Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

D. N. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), neturintis deklaruotos gyvenamosios vietos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis ,,(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju – pervežėju, Lietuvos Respublikoje neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju D. N. parodė, kad kaltę pripažįsta. Nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Lietuvoje teistas nebuvo, administracine tvarka baustas nebuvo. Dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje ,,(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju pervežėju. Lietuvos sieną yra kirtęs apie 30 kartų, važiuoja per mėnesį apie du kartus. Ankščiau taip pat dirbo tokį patį darbą, tik kitose įmonėse. Kalbant apie pinigus, nori paaiškinti, kad 9 950 eurų buvo jo, o likę pinigai – 2 800 eurų buvo kartu su dokumentais, CMR ir pan., kurie skirti buvo perduoti įmonės tiekėjui už mašiną. Taip pat nori patikslinti, kad jo asmeniniai pinigai, t. y. 9 950 eurų buvo skirti nusipirkti mašinai ,,Peugot“ 5008, kadangi tai buvo vieno kliento užsakymas, tačiau iš tos sumos, už tam tikrą dalį norėjo nusipirkti mašiną ir sau, tiksliai dar nežinojo kokią. Atsakant į klausimą kaip jis būtų atvykęs su dviem mašinom, jei pirktų minėtą ,,Peugeot 5008“ ir sau, atsako, kad būtų savo automobilį palikęs laikinai Lietuvoje, iki kol pats jos neatvažiuotų pasiimti. Atsakant į klausimą, kas jam perdavė 2 800 eurų su dokumentais, atsako, kad juos jam perdavė žmogus nuo V. U., per kurį darbinosi į ankščiau minėtą įmonę bei tuos dokumentus su pinigais įsimetė į savo tašę. Kadangi nuo pinigų perdavimo praėjo apie savaitė, o jis niekur nevažinėjo tuo metu, apie juos visiškai pamiršo, todėl kai kilo poreikis vykti su savo pinigais, t. y. 9 950 eurų, apie 2 800 eurų buvo pamiršęs. Pats žinojo, kad reikia deklaruoti pinigus jei jie viršija 10 000 eurų, todėl tikrai nevengtų jų deklaruoti. Gailisi dėl padaryto, o būtent dėl savo aplaidumo, kad pamiršo apie įmonės pinigus, kadangi tuo metu jų net neplanavo vežtis kartu su savimi. Prašo, kad jam būtų skirta kuo mažesnė bauda. Taip pat, esant galimybei, prašo bylą baigti baudžiamuoju įsakymu bei visus teismo ar kitus procesinius spendimus siųsti jo advokatui Mindaugui Paukštei elektroniniu paštu info@advokat.lt. Be kita ko, sutinka, kad jam paskirta bauda būtų išskaičiuota iš sulaikytų pinigų, t. y. 12 750 eurų bei prašo, kad likusius pinigus jam grąžintų. Gailisi dėl padaryto, ateityje bus atsakingesnis. (el. b. l. 94–97; 118–120).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo D. N. prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

2023 m. lapkričio 17 d. Nutarimu priduoti saugojimui daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nurodoma, kad grynieji pinigai – 12 750 eurų įnešti į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos UAB Medicinos banko depozitinę sąskaitą Nr. LT807230000000120020 (el. b. l. 153–154).

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad D. N. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis per Lietuvos Respublikos sieną gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos, nepateikė jų muitinės kontrolei, t. y. 2023 m. lapkričio 11 d. iš Baltarusijos Respublikos per Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio postą, esantį Mačiuliškių k. 7, Lavoriškių sen., Vilniaus r. sav., vykdamas į Lietuvos Respubliką su savimi gabeno 12 750 eurų, kuriuos laikė tarp asmeninių daiktų, neužpildė Grynųjų pinigų deklaracijos formos, patvirtintos 2021 m. gegužės 11 d. Europos Komisijos įgyvendinimo reglamentu Nr. 2021/776, ir privalomu būdu nedeklaravo į Europos Sąjungą gabenantis iš viso 12 750 Eur, tai yra viršijanti 150 MGL, bet neviršijanti 400 MGL dydžio sumą.

