Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. D. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. D. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė D. M., J. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Pirmosios instancijos teismas taip pat išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą konstatavęs skirtingą dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumą bylos baigtimi. Kadangi pareiškimas atmestas, suinteresuoto asmens patirtos 847 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistos iš pareiškėjo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8.2. Apeliantas pažymi, jog iš bylos medžiagos turinio matyti, kad pareiškėjas į vaiko motinos sąskaitą yra pervedęs ne tik 4900,00 Eur dydžio sumą laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d., tačiau yra atlikęs ir kitus mokėjimus, kurių antstolė neįskaitė, apskaičiuodama vaiko išlaikymo skolą. Antstolei apskaičiuojant išlaikymo skolą, nebuvo įskaityta 3600,00 Eur dydžio suma, kurių paskirtis VIV _sąskaitos papildymas, taip pat nebuvo išlaikymo skola sumažinta ir kitais mokėjimais suinteresuotam asmeniui, kuriuose yra nurodyta suma, skirta konkrečių vaiko poreikių patenkinimui (ši suma, neįskaičius sumų, skirtų vaiko ugdymo išlaidoms padengti bei sumų, pervestų tiesiogiai vaikui, sudarė 1061,07 Eur).

8.5. Išieškotoja 2019 m. vasario 5 d. elektroniniu laišku siekė savo naudai interpretuoti vaiko tėvo sumokėtas sumas vaiko išlaikymui, jas priskirdama ne vaiko išlaikymui, o kitų įsipareigojimų vykdymui, nors jokie kiti tarpusavio įsipareigojimai šalių nesiejo, išskyrus pareiškėjo pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą. Apeliantas reaguodamas į tokias neteisingas vaiko motinos interpretacijas 2019 m. kovo 9 d. oficialiu raštu informavo vaiko motiną, nurodydamas pervestų piniginių lėšų ir VIV pavedimo paskirties reikšmę bei informuodamas apie vaiko išlaikymo permoką, siedamas ją su pervestomis sumomis, kurių paskirtis VIV_sąskaitos papildymas t. y. vaiko išlaikymo vykdymas. Vėliau suinteresuotas asmuo pripažino aplinkybes, kad vaiko tėvas tinkamai rūpinasi dukterimi, jos poreikiais, nes tik jo dėka dukra gauna ir turi tai, kas yra geriausia. Šis šalių susirašinėjimas patvirtino pareiškėjo pervestų lėšų paskirtį, skirtą vaiko išlaikymui, dėl kurio ginčo nuo 2019 m. kovo 9 d. tarp šalių nebuvo iki pat vykdomosios bylos užvedimo. Šalių susirašinėjimas ir siųsti raštai buvo pateikti bylą nagrinėjančiam teismui. Pažymi, jog išieškotoja tik vykdymo procese pradėjo prieštarauti dėl pareiškėjo pavedimuose nurodytos paskirties VIV. Apelianto vertinimu, būtent antstoliui yra suteikta teisė atlikti ir prižiūrėti įsiteisėjusios nutarties vykdymą, įskaitant išlaikymo skolos dydžio nustatymą, priėmus vykdyti vykdomąjį dokumentą.

9.1. Atskirajame skunde apeliantas neneigia, jog antstolei D. M. nebuvo jokių CPK 651 straipsnio 2 dalyje nustatytų akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, t. y. apeliantas neneigia teismo nutarties faktinių pagrindų. Teismas nenustatė CPK 651 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų, sudarančių kliūtis antstolei D. M. priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, todėl skundas atmestas pagrįstai ir nutartis negali būti panaikinta.

9.2. Pažymi, jog apeliantas apeliacinės instancijos teismui nurodo ne tokius reikalavimus, kokius buvo pateikęs pirmosios instancijos teismui, kadangi priešingai nei atskirajame skunde, patikslintu skundu pirmosios instancijos teisme pareiškėjas prašė panaikinti antstolės D. M. 2024 m. birželio 21 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą – 2024 m. birželio 17 d. teismo vykdomąjį raštą Nr. e2VP-8541-466/2024 - vykdymui (vykdomojoje byloje Nr. 0012/24/01289), kuriuo yra nurodomas išlaikymo įsiskolinimas, sudarantis 19396,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo teiginiai, jog pirmos instancijos teismas neatskleidė bylos esmės negali būti teismo nagrinėjami, kaip pareikšti pažeidžiant CPK 312 straipsnio normą. Be to, atskiruoju skundu pareiškėjas prašo, kad teismas sumažintų antstolės apskaičiuotą įsiskolinimo dydį, tačiau toks reikalavimas neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos taisyklės, kad teismas gali antstolio veiksmus panaikinti arba įpareigoti antstolį veiksmus atlikti.

