Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, naudojant vaizdo konferencijų įrangą (garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones), išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. U. ieškinį atsakovams – G. B. ir N. N. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu, naudojant vaizdo konferencijų įrangą (garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones), ieškovas J. U. pilna apimtimi palaikė ieškinį, nurodęs aplinkybes, kad 2017 m. sausio mėn., tikslios datos nepamena, atikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje – Pravieniškių PN-AK 2-jame sektoriuje, atlikdamas bausmę kamerų tipo patalpose, jo atžvilgiu atsakovai - G. B. ir N. N. padarė nusikaltimus, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą kūno sužalojimus, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą bei nežymų sveikatos sutrukdymą. Atsakovų G. B. ir N. N. atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuris yra įsiteisėjęs. Ieškovas J. U. teismo prašė priteisti iš atsakovų G. B. ir N. N. solidariai 20 000 Eur neturtinę žalą už jo atžvilgiu padarytą nusikaltimą, patirtas jo dvasines kančias ir trukusį gydymą dėl patirtų sužalojimų. Baudžiamojoje byloje jis buvo pareiškęs 10 000 Eurų civilinį ieškinį neturtinės žalos, kurią prašė priteisti iš kaltinamųjų. Paaiškino, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą jis atsisakė ieškinio, nes ketino jį pateikti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Praėjus laiko tarpui, jo sveikatos būklė pablogėjo, t. y. prablogėjo matomumas, liko randai ant kūno, veido ir liko kreiva nosis, todėl pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų solidariai 20 000 Eur neturtinę žalą.

Nurodė, kad dėl abiejų atsakovų veiksmų, t. y. padarius jo atžvilgiu nusikalstamas veikas, jis patyrė psichologinį smurtą, jis buvo plikomas verdančiu vandeniu, badytas peiliu, daužomas lenta, spardomas ir daužomas rankomis bei diržu. Dėl tokių jo atžvilgiu atliktų nusikalstamų veikų, kuriuos padarė abu atsakovai, jis išgyveno psicholigiškai, liko randai kūno nuplikytose vietose, jautė nerimą, negalėjo kurį laiką užmigti naktimis, todėl teko kreiptis į gydytoją konsultacijai, naudojimui išrašyti stiprūs vaistai. Po jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo, jam pastoviai skaudėjo nugarą, kairį raktikaulį bei kurį laiką buvo ištinusi kairė koja. Taip pat nurodė, kad po šio įvykio pablogėjo regėjimas, todėl būtini naudojimui akiniai skaitymui ir rašymui (b. l. 1).

Teismo posėdžio metu J. U. nurodė aplinkybę, jog iki jo atžvilgiu įvydytos nusikalstamos veikos, neturėjo sveikatos problemų su regėjimu, matomumas pablogėjo po įvykio. Jis dvasiškai išgyveno, jautė įtampą, kurį laiką jautė skausmus kūno vietose, kurias karštu vandeniu nuplikė atsakovai, jautė skausmą nugaroje, raktikaulyje, o skausmas nugaroje kartais atsinaujina, pablogėjo rega (liejasi vaizdas), dėl ko jam reikia naudoti akinius rašymui ir skaitymui.

2018 m. gruodžio 5 d. teismo posėdyje atsakovas G. B. nesutiko su ieškovo ieškinio reikalavimais. Atsakovo nuomone tai yra nesąmonė, nukentėjęs pats save susižalojo, o jis nepagrįstai už tai yra nuteistas. Teismo nuosprendis – įsiteisėjęs. Atsakovo G. B. teigimu, ieškovas nagrinėjant baudžiamąją bylą, atsisakė ieškinio, pareiškė neturintis jiems jokių pretenzijų, todėl pateiktas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, kuris turėtų būti atmestas (t 2, b. l 2). Atsakovas G. B. nepageidavo dalyvauti nagrinėjant bylą teisme vaizdo konferencijos būdu, naudojant vaizdo konferencijų įrangą (garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones) (b. l. 23).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymai. Taigi, būtinumas atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą – konstitucinis principas. Vienas iš neturtinės žalos atlyginimo teisinio reglamentavimo ypatumų yra padarytos žalos dydžio nustatymo kriterijų taikymas. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis). Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir lemiančiais pareigą įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai lemia būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad, nustatant neturtinės žalos dydį, būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai, taip pat proporcingumo principo. Dėl šios priežasties nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, taip įgyvendindami teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 4 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas J. U. pateiktu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų – G. B. ir N. N. 20 000 Eur neturtinės žalos (t 1, b. l. 1).

