Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Antano Ablingio, Ricardo Piliciausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valanciaus (pranešejas),

viešame teismo posedyje rašytinio proceso tvarka išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejo u˛darosios akcines bendroves „Šiauliu naujienos“ apeliacini skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegu˛es 6 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškejo u˛darosios akcines bendroves „Šiauliu naujienos“ skunda atsakovui Lietuvos ˛urnalistu ir leideju etikos komisijai del sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija nustate:

I.

Kadangi atsakovo veikla, pareiškejo manymu, gincui aktualia apimtimi yra viešojo administravimo pobud˛io veikla, šiai veiklai inter alia taikytini Viešojo administravimo istatyme (toliau – ir VAI) nustatyti viešojo administravimo veiklos principai. Pagal VAI 8 straipsni nuostatas viešojo administravimo veikla atliekancio subjekto sprendimas turi buti motyvuotas (pagristas konkreciomis teises normomis bei konkreciu faktu vertinimu). Šiuo atveju skund˛iamas sprendimas, pareiškejo manymu, nepagristas teises normomis, iš jo neaišku, kokias faktines aplinkybes nustate atsakovas ir kaip jas juridiškai kvalifikavo, nenurodyta sprendimo apskundimo tvarka ir terminai. Neaišku, koks yra tikrasis sprendimo turinys. Atsakovo pirmininkes 2009 m. spalio 2 d. raštas Nr. 171, yra ˛ymiai didesnes apimties, nei internete skelbiamas sprendimas. Pirmininke neturejo teises viena pati priimineti sprendimu u˛ visa Komisija. Jau vien del šios prie˛asties, t. y., kad neaiškus tikrasis atsakovo sprendimo turinys, pareiškejos manymu, sprendimas naikintinas.

Pareiškejas nurode, kad atsakovo sprendimas nemotyvuotas. Atsakovas nusprende, jog pareiškejas pa˛eide Kodekso 4 straipsni, kuriame numatyti du galimi Kodekso 4 straipsnio pa˛eidimai, kurie nera tapatus: (i) nera aiškiai skiriamos ˛inios ir nuomones; (ii) neu˛tikrinama, kad nuomone butu reiškiama sa˛iningai ir etiškai, samoningai neiškreipiant faktu ir duomenu. Teige, kad atsakovas, pripa˛indamas, kad pareiškejas pa˛eide Kodekso 4 ir 36 straipsnius, pa˛eide pareiškejo teise i saviraiškos laisve. Europos ˛mogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos (toliau – ir EˇTK), kuri yra Lietuvos Respublikos teisines sistemos dalis. Ši teise apima laisve tureti savo nuomone, gauti bei skleisti informacija ir idejas vald˛ios instituciju netrukdomam ir nepaisant valstybes sienu. Pareiškejas sa˛iningai pasinaudojo šia teise, todel atsakovo sprendimas nera pagristas.

Pareiškejo manymu, atsakovas neatsi˛velge ir i tai, kad publikacija „Ak tie gejai niekadejai, arba Atviras laiškas nuo ištikimo gerbejo“ yra ne reporta˛as ar konkreciu ivykiu aprašymas, taciau feljetonas. Feljetonui netaikomi tokie patys reikalavimai bei ˛inios ir nuomones atskyrimo kriterijai, kaip konkreciu ivykiu aprašymui ar kitokiam realistinio pobud˛io straipsniui.

Pareiškejas taip pat nurode, kad atsakovas nusprende, jog pareiškejas pa˛eide Kodekso 36 straipsni „ˇurnalistas ir viešosios informacijos rengejas be ˛mogaus sutikimo negali skelbti ˛iniu apie privatu to asmens gyvenima, nebent tos ˛inios yra susijusios su viešuoju asmeniu ir svarbios visuomenei, arba yra fiksuojama nusikalstama veika“. Iš tokios formuluotes suprastina, kad pareiškejas pa˛eide Kodeksa, be treciojo suinteresuoto asmens sutikimo paskelbdamas informacija apie jo privatu gyvenima. Pareiškejo manymu, atsakovo išvada, kad pareiškejas pa˛eide treciojo suinteresuoto asmens A. K. teise i privatu gyvenima nurodydamas jo varda ir pavarde ir išspausdindamas fotonuotrauka, nepagrista. Asmens vardas ir pavarde nepatenka i privataus gyvenimo samprata. Nors atsakovo 2009 m. spalio 2 d. rašte Nr. 171 nurodoma, kad buvo pa˛eista treciojo suinteresuoto asmens A. K. teise i atvaizda, toks teiginys taip pat yra nepagristas. Laikraštyje „Šiauliu naujienos“ 2009 m. bir˛elio 20 d. publikacijoje išspausdinta nuotrauka daryta viešoje vietoje, A. K. joje atrodo gerai nusiteikes ir neprieštarauja fotografuojamas. Be to, pareiškejo manymu, reikšminga tai, kad tretysis suinteresuotas asmuo A. K. neabejotinai yra viešas asmuo, nors atsakoves 2009 m. spalio 2 d. rašte Nr. 171 be jokiu motyvu nurodoma, esa jis nera viešas asmuo.

