Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nutarties, kuria Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros (toliau – Institucija) 2012 m. gegužės 10 d. nutarimas, kuriuo E. B. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51¹³ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirta 750 Lt bauda, paliktas nepakeistu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. 2012 m. gegužės 10 d Institucijos nutarimu Nr. VR-8.1.-11 AM 093443 nubaustas 750 Lt dydžio bauda už pažeidimą, numatytą ATPK 51¹³ str. 1 d.

E. B. nuobauda paskirta už tai, kad 2011 m. gruodžio 8 d. nustatyta, jog žemės sklype, kadastrinis Nr. 4132/0400:39, Edmundas B. T. ežero pakrantės apsaugos juostoje neteisėtai įrengė tvorą. 2012 m. balandžio 24 d. nustatyta, kad E. B. neteisėtai Taučiliškių ež. pakrantės apsaugos juostoje sukrovė buvusios pirties atramines pamatų kolonas ir pamatų blokus, dėl to ardoma pakrantės apsaugos juostoje velėna.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas, priimdamas nutartį, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus dėl pakrantėje neva ardomos velėnos. Teigia, kad šios aplinkybės nėra patvirtintos specialisto išvada. Nurodo, kad ardomų pamatų blokai buvo sudėti ant lentų 2011 m. rudenį, nes gamtos sąlygos neleido jų išvežti. Anot apelianto, tariamas pažeidimas nustatytas 2012-04-24. Atkreipia dėmesį į tai, jog tuo metu, kai buvo sudėti minėti blokai, žolė neaugo, todėl nėra pagrindo išvadai, kad buvo ardoma velėna. Nurodo, kad 2012 m. vasarą pakrantė nebuvo tvarkoma, kadangi ši administracinio teisės pažeidimo byla buvo nagrinėjimo stadijoje.

Apeliantas skunde neneigia tvoros buvimo fakto, tačiau nežino, kam ji priklauso, kadangi ji buvo įrengta 1995 ar 1996 metais bendru sutarimu. Pažymi, jog tvora buvo įrengta dėl kaimynystėje auginamų agresyvių šunų, tačiau priešingai, nei nurodė teismas, laisvas žmonių judėjimas ežero apsaugos juostoje yra užtikrintas, tvora niekam žalos nedaro ir nekliudo. Apelianto manymu, taikant jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 nuostatas, yra pažeidžiamos jo, kaip sklypo savininko, konstitucinės teisės. Atkreipia dėmesį į tai, jog jis sukultūrino ežero apsaugos juostą.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog tvora buvo įrengta dėl kaimynų laikomų šunų grėsmės, t.y. esant būtinajam reikalingumui.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

E. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 7 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma, griežtai laikantis teisėtumo, niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Viena iš administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos teisėtumo garantijų yra administracinės nuobaudos skyrimo terminai, numatyti ATPK 35 straipsnyje. Šių terminų paskirtis – garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1491/2007, N444-2893/2011).

ATPK 35 straipsnio 1 dalyje yra numatyta bendra taisyklė, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. ATPK 250 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėta turi būti nutraukta kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje nustatyti terminai. Iš minėtų ATPK nuostatų matyti, jog pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra kliūtis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, todėl kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti, kada prasidėjo šio termino eiga ir kada terminas baigiasi.

Už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51 ¹³ str. 1 d., administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau, kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo paaiškėjimo dienos (ATPK 35 str. 1 d.).

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos, E. B. administracinis teisės pažeidimas paaiškėjo 2011 m. gruodžio 8 d., atlikus patikrinimą ir surašius minėtos dienos patikrinimo aktą. Galutinis terminas skirti nuobaudą buvo 2012-06-08 (ATPK 35 str. 1 d.). Administracinio teisės pažeidimo protokolas E. B. su administraciniu nurodymu buvo surašytas 2012-04-24 (b.l. 11, 12), 2012-05-10 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-91-11 AM 093443 E. B. buvo paskirta 750 Lt bauda už teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51 ¹³ str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, E. B. nuobauda buvo paskirta nepažeidžiant ATPK 35 str. nustatytų nuobaudos skyrimo reikalavimų.

Dėl E. B. veiksmų kvalifikavimo

E. B. nesutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51 ¹³ str. 1 d.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog E. B. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.

