Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, sekretoriaujant Jovitai Jasionytei, dalyvaujant pareiškėjui A. Ž., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atstovui Rimantui Marčiukaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Remiantis 2011-11-29 Seimo kontrolieriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 4-9), nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Seimo kontrolierių dėl LAVL darbuotojų veiksmų, skųsdamasis jam atliktos kirkšninės išvaržos operacijos kokybe, gydymu.

Nustatyta, kad pareiškėjas LAVL buvo gydomas: nuo 2010-01-08 iki 2010-01-15, nuo 2010-02-12 iki 2010-02-26, nuo 2010-03-19 iki 2010-04-12, nuo 2010-04-12 iki 2010-04-16, nuo 2010-05-04 iki 2010-05-14, nuo 2010-06-11 iki 2010-06-14, nuo 2010-10-01 iki 2010-10-08, nuo 2011-02-04 iki 2011-02-11, nuo 2011-05-06 iki 2011-05-11, nuo 2011-08-12 iki 2011-08-19 (1 t., b. l. 36-37). Byloje pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad pareiškėjui kairės kirkšninės išvaržos pašalinimo ir plastikos operacija buvo atlikta 2010-02-18, komplikacijų nebuvo, pooperacinė eiga sklandi, žaizda sugijo pirminiu būdu (1 t., b. l. 71-77). Dėl kojų skausmo, tirpimo, šlubčiojimo pareiškėjui skirtas gydymas, užregistruotas konsultacijai Santariškių klinikose, 2010-03-20 konsultuotas kraujagyslių chirurgo, paskirti tyrimai (vieno iš tyrimų pareiškėjas atsisakė (1 t., b. l. 77)), gydymas. Po 2010-04-12 operacijos Santariškių klinikose grąžintas į LAVL gydymui. 2010-04-15 raštu prašė perkelti jį į Vilniaus pataisos namus gydytis ambulatoriškai (1 t., b. l. 135-137). Dėl abiejų kojų aterosklerozės ir kt., 2010-05-04 stacionarizuotas LAVL (1 t., b. l. 141-142), atlikti tyrimai, paskirtas gydymas, vieno iš tyrimų pareiškėjas atsisakė (1 t., b. l. 153). 2010-06-11 pareiškėjas hospitalizuotas LAVL (1 t., b. l. 162-163), paskirtų tyrimų atsisakė (1 t., b. l. 172-173, 175-176). 2010-10-01 hospitalizuotas LAVL, žalingų įpročių neatsisakė, paskirti tyrimai, 2010-10-08 nustatyta diagnozė, pareiškėjas išleistas ambulatoriniam gydymui. 2011-02-04 pareiškėjas hospitalizuotas LAVL, paskirtas gydymas, tyrimai, 2011-02-09 pagrįsta klinikinė diagnozė, pareiškėjas išleistas ambulatoriniam gydymui. 2011-05-06 pareiškėjas hospitalizuotas LAVL, paskirti tyrimai, gydymas, 2011-05-11 nustatyta klinikinė diagnozė, 2011-05-20 išleistas ambulatoriniam gydymui. 2011-08-12 pareiškėjas hospitalizuotas, nusiųstas gydytojų konsultacijoms, paskirtas gydymas, 2011-08-16 nustatyta diagnozė, 2011-08-17 išrašytas ambulatoriniam gydymui.