IV. Bausmės inidividualizavimas

Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 199 straipsnio 1 dalį padarymą kaltinamajam D. N. skirti 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę – 80 MGL (4 000 Eur) baudą. Į bausmės laiką įskaityti vieną parą išbūtą laikinai sulaikytam. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, taikyti dalinį turto konfiskavimą ir iš įtariamojo D. N. konfiskuoti 4 000 eurų.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus.

Kaltinamasis D. N. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su bausmės rūšimi, tačiau prašo skirti kuo mažesnę baudą (el. b. l. 139–141). D. N. ikiteisminio tyrimo apklausos metu taip pat prašo įskaityti iš sulaikytų pinigų, t. y. 12 750 eurų, baudą bei likusią dalį pinigų grąžinti.

BK 199 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę D. N., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. Kaltinamasis padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje nėra duomenų apie D. N. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas (el. b. l. 165; 166–67), dirba.

Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 199 straipsnio 1 dalyje, padarymą įstatymo sankcijoje nustatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį ir dydį – 120 MGL (6 000 Eur) baudą. Nors kaltinamasis prašo paskirti kuo mažesnę baudą, tačiau teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgiant į kaltinamojo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, į vežamą per sieną pinigų sumą yra teisinga ir proporcinga įvykdytam nusikaltimui, todėl ją mažinti ar didinti nėra pagrindo. Nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, kad kratos metu rasti 2 800 eurų yra ne jo, tačiau pažymėtina, kad prievolė deklaruoti grynuosius pinigus taikoma juos gabenančiam fiziniam asmeniui, nepriklausomai nuo to, ar jis yra gabenamų pinigų savininkas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-115-197/2018).

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, D. N. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 80 MGL (4 000 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytinas D. N. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. lapkričio 11 d. 11.00 val. iki 2023 m. lapkričio 11 d. 21.00 val. (1 diena), prilyginant vieną laikino sulaikymo dieną 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

Kaltinamojo D. N. kontrabanda per valstybės sieną gabenti pinigai yra kontrabandos dalykas. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Kontrabanda per valstybės sieną gabenami pinigai yra kontrabandos dalykas ir konfiskuotinas turtas. Kita vertus, konfiskuojant asmens turtą, radikaliai apribojama asmens teisė į nuosavybės apsaugą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Nr. 1 protokolo 1 straipsnyje. Todėl taikant turto konfiskavimą būtina, be kita ko, vadovautis Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatomis ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl jų aiškinimo. EŽTT praktikoje iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Tačiau pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio reikalavimus tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. EŽTT turto konfiskavimo neproporcingumą yra konstatavęs ne vienoje byloje, kurioje svarstytas neįvykdžius deklaravimo pareigos per sieną gabentų teisėtos kilmės pinigų konfiskavimas iš už nurodytą nusikalstamą veiką nuteistų asmenų. Vertindamas konfiskavimo proporcingumą tokio pobūdžio bylose, EŽTT atsižvelgia į daugelį veiksnių, tokių kaip nusikalstamos veikos pobūdis, jos sunkumas; konfiskuojamo turto (šiuo atveju pinigų) statusas nusikalstamoje veikoje; konfiskuojamo turto kilmės ir paskirties teisėtumas; nuteistojo asmens, iš kurio konfiskuojamas turtas, asmenybė ir elgesys, konfiskuojamo turto reikšmė pareiškėjui; dėl nusikalstamos veikos padaryta arba potencialiai sukelta turtinė žala valstybei; asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtos kitos bausmės, jų griežtumas ir pakankamumas nubaudimo tikslų įgyvendinimo konkrečios bylos aplinkybėmis požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