ATPK 51¹³ str. 1 d. nustatyta administracinė atsakomybė už specialiųjų žemės, miško naudojimo sąlygų pažeidimą ar nevykdymą.

Nors E. B. neigia padaręs jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, jo kaltė yra įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l.11), nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (b.l. 14-16), 2011-12-08 patikrinimo aktu (b.l. 17, 18), 2012-04-24 patikrinimo aktu (b.l. 24) fotonuotraukomis (b.l.19-22; 25-27), žemės sklypo planu (b.l. 23), Institucijos atstovo S. T. paaiškinimu, liudytojo G.J. T. parodymais ir kita byloje esančia medžiaga.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio teismo posėdžio protokolo, teisme agentūros atstovas S. T. nurodė, kad E. B. 2012-05-10 nutarimu buvo apkaltintas dviejų pažeidimų padarymu, buvo pažeistos sąlygos ir nesiėmė priemonių, kad pažeidimai būtų pašalinti. Naudojimo sąlygos nustatytos norminiu aktu - vyriausybės nutarimu. Apsaugos juostoje draudžiama tverti tvoras ir ardyti velėną. E. B. sklypo nekilnojamo turto registro pažymoje 9.1 punkte nurodyta, kad sklype yra specialios sąlygos, kuriomis reikia vadovautis. Buvo du patikrinimo aktai surašyti. Pirmą kartą buvo tikrinamas L. R. žemės sklypas, po to buvo išsiaiškinta, kad ta tvora priklauso E. B.. Buvo Aplinkos apsaugos agentūros raštas, kur buvo parašyta, kad yra tvora ir yra statybinės medžiagos sukrautos. Jo dokumentai rodo, kad Rėklio apsaugos juosta yra 10 m., gali būti, kad E. B. sklype apsaugos juosta 5 m. Protokolas surašytas už tas statybines medžiagas, kurios yra apsaugos juostoje. Negalima dėti blokų ant lentų, tai prieštarauja vyriausybės nutarimui. Mano, kad blokų išvežimui buvo visos sąlygos, nes visą žiemę žemė buvo užšalusi ir sunkiasvorė technika galėjo įvažiuoti, nors ten tos technikos ir nereikėjo.

Liudytoju teismo posėdyje apklaustas G. J. Tursa nurodė, kad E. B. pažįstamas. Teko girdėti, kad kaimynas vienas leidžia nuotekas į ežerą, kaimynas Kudla organizavo lenktynes žiemą ant ežero. Jis rašė du pareiškimus Aplinkos apsaugos ministerijai, kad ten negeri dalykai dedasi. Vienas pareiškimas buvo anoniminis, kitas su jo vardu ir pavarde. Aplinkos apsaugos ministerija sudarė komisiją ir jie vyko apžiūrinėti ežero, tuo metu rado ne vieną negerą dalyką, tame tarpe ir tai, kas susiję su E. B.. Buvo užvažiavęs pas E. B., kiek žino tvora pas jį simboliška, labai jos nepastebėjo, į atliekas taip pat neatkreipė dėmesio.

Teismo posėdyje liudytojas T. B. parodė, kad E. B. pažįstamas. Gali pasakyti, kad jų apylinkėse yra stambūs šunys, kurie kelia baimę. Jie pikti ir agresyvūs Kaukazo aviganiai. Kaimynas šunų atžvilgiu nusiteikęs skeptiškai, vedžioja be antkaklių ir jie pabėga dažnai. Kaimynas visada sako, kad šunys jo nepuola, o jei kartais užpuls, tai toks likimas jau to užpultojo reiškia. Žiemą šunys per ledą ateina, o vasarą mes bandome bent saugotis tvoromis. Jis nuo E. B. gyvena per penkis sklypus. Yra pas jį tvora, ji vielinė. Tvora eina link ežero. Nematavo kiek metrų iki vandens ji. Vandenyje ji nestovi. Palei ežerą iš vieno į kitą sklypą galima praeiti. Buvo matęs plytas gražiai sudėtas ant padėklų, jos ganėtinai toli nuo ežero.