Seimo kontrolieriaus pavedimu, Valstybinė medicininio audito inspekcija (toliau – Inspekcija) atliko LAVL 2010-05-15 – 2011-09-01 pareiškėjui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę. 2011-10-26 ataskaitoje Nr. 1A-191(NK-156) Inspekcija padarė išvadą, kad pareiškėjui sveikatos priežiūros paslaugos teiktos nesilaikant teisės akte ir įstaigos vidaus dokumentuose nustatytų medicininės dokumentacijos pildymo reikalavimų: 1. Ligos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini) tinkamai neįformino paciento atsisakymo nuo paskirto tyrimų plano, t. y. nesilaikė Gydymo stacionare ligos istorijos pildymo tvarkos, patvirtintos įstaigos vadovo 2009-05-07 įsakymu Nr. 1-33 (toliau – ir Tvarka), 5.5 p.; 2. Ligos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini) neįformino paciento supažindinimo su išrašymo formalumais, nepatvirtino klinikinės diagnozės, t. y. nesilaikė Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 5 str. 5 d. bei Tvarkos 5.11 p.; 3. Ligos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini) per 3 dienas nepagrindė klinikinės diagnozės, neorganizavo gydytojo radiologo paskirto kompiuterinės tomografijos tyrimo plaučių patologijai patikslinti, klinikinės diagnozės nepatvirtino skyriaus viršininkas, t. y. nesilaikė Pacientų priėmimo, hospitalizavimo ir teikiamų paslaugų ligoninėje tęstinumo tvarkos, patvirtintos įstaigos vadovo 2006-01-23 įsakymu Nr. 1-4, 5.10.1 p., Tvarkos 5.8 p., 5.8.3 p., 5.9 p., 5.11 p.; 4. Ligos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini) klinikinę diagnozę suformulavo tik 2011-05-11, klinikinės diagnozės nepatvirtino skyriaus viršininkas, t. y. nesilaikyta Tvarkos 5.8 p., 5.9 p., 5.11 p.; 5. 2011-08-12 – 2011-08-17 nepagrindė klinikinės diagnozės, neapžiūrėjo, gydymo, tyrimų plano ir diagnozės nepatvirtino skyriaus viršininkas, t. y. nesilaikyta Tvarkos 5.6 p., 5.8 p., 5.11 p. (1 t., b. l. 24-30). 2011-10-26 sprendimu Nr. 4A-177(NK-156) Inspekcija nurodė LAVL vadovui užtikrinti pažeistų įstaigos vidaus dokumentų tinkamą vykdymą (1 t., b. l. 31-32).

Seimo kontrolierius, atsižvelgęs į Inspekcijos nustatytas aplinkybes, vertinimus ir išvadą, kad paslaugos teiktos nesilaikant teisės akte ir įstaigos vidaus dokumentuose nustatytų medicininės dokumentacijos pildymo reikalavimų, pripažino pareiškėjo skundą pagrįstu (1 t., b. l. 4-9).

Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas žalos atsiradimo faktą grindžia tuo, kad LAVL jam netinkamai teikė sveikatos priežiūros paslaugas.

Bausmių vykdymo kodekso 174 str. nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose bei areštinėse organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus. Paciento teisę į kokybišką sveikatos priežiūrą, į sveikatos priežiūros prieinamumą ir priimtinumą, teisę skųstis, taip pat teisę į žalos atlyginimą ir šios teisės įgyvendinimo tvarką reglamentuoja 1996 m. spalio 3 d. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas Nr. I-1562. Šio įstatymo 13 str. nustato, kad sveikatos priežiūros įstaiga privalo atlyginti žalą, padarytą pacientams dėl šios įstaigos ar jos darbuotojų kaltės teikiant sveikatos priežiūros paslaugas.

Pareiškėjas nurodo, kad LAVL gydytojai atmestinai ir netinkamai suteikė jam sveikatos priežiūros paslaugas, neatliko reikalingų tyrimų, nekokybiškai atliko kojos operaciją. Pareiškėjo teigimu, jo skunde nurodytas aplinkybes pagrindžia pareiškėjo ligos istorija ir byloje pateikta Seimo kontrolieriaus pažyma. Minėta pažyma parengta pagal Inspekcijos išvadas ir vertinimus.

Vadovaujantis 1996 m. birželio 6 d. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 52 str. 1 d. 2 p., Inspekcija vykdo asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo valstybinę kontrolę. Pagal minėto įstatymo 58 str. 1 d., Inspekcija turi teisę: 1) įspėti įstaigą dėl jos veiklos trūkumų ir pažeidimų bei nustatyti jų pašalinimo terminus; 2) įstatymų nustatyta tvarka skirti įstaigos vadovams ir darbuotojams administracines nuobaudas; 3) reikalauti, kad būtų patikrinta įstaigos sveikatos priežiūros specialistų profesinė kvalifikacija; 4) sustabdyti visų ar dalies paslaugų teikimą; 5) turėti kitas šiame ir kituose įstatymuose nustatytas teises.

