Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gapučio, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainos Vaidachavičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo S. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnį areštu 35 paroms, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir S. Š. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. Š. nustatyta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės bausmės pridėta visa Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausmė ir S. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į galutinę subendrintą bausmę įskaitytas S. Š. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. lapkričio 16 d. 23.51 val. iki 2023 m. lapkričio 17 d. 14.41 val. (viena para). Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo faktinio S. Š. sulaikymo, vykdant nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, S. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams, šią baudžiamojo poveikio priemonę pradedant vykdyti, kai S. Š. atliks laisvės atėmimo bausmę arba bus lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, S. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės – automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, perduodant jį valstybės nuosavybėn.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. Š. nuteistas už tai, kad jis žinodamas, kad 2023 m. sausio 11 d. įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teisė vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, piktybiškai vengė atlikti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę, nes jis 2023 m. lapkričio 16 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini), tyčia vairavo automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (jam nustatytas mažiausias 1,93 promilių neblaivumas).

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliaciniu skundu prašoma pakeisti skundžiamą nuosprendį ir atidėti nuteistajam S. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus, ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija, laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų, patikrina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį šiose apeliacinio skundo ribose.

6. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo S. Š. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apeliaciniu skundu neginčijamos ir pirmosios instancijos teismo nustatytos padarytų nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės bei sutinkama su už nusikalstamų veikų padarymą nuteistajam S. Š. paskirtos galutinės subendrintos bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės nesprendė klausimo dėl galimybės taikyti nuteistojo S. Š. atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutiktina. Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas laikėsi BK 75 straipsnio 8 dalyje numatytos pareigos motyvuoti savo sprendimą netaikyti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo instituto. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistajam S. Š. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, atliko nuteistąjį S. Š. charakterizuojančių duomenų visumos vertinimą. Pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik padarytas nusikalstamas veikas (padarytos dvi tyčinės, baigtos nusikalstamos veikos – nesunkus nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas), tačiau ir paties nuteistojo S. Š. asmenybę charakterizuojančius duomenis (teistas, baustas administracine tvarka, vykdo individualią veiklą, yra nevedęs, augina keturis nepilnamečius vaikus). Individualizuodamas nuteistajam skirtiną bausmę, įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, jo padarytas nusikalstamas veikas ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnis), pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo taikyti nuteistojo S. Š. atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimą. Su šiomis išvadomis sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

7. Nors nagrinėjamu atveju egzistuoja formalus pagrindas, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalyje, taikyti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo institutą (nuteistasis S. Š. nuteistas laisvės atėmimu ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus), tačiau, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis veikomis, tiek su nuteistojo asmenybe.

8. Apeliaciniame skunde nuteistojo S. Š. prašymas taikyti jo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo institutą, be kita ko, yra grindžiamas aplinkybėmis, jog nuteistasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo padarytų nusikalstamų veikų. Tačiau pažymėtina, kad ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo jau buvo įvertinta individualizuojant jam skirtiną bausmę, pripažįstant jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina šios aplinkybės, kaip naujos ir pakankamos pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl bausmės vykdymo instituto taikymo galimybės. Juolab, kad į visetą BK 54 straipsnyje nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, ir sprendė netaikyti nuteistajam S. Š. bausmės vykdymo atidėjimo instituto.

9. Pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog nuteistasis S. Š. nori keistis ir ėmėsi aktyvių veiksmų – gydėsi priklausomybės ligų centre bei nurodė suvokiantis alkoholio jam daromą žalą. Nors kartu su apeliaciniu skundu pateikti dokumentai patvirtina, jog nuteistasis S. Š. po jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo nuo 2024 m. sausio 24 d. iki 2024 m. sausio 26 d. gydėsi (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 147), taip pat apeliacinės instancijos teismui pateikė Atkryčių prevencijos planą, iš kurio matyti, jog į (duomenys neskelbtini) atvyko (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną jam buvo suteiktos gydytojo psichiatro, soc. darbuotojo konsultacijos, skirtas medikamentinis gydymas, tačiau iš paminėtų dokumentų matyti atskiri nuteistojo S. Š. kreipimosi į medikus epizodai, kurie nėra pakankamas pagrindas teigti, jog nuteistasis S. Š., kaip tai nurodyta apeliaciniame skunde, yra pasiryžęs iš esmės keisti savo gyvenimo būdą ir ateityje nebenusikalsti. Tokia išvada daroma įvertinus bylos duomenis apie ankstesnius nuteistojo S. Š. įsipareigojimus teismui keisti savo elgesį teigiama linkme, o būtent: baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistasis S. Š. teigė besigydantis nuo priklausomybės alkoholiui, išsakė ryžtą keistis (2 t., b. l. 27), teismo sprendimu (2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendis) jam buvo parodytas pasitikėjimas ir S. Š. taikytas laisvės bausmės vykdymo atidėjimo institutas, įpareigojant jį gydytis priklausomybės ligas bei dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (2 t., b. l. 30), tačiau iš Panevėžio apylinkės teismo 2023 m birželio 30 d. nutarties (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, jog S. Š. dėl daromų administracinių pažeidimų buvo skirta papildoma baudžiamojo poveikio priemonė (3 t., b. l. 31). Padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdis (automobilio vairavimas, kai teisės vairuoti transporto priemones atimta) neigiamai charakterizuoja S. Š.. Taigi, teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu taikytos baudžiamojo poveikio priemonės, pareigos bei įspėjimai, jog laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas, nesulaikė S. Š. ne tik nuo daromų administracinių pažeidimų, tačiau ir nuo padarytų analogiškų nusikalstamų veikų, dėl kurių jis yra nuteistas šioje byloje.

