Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-08-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1866-486/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-08-04
Bylos Nr.
1-1866-486/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jeugenijuš Jaglinski
Kaltinamasis
A. N.
Advokatai
Marta Matiukevič
Kategorijos
NuorašasByla Nr. 1866-486/2021
Proceso Nr.1-01-1-11808-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos 1.2.25.6.; 1.1.6.6.; 1.1.7.2.2.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorei Dainai Dilbienei, kaltinamajam A. N., kaltinamojo gynėjai advokatei Martai Matiukevič, laiduotojui A. S., viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. N. (A. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini),(duomenys neskeltbini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), teistas 2010 m. lapkričio 21 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį, 15 MGL, 1 950 litų dydžio bauda,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 ¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. N. būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, o būtent: jis, 2021 m. balandžio 15 d., apie 17.45 val., Žirnių g, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Hyundai Santa Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,74 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais A. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. N. kaltu prisipažino visiškai bei parodė, kad negali paaiškinti savo poelgio, iki įvykio 10 metų gal nevartojo alkoholio. Tą dieną pavežė draugą namo, kuris pasiūlė pabūti ir išgerti, pradžioje gėrė tik draugas, vėliau prisijungė ir jis. Alkoholį vartojo kaltinamojo automobilyje. Po išgėręs nutarė važiuoti namo, tačiau sustabdė policijos pareigūnai. Dėl įvykdyto A. N. nuoširdžiai gailėjosi.

Kadangi A. N., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė bei gynėja, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Kaltinamojo A. N. kaltė, be jo visiško prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Liudytojas G. T. (G. T.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba komisariato veiklos skyriuje tyrėju. 2021 m. balandžio 15 d. dirbo pagal nustatytą grafiką kartu su to paties komisariato tyrėju P. K., patruliavo tarnybiniu automobiliu „Seat Leon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) borto Nr. V1203. 2021 m. balandžio 15 d., apie 17.35 val., iš Vilniaus AVPK operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad Tūkstantmečio gatve link Liepkalnio gatvės, Vilniuje važiuoja automobilis Hyundai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairuoja galimai neblaivus asmuo. 2021 m. balandžio 15 d. apie 17.45 val. minėtą automobilį pastebėjo Vilniuje, Žirnių g. 5, važiuojantį link Liepkalnio g., panaudojant specialiuosius garso ir šviesos signalus įrengtus tarnybiniame automobilyje, sustabdė minėtą automobilį Hyundai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatė, kad automobilį vairavo A. N., gim. (duomenys neskelbtini ) m. vasario 4 d.. Jis automobilyje važiavo vienas, nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, asmuo atrodė neblaivus, patikrinus jo girtumą alkotesterio pagalba 17.48 val. pirmo blaivumo patikrinimo metu nustatytas 1,76 promilių girtumas. Pakartotinai patikrinus 18.07 val. buvo nustatytas 1,74 promilių girtumas. 2021 m. balandžio 15 d. 19.00 val. A. N. buvo pristatytas į VPK OVS (b. l. 48).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato tyrėjo G. T. 2021 m. balandžio 15 d. tarnybiniame pranešime nurodytos analogiškos aplinkybės (b. l. 8).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis 2021-04-15, apie 17.31 val. Bendrojo pagalbos centro telefonu gautas anoniminis pranešimas, kad Vakariniame aplinkkelyje link Savanorių pr. pavojingai manevruoja juodos spalvos automobilis Hyundai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-13).

2021 m. balandžio 15 d. neblaivumo nustatymo akte bei alkoholio kiekio matuoklio „Draeger Alkotest 750 Nr. ARK-0115 (metrologinė patikra pagal patikros sertifikatą Nr. 1395815 galioja iki 2021 m. birželio 1 d.) duomenimis A. N. 2021 m. balandžio 15 d. 17.48 val. nustatytas 1,76 promilių etilo alkoholio neblaivumas, antru patikrinimu 18.07 val. – 1,74 promilių etilo alkoholio neblaivumas (b. l. 14-16), taip pat akte A. N. konstatuoti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklinda alkoholio kvapas, nerišli kalba, nurodė alkoholį vartojęs prieš 1,5 valandos (b. l. 14-17).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis Hyundai Santa Fe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. N. (b. l. 29).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė automobilio Hyundai Santa FE, 2006 metų gamybos kaina su PVM 3 600 eurų (b. l. 32-33).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis A. N. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pastarasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,74 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tai įrodo paties kaltinamojo paaiškinimai, liudytojo G. T. parodymai, policijos pareigūno G. T. tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio duomenys. Kaltinamasis pripažino, kad 2021 m. gegužės 15 d. apie 17.00 val.(duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, automobilyje vartojo alkoholį, gėrė viskį ir alų, tuomet automobiliu Hyundai Santa Fe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Vakariniu aplinkkeliu namo, kai Žirnių gatvėje buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Policijos pareigūnas G. T. patvirtino A. N. vairavimo faktą, o būtent, kad jie gavę pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją patruliniu automobiliu sustabdė automobilį Hyundai Santa Fe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo kaltinamasis, tikrinant vairuotojo blaivumą alkotesteriu, jam buvo nustatytas 1,74 promilių neblaivumas. Kaltinamajam nustatytas girtumo laipsnis patvirtintas alkotesterio kvitais ir neblaivumo nustatymo aktu. Minėti duomenys papildo vienas kitą ir leidžia daryti išvadą, jog A. N., būdamas neblaivus, kai girtumas viršija 1,51 promiles vairavo automobilį Hyundai Santa Fe. Kaltinamasis nurodė, kad buvo išgėręs, prieš vairuodamas tą pačią dieną išgėrė viskio ir alaus. Alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, jam nustatytas vidutinis, 1,74 promilių girtumas. Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, kad Kelių eismo taisyklės draudžia esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir tai suprasdamas, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Kaltinamojo A. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl įvykdytos veikos nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teisme buvo gautas kaltinamojo A. N. prašymas dėl laidavimo instituto taikymo, perduodant jį A. S. pagal laidavimą.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (LR BK 40 straipsnio 2 dalis).

Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik LR BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius LR BK 40 straipsnio 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms LR BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje egzistuoja visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Kaltinamasis anksčiau neteistas, LITEKO duomenimis anksčiau baustas administracine tvarka tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus už greičio viršijimą (b. l. 82), praeityje buvo teistas už melagingų parodymų davimą, tačiau teistumas išnykęs, su antstoliu atsiskaitęs (b. l. 84-85; 130; 114). A. N. dirba (b. l. 87), duomenų, kad būtų gydytas psichiatrinėse gydymo įstaigose dėl priklausomybės ligų, nėra.

Tačiau vien jų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nepakanka. Teismas privalo įvertinti ar asmuo, kuris galimai bus laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo ir darys teigiamą įtaką kaltininkui (LR BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismas spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo laiduotoją vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, nešališkai įvertindamas visas aplinkybes, kurios suponuoja laidavimą pagrįstu.

Vadovaujantis teismų praktika pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl LR BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Iš gautų duomenų matyti, kad laiduotojas A. S. yra kaltinamojo svainis. Nėra teistas, praeityje baustas administracine tvarka tik 1 kartą (b. l. 130-131). Dirba AB ( duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) charakterizuojama teigiamai (b. l. 132). Dėl aukščiau išdėstyto, teismas turi pagrindo manyti, kad jis yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, tikėtina, kad A. S. gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Teismas netikėti juo neturi pagrindo, todėl sprendžia, kad jis objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėtu laiduotoju byloje nėra.

Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti LR BK 40 straipsnio nuostatas ir A. N. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, be užstato. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra visos sąlygos taikyti kaltinamojo atžvilgiu LR BK 40 straipsnio nuostatas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise (LR BK 68 straipsnis).

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal LR BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriami kartu su bausme.

Šiuo atveju A. N. vairavo transporto priemonę kai jo kraujyje buvo nustatytas kraujuje 1,74 promilių girtumas. Siekiant užtikrinti tinkamą elgesį bausmės vykdymo metu bei siekiant visuomenės saugumo, kaltinamajam skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones

Bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, anksčiau jis neteistas, tačiau atsižvelgiant į jo apysunkį girtumą, tai, kad vairavo tamsiu paros metu, pakankamai judrioje gatvėje sukeldamas pavojų ne tik sau bet ir aplinkiniams, todėl teismo vertinimu 2 metų teisių atėmimo terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo bei jo gynėjos prašymą skirti kuo trumpesnį teisių atėmimo terminą, kadangi jis turi šeimą, 2 vaikus, darbiniais reikalais privalo važiuoti į kitus miestus, tačiau teismas nemano, kad dar trumpesniu teisių atėmimo terminu bus užtikrintas tinkamas elgesys bausmės vykdymo metu bei visuomenės saugumas. Aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens interesai išvengti tam tikrų neigiamų pasekmių nėra prerogatyva, tokie padariniai taikant valstybės prievartos priemonę yra adekvatūs padarytai nusikalstamai veikai. Vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymas yra nepagrįstas ar reikia trumpinti jos terminą dar labiau.

Dėl automobilio konfiskavimo.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018 pažymėjo, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Byloje nustatyta, kad A. N. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį Hyundai Santa FE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). VĮ ,,Regitra“ duomenimis šis automobilis priklauso kaltinamajam (b. l. 89).

Sprendžiant dėl automobilio konfiskavimo, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis A. N. padarė tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, nusikaltimas padarytas mieste, dienos metu, kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, vairuodamas apsvaigęs kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, automobilio vertę, taip pat siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo galimų tolimesnių jo neteisėtų veiksmų, konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui, todėl kaltinamajam nuosavybės teise priklausantis automobilis Hyundai Santa FE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas.

Dėl kardomųjų priemonių, kitų klausimų.

Kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas paliktinos galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos, pranešant VĮ Regitra apie specialiosios teisės – teisės vairuoti A. N. atėmimą 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021-04-16, vairuotojo pažymėjimą, perduoti VĮ Regitrai.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2021 m. balandžio 19 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą A. N. (A. N.) priklausančiam turtui – automobiliui Hyundai Santa Fe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) ,markė: HYUNDAI, modelis: SANTA FE, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, BPK 254 straipsniu 5 dalimi, 303 straipsniu 4 dalimi, 308 strapsniu, teismas

nusprendžia:

A. N. (A. N.), gim. (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 ¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, perduoti jį A. S. atsakomybėn pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams be užstato.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-1866-486/2021 A. N. atžvilgiu nutraukti.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą A. N. palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti. Vairuotojo pažymėjimą, perduoti VĮ „Regitra“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2021 m. balandžio 19 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą A. N. (A. N.) priklausančiam turtui – automobiliui Hyundai Santa Fe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) ,markė: HYUNDAI, modelis: SANTA FE, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Paskirti A. N. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti A. N. (A. N.) turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilį Hyundai Santa Fe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti kaltinamajam, kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikras:Teisėjas Jeugenijuš Jaglinski