Pa˛ymejo, kad Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuotas profesines etikos pa˛eidimas yra konstatavimas, jog ˛iniasklaidos priemone pa˛eide profesine etika, be to, tai yra signalas ˛iniasklaidos priemones skaitytojams apie profesines etikos pa˛eidima, kitaip sakant tai yra moralinio poveikio priemone. Remesi VII 46 straipsnio 7, 8 dalimi ir pa˛ymejo, kad pareiškejas privalo pateikti irodymus kaip ivykde istatymo ipareigojima paskelbti Komisijos sprendima, jeigu šis ipareigojimas nera ivykdytas, butina pareiškeja ipareigoti nedelsiant ji ivykdyti. Atsakovo nuomone, jeigu pareiškejas neivykdys Visuomenes informavimo istatymo nustatytos ikiteismines proceduros, t. y. nepaskelbs Komisijos sprendimo, UAB „Šiauliu naujienos“ skundas turetu buti paliktas nenagrinetu.

II.

Teismas vadovaudamasis nustatytu teisiniu reguliavimu ir Specialiosios teiseju kolegijos išaiškinimais, padare išvada, kad Komisija nelaikytina viešojo administravimo subjektu, o jos priimami sprendimai negali buti laikomi administraciniais aktais, todel skund˛iamam protokoliniam Komisijos sprendimui nera taikomi VAI 8 straipsnyje numatyti reikalavimai. Teismas atmete pareiškejo argumenta, kad skund˛iamas sprendimas yra nemotyvuotas ir iš jo neaišku, koki pa˛eidima padare pareiškejas. Teismas sprende, kad priimtas sprendimas atitinka Komisijos Reglamento nuostatas. Protokole yra diskusijos santrauka, nurodyti Komisijos nariu argumentai, kurie teigia, kad pa˛eidimai yra, ir yra argumentai, kad pa˛eidimu nebuvo. Komisijos nariai balsavo ir balsu dauguma nusprende, kuriuos Etikos kodekso straipsnius iš šešiu siulytu laikraštis pa˛eide. Iš protokolinio sprendimo akivaizdu, kad Komisija pritare argumentams, kad buvo padaryti pa˛eidimai, numatyti Etikos kodekso 4 ir 36 straipsniuose. Šie argumentai ir yra sprendimo motyvai.

Del pareiškejo teises i saviraiškos laisve teismas pa˛ymejo, kad saviraiškos laisve nera absoliuti, tarptautiniuose ir nacionaliniuose teises aktuose yra numatyti jos ribojimo pagrindai. Vertinant, ar teise i saviraiškos laisve gali buti apribota, butina atsi˛velgti i proporcingumo principa. Teismas padare išvada, kad nagrinejamoje byloje, saviraiškos laisve negali buti laikoma svarbesne u˛ asmens privatu gyvenima, jo oruma, todel sutiko su atsakovo argumentu, kad publikacijoje „Ak tie gejai niekadejai, arba Atviras laiškas nuo ištikimo gerbejo“ buvo per˛engtos ˛od˛io laisves ribos, teise skleisti informacija ir tinkamai pasiremta EˇTT sprendimu, kuriame yra konstatuotas ne tik ˛od˛io laisves svarba ir galimybe pateikti šokiruojancia informacija, bet ir pagarba ˛mogui.