Byloje atsakovai G. B. ir N. N. nepateikė atsiliepimo į ieškovo J. U. ieškinio reikalavimą, tačiau teismo posėdžiuose išsakė savo nuomonę dėl pareišto ieškinio. Atsakovai G. B. ir N. N. prašė atmesti ieškovo J. U. ieškinį dėl neturtinės žalos 20 000 Eur dydžio (solidariai) kaip nepagrįstą.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. vasario 7 d. G. B. nuteistas nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą (nesunkų sveikatos sutrikdymą), 140 straipsnio 1 dalį (nežymų sveikatos sutrikdymą) ir 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimą), vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1,4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, paskirta bausmė, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis subendrinta su 2013 m. rugsėjo 12 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė - 2 m. 2 mėn. laisvės atėmimo. Šiuo teismo nuosprendžiu N. N. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą (nesunkų sveikatos sutrikdymą), 140 straipsnio 1 dalį (nežymų sveikatos sutrikdymą), vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1,4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos iš dalies, o paskirta bausmė sunbendrinta LR BK 64 straipsnio 1,3 dalimis dalinio sudėjimo būdu su 2008-01-27 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė– 3 m. 2 mėn laisvės atėmimo. G. B. ir N. N. pagal LR BK 181 straipsnio 2 dalį išteisinti nesant jų veiksmuose šio nusikaltimo sudėties (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

2018 m. vasario 7 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu nuteistasis G. B. už tai, jog atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už kitą nusikaltimą, Pravieniškių pataisos namuose-atviroje kolonijoje 2-me sektoriuje, atlikdamas bausmę už drausmines nuobaudas būdamas patalpintas į kamerų tipo patalpas, 2017 m. sausio mėn. viduryje, kamerų tipo patalpoje Nr. 8, tyčia sudavė nenustatytą skaičių smūgių diržu kitam nuteistajam nukentėjusiajam J. U. į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą. Bei G. B. ir N. N. nuteisti už tai, kad atlikdami laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už kitus nusikaltimus, Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje 2-me sektoriuje, už drausmines nuobaudas būdami patalpinti į kamerų tipo patalpą Nr. 8, 2017 m. sausio mėn. viduryje, tiksliai nenustatytą dieną, vakare, tiksliai nenustatytą valandą, veikdami bendrai, tyčia užpuolę nukentėjusįjį nuteistąjį J. U. ir užpylę ant nukentėjusiojo kūno verdančio vandens iš virdulių, tuo sukeldami nukentėjusiajam J. U. didele fizines kančias ir tokiu būdu padarė nukentėjusiajam II-o laipsnio odos nudegimą abiejų sėdmenų srityje, II-o laipsnio odos nudegimą krūtinės kairėje, nepatikslinto laipsnio odos nudegimą pilvo dešinėje, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Minėtu nuosprendžiu G. B. ir N. N. nuteisti už tai, kad atlikdami laisvės atėmimo bausmę paskirtą už kitą nusikaltimą, Pravieniškių pataisos namuose-atviroje kolonijoje 2- me sektoriuje, atlikdami bausmę už drausmines nuobaudas būdami patalpinti į kamerų tipo patalpas, 2017 m. sausio 22 d. apie 21 val. , kamerų tipo patalpoje Nr. 8, bendrai veikdami, vėl užpuolė nuteistąjį nukentėjusįjį J. U. ir tyčia sudavė jam nenustatytą skaičių smūgių rankų kumščiais į galvą ir kitas kūno vietas, bandė peiliu per kojas, taip padarydami nukentėjusiajam J. U. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, abiejose šlaunyse, dešiniajame žaste, sėdmenų srityje, lytinės varpos srityje, žaizdeles dešinėje plaštakoje, juosmens kairėje, dešiniajame žaste, kairiame kelyje, kakle, odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje, dešinėje ausyje, dešinėje ir kairioje šlaunyje, kariame kelyje, viso ne mažiau kaip 23 sužalojimus, taip sukeldami nukentėjusiajam J. U. fizinį skausmą ir padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą (t 1, b. l. 20-29).

Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 19 d. nuosprendžiu nuteistųjų G. B. ir N. N. apeliacinius skundus atmetė, nukentėjusiojo apeliacinį skundą tenkino, pakeitė Kauno apylinkės teismo Kiašiadorių rūmų nuosprendį: pripažino G. B. ir N. N. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad BK 140 straipsnio 1 dalį (2017 m. sausio mėn. viduryje) ir BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytos nusikalstamos veikos buvo padarytos veikiant bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas.). Šiuo nuosprendžiu G. B. nuteistė pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą (nesunkų sveikatos sutrikdymą), 140 straipsnio 1 dalį (nežymų sveikatos sutrikdymą) ir 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimą), vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1,4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis subendrinta su 2013 m. rugsėjo 12 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu visiško sudėjimo būdu, paskyrė galutinę subendrintą bausmę - 3 m. 2 mėn. laisvės atėmimo. Šiuo teismo nuosprendžiu N. N. nuteistas nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą (nesunkų sveikatos sutrikdymą), 140 straipsnio 1 dalį (nežymų sveikatos sutrikdymą), vadovaujantis LR BK 63 straipsmio 1,4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos iš dalies, o paskirta bausmė subendrinta LR BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie jos pridėjo neatliktą dalį pagal 2008 m. sausio 27 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendį, ir galutinę subendrintą bausmę paskyrė – 4 m. 24 d. laisvės atėmimo (t 1, b. l. 7-19).

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Civilinei atsakomybei kilti yra būtini 3 elementai: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Neteisėtais veiksmais pagal CK 6.246 str. 1 d. laikomi tokie veiksmai, kurių atlikimas yra draudžiamas įstatymų. CK 6.249 str. 1 d. numatyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.251 str. 1 d. įtvirtinta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Iš CK 6.263 str. 2 d. nuostatų išplaukia, kad žalą visiškai atlyginti privalo atsakingas asmuo. CK 6.247 str. reglamentuojamas priežastinio ryšio klausimas. Šios normos analizė leidžia teigti, kad tam, jog asmeniui kiltų civilinė atsakomybė, jo neteisėti veiksmai turi sukelti žalą (nuostolius).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas J. U. fizinį skausmą, dvasinį išgyvenimą patyrė dėl atsakovo G. B. veiksmų, kuris atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už kitą nusikaltimą, Pravieniškių pataisos namuose-atviroje kolonijoje 2-me sektoriuje, atlikdamas bausmę už drausmines nuobaudas būdamas patalpintas į kamerų tipo patalpas, 2017 m. sausio mėn. viduryje, kamerų tipo patalpoje Nr. 8, tyčia sudavė nenustatytą skaičių smūgių diržu nuteistajam nukentėjusiajam J. U. į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą (BK 140 str. 1 d.). Nustatyta, kad ieškovas J. U. atsakovų G. B. ir N. N. buvo sužalotas, o tai susiję su patirtu fiziniu skausmu ir dvasiniu išgyvenimu, dėl patirtų sužalojimų pastarajam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir nesunkus sveikatos sutrikdymas), nes G. B. ir N. N. nuteisti už tai, kad atlikdami laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už kitus nusikaltimus, Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje 2-me sektoriuje, už drausmines nuobaudas būdami patalpinti į kamerų tipo patalpą Nr. 8, 2017 m. sausio mėn. viduryje, tiksliai nenustatytą dieną, vakare, tiksliai nenustatytą valandą, veikdami bendrai, tyčia užpuolę nukentėjusįjį nuteistąjį J. U. ir užpylę ant nukentėjusiojo kūno verdančio vandens iš virdulių, tuo sukeldami nukentėjusiajam J. U. dideles fizines kančias ir tokiu būdu padarė nukentėjusiajam II-o laipsnio odos nudegimą abiejų sėdmenų srityje, II-o laipsnio odos nudegimą krūtinės kairėje, nepatikslinto laipsnio odos nudegimą pilvo dešinėje, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Minėtu nuosprendžiu G. B. ir N. N. nuteisti už tai, kad atlikdami laisvės atėmimo bausmę paskirtą už kitą nusikaltimą, Pravieniškių pataisos namuose-atviroje kolonijoje 2- me sektoriuje, atlikdami bausmę už drausmines nuobaudas būdami patalpinti į kamerų tipo patalpas, 2017 m. sausio 22 d. apie 21 val., kamerų tipo patalpoje Nr. 8, bendrai veikdami, vėl užpuolė nuteistąjį nukentėjusįjį J. U. ir tyčia sudavė jam nenustatytą skaičių smūgių rankų kumščiais į galvą ir kitas kūno vietas, badė peiliu per kojas, taip padarydamas nukentėjusiajam J. U. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, abiejose šlaunyse, dešiniajame žaste, sėdmenų srityje, lytinės varpos srityje, žaizdeles dešinėje plaštakoje, juosmens kairėje, dešiniajame žaste, kairiame kelyje, kakle, odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje, dešinėje ausyje, dešinėje ir kairioje šlaunyje, kariame kelyje, viso ne mažiau kaip 23 sužalojimus, taip sukeldami nukentėjusiajam J. U. fizinį skausmą ir padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą (t 1, b. l. 20-29).

