Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. V. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutarties panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. 2021 m. kovo 9 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau – ir Institucija) (duomenys neskelbtini) R. P. surašė D. (S.) V. administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) už tai, kad D. (S.) V. karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – ir Nutarimas), laikotarpiu nesilaikė ribojimo judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tarp savivaldybių ir, neturėdama Nutarimo 2.1.7 papunktyje numatyto pagrindo, 2021 m. sausio 18 d., 15.20 val., (duomenys neskelbtini) rajone, rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometre, automobiliu „BMW (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vyko iš (duomenys neskelbtini) r. į (duomenys neskelbtini) r., tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir nesilaikė Nutarimo 2.1.7 papunkčio reikalavimų bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 45 straipsnio 4 dalyje (b. l. 39–42).

2. D. (S.) V. neįvykdžius administracinio nurodymo (nesumokėjus 250 Eur baudos) iki 2021 m. balandžio 8 d., (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) D. D. 2021 m. gegužės 25 d. nutarimu D. (S.) V. pripažino kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje, ir paskyrė administracinę nuobaudą – 750 Eur baudą (b. l. 32–33).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. V. apeliacinis skundas netenkintinas.

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

9. Administracinio nusižengimo tyrimo metu, teisminio bylos nagrinėjimu metu ir apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiama D. V. iš esmės neneigia, jog paskelbto karantino metu, protokole nurodytoje vietoje ir laiku, ji pervažiavo iš vienos savivaldybės į kitą, tačiau, jos įsitikinimu, ji Nutarimo 2.1.7 papunkčio nepažeidė, kadangi jos veiksmai pateko į minimos normos nustatytą taikymo išimtį. Nutarimo 2.1.7 papunktyje (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 14 d. iki 2021 m. sausio 20 d.) buvo numatyta, kad nuo 2020 m. gruodžio 16 d. 00:00 val. iki 2021 m. sausio 31 d. 24:00 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojamas asmenų judėjimas tarp savivaldybių, išskyrus atvejus, kai vykstama: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę; į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl artimųjų giminaičių mirties; į darbą (darbo reikalais), kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje; į aptarnaujančius tarptautinius keleivių maršrutus oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų; dėl sveikatos priežiūros paslaugų; dėl kitų objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykimas į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neišvengiamai būtinas. Šis ribojimas netaikomas asmenims – vienos šeimos ar vieno namų ūkio nariams, vykstantiems į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurioje turi nekilnojamojo turto, priklausančio vienam iš šeimos ar namų ūkio narių nuosavybės teise.

12. Remiantis aptartais duomenimis, matyti, jog nors D. S. ir N. V. dar prieš jų vykimą galbūt buvo patarta su savimi vežtis vykimo tikslą pagrindžiančius dokumentus, tačiau D. S. ir N. V. juos sustabdžiusiems pareigūnams visiškai jokių paaiškinimų, dokumentų ar kitų duomenų apie tai, kad jie galbūt vyko į (duomenys neskelbtini) rajoną apžiūrėti sodybą organizuojamoms vestuvėms, nepateikė, apie tai visiškai neužsiminė. Taigi apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria Institucijos vertinimui, kad D. S. ir N. V. galimas siekis apsižiūrėti minėtą sodybą galėjo būti realizuotas ir be fizinio jų atvykimo, t. y. techninėmis priemonėmis, o nesant tokių galimybių, jų važiavimas galėjo ir turėjo būti atidėtas arba tiesiog pasirinkta kita vieta jų organizuojamoms vestuvėms švęsti. Akivaizdu, kad D. S. ir N. V. turėjo galimybę rinktis kitas alternatyvas jų organizuojamoms vestuvėms švęsti, todėl jų nurodytos priežastys tikrai negali būti priskirtos prie neatidėliotinų ir neišvengiamai būtinų priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė nė vienos Nutarimo 2.1.7 papunktyje įtvirtintos išimties, kuria vadovaudamasi D. V. (anksčiau D. S.) būtų galėjusi administracinio nusižengimo padarymo dieną vykti iš vienos savivaldybės į kitą.

13. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas D. V. nedalyvaujant, būtina pažymėti, jog pareigūnai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui dėl padaryto pažeidimo įteikė šaukimą 2021 m. kovo 3 d. 9 val. atvykti į (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą (b. l. 11, 12), tačiau D. V. į policijos komisariatą neatvykus, administracinio nusižengimo protokolas 2021 m. kovo 9 d. buvo surašytas jai nedalyvaujant. Nuo 2020 m. balandžio 3 d. galiojanti ANK 608 straipsnio 2 dalies 1 punkto redakcija numato, jog administracinio nusižengimo protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo šaukiamas neatvyko ir nedalyvavo surašant protokolą. Be to, nors D. V. ir nedalyvavo surašant administracinio nusižengimo protokolą, tačiau vėliau savo paaiškinimus išdėstė raštu, gynybos versiją pateikė nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teisme. Kiekvienas proceso dalyvis savo teises turi įgyvendinti tinkamai ir jomis nepiktnaudžiauti, būti aktyvus ir domėtis proceso eiga. Kadangi nagrinėjamu atveju D. V., būdama tinkamai supažindinta su bylos nagrinėjimo vieta ir laiku, pati nusprendė nedalyvauti surašant administracinio nusižengimo protokolą ir nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jos objektyvų negalėjimą atvykti į policijos komisariatą, nesama pagrindo daryti išvadą, kad būtų buvusi pažeista administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą ar kitaip suvaržyta galimybė tinkamai išdėstyti savo poziciją ir teikti paaiškinimus bei įrodymus.

14. ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę. ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, padarytos <...> karantino <...> metu <...>, užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Tai yra blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai išdėstyti kituose teisės aktuose. Jos taikymui būtina tiksli nuoroda į kitus teisės aktus. Šiuo atveju taikytinas D. V. surašyto administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimas Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (suvestinė redakcija galiojusi nuo 2021 m. sausio 14 d. iki 2021 m. sausio 20 d.), kurio 1 punkte buvo numatyta, kad, atsižvelgdama į nepalankią epideminę COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situaciją Lietuvos Respublikos teritorijoje <...>, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria paskelbti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną. Nutarimo 2 punktu buvo patvirtintas karantino režimas. Taigi, skirtingai negu tvirtinama apeliaciniame skunde, administracinei atsakomybei kilti užtenka to, kad neteisėti veiksmai buvo atlikti karantino metu, ir nebereikia papildomai nustatyti, ar tokie asmens veiksmai sukėlė pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms. Atsižvelgiant į visa tai, kas buvo aptarta, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta nė viena Nutarimo 2.1.7 papunktyje numatyta išimtis, kuria vadovaudamasi D. V. galėjo teisėtai 2021 m. sausio 18 d. vykti Lietuvos Respublikos teritorijoje iš vienos savivaldybės į kitą.

15. Be to, visiškai pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad D. V. savo neteisėtais veiksmais sukėlė realų pavojų išplisti COVID-19 ligai. ANK 45 straipsnio 4 dalies normoje įtvirtinti pavojingi padariniai yra suformuluoti kaip vertinamieji, nesiejant jų su tuo, ar pažeidimą darantis asmuo serga COVID-19 liga ar ne. Nors nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad D. V. būtų sirgusi COVID-19 liga, tačiau tai niekaip nemažina jos veiksmų pavojingumo ir savaime nešalina atsakomybės. Bylos duomenys patvirtina, kad D. V. padarytas pažeidimas (migravimas tarp savivaldybių be jokios tam būtinos ir neatidėliotinos priežasties) buvo pavojingas ir realiai sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai. D. V. inkriminuojamą Nutarimo 2.1.7 papunkčio pažeidimą padarė paskelbto karantino dėl plintančios COVID-19 ligos Lietuvos Respublikos teritorijoje metu, dėl ko ir buvo sugriežtintas judėjimas tarp savivaldybių. Įvertintina ir tai, jog D. V. keliavo per savivaldybes (kaip pati nurodė dar net gi ir bendravo su kitais asmenimis dėl sodybos) ir kėlė pavojų ligos plitimui, be to, dar didesnį pavojų kėlė tai, kad ji keliavo ne viena, t. y. dėl šios priežasties tikimybė ligai išplisti didėjo, esant didesniam karantino sąlygų nesilaikančių žmonių skaičiui. Teismas atkreipia dėmesį, kad, jei D. V. įvykio metu būtų sirgusi COVID-19 liga, nors to ir nežinodama, jos veiksmai galėjo būti įvertinti ne kaip ANK 45 straipsnio 4 dalies pažeidimas, o kaip nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 277 straipsnyje.