9.3. Suinteresuoto asmens vertinimu, teismas neturėjo analizuoti apelianto ginčijamų aplinkybių, nes šios aplinkybės sudaro naujojo neteisėtai atskirajame skunde pareikšto reikalavimo sumažinti antstolės apskaičiuotos išlaikymo skolos dydį pareiškėjo pervestomis vaiko motinai sumomis, skirtomis vaiko išlaikymui, pagrindą, o ne patikslinto skundo reikalavimo panaikinti antstolės D. M. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti pagrindą.

9.4. Pažymi, jog Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1343-779/2024 nustatė, kad „<...> nuo 2018 m. R. D. B. tinkamai nevykdo pareigos teikti po 240 Eur periodinėmis išmokomis vaikui išlaikymą, pervedant jį į mamos sąskaitą“ (2024 m. birželio 13 d. nutarties 20 punktas). Įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta, kad skolininkas R. D. B. nuo 2018 m. nevykdo pareigos išlaikyti vaiką. Šios teismo nustatytos aplinkybės pagrindu, teismas išdavė 2024 m. birželio 17 d. teismo vykdomąjį raštą Nr. e2VP-8541-466/2024, kurį antstolė priėmė vykdyti. Šio vykdomojo dokumento pagrindu, antstolė D. M. nevykdo išieškojimų iš skolininko R. D. B. už 2017 metus, todėl R. D. B. pageidavimai įskaičiuoti jo 2017 metais į vaiko motinos J. L. banko sąskaitą pervestą 2600 Eur sumą yra nepagrįsti. 2024 m. birželio 17 d. vykdomasis raštas yra išduotas teismo sprendimu patvirtintai taikos sutarties daliai, nustatančiai R. D. B. pareigą mokėti periodinį išlaikymą vaikiui. Skolininkas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad jo nurodyti trys mokėjimai bendrai 3600 Eur sumai į J. L. banko sąskaitą yra išlaikymas vaikui. Kaip matyti apelianto nurodyti trys mokėjimai, iš viso 3 600 Eur sumai, nėra periodinio išlaikymo pagal Taikos sutarties 2.1 punktą. Nuo 2017 m. vasario 13 d. iki 2018 m. vasario 27 d. R. D. B. mokėjo išlaikymą vaikui ir tuo pat metu į J. L. banko sąskaitą 2017 m. kovo 8 d. pervedė 1500, 2017 m. gegužės 2 d. – 1100 Eur ir 2018 m. sausio 18 d. – 1000 Eur, kurių mokėjimo paskirtyje nurodė VIV_SĄSKAITOS PAPILDYMAS. Pagal teismų nustatytas aplinkybes, šiame atskirajame skunde nurodyti 3600 Eur mokėjimai nėra periodinio išlaikymo vaikui mokėjimai, kuriems yra išduotas vykdomasis dokumentas. Be kita ko, pats pareiškėjas savo prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. e2VP-17410-566/2024 nurodė, kad jo išlaidos už dukros sportinę aprangą, uniformas ir pan. yra išlaikymas pagal Taikos sutarties 2.2 punktą, o ne Taikos sutarties 2.1 punktą, dėl kurio vykdymo yra išduotas antstolės priimtas vykdyti vykdomasis dokumentas.

