- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-02
- Bylos Nr.
- 2A-381/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Kazys Kailiūnas, Donatas Šernas
- Atsakovas
- M. J., V. J.
- Advokatai
- Aivaras Škėma
- Kategorijos
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Donato Šerno,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Mindukas“ ir atsakovo M. J. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-926-194/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Mindukas“ ieškinį atsakovams V. J. ir M. J. dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir piniginių lėšų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas BŽŪB „Mindukas“ bankroto administratorius kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: pripažinti negaliojančiu ŽŪB „Mindukas“ pirmininko sprendimą išmokėti iš bendrovės kasos 40 000 Lt V. J. ; priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų V. J. ir M. J. 40 000 Lt išmokėtų pinigų bei visas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovas pateikė prašymą V. J. turto arešto aktu areštuotą žemės ūkio techniką pagal 2010-05-21 turto arešto aktą, perduoti saugoti į aikštelę bankroto administratoriui. Ieškovas nurodė, jog Šiaulių apygardos teismo 2009-05-26 nutartimi buvo iškelta bankroto byla ŽŪB „Mindukas“, bankroto administratoriumi paskirta KB „Jonas ir sūnūs“. Administratorius, perėmęs įmonės turtą bei finansinę atskaitomybę, nustatė, jog prieš pat bankroto bylos iškėlimą, kai įmonė jau buvo nemoki ir nevykdė atsikaitymų su kreditoriais, buvo neteisėtai išimti iš bendrovės kasos gryni pinigai ir išmokėti be teisinio pagrindo bendrovės valdymo organų vienasmeniu pirmininko sprendimu. ŽŪB „Mindukas“ pirmininku tuo metu pagal darbo sutartį dirbo atsakovas M. J. . ŽŪB „Mindukas“ buvo įkurta 2007-02-20. Steigėjai šios bendrovės yra M. J. ir jo brolis K. J. . Aukščiausiu organu bendrovėje buvo bendrovės narių susirinkimas ir vienasmenis organas – bendrovės pirmininkas – M. J. . Su bendrovės pirmininku M. J. buvo sudaryta rašytinė darbo sutartis. Ši darbo sutartis patvirtina, jog atsakovas M. J. dirbo bendrovėje pirmininku ir pagal šios bendrovės įstatus buvo vienasmenis šios bendrovės valdymo organas (Įstatų 5.1- 5.7. punktai). 2009-01-25 bendrovės kasos išlaidų orderis Nr. 111 patvirtina, jog bendrovės vienasmenio organo – bendrovės pirmininko M. J. sprendimu 2009-01-25 iš bendrovės kasos išimta ir išmokėta V. J. 40 000 Lt, kaip paskolos grąžinimas. Paskolos sutartis tarp V. J. ir ŽŪB „Mindukas“ nerasta, todėl darytina išvada, jog paskolos sutarties nebuvo, todėl pinigai iš bendrovės kasos V. J. buvo išmokėti be teisėto pagrindo, o bendrovės vienasmenio organo – bendrovės pirmininko M. J. sprendimas tokius pinigus išmokėti iš bendrovės kasos, kai bendrovė jau buvo nemoki ir nevykdė atsiskaitymų su kreditoriais, yra neteisėtas, nepagrįstas, nes prieštarauja šios bendrovės tikslams ir įstatytų reikalavimams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2010 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančiu ŽŪB „Mindukas“ pirmininko M. J. sprendimą išmokėti iš bendrovės kasos grynus pinigus 40 000 Lt neteisėtu ir jį panaikino; priteisė ieškovui BŽŪB „Mindukas“ iš atsakovo M. J. 40 000 Lt; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš M. J. 17,66 