Remdamasis Visuomenes informavimo istatymo nuostatomis, Europos ˇmogaus Teisiu Teismo ir Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktika, teismas pa˛ymejo, kad kiekvienu atveju, sprend˛iant gincus del VII nuostatu taikymo, butina ivertinti ar nepa˛eistas visuomenes intereso gauti informacija bei asmens teises i gyvenimo privatuma balansas. Teismas pa˛ymejo, kad straipsnio tekste yra ir faktu ir nuomoniu bei padare išvada, kad tai, jog sumaišyti faktai su nuomone, jie neatskirti, nereiškia, kad tie teiginiai, kurie priskirtini nuomonei, gali buti reiškiami neetiškai. Teismas vertino visos publikacijos teksto turini ir padare išvada, kad pa˛eidimas buvo konstatuotas pagristai, nes buvo pasijuokta, ko ir negincijo pats pareiškejas, iš asmenines A. K. charakterio savybes – jautrumo, pa˛eid˛iant geros morales normas, kai buvo paprašyta tik paneigimo, o atsakyta straipsniu ivairiais aspektais analizuojant A. K. asmenines savybes neigiamame kontekste.

Teismas taip pat sprende, kad asmens fotonuotraukos ir atvaizdas yra artimai susije su paciu asmeniu ir laikytini jo privataus gyvenimo dalimi. Byloje esantys irodymai bei skunde teismui nurodyti motyvai ir argumentai patvirtina, kad nagrinejamu atveju A. K. nuotrauka šalia „Šiauliu naujienos“ (2009-06-20, Nr. 141) išspausdinto straipsnio „Ak tie gejai niekadejai, arba Atviras laiškas nuo ištikimo gerbejo“ buvo paskelbta nesant VII 14 straipsnio 3 dalyje nurodytu pagrindu bei negavus paties asmens sutikimo. Be to, A. K. nera viešas asmuo, taigi ivertines nurodytas aplinkybes, teismas padare išvada, kad Komisija pagristai konstatavo Kodekso 36 straipsnio pa˛eidima.

Teismas padare išvada, kad del laikrašcio „Šiauliu naujienos“ publikacijos „Ak tie gejai niekadejai, arba Atviras laiškas nuo ištikimo gerbejo“ Komisija pagristai pasisake, kad tokia publikacija pa˛eisti Kodekso 4, ir 36 straipsniai.

III.

Pareiškejas UAB „Šiauliu naujienos“ apeliaciniu skundu (b. l. 133-139) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegu˛es 6 d. sprendima ir priimti nauja sprendima, kuriuo pareiškejo skunda tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teiseju kolegija k o n statuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Komisija 2009 m. rugsejo 28 d. posedyje priimtu sprendimu (protokolo Nr. 17) nusprende, kad 2009 m. bir˛elio 20 d. dienrašcio „Šiauliu naujienos“ publikacijoje „Ak tie gejai niekadejai, arba Atviras laiškas nuo ištikimo gerbejo“ buvo pa˛eisti ˇurnalistu ir leideju etikos kodekso 4 ir 36 straipsniai.

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad Komisijos sprendimui nera taikomi Viešojo administravimo istatymo reikalavimai ir mano, kad gincijamas sprendimas nera motyvuotas. Teiseju kolegijos vertinimu, šie apelianto argumentai nepagristi. Visuomenes informavimo istatymo 46 straipsnio 1 dalis numato, kad ˇurnalistu ir leideju etikos komisija – kolegiali viešosios informacijos rengeju ir skleideju savitvarkos institucija. Specialioji teiseju kolegija gincams del teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartyje pa˛ymejo, kad „savitvarkos, savikontroles instituciju veikla paprastai neturetu buti laikoma viešuoju administravimu, nes per jas, kaip taisykle, valstybes vald˛ia, valstybes vald˛ios subjektu priimti teises aktai nera igyvendinami. Šiu instituciju pirmine paskirtis ne vykdyti (igyvendinti) valstybes vald˛ia ir valstybes vald˛ios subjektu priimtus teises aktus, o tam tikra apimtimi u˛tikrinti savarankiška tvarkymasi ir kontrole tokioje visuomenes gyvenimo srityje, kurioje valstybe pripa˛ista tam tikra autonomija, savireguliacija, laisve veikti pagal visuotinai toje srityje pripa˛istamus principus.“ Pastebetina, kad minetoje nutartyje buvo sprend˛iamas rušinio teismingumo klausimas, taciau minetas Specialiosios teiseju kolegijos išaiškinimas, susijes su Komisijos teisiniu statusu bei jos priimamais sprendimais, aktualus ir šioje byloje. Taip pat pastebetina, kad 2008 m. liepos 14 d. istatymu Nr. X-1696 buvo pakeista Visuomenes informavimo istatymo 46 straipsnio 8 dalis bei išsprestas bylu del Komisijos sprendimu teismingumo klausimas, taciau nagrinejamam gincui aktualiu aspektu teisinis Komisijos veiklos reglamentavimas iš esmes nesikeite. Todel nera pagrindo teigti, jog istatyme išsprendus gincu del Komisijos sprendimu rušinio teismingumo klausima, Komisija tapo viešojo administravimo subjektu, o jos priimamiems sprendimams taikytinas Viešojo administravimo istatymo 8 straipsnis. Teiseju kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Komisijos sprendimas atitinka Komisijos Reglamento nuostatas, protokole išdestyti Komisijos nariu argumentai, kurie nagrinejamu atveju ir laikytini sprendimo motyvais.

