bei pradėti dirbti ar tęsti darbą.

R. K. taikyta kardomoji priemonė –– suėmimas paskelbus nuosprendį panaikintina, kadangi byloje išnyko suėmimo taikymo pagrindas. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti R. K. kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos-(duomenys neskelbtini). Nuosprendžiui įsiteisėjus šią kardomąją priemonę panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareiškė 26,25 eurų (kas atitinka 90,67 Lt) civilinį ieškinį byloje. Teismo posėdžio metu kaltinamasis parodė, jog sutinka su Valstybinės ligonių kasos ieškiniu. Iš byloje esančio Gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, jog P. V. buvo suteiktos radiologo, ortopedo traumatologo paslaugos, kurių paslaugos bendrai sudaro 26,25 eurų (kas atitinka 90,67 Lt). Nukentėjusiajam paslaugos gydymo įstaigoje buvo suteikiamos sekančią dieną po įvykio. Teismas vertina, jog visos šios gydymo įstaigos paslaugos, suteiktos nukentėjusiajam, tiesiogiai susijusios su įvykio metu nukentėjusiajam patirtais sužalojimais, todėl Valstybinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas visa apimtimi.

Vilniaus apskrities VPK pareiškė 1384,07 Lt (atitinka 400,85 eurų) civilinį ieškinį byloje. Teismo posėdžio metu kaltinamasis parodė, jog sutinka su Vilniaus apskrities VPK ieškiniu. Pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus paskaičiavimus P. V. laikino nedarbingumo laikotarpiu nuo 2014-03-09 iki 2014-03-20 pareigūnui priskaičiuota ir išmokėta 1086,40 litų ligos pašalpa bei 297,67 litų sumokėta įmokų socialiniam draudimui (27,4 % darbdavio įmokos nuo priskaičiuotos nedarbingumo pašalpos). Padaryta žala byloje įrodyta, ji atsirado dėl R. K. nusikalstamų veiksmų. Todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas, iš R. K. Vilniaus apskrities VPK priteistina 400,85 eurų (kas atitinka 1384,07 Lt) turtinės žalos atlyginimui.

Taip pat Vilniaus apskrities VPK pareiškė 2751,84 Lt (atitinka 796,98 eurų) civilinį ieškinį byloje, kurį prašo priteisti iš R. K. Policijos departamento prie LR VRM naudai. Teismo posėdžio metu kaltinamasis parodė, jog sutinka su Vilniaus apskrities VPK ieškiniu. Atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo pripažinta, kad policijos pareigūnas P. V. 2014-03-08 sužalojimus patyrė tarnybos metu vykdydamas tarnybines pareigas, jo sveikatos sutrikdymas tiesiogiai susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ir padidėjusiu pavojumi gyvybei ir sveikatai, todėl dėl tarnybos metu patirtų sužalojimų jiems priklauso kompensacija, numatyta Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. Iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2014-09-24 specializuotosios medicininės ekspertizės pažymos Nr. 3753 matyti, kad P. V. yra fizinio veiksnio, įvykusio 2014-03-08 ir pareigūno sveikatos sutrikdymo tarpusavio ryšys. Sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2014-03-08, priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo. Po sveikatos sutrikdymo likę sveikatos pakitimai: dešinio riešakaulio (kablinio kaulo) atskilimas. Statuto 40 str. 3 d. 7 p. numato, kad lengvo sveikatos sutrikdymo atveju pareigūnui išmokama nuo 1 iki 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija (priklausomai nuo nedarbingumo laikotarpio). Vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012-03-12 įsakymu Nr. 1V-206. Aprašo 4.1. p. nustatyta, kad lengvo sveikatos sutrikdymo atveju, kai laikinasis nedarbingumas trunka nuo 11 iki 20 dienų, pareigūnui išmokama 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. P. V. nedarbingumo trukmė – 12 dienų. Iš piniginės kompensacijos apskaičiavimo 2014-10-01 lentelės Nr. 10-20-PAZI-1170 matyti, kad P. V. vidutinis vienos darbo dienos užmokestis yra 131,04 Lt, metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius yra 21 darbo diena, viso P. V. paskaičiuota piniginė kompensacija sudaro 2751,84 Lt. Vilniaus apskrities VPK viršininkas 2014-10-01 įsakymu nusprendė išmokėti P. V. vieno mėnesio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Ji yra išmokėta. Dėl piniginių lėšų skyrimo buvo kreiptasi į Policijos departamento Finansų valdybą. Padaryta žala byloje įrodyta, ji padaryta dėl R. K. nusikalstamų veiksmų. Todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas, iš R. K. Policijos departamentui priteistina 796,98 eurų (kas atitinka 2751,84 Lt) turtinės žalos atlyginimui.

Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą kaltinamajam R. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Taigi šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas teismo buvo pripažintas būtinu, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, tai atvejais, kai gynėjo dalyvavimą teismas pripažįsta būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu nepriteisiamos (kasacinė byla Nr. 2K–322/2014). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str., ir paskirti jam 10 MGL (376,60 eurų) dydžio baudą.

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 10 p., ir paskirti jam laisvės atėmimą 7 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir subendrintą bausmę R. K. paskirti laisvės atėmimą 7 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2014-03-08 22.25 val. iki 2014-03-10 18.41 val. ir suėmime nuo 2015-01-14 iki 2015-02-12.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą R. K. atidėti 1 metams, įpareigojant per šį laikotarpį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi bei pradėti dirbti ar tęsti darbą.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią R. K. skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę-suėmimą R. K. panaikinti paskelbus nuosprendį, R. K. iš suėmimo paleisti teismo posėdžių salėje.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti R. K. kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos-(duomenys neskelbtini). Nuosprendžiui įsiteisėjus šią kardomąją priemonę panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti, priteisti iš R. K. 26,25 eurų (atitinka 90,67 Lt) turtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apskrities VPK civilinius ieškinius tenkinti: iš R. K. Vilniaus apskrities VPK priteisti 400,85 eurų (atitinka 1384,07 Lt) turtinės žalos atlyginimui, iš R. K. Policijos departamentui prie LR VRM priteisti 796,98 eurų (atitinka 2751,84 Lt) turtinės žalos atlyginimui.

Netenkinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.