Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros atstovui S. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. II-7-269/2013 (toliau-byla) pagal E. B. 2012-05-30 skundą ir 2013-01-07 patikslintą skundą dėl 2012 -05-10 Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros nutarimo (toliau – Nutarimas) šios agentūros administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros (toliau-ir Agentūra) (duomenys neskelbtini)S. T. 2012-05-10 priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo 750 Lt dydžio bauda nubaudė E. B. už pažeidimą, numatytą ATPK 51¹³ str. 1 d.

E. B. nuobauda paskirta už tai, kad 2011 m. gruodžio 8 d. nustatyta, kad žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), E. B. neteisėtai įrengė (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės apsaugos juostoje tvorą.

2012 m. balandžio 24 d. nustatyta, kad E. B. neteisėtai (duomenys neskelbtini) ež. Pakrantės apsaugos juostoje sukrovė buvusios pirties atramines pamatų kolonas ir pamatų blokus, dėl to ardoma pakrantės apsaugos juostoje velėna.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. B. teismo posėdyje nurodo jog su pažeidimu ir nuobauda nesutinka ir savo skunduose pareiškėjas nurodė, kad 2012 m. sausio 5 d., atvykęs į Agentūrą, iš protokolą surašiusio pareigūno sužinojo, kad jo sklype įrengtas statybiniu atlieku sąvartynas. Paaiškino, kad 2011 m. rudenį buvo išardyti (išmontuoti) legaliai, pagal suderintą projektą, dar 1997 m. pastatyti ir perdengti pirties pirmo aukšto pamatai - tuo metu planuotas valčių elingas. Darbai 2011 m. rudenį nebuvo užbaigti todėl, kad, sudrėkus gruntui, negalėjo įvažiuoti statybinė technika ir negalėjo išvežti likusių blokų. Ant ežero kranto likę pamatų blokai sudėti ant lentų (balkių) kurie neturi tiesioginio kontakto su žeme, todėl niekam negali kenkti ar ką nors ardyti. Gretimame žemės sklype pastatyti trys gyvenamieji namai. Nuolatos ten gyvenantys asmenys: A. K. ir R. K. šiuo metu laiko du didelius šunis -V. A. aviganius. Kito namo savininkas L. R. laiko vieną šunį. Šunys paleidžiami ir laisvai laksto po kiemą. Dėl šunų laikymo sąlygų pažeidimų vyksta nuolatiniai konfliktai. A. K. ir R. K. ne kartą bausti administracine tvarka. Nesant tvoros, buvimas jo kieme jam ir jo artimiesiems ar svečiams būtų neįmanomas. Pavojingas žmonių gyvybei ir sveikatai, nes šios veislės šunys nenuspėjami ir neprognozuojami. Šias aplinkybes jis nurodė Agentūros pareigūnams. Jo manymu nutarimas yra nepagrįstas ir todėl naikintinas (b.l. 1-3).

Teismo posėdžio metu E. B. savo skundus palaikė. Nurodė, kad jam inkriminuotų nusižengimų jis nepadarė. Vien bloko padėjimas nereiškia, kad ardomas ežeras ar paklotė. Jis neginčija, kad yra tvora, bet tarpas ir nuotraukose matosi. Nutarime nurodytas sklypas yra jo nuosavybė. Žino, kad ten ežero pakrantės apsaugos juosta, su tuo sutinka. Jis įrengė tvorą, bet yra įrengti vartai, tai yra įėjimas. Tvora eina link ežero, bet yra praėjimas, jis skirtas žmonėms vaikščioti. Tvora reikalinga, kad šunys nebėgiotų. Šunų šeimininkai buvo bausti administracine tvarka už šunų laikymą pažeidimą. Taip pat nesutinka, kad tvoros įrengimas yra neteisėtas, nes nutarimas vyriausybės, pagal ką apribojimai nustatyti, yra antikonstitucinis. Jis nenuginčytas. Dėl statybos liekanų sukrovimo, jis nesutinka. Jis padavė skelbimą, kad parduoda pamatus ir tie kas išsivežinėjo blokus, jų tiesiog neišvežė. Jis norėjo viską sutvarkyti, bet buvo ruduo, o ten įkalnė ir molynas, pavasarį taip pat visko negalėjo sutvarkyti, o kranas įvažiuoti negalėjo. Statinys buvo legaliai pastatytas, bet jis buvo nugriautas, nes sulūžinėjo visi pamatai. Pati pirtis nebuvo pastatyta, tik pamatai 1994 m., o nugriauti tie pamatai buvo 2011 m. vasarą. Neišvežė blokų dėl techninių galimybių, kranas negalėjo įvažiuoti. Sutinka, kad tas statybines liekanas reikia išvežti. Prašo nutarimą panaikinti (b.l. 37-40).