J. U. nežymų sveikatos sutrikdymą, nesunkų sveikatos sutrikdymą bei bei fizinį skausmą patyrė dėl nusikalstamų atsakovų N. N. ir G. B. veiksmų, tai nustatyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (CPK 182 str. 3 p.).

Baudžiamojoje byloje Nr. 1-107-359/2018 J. U. buvo pareiškęs 10 000 Eur civilinį ieškinį, prašydamas priteisti jį iš kaltinamųjų G. B. ir N. N.. Tačiau 2018 m. sausio 18 d. teisiamajame posėdyje, minėtoje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje jis atsisakė ieškinio, nurodęs tokias aplinkybes – nereikia, nematantis reikalo prašyti, čia turi dengti valstybė (baudžiamoji byla Nr.1-107-359/2018, t. 4, b.l. 7). Esant tokioms aplinkybėms, išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr.1-107-359/2018, ieškovui atsisakius ieškinio, nebuvo spendžiamas klausimas susijęs su pareikštu ieškiniu nukentėjusiojo J. U. dėl neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamųjų G. B. ir N. N..

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodesko 115 straipsnis numato, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nors nagrinėjant bylą teisme J. U. nurodė, kad patirtą neturtinę žalą turėtų apmokėti valstybė, atsisakė ieškinio, tačiau jam nebuvo išaiškinos ieškinio atsisakymo pasekmės, numatytos LR CPK 140 straipsnyje, byloje neišpręstas procesinis klausimas dėl civilinio ieškinio, todėl akivaizdu, jog jis suprato, kad galės kreiptis į teismą ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka, todėl teismui priėmus G. B. ir N. N. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, jis kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos (neturtinės) priteisimo civilinio proceso tvarka.

Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas, kurio nauja redakcija įsigaliojo nuo 2009-03-01 (Žin., 2005, Nr.85-3140, Žin., 2008, Nr.137-5387), nustato atvejus, kada valstybė kompensuoja smurtinais nusikaltimais padrytą turtinę ir neturtinę žalą, kompensuojamos turtinė ir neturtinės žalos maksimalius dydžius bei šios žalos kompensavimo tvarką. Byloje nustatyta, kad ieškovas nesikreipė su prašymu dėl neturtinės žalos atlyginimo (kompensavimo) į valstybę, atsovaujamą Lietuvos Respublikos Teisingumo ministeriją. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, ieškovas turi teisę ir ja pasinaudo pateikdamas teismui ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Šioje byloje, remiantis anksčiau nurodytomis aplinkybėmis neturtinės žalos atlyginimas yra priteistinas iš solidariai iš abiejų atsakovų - N. N. ir G. B. (CPK 182 str. 3 p.). Tačiau ieškovo pareikštas civilinis ieškinys negali būti tenkintinas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Nukentėjusiojo – ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininkų – atsakovų nepagrįstai pabloginta. Iš byloje esančių duomenų apie sužalojimų pobūdį, neabejotina, kad ieškovas juto didelį skausmą, nes ant nukentėjusiojo J. U. kūno iš virduliuko buvo pilamas verdantis vandui, tuo sukėlus pastarajam dideles fizines kančias, tokiais savo veiksmais atsakovai padarė jam II-o laipsnio odos nudegimą abiejų sėdmenų srityje, II-o laipsnio nudegimą krūtinės kairėjė, nepatikslinto laipsnio odos nudegimą pilvo nešinėje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Akivaizdu, kad dėl tokių patirtų kūno sužalojimų J. U. patyrė dideles fizines kančias, kurios neatsiejamos su dvasiniu jo išgyvenimu. Tikėtika, kaip nurodė ieškovas J. U., jog iki šiol jis sapnuoja košmarus, nemiega naktinis, nes tai yra susiję su patirtu išgyvenimu padarius jo atžvilgiu nusikalstamą veiką. Be to, 2017 m. sausio 22 d. apie 21 val. abu atsakovai, bendrai veikdami, užpuolė nuteistąjį nukentėjusįjį J. U. ir tyčia sudavė jam nenustatytą skaičių smūgių rankų kumščiais į galvą ir kitas kūno vietas, badė peiliu per kojas, taip padarydami nukentėjusiajam J. U. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, abiejose šlaunyse, dešiniajame žaste, sėdmenų srityje, lytinės varpos srityje, žaizdeles dešinėje plaštakoje, juosmens kairėje, dešiniajame žaste, kairiame kelyje, kakle, odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje, dešinėje ausyje, dešinėje ir kairioje šlaunyje, kariame kelyje, viso ne mažiau kaip 23 sužalojimus, taip sukeldami nukentėjusiajam J. U. fizinį skausmą ir padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą, o tai susiję su ieškovo patirtais dvasinias išgyvenimais bei sužalotose kūno vietose skausmo jutimu. O taip pat dėl atsakovo G. B. veiksmų ieškovas patyrė fizinį skausmą, dvasinį išgyvenimą, kadangi 2017 m. sausio mėn. viduryje, būnant kamerų tipo patalpoje Nr. 8, jam buvo suduotas nenustatytas skaičius smūgių į įvairias kūno vietas, taip sukeliant fizinį skausmą. Atsakovų G. B. ir N. atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis 2018 m. vasario 7 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų, pakeistu 2018 m. birželio 19 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, kuriuo G. B. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimą), BK 140 straipsnio 1 dalį (nežymus sveikatos sutrikdymą) BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą (nesunkus sveikatos sutrikdymas), o N. N. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (nežymus sveikatos sutrikdymą) BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą (nesunkus sveikatos sutrikdymas) J. U. atžvilgiu.

Esant tokioms byloje nustatymos aplinkybėms, ieškovo ieškinys yra pilnai įrodytas ir tenkintinas iš dalies. Vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijais, teistas nukentėjusiojo J. U. patirtą neturtinę žalą vertina 8000 Eur sumoje, kuri yra priteistina iš atsakovų solidariai (CK 6.6. str. 1, 3 dalys).

Teismas šalims procesinius dokumentus siuntė elektroniniu paštu, todėl byloje nėra procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų.

LR CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalsi). Patenkinus ieškovo ieškinį iš dalies (8000 Eur dyžio apimtyje), iš atsakovų lygiomis dalimis yra priteistinas žyminis mokestis į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270, 282 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 str., 6.250 str., 6.247 str., 6.6. str. 1, 3 dalys,

nusprendžia:

ieškovo J. U. ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovų N. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. B., gim. (duomenys neskelbtini), solidariai 8000 Eur (aštuonis tūkstančius eurų) neturtinės žalos ieškovo J. U., gim. (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš atsakovo N. N. gim. (duomenys neskelbtini), 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (žyminis mokestis mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu).

Priteisti iš atsakovo G. B., gim. (duomenys neskelbtini), 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (žyminis mokestis mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu).

Sprendimui įsiteisėjus, baudžiamąją bylą Nr. 1-107-359/2018 (teisminio proceso Nr. 1-06-0-00003-2017-0) grąžinti į Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų archyvą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.