- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-08
- Bylos Nr.
- 2A-804-254/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02992-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- L. R.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3683-887/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ ieškinį atsakovei L. R. dėl skolos už šilumos energiją, kitas paslaugas ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl atsakovės prievolės mokėti už šilumos energiją, nesudarius rašytinės sutarties ir sprendimo vykdymo atidėjimo. Ieškovė UAB „Litesko“ prašė priteisti iš atsakovės už nuolat tiekiamą šilumos energiją ir kitas paslaugas 381,22 Eur, 9,29 Eur delspinigių, žyminį mokestį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad tiekia šilumos energiją į butą, adresu (duomenys neskelbtini), remiantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtintu Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašu. Atsakovei vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 09081694 buvo išsiųsta 2014 m. lapkričio 26 d. Atsakovė už tiekiamą šilumos energiją ir kitas paslaugas laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. birželio 1 d. įsiskolino 381,22 Eur, jai paskaičiuoti 9,29 Eur delspinigiai. Atsakovė L. R. atsiliepimu į ieškovės ieškinį nurodė, kad su ieškovės ieškiniu nesutinka. Jos manymu, ieškovės pateiktas rašytinis įrodymas – 2015 m. liepos 1 d. – 2015 m. gegužės 1 d. skolos ir delspinigių paskaičiavimo lentelė yra neinformatyvi, neaiški. Dokumente nėra pateikta informacija, kokio dydžio piniginius mokėjimus nurodytu laikotarpiu atliko atsakovė ieškovės naudai. Siekiant teisinio aiškumo bei tinkamo įsipareigojimų vykdymo, pastarasis dokumentas nebuvo pateiktas atsakovės suderinimui, joje nėra informacijos, ar nėra įsiskolinimo už ankstesnį laikotarpį, ar nėra išankstinio apmokėjimo. Be to, ieškovė, prieš reikšdama ieškinį teismui, nesiekė derybų dėl tinkamo sutarties įvykdymo, nesilaikė verslo etikos bei nesivadovavo CK 1.5 straipsnio 1 dalies, 6.158 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 6.200 straipsnio nuostatomis. Ieškovės pateiktas 2014 m. lapkričio 26 d. raštas Nr. 2.3(1)-1215 „Dėl sutarties pasirašymo“ nėra įrodymas, kad šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis yra pasirašyta ir šalys sutinka su visomis sutartyje numatytomis sąlygomis. Ieškovė yra šiluminės energijos tiekimo monopolininkė, rinkoje užima dominuojančią padėtį, todėl manytina, kad tokie ieškovės veiksmai yra nekorektiški atsakovės atžvilgiu ir pažeidžia verslo etikos principus, įtvirtintus CK. Atsakovės mėnesinės pajamos sudaro 186,78 Eur, ji turi ilgalaikių finansinių įsipareigojimų AB „SEB bankui“, viena augina nepilnametį sūnų, jį finansiškai išlaiko, neturi galimybės ir negali sumokėti visos ieškovės prašomos sumos iš karto.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 9 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovės L. R. 381,22 Eur skolą už suvartotą šilumos energiją, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2016 m. rugpjūčio 8 d. ir 20,00 Eur žyminio mokesčio.Teismas, remdamasis CK 6.384 straipsnio 1 dalimi, Energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 26 punktu, 27 punktu, padarė išvadą, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, t. y. tiekėjo ir buto, kitų patalpų savininko – vartotojo. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita. Vadinasi, nesvarbu, kiek pasikeistų buto savininkų, taip pat nesvarbu, ar jie sudarytų su ieškovu rašytines energijos pirkimo-pardavimo sutartis ar ne, sutartis dėl mokėjimo už šilumos energiją laikoma sudaryta su bet kuriuo asmeniu, kuris tampa savininku buto, kurio įrenginiai prijungti prie energijos tiekimo tinklų.
Teismas, atlikęs įrodymų tyrimą byloje nustatė, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei Ieškovė ir atsakovė nėra pasirašiusios šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties, nors atsakovei sutarties oferta buvo išsiųsta 2014 m. lapkričio 26 d. Ieškovė tiekia šiam gyvenamajam būstui šilumos energiją ir karštą vandenį, o atsakovė tam neprieštarauja, pretenzijų dėl netinkamos paslaugos teikimo ieškovei nepateikė. Atsakovė už šilumos energiją, patiektą per 2015 m. liepos 1 d. - 2016 m. birželio 1 d. neatsiskaitė, t. y. neįvykdė savo prievolės. Ieškovės paskaičiavimu atsakovės susidariusi skola už šilumos energiją bei kitas paslaugas yra 381,22 Eur, todėl ieškinį šioje dalyje tenkino.