E. B. teismo posėdyje dėl jam inkriminuojamo teisės pažeidimo kaltu neprisipažino ir nurodė, jog vien bloko padėjimas nereiškia, kad ardomas ežeras ar paklotė. Jis neginčija, kad yra tvora, bet tarpas ir nuotraukose matosi. Nutarime nurodytas sklypas yra jo nuosavybė. Žino, kad ten ežero pakrantės apsaugos juosta, su tuo sutinka. Jis įrengė tvorą, bet yra įrengti vartai, tai yra įėjimas. Tvora eina link ežero, bet yra praėjimas, jis skirtas žmonėms vaikščioti. Tvora reikalinga, kad šunys nebėgiotų. Šunų šeimininkai buvo bausti administracine tvarka už šunų laikymą pažeidimą. Taip pat nesutinka, kad tvoros įrengimas yra neteisėtas, nes nutarimas vyriausybės, pagal ką apribojimai nustatyti, yra antikonstitucinis. Jis nenuginčytas. Dėl statybos liekanų sukrovimo, jis nesutinka. Jis padavė skelbimą, kad parduoda pamatus ir tie kas išsivežinėjo blokus, jų tiesiog neišvežė. Jis norėjo viską sutvarkyti, bet buvo ruduo, o ten įkalnė ir molynas, pavasarį taip pat visko negalėjo sutvarkyti, o kranas įvažiuoti negalėjo. Statinys buvo legaliai pastatytas, bet jis buvo nugriautas, nes sulūžinėjo visi pamatai. Pati pirtis nebuvo pastatyta, tik pamatai 1994 m., o nugriauti tie pamatai buvo 2011 m. vasarą. Neišvežė blokų dėl techninių galimybių, kranas negalėjo įvažiuoti. Sutiko, kad tas statybines liekanas reikia išvežti.

Iš byloje esančių nuotraukų bei kompaktinėje laikmenoje esančių nuotraukų matyti, kad žemės sklype, kadastrinis Nr. 4132/0400:39 (savininkas E. B.) Taučiliškių ežero apsauginėje zonoje ir juostoje įrengta tvora, o taip pat neteisėtai pakrantės apsaugos juostoje sukrauti buvusios pirties atramines pamatų kolonos ir pamatų blokai, dėl to ardoma pakrantės apsaugos juostoje velėna (b.l.19-22, komp. diskas prie bylos).

2011-12-08 patikrinimo akte Nr. VR-8.10-159 ir 2012-04-24 patikrinimo akte Nr.VR-810-43 užfiksuota, jog atlikus neplaninius patikrinimus nustatyta, jog tarp žemės sklypų kadastrinis Nr. 4132/0400:66 ir Nr. 4132/0400:39 vandens apsaugos juostoje yra pastatyta metalinio tinklo tvora. Dalis tvoros pastatyta Taučiliškių ežero vandenyje (apie 4 m) (b.l. 17, 18, 24).

Žemės sklypo plane nurodyta vandens telkinių apsaugos juosta – 0,1224 ha (b.l. 23).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pateikti faktiniai duomenys yra pakankami ir patikimi, patvirtinantys, kad E. B. padarė jam inkriminuotą administracinis teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51¹³ str. 1 d. E. B. nei apylinkės teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė aplinkybių, kurios paneigtų pažeidimo faktą ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti įvykį užfiksavusio pareigūno parodymais, jie nuoseklūs, neprieštaraujantys byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Byloje nėra duomenų, jog Institucijos atstovas būtų suinteresuotas E. B. apkalbėti.

Apylinkės teismas pagrįstai E. B. paaiškinimus įvertino kaip siekimą išvengti administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr.343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau - Specialiosios naudojimo sąlygos) 126.1 p. nustatyta, kad pakrantės apsaugos juostose draudžiama statyti statinius, tverti tvoras.

Kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas, E. B., kaip žemės sklypo savininkas, privalėjo laikytis įtvirtintų Specialiųjų naudojimo sąlygų ir neturėjo teisės tverti tvoros Taučiliškių ežero pakrantės apsaugos juostoje.