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei; priteisė iš ŽŪB „Mindukas“ atsakovei V. J. 1000 Lt atstovavimo išlaidų; prašymo dėl areštuotos žemės ūkio technikos perdavimo saugoti ir administruoti bankroto administratoriui netenkino. Teismas, remdamasis bylos duomenimis nustatė, kad Šiaulių apygardos teismo 2009-05-26 nutartimi buvo iškelta bankroto byla ŽŪB ,,Mindukas“, kurioje nustatyta, jog nuo 2008 metų pabaigos ši bendrovė tapo nemoki, nebevykdė ir nebegalėjo atsiskaityti su kreditoriais, pagal 2009-01-01 balansą ŽŪB „Mindukas“ turtas sudarė – 225 146 Lt, o skolos ir skoliniai įsipareigojimai sudarė 1 517 099 Lt. Teismo teigimu, įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba nutartimi nustatytos aplinkybės yra prejudiciniai faktai ir nereikalauja naujo įrodinėjimo (CPK 182 str. 2 p.). Pagal ŽŪB „Mindukas“ įstatų 5.1.p. bendrovės administracijos vadovas yra bendrovės pirmininkas, renkamas iš bendrovės narių, 4 metams. ŽŪB „Mindukas“ pirmininku buvo išrinktas ir dirbo pagal darbo sutartį nuo 2007-03-16 atsakovas M. J. . Teismas nurodė, kad yra nustatyta, jog vienasmeniu sprendimu ŽŪB „Mindukas“ pirmininkas M. J. nusprendė 2009-01-25, t. y., keturi mėnesiai iki bankroto bylos iškėlimo, kai pagal įmonės balanso duomenis ŽŪB „Mindukas“ buvo visiškai nemoki, išimti iš bendrovės kasos 40 000 Lt bendrovės grynų pinigų ir juos panaudoti asmeninio, nuosavo ūkio reikmėms tenkinti. Pats atsakovas M. J. pripažino, jog kasos operacijas bendrovėje vykdė jis pats ir realiai atliko kasininko pareigas. Šias aplinkybes patvirtina bendrovės kasos knygos išrašas už 2009 m. sausio 1-31d. ( b.l. 14), kur kasininku yra pasirašęs M. J. . Teismo teigimu, kasos knygoje atlikta išlaidų operacija patvirtina, jog iš ŽŪB „Mindukas“ kasos 2009-01-25 išimti gryni pinigai – 40 000 Lt. Išlaidų orderis Nr. 111 patvirtina grynų pinigų išėmimą 2009-01-25 iš bendrovės ŽŪB „Mindukas“. Šį kasos išlaidų orderį Nr. 111 pasirašė M. J. ir yra jo parašas ties grafa „gavėjo asmenį liudijantis dokumentas“. Teismo posėdžio metu atsakovas M. J. patvirtino, jog išlaidų paskirtis orderyje yra nurodyta nepagrįstai – kaip išimta paskolos grąžinimui V. J. , tačiau iš tiesų jis pats grynus pinigus išėmė ir pats visus 40 000 Lt pasiėmė savo asmeninio ūkio reikmėms, ir kad tie pinigai nebuvo perduoti V. J. , orderio viršuje yra ne V. J. parašas. Atsakovė V. J. teismo posėdžio metu patvirtino, jog jokių pinigų iš ŽŪB „Mindukas“ negavo ir kad kasos išlaidų orderyje yra ne jos parašas. Teismas nurodė, kad atsakovo M. J. atlikta kasos operacija 2009-01-25 dieną ir jo, kaip vienasmenio valdymo organo sprendimas išimti ir išmokėti iš bendrovės kasos 40 000 Lt asmeninėms reikmėms, kai buvo akivaizdžiai žinoma, jog bendrovė yra nemoki ir nevykdo atsiskaitymų su kreditoriais, yra neteisėtas, nes prieštarauja ŽŪB „Mindukas“ įstatų 2.1p. reikalavimams, Žemės ūkio bendrovių įstatymo nuostatoms, kur nurodyta, jog žemės ūkio bendrovių veikla turi būti pagrįsta tiesioginei veiklai vykdyti ir siekti pelno, o ne didinti įmonės skolas ir nuostolį, toks pirmininko sprendimas išimti ir išmokėti 40 000 Lt bendrovės grynų pinigų, prieštarauja sąžiningumo bei protingumo kriterijams (CK 1.5 str.). Bendrovė, turėdama kreditorių, neatsiskaitinėjo su kreditoriais, kurie jau nuo 2008-08-05 taikė bendrovės turtui