Nustatyta, kad Inspekcija, atlikusi pareiškėjui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, 2011-10-26 sprendimu Nr. 4A-177(NK-156) nustatė, kad LAVL nesilaikė medicininės dokumentacijos reikalavimų, tačiau, atsižvelgiant į suėjusį senaties terminą, kontrolės priemonių netaikė. Kaip minėta, Inspekcija nustatė medicininių dokumentų pildymo reikalavimų pažeidimus: Gydymo stacionare ligos istorijos pildymo tvarkos, patvirtintos įstaigos vadovo 2009-05-07 įsakymu Nr. 1-33 (toliau – Tvarka), 5.5 p., 5.6 p., 5.8 p., 5.8.3 p., 5.9 p., 5.11 p., Pacientų priėmimo, hospitalizavimo ir teikiamų paslaugų ligoninėje tęstinumo tvarkos, patvirtintos įstaigos vadovo 2006-01-23 įsakymu Nr. 1-4 (toliau – Priėmimo tvarka), 5.10.1 p. Pagal Tvarkos 5.5 p., jei pacientas nesutinka su tyrimų ir gydymo planu ar atskiromis plano dalimis, paciento atsisakymas įforminamas ligos istorijos dienyne, jį pasirašo gydantis gydytojas, skyriaus viršininkas ir pacientas. Pagal Tvarkos 5.6 p., skyriaus viršininkas visus naujai atvykusius pacientus privalo apžiūrėti ne vėliau kaip kitos darbo dienos bėgyje. Pagal Tvarkos 5.8 p., ne vėliau kaip per 3 dienas pacientui turi būti nustatyta klinikinė diagnozė. Pagal Tvarkos 5.8.3 p., klinikinės diagnozės pagrindimas atliekamas ir dokumentuojamas, įvertinant papildomo ištyrimo duomenis, tame tarpe specialistų konsultacijas. Pagal Tvarkos 5.9 p., jei klinikinės planas, jame nurodant, kodėl negalima nustatyti klinikinės diagnozės. Pagal Tvarkos 5.11 p., klinikinės diagnozės pagrindimas turi būti aptartas su skyriaus viršininku ir pasirašomas gydančio gydytojo ir skyriaus viršininko. Pagal Priėmimo tvarkos 5.10.1 p., planinės konsultacijos atveju gydantis gydytojas paciento konsultaciją viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose organizuoja per 3 darbo dienas. Taigi Inspekcija nustatė, kad įstaiga netinkamai, pažeidžiant Tvarkos ir Priėmimo tvarkos nuostatas, pildė medicininius dokumentus, tačiau pažeidimų, susijusių su pareiškėjui skirtų tyrimų, gydymo kokybe, nenustatyta. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjui buvo atliekami tyrimai, skiriami vaistai, gydymas, nuo tam tikrų tyrimų pareiškėjas atsisakė, pats nesirūpino savo sveikata, rūkė. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d., jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas nenurodė ir byloje nėra duomenų, patvirtinančių LAVL gydytojų klaidas skiriant ir atliekant medicinines procedūras, o Inspekcijos nustatyti dokumentų pildymo pažeidimai nesusiję su pareiškėjo kildinama žala.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 2 d.).

CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. „Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini trys elementai: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Nesant vieno iš jų, negali kilti civilinė atsakomybė.

Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti pareiškėjas kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo. Minėtose teisės normose nėra nustatyta jokių prezumpcijų, dėl to turi būti taikoma bendra taisyklė dėl kiekvienos proceso šalies pareigos įrodyti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą.

Teismas, įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, konstatuoja, kad ginčo atveju ankščiau paminėtų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Be to, kaip nustatyta anksčiau, tarp LVAL veiksmų ir pareiškėjo gydymo proceso ir ligų nėra tiesioginio priežastinio ryšio. Pažymėtina, kad pareiškėjas neįrodinėja patirtos žalos atsiradimo fakto ir jos dydžio, nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, pagrindžiančių atsakovės neteisėtus veiksmus.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasi nurodytų teisės normų sistemine analize, ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad byloje nėra nustatyta ir pareiškėjas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų. Nenustačius neteisėtos veikos ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė.

Dėl nurodytų motyvų, nesant įstatymo numatytų sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei atsirasti, pareiškėjui žala nepriteistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjo A. Ž. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.