Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2006 m. gegužės 26 d. Širvintų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 60 parų arešto; 2) 2009 m. birželio 3 d. Širvintų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 m., bausmės vykdymą atidedant 2 m.; 3) 2016 m. spalio 14 d. Širvintų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėn.; 4) 2017 m. gegužės 24 d. Širvintų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį galutinę subendrintą bausmę paskiriant laisvės apribojimą 1 m. 6 mėn.; 5) 2017 m. lapkričio 14 d. Širvintų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį galutinę subendrintą bausmę paskiriant 90 parų arešto, skiriant baudžiamojo poveikio priemones – įpareigoti 6 mėn. gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios; 6) 2020 m. liepos 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalį 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme; bausmę atlikti baigė 2021 m. balandžio 17d.; 7) 2021 m. gegužės 4 d. Širvintų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį skiriant galutinę bausmę 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) 3 metams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. balandžio 20 d., turintis teistumą, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. K., 2022 m. spalio 15 d., apie 1 val., būdamas neblaivus, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto su sugyventine L. K. metu, tyčia sudavė dešinės rankos kumščiu į galvą kaktos srityje, taip sukeldamas nukentėjusiajai L. K. fizinį skausmą.

2. Šiame teismo baudžiamajame įsakyme aprašytais veiksmais kaltinamasis V. K. padarė nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai – mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

3. Kaltinamasis V. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pranešimą apie įtarimą suprato, savo kaltę pripažįsta. Psichikos ar priklausomybių ligomis nėra sirgęs, yra teistas gal prieš du metus už vairavimą esant neblaiviam. Su L. K. gyveno (duomenys neskelbtini), kartu susilaukė (duomenys neskelbtini) vaikų, bet jie nuo gimimo gyvena (duomenys neskelbtini). 2022 m. spalio 15 d. jis su L. K. buvo savo namuose (duomenys neskelbtini). Šiuose namuose ir gyveno su L.. Abu kambaryje vartojo alkoholinius gėrimus – jis gėrė alų, o L. gėrė degtinę. V. K. visą dieną po truputį gėrė alų, todėl vakare buvo girtesnis ir sėdėdamas ant lovos greit nuo alaus pasigėrė ir užmigo. Paskui atsibudęs pamatė, kad L. sėdi prie stalo ir toliau geria. Ji dar ir muziką pradėjo junginėti, todėl ir nubudo. Jis dėl to supyko, pradėjo bartis. V. K. atsikėlė iš lovos ir pradėjo ją varyti iš namų. Norėjo išmesti ją iš namų, pastvėrė ją už karšėnės ir išstūmė pro duris į lauką. Kuriuo metu jis sudavė L. kumščiu į kaktą, dabar negali pasakyti, tačiau tuo metu, kai bandė ją išstumti iš namų. Kai išstūmė L. iš namų, užsidarė duris ir nuėjo miegoti. Visą savaitę L. nematė, bet po savaitės L. atvažiavo pas jį ir jie susitaikė, bet kartu jau nebegyvena.

2. Nukentėjusioji L. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ji ir V. K. yra sugyventiniai, su pertraukomis kartu gyvena apie (duomenys neskelbtini), veda bendrą ūkį. 2022 m. spalio 15 d., apie 1 val., ji buvo namuose, (duomenys neskelbtini), pas V. K., kur kartu vartojo alkoholinius gėrimus. 2022 m. spalio 15 d. ji buvo pas V. K., tuo metu jie buvo sugyventiniai, bet nuo tos dienos įvykio daugiau nebėra sugyventiniai, ji gyvena savo tėvų namuose (duomenys neskelbtini). Jie su V. K. tą naktį gėrė alkoholį ir susipyko dėl alkoholio. Išgertuvių metu tarp jos ir V. K. kilo žodinis konfliktas, V. K. pradėjo jai priekaištauti dėl išgertos degtinės. Kai pareigūnai užrašinėjo L. K. parodymus, gal neaiškiai pasakė, bet V. K. konflikto metu jai į galvą sudavė ne su savo galva, bet su kumščiu. Pareiškimo rašymo metu buvo labai neblaivi, L. K. pareigūnai nustatė 2,66 promilės alkoholio, galėjo kalbėti neaiškiai, galėjo susipainioti. Dabar pataiso – jai V. K. konflikto metu sudavė į galvą – į kaktą vieną kartą kumščiu. Dėl to jai iškilo guzas, juto skausmą. Nemano, kad galėjo užsigauti į duris, atsimena, kad V. K. jai sudavė kumščiu. Po to ji parėjo namo į kaimą pas savo tėvus, kurie gyvena (duomenys neskelbtini), kur apie smurtą, naudotą prieš ją, pasakė savo broliui A. K.. Kai parėjo pas tėvus, jos brolis, kuris irgi buvo neblaivus, paskambino 112 ir pranešė, kad ji parėjo su guzu galvoje. Greitosios pagalbos L. K. nekvietė, ji atsisakė, nes jai buvo tik guzas kaktoj, daktarų pagalbos nereikėjo. Konflikto su V. K. niekas nematė, buvo vieni. Dėl kūno sužalojimo masto nustatymo į teismo medicinos ekspertus nesikreips.