areštus, ir tokiu būdu pažeidė kitų kreditorių interesus gauti skolų dengimą tinkamomis priemonėmis. Teismo teigimu, tokiam vienasmenio organo sprendimui nebuvo teisinio pagrindo – teismo posėdžio metu atsakovas nepateikė ir neįrodė, jog bendrovė su V. J. turėjo paskolos sutartį. V. J. patvirtino, kad paskolos bendrovei nebuvo suteikusi. ŽŪB „Mindukas“ visuotinio narių susirinkimo pritarimo tokiam grynų pinigų išmokėjimui iš bendrovės kasos – nebuvo. Teismas sprendė, kad didindamas bendrovės skolas, išmokėjęs 40 000 Lt grynų bendrovės pinigų sau, atsakovas M. J. padarė žalą bendrovei, kurią pilnai privalo atlyginti (CK 2.87 str. 7 d.), toks vienasmenio valdymo organo sprendimas prieštaravo ŽŪB „Mindukas“ įstatų 1.1.p., 2.1.p, 5.3.p., 5.7.p., todėl pripažintinas neteisėtu ir gryni pinigai, paimti iš bendrovės kasos bei išmokėti savo reikmėms, priteistini iš tuos pinigus gavusio asmens M. J. (Darbo kodekso 255 str. 5 p., CK 2.87 str. 7 d., ŽŪB „Mindukas“ įstatų 5.3.p. 5.7.p.). Teismas konstatavo, kad atsakovės V. J. atžvilgiu ieškinio reikalavimai atmestini, nes ieškovas neįrodė jos veikos neteisėtų, aplaidžių ar kitokių neteisėtų veiksmų ar jos veika padarytos žalos bendrovei, atsakovė neatliko jokių solidarių veiksmų su M. J. dėl bendrovės vienasmenio valdymo organo sprendimo priėmimo ir nėra jokių įrodymų, kad jai bendrovės pinigai būtų buvę perduoti ar išmokėti, atsakovės parodymai dėl pateikto ieškinio yra nuoseklūs ir netikėti jais nėra pagrindo, tuo labiau, kad pinigų išėmimo iš bendrovės kasos ir išsimokėjimo sau faktą patvirtino ir pripažino M. J. (CPK 185 str.). Teismas netenkino ieškovo prašymo areštuotą žemės ūkio techniką pastatyti ir perduoti saugoti bankroto administratoriui, motyvuodamas tuo, kad šiuo metu yra vykdomi žemės ūkio apdirbimo ir kiti žemdirbystės veiklos darbai, kuriems atlikti žemės ūkio technika yra būtina, todėl ją pastatyti ir saugoti į aikštelę, reikštų blokuoti žemės ūkio veiklos darbus, dėl ko atsirastų neabejotini nuostoliai. Teismo teigimu, žemės ūkio technika turi būti naudojama ir eksploatuojama pagal paskirtį, viešame registre yra įrašai dėl draudimų ją perleisti, todėl taikytos apsaugos priemonės yra pakankamos ir tinkamos. Taip pat teismas nurodė, kad paskirti šiuo konkrečiu atveju areštuoto turto saugotoju administratorių yra netikslinga, nes atsakovės V. J. atžvilgiu ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti ir atmestini, o yra prašoma turto pastatymo, saugojimo ir perdavimo bankroto administratoriui būtent V. J. areštuoto turto atžvilgiu (CPK 683 str. 5 d.).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Ieškovas BŽŪB ,,Mindukas“ apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta patenkinti ieškovo reikalavimą dėl 40 000 Lt žalos atlyginimo priteisimo solidariai iš V. J. , panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai – solidariai priteisti iš atsakovės V. J. ir atsakovo M. J. 40 000 Lt žalos atlyginimo ieškovui, iš atsakovės V. J. priteisti visas bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Taip pat prašo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje perduoti saugoti ir administruoti BŽŪB ,,Mindukas“ bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui atsakovei V. J. priklausančią jau areštuotą ir areštuotiną žemės ūkio techniką, kurios vertė neviršytų