Žemesnės instancijos teismas
7. Išanalizavęs Mokesčių paskaičiavimo pažymos turinį teismas sprendė, kad delspinigiai už šilumos energiją paskaičiuoti laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. (imtinai). Teismas nurodė, kad 1995 m. sausio 26 d. įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims” 1 straipsnis apibrėžia ratą asmenų, kurie pagal šį įstatymą turi reikalavimo teisę skaičiuoti 0,02 procento delspinigius už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną. Pagal šį įstatymą gali būti skaičiuojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio delspinigiai ir valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčių delspinigiai. Ieškovė nėra nei valstybės, nei savivaldybės įmonė, teikianti komunalines paslaugas, todėl šiuo atveju taikytinos bendros įstatymo nuostatos – dėl netesybų ir jų dydžio turi būti susitarta raštu (CK 6.72 straipsnis). Įrodymų apie tokį susitarimą tarp ieškovės ir atsakovės, byloje nėra, todėl ieškinio reikalavimą dalyje dėl 9,29 Eur delspinigių priteisimo teismas atmetė.
10. Vertinant atsakovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas konstatavo, jog atsakovės nurodytos gaunamos mėnesinės pajamos yra nepakankamos net būtiniausių atsakovės prievolių ir poreikių vykdymui (paskolos grąžinimui, nepilnamečio vaiko išlaikymui), kurias, kaip nurodo atsakovė, ji vykdo būtent iš tokio dydžio gaunamų pajamų. Todėl teismas sprendė, kad atsakovė pilnai neatskleidė ir neįrodė savo realios finansinės padėties, todėl sprendė, kad atsakovei atidėti teismo sprendimo vykdymą nėra pagrindo. Pažymėjo, kad atidėjus sprendimo vykdymą 6 mėnesiams, ieškovės interesai būtų pažeisti dar visą pusmetį neatgaunant skolos už suteiktas paslaugas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovė L. R. prašė 2016 m. lapkričio 9 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba teismo sprendimo įvykdymą atidėti 6 mėnesiams. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Ieškovės pateiktas 2014 m. lapkričio 26 d. raštas Nr. 2.3(1)-1215 „Dėl sutarties pasirašymo“ nėra įrodymas, kad šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis yra pasirašyta ir šalys sutinka su visomis sutartyje numatytomis sąlygomis. Be to, ieškovė nepateikė jokių juridinę galią turinčių įrodymų, kad minimas raštas atsakovei buvo iš tikrųjų išsiųstas ir tinkamai įteiktas. Ieškovė pati pripažįsta, kad tinkamai įformintos šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties nėra, tarp šalių nėra galiojančios sutarties. Be to, viešojoje erdvėje yra pasirodžiusi informacija apie Alytaus m. savivaldybės tarybos ir UAB „Litesko“ galimai neteisėtai pratęstą šilumos ūkio nuomos sutartį, dėl ko vyksta ginčas teisme, o 2015 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba nutarimu Nr. 2S-12/2015 yra pripažinusi Alytaus m. savivaldybės tarybą pažeidusią LR Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, tai reiškia, kad galimai buvo pažeistos atsakovės kaip šilumos energijos vartotojo įtvirtintos teisės į kitą, galimai pigesnį, šilumos energijos tiekimo būdą ir galimai užkirsta galimybė pasirinkti kitą tiekėją.
11.2. Ieškovė, vienašališkai primesdama atsakovei sutartinius įsipareigojimus, galimai piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi ir taip pažeidžia atsakovės kaip vartotojos teises. Teismas nepagrįstai patenkino ieškovės ieškinį, netinkamai taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas, nesivadovavo nacionaline ir tarptautine teismų praktika.
11.3.Teismas neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, aiškinant aktualią Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, kuria garantuojama teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą, užtikrinant bylos šalims efektyvią teisę kreiptis į teismą. Atsakovė mano, kad teismas jos prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo atmetė nepagrįstai, nors ji pateikė pakankamai įrodymų apie sudėtingą finansinę padėtį. Teismas, konstatavęs, kad atsakovės nurodytos gaunamos mėnesinės pajamos yra nepakankamos net būtiniausių jos prievolių ir poreikių vykdymui, kurias vykdo iš gaunamų pajamų, nepagrįstai netaikė jos atžvilgiu CPK 284 str. 1 d. teisės normos.
Atsiliepimas
12. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad asmeniui, įsigijus patalpas ir iš energijos tiekimo įmonės priimant centralizuotai tiekiamą šilumos energiją tarp šalių atsiranda šilumos energijos tiekimo – vartojimo santykiai, šalių valia gauti ir tiekti šilumos energiją realizuojama konkliudentiniais veiksmais. Kai sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties nėra, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas jose nurodytų šalių, t. y. tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko, buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai.
13. Ieškovė pažymėjo, kad šis tarp ieškovės ir atsakovės kilęs teisminis ginčas nėra pirmas. Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimu, kuris 2016 m. birželio 21 d. Kauno apygardos teismo nutartimi paliktas nepakeistas, priteistos sumos ieškovė nėra apmokėjusi, nors šiuo sprendimu atsakovei buvo sudarytos palankios sąlygos skolai apmokėti – jis buvo išdėstytas 6 mėn. laikotarpiui. Esamu atveju atsakovės argumentai dėl jos finansinės padėties sunkumo nebuvo pakankamai pagrįsti ir įrodyti. Atsakovė, gaudama mažas pajamas, galėjo kreiptis į atitinkamas socialines institucijas dėl kompensacijos taikymo už gaunamą šilumos energiją, tačiau to nepadarė.
14. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat nurodė, kad prieš kreipdamasi į teismą atsakovei 6 kartus siuntė įspėjimus dėl susidariusio įsiskolinimo apmokėjimo, tačiau atsakovė jokių veiksmų nesiėmė. Atsakovė niekada nesikreipė į ieškovę su pretenzijomis dėl jos teikiamų paslaugų. Ieškovė visuomet laikėsi bendradarbiavimo pareigos su atsakove, tačiau atsakovė, priešingai - tinkamai ir laiku nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, su ieškove nebendradarbiavo. Ilgalaikis atsakovės vengimas atsiskaityti su ieškove už tiekiamą šilumos energiją yra nepateisinamas jokiomis apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis. Atsakovė ieškovei ir toliau nemoka už tiekiamą šilumos energiją, skola tik didėja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atsakovės prievolės mokėti už šilumos energiją
15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako tik dėl apeliacine skunde apeliantės nurodomų faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, 329 straipsnis).
16. Apeliantė nurodo, kad ji nėra sudariusi su ieškove sutarties dėl šilumos energijos tiekimo, todėl neturi pareigos už ją mokėti, o ieškovė, vienašališkai primesdama atsakovei sutartinius įsipareigojimus, galimai piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi ir taip pažeidžia atsakovės kaip vartotojos teises. Su tokiais apeliantės argumentais sutikti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
17. NTR duomenys patvirtina, kad atsakovė yra buto (duomenys neskelbtini) savininkė 2014 m. liepos 2 d. pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovė atsakovei 2014 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 2.3(1)-1215 siuntė pasiūlymą (ofertą) sudaryti sutartį. Teismas nustatė, kad šalys rašytinės sutarties dėl šilumos energijos pirkimo - pardavimo nesudarė, tačiau atsakovės butui šilumos energija tiekiama, ji ją priima, pretenzijų dėl paslaugos kokybės nepateikė, todėl atsakovė turi pareigą atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas. Su tokiais skundžiamo sprendimo argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka visiškai.
17. Pagal CPK 182 straipsnio 2 dalį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinių padarinių ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškindamas prejudicinių faktų instituto turinį ir tikslą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tai CPK 18 straipsnyje įtvirtinto įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principo išraiška individualios bylos atžvilgiu. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas – teismo sprendimas gali būti naudojamas kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas ,,Swedbank“ v. R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010).
18. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4302-625/2015 ir Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-864-259/2016 buvo išnagrinėtas ginčas tarp tų pačių šalių, kilęs iš tų pačių teisinių santykių - dėl atsakovės skolos už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. (imtinai). Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovės skolą už sekantį laikotarpį – nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. birželio 1 d. Paminėtais įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatyta, kad ieškovė atsakovei tiekia šilumos energiją, atsakovė ja naudojasi, dalinai apmoka ieškovei už sunaudotą energiją, todėl tarp šalių susiklostė faktiniai energijos pirkimo pardavimo teisiniai santykiai, o pagal susiklosčiusį teisinį santykį atsakovė turi pareigą atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas. Todėl apeliantei neigiant įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytus faktus dėl šalis siejusių teisinių santykių, jos apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu yra nepagrįsti.
Dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo
19. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos pusių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Nagrinėjamos bylos atveju, apeliantė apeliaciniame skunde nenurodė iš kokių lėšų ji ketina ir turės galimybę įvykdyti teismo sprendimą, jį atidėjus prašomam šešių mėnesių terminui. Nesant tokių duomenų daroma išvada, kad apeliantės prašymo tenkinimas būtų nesuderinamas su teismo sprendimo privalomumu, reiškiančiu, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas įstatymuose nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis). Be to nesuderinamas ir su ieškovės teisėtais lūkesčiais gauti atlyginimą už suteiktas paslaugas, kuriomis apeliantė naudojosi. Pažymėtina, kad apeliantė net neįrodinėjo, kad ji likvidavo ankstesniu teismo sprendimu priteistą skolą, o ieškovė atsiliepime nurodė, kad šis teismo sprendimas vykdomas priverstinai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su skundžiamo teismo sprendimo motyvais, kad apeliantė pilnai neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties, nes nurodžiusi, kad per mėnesį turi tik 186,78 Eur pajamų, deklaravo vykdanti įsipareigojimus bankui kas mėnesį mokėti 300 Eur, viena išlaiko nepilnametį vaiką. Apeliantė dėl šių teismo argumentų jokių faktinių aplinkybių apeliaciniame skunde nenurodė. Taigi, apeliacinės instancijos teismas negali nustatyti jokių išimtinių aplinkybių, suponuojančių pagrindą sprendimo įvykdymą atidėti šešiems mėnesiams, todėl apeliacinis skundas ir šioje dalyje netenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
20. Apeliantei 2017 m. sausio 2 d. nutartimi buvo atidėtas 20 eurų žyminio mokesčio sumokėjimas už apeliacinį skundą (b. l. 62-63). Apeliacinį skundą atmetus, valstybei iš L. R. priteisiama 20 Eur žyminio mokesčio suma (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 20 Eur žyminio mokesčio (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.