3. Į bylą pateiktame 2022 m. spalio 15 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo fotolentelėse, atliekant įvykio vietos ir nukentėjusiosios apžiūrą, užfiksuota: L. K. galvos – veido vaizdas (Nr. 12), nukentėjusiosios galvos – sumuštos kaktos vaizdas (Nr. 13), nukentėjusiosios galvos – sumuštos kaktos vaizdas (Nr. 14). Fotografijose matosi didelis gumbas kaktos dešinėje pusėje.

4. Į bylą pateiktame garso įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti 2022 m. spalio 15 d. skambučių į BPC telefoninių pranešimų skaitmeninės kopijos. Įrašuose kalba A. K. su BPC operatore. Užfiksuotame pokalbyje A. K. sako, kad jo „sesę gal sumušė“, „jos sugyventinis“, „gal prieš valandą“. Į BPC operatorės klausimą ar reikia medikų, A. K. atsako „nu kaip ir ne, bet pas ją yra labai ant kaktos labai didelis tas (nebaigtas sakinys). Į pakartotiną klausimą ar nereikia medikų, A. K. atsako „ne“.

Motyvuojamoji dalis

5. Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad V. K., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, padarė nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai – mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo sugyventinei, būdamas neblaivus (kaltinamasis pats pripažino, kad vartojo alkoholinius gėrimus). Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus, liudytojos parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami V. K. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

6. BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas, kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

7. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis).

8. Prokuroras siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti darbą; neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždrausti per bausmės laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas. BK 64¹ straipsnio pagrindu bausmę mažinti 1/3 ir skirti galutinę 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti darbą ir be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos; neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinės organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždrausti per bausmės laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

9. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bausmės dydžiu ir rūšimi sutinka.

10. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

11. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų. Teismas, skirdamas bausmę V. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, ir 61 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ir nusikalstama veika padarytą žalą, kaltinamojo asmenybę. V. K. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamasis teistas 7 kartus (taip pat ir dėl smurto prieš nukentėjusiąją L. K., administracine tvarka per 3 metų laikotarpį baustas 5 kartus. Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra. Byloje nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai girtumas nenustatytas) ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti bei nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas.

12. Prokuroras siūlo kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje skirti laisvės apribojimo bausmę. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad laisvės apribojimo bausmė, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis, bus teisinga, pagrįsta, pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

13. Kaltinamasis V. K. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

14. Jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti (BK 64 straipsnio 1-2 dalys). Atsižvelgiant į tai, paskirta bausmė visiškai sudedant bendrintina su 2021 m. gegužės 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-692-880/2021 paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė skirtina laisvės apribojimas 1 metams ir 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda (kurios sumokėjimo terminas nustatytas iki 2023 m. rugsėjo 13 d.), įpareigojant: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Baudžiamojo poveikio priemonės nesubendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai (BK 73 straipsnio 2 dalis).

15. Ikiteisminio tyrimo metu, 2022 m. lapkričio 16 d., skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant V. K. nepasišalinti iš nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

16. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – vokas su kompaktiniais diskais, su vaizdo / garso įrašais, esantys baudžiamojoje byloje, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

17. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1-2 dalimis, paskirtą bausmę visiškai sudėti su 2021 m. gegužės 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-692-880/2021 paskirta ir neatlikta bausme ir galutinę subendrintą bausmę skirti laisvės apribojimą 1 metams ir 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą (kurios sumokėjimo terminas nustatytas iki 2023 m. rugsėjo 13 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, 4 dalies 2 ir 4 punktais, 5 dalies 4 punktu, bausmės vykdymo laikotarpiu V. K. paskirti įpareigojimus ir draudimus:

– tęsti darbą, o jo netekus per 1 (vieną) mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

– neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinės organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

– uždrausti vartoti alkoholinius gėrimus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant V. K. nepasišalinti iš nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtas baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą V. K. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejus) metus, ir specialiosios teisės atėmimą, vykdyti pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. baudžiamąjį įsakymą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – voką su kompaktiniais diskais su vaizdo / garso įrašais, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.