E. B. tiek pirmosios instancijos teismui pateiktuose skunduose, tiek apeliaciniame skunde nurodė, kad jam ir jo artimiesiems gali kilti grėsmė dėl nenuspėjamų ir neprognozuojamų kaimynų šunų. Šiuo atveju pritartina apylinkės teismo nuomonei, jog apeliantas turėjo galimybę įrengti tvorą lygiagrečiai Taučiliškių ežero pakrantei už pakrantės apsaugos juostos teritorijos ribos, taip užtikrindamas saugų buvimą jo kieme, nepažeisdamas įtvirtintų Specialiųjų naudojimo sąlygų bei Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 10 p. reikalavimų leisti tretiems asmenims prieiti prie paviršinio vandens telkinių nustatytomis pakrantės apsaugos juostomis (tame tarpe ir gyvūnams). Apeliaciniame skunde nurodyta, jog tvoroje jis yra įrengęs laisvą praėjimą – užsegamą tinklą, užtikrinantį laisvą žmonių judėjimą paežere. Nors šios aplinkybės yra patvirtintos fotonuotraukomis (b.l. 82, 84), pakrantės apsaugos juostoje tvora negali būti tveriama apskritai, net jei pastatytoje tvoroje įrengiamas laisvas praėjimas, tuo pažeidžiamos Specialiosios naudojimo sąlygos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr.343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.4 p. įtvirtinta, kad draudžiama dirbti žemę, ardyti velėnas (išskyrus kultūrinių pievų atsėjimą, suderinus šį darbą su aplinkos apsaugos tarnybomis), ganyti gyvulius. E. B., sudėdamas ant ežero blokus, pažeidė Specialiųjų naudojimo sąlygų 126.4.p. reikalavimus, nes šių blokų ir kolonų sandėliavimas ant lentų (balkių) arba tiesiogiai ant žemės, ardo pakrantės apsaugos juostoje esančią velėną, kadangi po jais esanti žolinė augmenija negauna saulės šviesos ir tokiu būdu pažeidžiama šaknų sistema, sudaromos sąlygos vandens ir vėjo erozijai. Lentos, ant kurių susandėliuoti blokai, dėl blokų svorio yra įspaustos į velėną, o blokai praktiškai guli ant žemės grunto ir kartu su lentomis ardo velėną. Šios aplinkybės patvirtintos 2012-04-24 foto nuotraukose Nr. 3, Nr.5 ir Nr.6 (b.l. 26-27), kuriose užfiksuota, jog lentos po blokais yra įspaustos į velėną, blokai guli ant žemės grunto.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinktų ir aptartų įrodymų visuma patvirtina, jog E. B. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, jo veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal LR ATPK 51¹³ straipsnio 1 dalį.

E. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių pagrįstai nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, E. B. paskirta bauda sankcijoje vidurkio ribose nėra per griežta.

Apeliaciniame skunde nurodyta, jog apylinkės teismas neturėjo teisinio pagrindo taisyti pareigūno neteisingai surašyto administracinio teisės pažeidimo nutarimo. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutiktina.

ATPK 301 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina institucijos (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos, teismo posėdyje agentūros atstovas S. T. nurodė, kad 2012-05-10 buvo surašytas nutarimas, kuriam yra dvi rašybos klaidos: jis nurodė ne tą kadastrinį sklypo numerį, parašyta numerio pabaiga 66, o turi būti 39 ir padaryta datoje klaida, tai yra fiksuota pažeidimo data ne 2012-12-08, o 2011-12-08. Šias apsirikimo klaidas prašė ištaisyti.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagal agentūros atstovo S. T. paaiškinimą dėl nutarime padarytų rašybos klaidų, pagrįstai nurodytus duomenis vertino kaip akivaizdžias rašymo apsirikimo klaidas, kurios priimto administracinio teisės pažeidimo nutarimo esmės nekeičia, teisingi duomenys- tiek kadastrinio sklypo numeris, tiek pažeidimo fiksavimo data patvirtinti byloje esančių įrodymų visuma. Tačiau apylinkės teismas pagal ATPK 301 str. nuostatas nepagrįstai minėtas klaidas nutarime ištaisė. Pagal ATPK 302 str. 1 d. 5 p. teismas gali pakeisti nutarimą, paskirdamas švelnesnę nuobaudą arba nutardamas neskirti administracinės nuobaudos.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-01-18 nutartis E. B. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais keistina, panaikinant nutarties dalį, kuria ištaisyta apsirašymo klaida Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono 2012 m. gegužės 10 d. nutarime.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

E. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartį.

Panaikinti nutarties dalį, kuria ištaisyta apsirašymo klaida, nurodant, kad skundžiamame nutarime žemės sklypo kadastrinis numeris yra 4132/0400:39, o pažeidimo padarymo data yra 2011 m. gruodžio 8 d.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.