12. Apeliantas 2025 m. sausio 16 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, atsikirsdamas į suinteresuoto asmens 2025 m. sausio 15 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus. Apelianto pateiktame procesiniame dokumente nurodoma, jog tik antstolė, priėmusi vykdyti vykdomąjį dokumentą nustatė išlaikymo skolą, kuri sudarė 19396,00 Eur. išlaikymo skolos dydis buvo konstatuojamas ne bylas nagrinėjusių teismų (kurie sprendė klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo), tačiau antstolės, priėmusios vykdyti išduotą vykdomąjį dokumentą. Papildomai pažymi, kad tiek teismas, tvirtindamas šalių pateiktą taikos sutartį dėl išlaikymo teikimo nepilnametei dukrai priteisimo, tiek teismai, sprendė klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, skolininkui tinkamai nevykdžius teismo nutarties dėl išlaikymo dukrai teikimo, nenustatinėjo išlaikymo įsiskolinimo dydžio, aiškiai pasisakydami, kad tai yra antstolės prerogatyva. Dėl šių priežasčių kategoriškai negalima sutikti su J. L. teiginiu, kad apelianto atskirojo skundo reikalavimai prieštarauja 2024 m. birželio 13 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimui, kuris nagrinėjo klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo apeliacine tvarka ir kuris nepasisakė dėl konkrečios išlaikymo skolos dydžio ir šių aplinkybių net nenustatinėjo. Pakartotinai pažymi, kad išieškotoja civilinėje byloje dėl vykdomojo rašto išdavimo buvo nurodžiusi visai kitokias sumas, kurias pareiškėjas buvo sumokėjęs, vykdant vaiko išlaikymo prievolę, t. y. kad skolininkas sumokėjo 9764,07 Eur. Deja, vėliau pati išieškotoja antstolei pateikusi vykdyti vykdomąjį dokumentą nurodė visiškai priešingas aplinkybes, t. y. kad skolininkas yra įvykęs vaiko išlaikymo prievolę tik 4900,00 Eur dydžio suma. Išieškotojos užimama pozicija yra kintanti ir nenuosekli, sąmoningai klaidinanti ne tik antstolę, vykdančią vykdomąjį dokumentą, proceso šalis, tačiau ir teismą, nagrinėjantį šią bylą. Skolininkas pagrįstai ginčijo antstolės patvarkymą, kuriuo yra konstatuota neteisinga išlaikymo skola. Pareiškėjas tiek skunde, tiek atskirajame skunde (atskirojo skundo 30 p.), aiškiai įvardijo sumą, sudarančią 4661,07 Eur, kurios antstolė neįskaičiavo, apskaičiuodama išlaikymo skolą, dėl ko buvo ginčijamas antstolės patvarkymas, neteisingai apskaičiavus išlaikymo skolą. Be to, išieškotojos teiginiai, kad pareiškėjas 2025 m. sausio 13 d. pateikdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos pažymą, teigė, jog J. L. nevykdė įstatyme nustatytos mokestinės prievolės deklaruoti 3600,00 Eur dydžio sumą, perverstą skolininko, yra neatitinkantys tikrovės ir sąmoningai klaidinantys teismą. Apeliantas, pateikdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos raštą, motyvavo tuo, kad jo atlikti pavedimai į vaiko motinos sąskaitą 2017-2018 metais, sudarantys bendrą 3600,00 Eur dydžio sumą, kurių paskirtis „VIV_sąskaitos papildymas“ yra ne kas kita, kaip išlaikymo vaikui teikimas. Išieškotoja iki šiol nepateikė jokių rašytinių dokumentų, patvirtinančių, kad su skolininku ją siejo kiti teisiniai santykiai, kurių pagrindu skolininkas jos atžvilgiu turėjo vykdyti tam tikrus mokėjimus, sudarančius 3600,00 Eur dydžio sumą. R. D. B. patvirtina, kad tokių aplinkybių nebuvo ir negalėjo būti, kadangi šalis siejo tik teisiniai santykiai, kylantys iš prievolės išlaikyti nepilnametę dukterį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

14. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja atskirąjį skundą neperžengdamas jo ribų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

15. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp pareiškėjo ir suinteresuoto asmens 2016 m. gruodžio 31 d. buvo sudaryta taikos sutartis, kurią 2017 m. vasario 1 d. nutartimi patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismas. Taikos sutartimi, be kitų nuostatų, šalys susitarė: ,,2. Nustatyti išlaikymą iš atsakovo R. D. B. (toliau – tėtis): 2.1. Tėtis teikia išlaikymą dukrai po 240 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis į mamos nurodytą sąskaitą nuo taikos sutarties patvirtinimo dienos iki kol dukra sulauks 18 metų. 2.2. Tėtis, suderinęs su mama, 100 proc. apmoka visus jo iniciatyva lankomus papildomo dukros lavinimo ugdymo užsiėmimus; tėtis taip pat apmoka 50 proc. kainos dukros lankomos ikimokyklinės įstaigos kaštus bei kitų dukros lankomų su tėčiu suderintų papildomo lavinimo ir ugdymo užsiėmimų, kurių iniciatorė yra mama. Iškilus papildomiems dukters ugdymo poreikiams ir su jais susijusioms išlaidoms, abu tėvai tai suderina, tėčiui apmokant ne mažiau kaip 50 proc. šių papildomų išlaidų.” antstolė D. M. 2024 m. birželio 21 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą – 2024 m. birželio 17 d. teismo vykdomąjį raštą Nr. e2VP-8541-466/2024 - vykdymui (vykdomojoje byloje Nr. 0012/24/01289), kuriuo yra nurodomas išlaikymo įsiskolinimas, sudarantis 19396,00 Eur.