viso atsakovei taikomo turto arešto masto pagal Šiaulių apygardos teismo 2010-05-13 nutartį. Skunde nurodo, kad CPK įpareigoja teismą vertinti tiek atskirai kiekvieną byloje esantį įrodymą, tiek jų visumą, nustatant jų tarpusavio ryšį, patikimumą, pakankamumą ir įrodomąją galią šalių reikalavimams ar atsikirtimams. Teismas atsakovų paaiškinimus vertino atskirai nuo byloje esančių įrodymų viseto ir be pagrindo atmetė atsakovų paaiškinimus paneigiančius byloje esančius rašytinius įrodymus. Teismas neįvertino kasos išlaidų orderio Nr. 111 ir kasos knygos išrašo už 2009 m. sausio 1-31 d. turinio, kuriuose nurodyta, jog ieškovei priklausantys 40 000 Lt buvo išmokėti būtent atsakovei V. J. ir šis faktas patvirtintas paties atsakovo, kaip bendrovės vienasmenio valdymo organo parašu abiejuose dokumentuose. Teismas nenurodė argumentų, dėl kokių priežasčių šie rašytiniai įrodymai yra nepakankami paneigti atsakovų paaiškinimus ir tuo pačiu patvirtinti ieškovo reikalavimus dėl solidaraus žalos atlyginimo priteisimo iš abiejų atsakovų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas M. J. apie tai, kad pinigai buvo išmokėti būtent jam, nurodė tik teismo posėdžio metu, tuo tarpu atsiliepime jis neigė pinigų išmokėjimo faktą. Atsakovo M. J. turtas civilinėse bylose ieškovo naudai yra areštuotas 221 500 Lt sumai, o atsižvelgiant į areštuotų žemės sklypų vertę bei tai, kad šie sklypai jau anksčiau areštuoti kitų kreditorių naudai, akivaizdu, kad bent minimaliai įvykdyti galimai ieškovo naudai priimtus sprendimus bus neįmanoma. Todėl pagrįsta manyti, jog M. J. ir V. J. suvokė, kad ieškovui padarytos žalos atlyginimą realiai būtų galima išieškoti tik iš atsakovės V. J. kaip solidariosios skolininkės turto ir tam, kad ieškovo naudai priimto sprendimo vykdymas nebūtų nukreiptas į jo motinos atsakovės V. J. turtą, M. J. neteisėtų veiksmų atlikimą priskyrė tik sau. Žala bendrovei buvo padaryta tiek M. J. , tiek V. J. veiksmais, todėl remiantis CK 6.6 straipsnio 3 dalimi už ieškovui padarytą žalą atsakovai atsako solidariai.
Atsakovas M. J. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai atsakovei V. J. , palikti nepakeistą, o sprendimo dalį, kuria patenkinti ieškinio reikalavimai atsakovui M. J. , panaikinti ir priimti naują sprendimą – netenkinti ieškinio reikalavimų atsakovo M. J. atžvilgiu. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Neteisingas teismo argumentas, kad bendrovei esant nemokiai iš bendrovės kasos išmokėti pinigai prieštaravo bendrovės įstatams siekti pajamų ir pelno gavimo. Šiuos pinigus atsakovas M. J. išsimokėjo už anksčiau suteiktą bendrovei paskolą. Įmonė turėjo finansinių sunkumų nuo 2008 metų pabaigos, tačiau bankroto byla ŽŪB ,,Mindukas“ buvo iškelta tik 2009-05-26, o teismo nutartis dėl įmonės bankroto įsiteisėjo tik 2009-06-06. Sprendimo išmokėti bendrovei priklausančius 40 000 Lt priėmimo dieną, t. y. 2009-01-25, įmonei dar nebuvo iškelta bankroto byla, todėl net ir įmonei turint sunkumų atsiskaitant su kreditoriais, pinigų išmokėjimas iš veikiančios bendrovės sąskaitos yra teisėtas, siekiant pajamų ir pelno gavimo, taip pat siekiant pagerinti bendrovės veiklą. Atsakovas 40 000 Lt išsimokėjo sau, kadangi taip siekė pagerinti savo asmeninį ūkį, iš kurio vėliau gautomis pajamomis padėtų bendrovei atsiskaityti su kreditoriais.