10. Pažymėtina, kad nuteistojo S. Š. padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, kiti jo asmenybę charakterizuojantys duomenys (ankstesni teistumai), leidžia teigti, jog jis yra linkęs nusikalsti. Nuteistasis S. Š. yra teisiamas nuo 1999 metų, praeityje už nusikalstamų veikų padarymą jam ne kartą buvo skirtos švelnesnių bausmių nei laisvės atėmimas rūšys (2 t., b. l. 10–24), tačiau matyti, jog bausmėms keliamų tikslų nuteistajam praeityje paskirtos švelnesnės bausmės nepasiekė, kadangi nuteistasis S. Š. ir toliau daro nusikalstamas veikas. Svarbu paminėti ir tai, jog nuteistasis S. Š. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį buvo nuteistas ne tik skundžiamu 2024 m. birželio 21 d. nuosprendžiu, 2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, tačiau ir 2019 m. spalio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat 2021 m. gruodžio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 243 straipsnį. Paties nuteistojo S. Š. elgesys, kuomet Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu už analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu vėl padarė naują analogišką nusikalstamą veiką, leidžia tvirtinti, jog nuteistasis S. Š. iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nepadarė, o yra likęs nusikalsti dėl neigiamos asmenybės ir jo apeliacinio skundo argumentai apie norą pasikeisti, ateityje daugiau nenusikalsti yra deklaratyvūs. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį (2 t., b. l. 10-24) matyti, jog teismai, praeityje buvo parodę pasitikėjimą nuteistuoju S. Š. ir suteikė jam galimybę pasitaisyti, atidėdami realios laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau nuteistasis teismo išreikšto pasitikėjimo juo nepaisė ir toliau darė naujas tyčines nusikalstamas veikas.

11. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl nuteistojo S. Š. šeimyninės padėties ir vykdomos individualios veiklos, ne tik nėra pakankamos spręsti esant pagrindui atidėti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau jos jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo, sprendžiant klausimą dėl nuteistajam skirtinos bausmės rūšies ir dydžio. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismui buvo žinomos aplinkybės, kad nuteistasis S. Š. prisideda prie 4 nepilnamečių vaikų išlaikymo, jog vykdo individualią veiklą. Pastebėtina ir tai, kad šios aplinkybės egzistavo dar prieš nuteistajam S. Š. padarant naujas nusikalstamas veikas, tačiau matyti, jog nuteistasis, žinodamas galinčius kilti neigiamus padarinius (jog jam gali būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė), šias aplinkybes sąmoningai ignoravo ir pasirinko veikti nusikalstamai. Taigi, nors apeliaciniame skunde nurodyta, jog realios laisvės atėmimo bausmės vykdymas neigiamai paveiks ne tik paties nuteistojo S. Š., tačiau ir jo šeimos gyvenimą, matyti, jog šios aplinkybės nėra pakankamos sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Todėl nuteistojo argumentai dėl jo šeiminės ir socialinės padėties niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl BK 75 straipsnio netaikymo.

12. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas anksčiau išdėstytas ir aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl negalimumo nuteistojo S. Š. atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą yra teisėtos ir pagrįstos. Pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, padarytų nusikalstamų veikų ir kitų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl galimybės atidėti nuteistajam S. Š. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, visumą ir teisės taikymo klaidų nepadarė. Keisti skundžiamo nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

13. Gynėjo dalyvavimas pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį būtinas. Byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, jog teikiant antrinę teisinę pagalbą S. Š. pagal 2024-08-19 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), išlaidų suma yra 129,17 Eur. Byloje nustatyta, kad į apeliacinės instancijos teismo posėdį nuteistasis atvyko su jo pasirinktu gynėju. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas buvo atleistas nuo dalyvavimo byloje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, yra nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo S. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš S. Š. nepriteisti.