Teismo posėdyje agentūros atstovas S. T. paaiškino, kad 2012-05-10 buvo surašytas nutarimas, kuriam yra dvi rašybos klaidos. Jis nurodė ne tą kadastrinį sklypo numerį, parašyta numerio pabaiga (duomenys neskelbtini), o turi būti (duomenys neskelbtini). Padaryta datoje klaida, tai yra fiksuota pažeidimo data ne 2012-12-08, o 2011-12-08. Prašo rašybos klaidas taisyti. E. B. nutarimu buvo apkaltintas dviejų pažeidimų padarymu, buvo pažeistos sąlygos ir nesiėmė priemonių, kad pažeidimai būtų pašalinti. Naudojimo sąlygos nustatytos norminiu aktu, kuris pažymėtas nutarimo kitoje pusėje, tai vyriausybės nutarimu. Apsaugos juostoje draudžiama tverti tvoras ir ardyti velėną. E. B. sklypo nekilnojamo turto registro pažymoje 9.1 punkte nurodyta, kad sklype yra specialios sąlygos, kuriomis reikia vadovautis. Buvo du patikrinimo aktai surašyti. Pirmą kartą buvo tikrinamas L. R. žemės sklypas, po to buvo išsiaiškinta, kad ta tvora priklauso E. B.. Buvo Aplinkos apsaugos agentūros raštas, kur buvo parašyta, kad yra tvora ir yra statybinės medžiagos sukrautos. Jo dokumentai rodo, kad R. apsaugos juosta yra 10 m., gali būti, kad E. B. sklype apsaugos juosta 5 m.. Protokolas surašytas už tas statybines medžiagas, kurios yra apsaugos juostoje. Negalima dėti blokų ant lentų, tai prieštarauja vyriausybės nutarimui. Mano, kad blokų išvežimui buvo visos sąlygos, nes visą žiemę žemė buvo užšalusi ir sunkiasvorė technika galėjo įvažiuoti, nors ten tos technikos ir nereikėjo (b.l. 39-40).

Liudytojas T. B. parodė, kad E. B. pažįstamas. Gali pasakyti, kad jų apylinkėse yra stambūs šunys, kurie kelia baimę. Jie pikti ir agresyvūs Kaukazo aviganiai. Kaimynas šunų atžvilgiu nusiteikęs skeptiškai, vedžioja be antkaklių ir jie pabėga dažnai. Kaimynas visada sako, kad šunys jo nepuola, o jei kartais užpuls, tai toks likimas jau to užpultojo reiškia. Žiemą šunys per ledą ateina, o vasarą mes bandome bent saugotis tvoromis. Jis nuo E. B. gyvena per penkis sklypus. Yra pas jį tvora, ji vielinė. Tvora eina link ežero. Nematavo kiek metrų iki vandens ji. Vandenyje ji nestovi. Palei ežerą iš vieno į kitą sklypą galima praeiti. Buvo matęs plytas gražiai sudėtas ant padėklų, jos ganėtinai toli nuo ežero (b.l. 74-75).

Liudytojas G. J. T. parodė, kad E. B. pažįstamas. Teko girdėti, kad kaimynas vienas leidžia nuotekas į ežerą, kaimynas K. organizavo lenktynes žiemą ant ežero. Jis rašė du pareiškimus Aplinkos apsaugos ministerijai, kad ten negeri dalykai dedasi. Vienas pareiškimas buvo anoniminis, kitas su jo vardu ir pavarde. Aplinkos apsaugos ministerija sudarė komisiją ir jie vyko apžiūrinėti ežero, tuo metu rado ne vieną negerą dalyką, tame tarpe ir tai, kas susiję su E. B.. Buvo užvažiavęs pas E. B., kiek žino tvora pas jį simboliška, labai jos nepastebėjo, į atliekas taip pat neatkreipė dėmesio (b.l. 74-76).

Motyvuojamoji dalis

Skundai atmestini.

Nagrinėjimo metu agentūros atstovas S. T. parodė, kad 2012-05-10 buvo surašytas nutarimas, kuriam yra dvi rašybos klaidos: jis nurodė ne tą kadastrinį sklypo numerį, parašyta numerio pabaiga (duomenys neskelbtini), o turi būti (duomenys neskelbtini) ir padaryta datoje klaida, tai yra fiksuota pažeidimo data ne 2012-12-08, o 2011-12-08. Prašo rašybos klaidas taisyti. Bylos nagrinėjimo metu, analizuojant įrodymus, pripažintina, kad surašant nutarimą buvo padaryta apsirašymo klaida, todėl šios aplinkybės nurodytos nutarime tikslintinos: žemės sklypo kadastrinis numeris yra (duomenys neskelbtini)ir užfiksuoto pažeidimo data yra 2011 m. gruodžio 8 d.

ATPK 301 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina institucijos (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 straipsnis). Pažymėtina, kad jokie įrodymai, esantys administracinio teisės pažeidimo byloje, teismui neturi iš anksto nustatytos galios.

Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 256 str.)

Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Pagal ATPK 51 ¹³ str. 1 d. - specialiųjų žemės, miško naudojimo sąlygų pažeidimas ar nevykdymas, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 7-8, 10-11), nutarimas (b. l. 9, 13), patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 17-18), foto nuotraukos (b. l. 19-22), kompaktinėje laikmenoje esančios nuotraukos peržiūrėtos teismo posėdyje patvirtina, kad žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas E. B.) T. ežero apsauginėje zonoje ir juostoje įrengta tvora, o taip pat neteisėtai pakrantės apsaugos juostoje sukrauti buvusios pirties atramines pamatų kolonos ir pamatų blokai, dėl to ardoma pakrantės apsaugos juostoje velėna.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr.343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau - Specialiosios naudojimo sąlygos) 126.1 p. įtvirtinta, kad pakrantės apsaugos juostose draudžiama statyti statinius, tverti tvoras. Todėl E. B., kaip žemės sklypo savininkas, privalo laikytis įtvirtintų Specialiųjų naudojimo sąlygų ir neturėjo teisės tverti tvoros T. ežero pakrantės apsaugos juostoje. Teismo manymu, jeigu E. B. mano, kad jam ir jo artimiesiems gali kilti grėsmė dėl nenuspėjamų ir neprognozuojamų šunų, jis galėjo įrengti tvorą lygiagrečiai T. ežero pakrantei už pakrantės apsaugos juostos teritorijos ribos, taip užtikrindamas saugų buvimą jo kieme, nepažeisdamas įtvirtintų Specialiųjų naudojimo sąlygų bei Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 10 p. reikalavimų leisti įeitiems asmenims prieiti prie paviršinio vandens telkinių nustatytai pakrantės apsaugos juostomis (tame tarpe ir gyvūnams). Nors iš foto nuotraukų (b.l. 82-84) matyti, kad tvoroje įrengtas laisvas praėjimas, užsegamas tinklas, užtikrinantis laisvą žmonių judėjimą paežere, tačiau pakrantės apsaugos juostoje tvora tveriama apskritai ir tvoroje jokio įrengto laisvo praėjimo negali būti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr.343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.4 p. įtvirtinta, kad draudžiama dirbti žemę, ardyti velėnas (išskyrus kultūrinių pievų atsėjimą, suderinus šį darbą su aplinkos apsaugos tarnybomis), ganyti gyvulius. E. B. sudėdamas ant ežero blokus taip pat pažeidė Specialiųjų naudojimo sąlygų 126.4.p. reikalavimus, nes šių blokų ir kolonų sandėliavimas ant lentų (balkių) arba tiesiogiai ant žemės, ardo pakrantės apsaugos juostoje esančią velėną, nes po jais esanti žolinė augmenija negauna saulės šviesos ir nyki pažeidžiama šaknų sistema, sudaromos sąlygos vandens ir vėjo erozijai. Lentos, ant kurių susandėliuoti blokai, dėl blokų svorio yra įspaustos į velėną, o blokai praktiškai guli ant žemės grunto ir kartu su lentomis ardo velėną. Šį faktą patvirtina 2012-04-24 foto nuotraukos Nr. 3, Nr.5 ir Nr.6 (b.l. 26-27). Šiose fotonuotraukose aiškiai užfiksuota, kad lentos po blokais yra įspaustos į velėną, blokai guli ant žemės grunto. Nors E. B. tvirtino, kad blokai sudėti ant lentų ir neturi tiesioginio kontakto su žeme, todėl niekam negali kenkti ar ką nors ardyti, tačiau teismo nuomonė- šių blokų ir atrama kolonų sandėliavimas ant lentų arba tiesiogiai ant žemės, ardo pakrantės apsaugos juostoje esančią velėną, nes po jais esanti žolinė augmenija negauna saulės šviesos ir nyki pažeidžiama šaknų sistema.

Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad byloje pateikti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi bei administracinis teisės pažeidimas įrodytas. E. B. teismui nenurodė aplinkybių, kurios paneigtų pažeidimo faktą, ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Teismas neturi pagrindo abejoti įvykį užfiksavusio pareigūno parodymais, jie nuoseklūs, neprieštaraujantys byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (E. B.) pateiktus paaiškinimus teismas vertina kaip siekimą išvengti administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą.

Byloje surinkta medžiaga rodo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal LR ATPK 51¹³ straipsnio 1 dalį ir administracinėn atsakomybėn jis yra patrauktas pagrįstai. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo laikytasi įstatymų nustatytos šių bylų teisenos tvarkos. E. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. E. B. paskirta bauda sankcijoje vidurkio ribose yra ne per griežta. Administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas. Esant šioms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundai atmestini.

Vadovaudamasis ATPK 269 str. nutarčiai įsiteisėjus Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros kompaktinė laikmena su foto nuotraukomis laikytina byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p., 4, 6 d., 302² , 302⁴ str.

nutarė:

E. B. skundus atmesti.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros 2012 m. gegužės 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini)palikti nepakeistą.

Ištaisyti apsirašymo klaidą, nurodant, kad skundžiamame nutarime žemės sklypo kadastrinis numeris yra (duomenys neskelbtini), o pažeidimo padarymo data yra 2011 m. gruodžio 8 d.

Nutarčiai įsiteisėjus Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros kompaktinę laikmeną su foto nuotraukomis laikyti byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.