16. Apeliaciniame skunde taip pat tvirtinama, jog tiek surašytame administracinio nusižengimo protokole, tiek priimtame nutarime neteisingai konstatuota, kad D. V. vyko iš (duomenys neskelbtini) rajono į (duomenys neskelbtini) rajoną, nes ji su sužadėtiniu važiavo iš (duomenys neskelbtini) rajono į gyvenamosios vietos savivaldybę. Bylos medžiagoje nesama jokių duomenų, kurie objektyviai galėtų patvirtinti, kad šis argumentas yra teisingas. Tiek pareigūno tarnybiniame pranešime, tiek ir administracinio nusižengimo protokole su nutarimu kaip administracinio nusižengimo padarymo vieta yra nurodyta „rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometras“. (duomenys neskelbtini) yra kaimas rytinėje (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijos dalyje, vadinasi D. V. pareigūnų buvo sustabdyta važiuojanti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, o atsižvelgdami į aplinkybę, kad D. V. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė, (duomenys neskelbtini) seniūnija, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)., pareigūnai padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog D. V. į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybę atvyko iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės, tokiais savo veiksmais pažeisdama Nutarimo 2.1.7 papunktį. Natūralu, jog vėliau D. V. turėjo grįžti į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, tačiau tai nesudaro pagrindo jos ankstesnius veiksmus, kuomet ji išvažiavo iš savo gyvenamosios vietos savivaldybės, esant anksčiau aptartam draudimui, vertinti kaip teisėtus, t. y. galioja bendrasis teisės principas „iš neteisės teisė nekyla“ (lot. ex iniuria ius non oritur). Darytina išvada, jog D. V. buvo nubausta už tai, kad išvažiavo iš savo gyvenamosios vietos savivaldybės, o ne už tai, kad vėliau į ją grįžo. Vis dėlto tai nepatvirtina fakto, jog D. V. vyko iš (duomenys neskelbtini) rajono, kur neva apžiūrėjo sodybą savo būsimoms vestuvėms. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pareigūnų pateiktais duomenimis apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryto pažeidimo aplinkybes (vietą, laiką, kt.). Antra, vykimo iš (duomenys neskelbtini) rajono taip pat nepatvirtina ir D. V. prijungti prie bylos medžiagos pateikti dokumentai – nuomos ir paslaugų teikimo sutartis, kuria buvo susitarta D. S. išnuomoti (duomenys neskelbtini) rajone esančią sodybą, buvo sudaryta 2021 m. sausio 20 d., t. y. ne administracinio nusižengimo padarymo dieną (b. l. 28–29). Taigi apeliacinės instancijos teismas laiko, kad D. V. padarytas administracinis nusižengimas 2021 m. kovo 9 d. protokole ir 2021 m. gegužės 25 d. nutarime buvo aprašytas aiškiai, tiksliai ir be klaidų, todėl nesama pagrindo keisti nusižengimo padarymo faktinių aplinkybių ir / ar jį perkvalifikuoti.

17. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiama D. V. prašo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, paskirti jai švelnesnę administracinę nuobaudą arba jos apskritai neskirti. ANK 34 straipsnio 6 dalyje inter alia nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam paskirta administracinė nuobauda, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Teismai, skirdami nuobaudas pažeidėjams, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui) konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, t. y. tai, kad nenustatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, kad nusižengimo pobūdis yra gana pavojingas, vertinant situacijos kontekstą (COVID-19 grėsmę aplinkiniams), taip pat įvertinęs ir pareiškėjos asmenybę – nusižengimo padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 50–51), sprendžia, kad mažesnio negu sankcijoje numatytas vidurkis dydžio bauda bus pakankama ANK 22 straipsnyje numatytai nuobaudos paskirčiai įgyvendinti. Taigi apeliacinės instancijos teismas tiek su paskirtos nuobaudos rūšimi, tiek su dydžiu visiškai sutinka. Papildomai pažymėtina, kad viso proceso metu D. V. nepadėjo išsiaiškinti tikrųjų nusižengimo padarymo aplinkybių, su padarytu pažeidimu nesutiko ir savo kaltę neigė, tvirtino, kad jos veiksmai nesukėlė realaus pavojaus išplisti užkrečiamajai ligai. Tai rodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesupranta savo veiksmų priešingumo teisei, nelaiko jų pavojingais, nedaro tinkamų išvadų dėl neteisėto elgesio ir nepagrįstai siekia išvengti gresiančios atsakomybės arba bent jau sulaukti paskirtos nuobaudos sušvelninimo.

19. Nagrinėjamu atveju buvo visapusiškai ir itin detaliai įvertintos aplinkybės, reikšmingos administracinės nuobaudos skyrimui. Šiuo atveju, siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas už ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, todėl šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog šiuo atveju nėra pagrindo administracinėn atsakomybėn traukiamai D. V. paskirti švelnesnę ar mažesnę nuobaudą, kadangi nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

20. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamos D. V. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, sudėties požymiai. Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutartį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.