17. Pareiškėjas pateiktu skundu prašė panaikinti antstolės D. M. 2024 m. birželio 21 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą, 2024 m. birželio 17 d. teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. eVP-8541-466/2024, vykdymui, kuriuo yra nurodomas išlaikymo įsiskolinimas, sudarantis 19396 Eur.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatuodamas, kad antstolė pagrįstai vykdė išieškojimo veiksmus, vadovaudamasi 2024 m. birželio 17 d. išduotu vykdomuoju raštu. Apeliantas atskiruoju skundu ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutartį pažymi, kad teismas nevertino ginčo aplinkybių, neanalizavo į bylą pateiktų duomenų bei vykdomojo rašto, kurio pagrindu antstolė pradėjo išieškojimo veiksmus pareiškėjo atžvilgiu, teismas nenustatė neišieškotos skolos dydžio ir nevertino, ar antstolis ją nurodė teisingai.

19. Taikos sutartis – tai šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnis). Teismo patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią. Įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta taikos sutartis CK 6.189 straipsnio prasme šalims turi įstatymo galią ir tokia taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis, CPK 584 straipsnio 4 punktas).

20. CPK 646 straipsnio 3 dalis numato, kad, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.

21. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, taip pat svarbu yra nustatyti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, nedviprasmiškos ir gali būti priverstinai vykdomos. Nustačius, kad tokios teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016). Paaiškintina, kad sprendžiant dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, teismo pareiga yra nustatyti, ar vykdymo tvarka yra aiški ir ar nėra tarp bylos šalių kilusio ginčo dėl išieškotinos sumos.

22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad išieškotoja kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį. Spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo teismas pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas vertino, ar taikos sutartis nėra įvykdyta, kokios yra neįvykdymo priežastys ir ar yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą. Taikos sutarties vykdymo klausimai buvo nagrinėti tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. nutartyje, tiek Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartyje Nr. e2S-1343-779/2024. Tačiau šiose nutartyse teismas nekonstatavo būtinybės pakeisti šalių taikos sutartyje numatytas sąlygas, jų vykdymo tvarką ir nenustatė, kokioje konkrečioje apimtyje taikos sutartis nėra įvykdyta. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. išduotame vykdomajame rašte Nr. eVP-8541-466/2024 nurodyta, jog vykdomasis raštas išduotas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. patvirtintos 2016 m. gruodžio 31 d. šalių taikos sutarties 2.1 punktą, nedetalizuojant, jog teismas išduodamas vykdomąjį raštą būtų pakeitęs taikos sutarties vykdymo tvarką ar konstatavęs dalinį sutarties įvykdymą.

23. Vykdomojo rašto turinys pažodžiui „išduoti pareiškėjai J. L., asmens kodas <...>, vykdomąjį raštą pagal ieškovės J. L., asmens kodas <...>, ir atsakovo R. D. B., asmens kodas <...>, sudarytos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-872-930/2017 patvirtintos 2016 m. gruodžio 31 d. taikos sutarties 2.1 punktą, kuriuo šalys susitarė dėl 240 Eur periodinio išlaikymo nepilnametei dukrai D. I. B., gim. <...>, mokėjimo“. Kaip matyti, vykdomajame rašte nėra patvarkymų dėl 19396,00 Eur dydžio įsiskolinimo sumos.

24. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog Vilniaus miesto apylinkės teismui 2024 m. balandžio 26 d. nutartimi ir Vilniaus apygardos teismui 2024 m. birželio 13 d. nutartimi sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą nebuvo sukurta prejudicija dėl išieškotinos skolos dydžio, kuri galėjo keistis atsakovui iš dalies vykdant taikos sutartį. Vykdomajame rašte nėra nurodytas konkretus išieškotinos skolos dydis. Šiuo atveju išieškomą skolą, t. y. 19396,00 Eur apskaičiavo antstolis, priimdamas vykdomąjį raštą vykdymui pagal išieškotojos pateiktus paaiškinimus, o tokie antstolio veiksmai gali būti skundžiami ir turi būti nagrinėjami pagal CPK 510 straipsnio nuostatas.

25. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atmetęs pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų ir neanalizavęs minėto vykdomojo rašto bei tarp šalių kilusio ginčo faktinių aplinkybių, neatskleidė ginčo esmės. Atsižvelgiant į tai, skundžiama teismo nutartis naikintina ir klausimas perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 338 straipsnis).

26. Skundžiamą nutartį panaikinus ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo R. D. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartį panaikinti ir grąžinti pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.