Kodekso 4 straipsnis numato, kad ˛inios ir nuomones turi buti aiškiai skiriamos. ˇurnalistai, viešosios informacijos rengejai privalo u˛tikrinti, kad nuomone butu reiškiama sa˛iningai ir etiškai, samoningai neiškreipiant faktu ar duomenu. Kaip matyti iš Komisijos 2009 m. rugsejo 28 d. posed˛io, kurio metu priimtas gincijamas sprendimas, taip pat kitos bylos med˛iagos, Komisija sprende, kad publikacijoje negalima atriboti, kuria informacija laikyti ˛inia, kuria nuomone. Ivertinusi publikacijos turini ir bylos med˛iaga, teiseju kolegija sutinka su tokia išvada. Teiseju kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad tai, jog sumaišyti faktai su nuomone, jie neatskirti, nereiškia, kad tie teiginiai, kurie priskirtini nuomonei, gali buti reiškiami neetiškai. Publikacijoje akivaizd˛iai pasijuokta iš treciojo suinteresuoto asmens, ivairiais aspektais analizuojamos A. K. asmenines savybes neigiamame kontekste.

Pareiškejas taip pat teigia, kad teismas, pripa˛indamas, kad pareiškejas pa˛eide Kodekso 4 straipsni, pa˛eide pareiškejo teise i saviraiškos laisve. Šie argumentai atmestini kaip nepagristi.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje itvirtinta saviraiškos laisve ir laisve reikšti isitikinimus, skelbti informacija, o Konstitucijos 28 straipsnyje nurodyta, kad igyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvemis ˛mogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir istatymu, nevar˛yti kitu ˛moniu teisiu ir laisviu. Europos ˛mogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 10 straipsnis gina asmens teise i saviraiškos laisve, kuri apima laisve tureti savo nuomone, gauti bei skleisti informacija ir idejas vald˛ios instituciju netrukdomam ir nepaisant valstybes sienu. Taciau ši teise nera absoliuti. Ji gali buti ribojama istatymu svarbiausiems visuomenes geriams ginti, tame tarpe apsaugoti ˛moniu morale, taip pat kitu asmenu garbe ar teises. Pagal Visuomenes informavimo istatyma nuomone turi buti reiškiama sa˛iningai ir etiškai, ˛urnalistai privalo laikytis ˛urnalistu profesines etikos normu. Pa˛ymetina ir tai, kad Europos ˇmogaus Teisiu Teismas yra nurodes, kad pagal Konvencijos 10 straipsni laisves garantija spaudai suteikiama su salyga, kad ji veikia siekdama pateikti informacija, kuri yra verta pasitikejimo, ir gerbdama ˛urnalistu profesines etikos reikalavimus (˛r., pvz., 2007 m. bir˛elio 14 d. sprendimas byloje Hachette Filipacchi Associés prieš Prancuzija (Hachette Filipacchi Associés c. France, no 71111/01, arrźt du 14 juin 2007, §42), kt). Europos ˇmogaus Teisiu Teismas taip pat yra pabre˛es, kad spauda negali per˛engti jai nustatytu ribojimu, kuriu reikia kitu asmenu garbei ir orumui garantuoti (Europos ˇmogaus Teisiu Teismo sprendimai: Handyside v. United Kongdom, 1976; Obsertver & Guardian v. United Kingdom, 1991; De Haes & Gijsels v. Begium, 1997; Lingens v. Austria, 1986 bylose). Teiseju kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinejamu atveju buvo per˛engtos saviraiškos laisves bei teises skleisti informacija ribos.