Prokurorė prašo taikyti dalinį turto konfiskavimą ir konfiskuoti dalį vežtų piniginių lėšų – 4 000 eurų.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes (pinigų įsigijimo teisėtumą, panaudojimo tikslo teisėtumą, teigiamą asmenybę, kontrabandos dalyko, kaip tokio, legalumą, tai, kad nei valstybei, nei asmeniui žalos nepadaryta ir kt.), D. N. baudžiamojo poveikio priemonės – jo gabentų pinigų konfiskavimo – taikymas pagal byloje nustatytas aplinkybes būtų neproporcingas jo padarytam teisės pažeidimui, neatitiktų EŽTT formuojamos praktikos tokios kategorijos bylose ir būtų nepateisinamas. Byloje nenustatyta, kad vežti pinigai gauti nusikalstamu būdu, kaltinamojo teigimu ne visa pinigų sumą priklauso pačiam kaltinamajam, dalis pinigų, t. y. 2 800 eurų priklauso įmonei, kurioje kaltinamasis dirba. Kaltimasis, jo paties teigimui, pinigus vežėsi norėdamas įsigyti transporto priemonę.

Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės, be kita ko, ir turto konfiskavimas turi būti individualizuojamos. Pripažįstant kaltinamojo vežamus pinigus nusikalstamos veikos dalyku, pabrėžtina ir tai, kad grynieji pinigai nėra apyvartoje uždraustas dalykas. Kaltinamasis neturėjo tikslo šiuo pinigus panaudoti neteisėtai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pinigų suma, kuri gali būti teisėtai gabenama per Lietuvos Respublikos sieną, nėra ribojama. Pinigų gabenimo per valstybės sieną atveju nereikia mokėti jokių mokesčių, pinigus tereikia deklaruoti, jei jų suma viršija 10 000 Eur. Kaip jau minėta, tai reiškia, kad valstybė dėl D. N. padaryto nusikaltimo nepatyrė ir negalėjo patirti jokios finansinės žalos. D. N. anksčiau neteistas, turi legalų pragyvenimo šaltinį, teigiamai charakterizuojamas, jokių jį neigiamai apibūdinančių duomenų byloje nėra.

Taigi, remiantis anksčiau išdėstytu, kaltinamajam skirtinas dalinis turto konfiskavimas. Konfiskuotina 4 000 eurų pinigų suma.

Esant D. N. prašymui, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis (duomenys neskelbtini) Resublikos pilietis, siekiant užtikrinti bausmės įvykdymą, iš nekonfiskuotos 12 750 eurų (2023 m. lapkričio 17 d. nutarimu perduotų saugojimui, įneštų į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos UAB Medicinos banko depozitinę sąskaitą Nr. LT807230000000120020), dalies, t. y. 8 750, išskaičiuotina šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta 3 900 eurų bauda. Likusioji dalis – 4 850 eurų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, grąžintina D. N..

VI. Kiti klausimai

Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. N. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 120 MGL (6 000 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. N. 80 MGL (4 000 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti D. N. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. lapkričio 11 d. 11.00 val. iki 2023 m. lapkričio 11 d. 21.00 val., prilyginant vieną laikino sulaikymo dieną 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai ir nustatyti, kad galutinis D. N. paskirtos baudos dydis yra 78 MGL, t. y. 3 900 Eur.

Paskirtą baudą, esant D. N. prašymui, išieškoti iš nekonfiskuotos, t. y. 8 750 eurų sumos, 2023 m. lapkričio 17 d. nutarimu perduotos saugojimui, įneštos į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos UAB Medicinos banko depozitinę sąskaitą Nr. LT807230000000120020.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuoti dalį kontrabanda gabentų piniginių lėšų – 4 000 eurų, įneštus į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos UAB Medicinos banko depozitinę sąskaitą Nr. LT807230000000120020, valstybės naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. sumą – 4 850 Eur grąžinti D. N..

Išaiškinti D. N., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.