Kodekso 36 straipsnis numato, kad ˛urnalistas, viešosios informacijos rengejas neturi skelbti ˛iniu apie privatu ˛mogaus gyvenima be jo sutikimo, nebent tos ˛inios butu susijusios su viešuoju asmeniu ir yra svarbios visuomenei arba kai fiksuojama nusikalstama veika.

Pagal Visuomenes informavimo istatymo 2 straipsnio 45 dali privatus gyvenimas – asmeninis ˛mogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kuria sudaro fizinio asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privacios patalpos, kurias fizinis asmuo naudoja savo ukinei, komercinei ar profesinei veiklai, taip pat fizinio asmens psichine ir fizine nelieciamybe, garbe ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, fizinio asmens fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, informacija apie fizinio asmens sveikata, privatus susirašinejimas ar kitoks ryšio palaikymas, fizinio asmens pa˛iuros, isitikinimai, iprociai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus. Civilinio kodekso 2.23 straipsnio 1 dalyje itvirtinta, kad fizinio asmens privatus gyvenimas nelieciamas, taip pat nurodyta, kad informacija apie asmens privatu gyvenima gali buti skelbiama tik jo sutikimu. Nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas rinkti informacija apie privatu asmens gyvenima pa˛eid˛iant istatymus, taip pat draudimas skleisti surinkta informacija apie asmens privatu gyvenima, išskyrus tuos atvejus, kai del asmens einamu pareigu ar padeties visuomeneje tokios informacijos skleidimas atitinka teiseta ir pagrista visuomenes interesa tokia informacija ˛inoti. Visuomenes informavimo istatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta viešosios informacijos rengeju ir platintoju pareiga u˛tikrinti ˛mogaus teise i tai, kad butu gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas; pagal nurodyto straipsnio 2 dali informacija apie privatu gyvenima galima skelbti, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, tik jei tas ˛mogus sutinka; šio straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai informacija apie privatu gyvenima gali buti skelbiama be ˛mogaus sutikimo: kai ji padeda atskleisti istatymu pa˛eidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinejant byla. Be to, informacija apie viešojo asmens privatu gyvenima gali buti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleid˛ia visuomenine reikšme turincias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes.

Atsi˛velgiant i tai, kad nagrinejamas gincas yra tampriai susijes su civilinio teisinio pobud˛io aspektais (teise i privatu gyvenima, teise i atvaizda), atsi˛velgtina i bendrosios kompetencijos teismu praktika. Antai Lietuvos Aukšciausiasis Teismas yra pa˛ymejes, kad „skelbiant privataus pobud˛io informacija, turi buti realus socialinis interesas ˛inoti tam tikro asmens privataus gyvenimo faktus. Teiseto ir pagristo visuomenes intereso ˛inoti tam tikra informacija apie kita asmeni negalima sutapatinti su visuomenes interesu patenkinti savo smalsuma. Del to kiekvienu konkreciu atveju butina atriboti visuomenes nora ˛inoti sensacijas ir teiseta bei pagrista visuomenes interesa. Informacijos apie asmens privatu gyvenima paskelbimas tam, kad publikacija igytu sensacinga atspalvi, negali buti kvalifikuojamas kaip teiseto ir pagristo visuomenes intereso patenkinimas. <...> asmens padetis visuomeneje suprantama ne vien tik kaip asmens veikla ar pareigos. Tiek teises teorijoje, tiek praktikoje pripa˛istama, kad gali buti pateisinamas stiprus trumpalaikis susidomejimas konkreciu asmeniu del jo veiklos ar su juo susijusio ivykio. Taciau tokiu atveju turi buti paisoma isikišimo i asmens privatuma proporcingumo pagristam visuomenes interesui ˛inoti tam tikrus asmens privataus gyvenimo faktus (˛r., pvz., Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2006 m. lapkricio 6 d. nutarti civilineje byloje Nr. 3K-3-569/2006, 2008 m. sausio 2 d. nutarti civilineje byloje Nr. 3K-7-2/2008, kt.).

Nagrinejamu atveju publikacijoje pateikiama informacija neturi jokio ryšio su treciojo suinteresuoto asmens visuomenine veikla, neatskleid˛ia jokiu visuomenine reikšme turinciu aplinkybiu, todel nera pagrindo teigti, kad informacija paskleista esant teisetam visuomenes interesui. Teiseju kolegija taip pat sutinka su Komisijos ir teismo išvada, kad treciasis suinteresuotas asmuo nelaikytinas viešuoju asmeniu Visuomenes informavimo istatymo prasme. Pagal publikacijos paskelbimo metu galiojusio Visuomenes informavimo istatymo 2 straipsnio 60 dali viešasis asmuo – valstybes politikas, teisejas, valstybes ar savivaldybes pareigunas, politines partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris del einamu pareigu arba savo darbo pobud˛io nuolat dalyvauja valstybineje ar visuomenineje veikloje, arba kitas asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo igaliojimus ar administruoja viešuju paslaugu teikima arba jeigu jo nuolatine veikla turi reikšmes viešiesiems reikalams. Teiseju kolegijos vertinimu, vien asmens buvimas verslininku, bendroviu direktoriumi, taip pat aplinkybe, jog informacija apie asmeni buvo paskelbta leidinyje „Kas yra kas Šiauliu apskrityje“ ar asmuo yra išsakes nuomone visuomenes informavimo priemonese, nesudaro pagrindo daryti išvada, kad asmuo yra viešas. Taip pat pastebetina, kad viešasis asmuo taip pat turi teise i privatu gyvenima. Informacijos apie viešaji asmeni negalima rinkti ir skelbti bet kokiu budu ar skelbti bet kokia informacija. Informacija apie viešo asmens gyvenima butina rinkti teisetais budais, o surinktos ar turimos informacijos apie tokio asmens privatu gyvenima paskelbimas turi tureti teiseta tiksla, t. y. skelbiant ta informacija, turi buti siekiama informuoti visuomene, patenkinti teiseta ir pagrista interesa ˛inoti tam tikrus viešojo asmens privataus gyvenimo faktus, o ne vien patenkinti visuomenes smalsuma (˛r. pvz. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutarti civilineje byloje Nr. 3K-7-2/2008).

Teiseju kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad asmens privatus gyvenimas taip pat apima ir asmens fotonuotraukas ir nagrinejamu atveju treciojo suinteresuoto asmens A. K. nuotrauka šalia „Šiauliu naujienos“ išspausdinto straipsnio „Ak tie gejai niekadejai, arba Atviras laiškas nuo ištikimo gerbejo“ buvo paskelbta nesant Visuomenes informavimo istatymo 14 straipsnio 3 dalyje nurodytu pagrindu bei negavus paties asmens sutikimo. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas, nagrinedamas gincus, susijusius su asmens privatumo apsauga, taip pat yra pa˛ymejes, kad jeigu asmens nuotraukos publikavima pateisina viešasis interesas, asmens sutikimas nereikalingas. Taciau jeigu tokio intereso nera, asmens nuotraukos publikavimas be jo sutikimo reiškia šio teises i atvaizda pa˛eidima. Sprend˛iant del to, pa˛eista asmens teise i atvaizda ar ne, svarbu ir tai, kokio tikslo siekta publikuojant nuotrauka: informuoti visuomene ar tik patenkinti jos smalsuma ir pan. Nagrinejamu atveju, kaip mineta, publikacijoje pateiktos informacijos, o taip pat ir treciojo suinteresuoto asmens nuotraukos publikavimui viešojo intereso nebuvo.

Atsi˛velgiant i nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Komisija pagristai sprende, kad laikrašcio „Šiauliu naujienos“ publikacija „Ak tie gejai niekadejai, arba Atviras laiškas nuo ištikimo gerbejo“ buvo pa˛eisti Kodekso 4 ir 36 straipsniai.

Remdamasi išdestytais argumentais teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinejo faktines bylos aplinkybes, ginco teisinius santykius reglamentuojancius teises aktus aiškino ir taike teisingai, prieme pagrista ir teiseta sprendima. Tenkinti apeliacini skunda nera pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškejo u˛darosios akcines bendroves „Šiauliu naujienos“ apeliacini skunda atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegu˛es 6 d. sprendima palikti nepakeista.

Nutartis neskund˛iama.