2. Teismas, priimdamas sprendimą, neištyrė visų esminių aplinkybių, nepagrindė jų bylos medžiagos duomenimis. ŽŪB ,,Mindukai“ sunki finansinė padėtis priklausė nuo to, kad bendrovė negalėjo gauti paskolos iš banko, dėl vieno iš kreditoriaus UAB ,,Agrokoncernas“ skuboto turto arešto. Apie tokią kreditoriaus poziciją atsakovas iki pinigų išsimokėjimo nežinojo ir buvo įsitikinęs, kad bendrovė sėkmingai ir pelningai toliau vykdys ūkinę-komercinę veiklą. Pinigų išmokėjimo dieną įmonė turėjo kreditorinių įsipareigojimų, tačiau jie neviršijo įmonės turto ir debitorinių įsipareigojimų. Teismas sunkią įmonės finansinę padėtį nustatė tik pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes, tuo tarpu ieškovas nepateikė įrodymų apie įmonės finansinę padėtį pinigų išmokėjimo metu.
Atsiliepimas
Ieškovas BŽŪB ,,Mindukas“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad:
1. ŽŪB ,,Mindukas“ nemokumo faktas yra nustatytas įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartimi pagal byloje pateiktą bendrovės 2009 m. sausio 1 d. turto balansą, kuriame nurodyta, jog bendrovės turtas sudaro 225 146 Lt, o skolos – 1 517 099,69 Lt. Esant šiems duomenims, nepagrįstas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog pinigų išmokėjimo dieną bendrovė buvo sunkioje finansinėje padėtyje ar nemoki. Atsakovas M. J. , būdamas ŽŪB ,,Mindukas“ vadovu, neabejotinai žinojo visus bendrovės įsipareigojimus bei finansinę padėtį pinigų išėmimo iš bendrovės kasos dieną.
2. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtent dėl AB ,,Agrokoncernas“ veiksmų ŽŪB ,,Mindukas“ finansinė padėtis pablogėjo iš esmės, t. y. taip, kad bendrovė nebegalėjo vystyti ūkinės-komercinės veiklos.
Atsakovas M. J. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai atsakovei V. J. , palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad:
1. Neteisingas ieškovo argumentas dėl atsakovų solidariosios atsakomybės. Teismų praktika solidariąją atsakomybę pripažįsta esant tam tikram veiksmų bendrumui tarp bendrininkų dėl padarytos žalos. Bendri žalos padarymo atvejai yra tuomet, kai atsiradusi žala yra dviejų ar daugiau asmenų veiksmų rezultatas. Prie atsakovo M. J. veiksmų išmokėti bendrovei priklausančius pinigus atsakovė neprisidėjo ir nėra jokių atsakovės neteisėtų veiksmų. Solidariai atsakomybei kilti abiejų atsakovų atžvilgiu nėra jokio pagrindo, juo labiau, kad atsakovas pripažino, jog pinigus iš bendrovės kasos paėmė jis pats.
2. Kasos išlaidų orderyje grafoje ,,išduoti V. J. “ esantis parašas yra ne V. J. , o kito asmens. Kasos išlaidų orderyje dėl klaidos grafoje ,,išduoti“ esanti atsakovės pavardė neįrodo, kad bendrovei priklausantys pinigai buvo išmokėti būtent atsakovei, kadangi grafoje ,,gavėjo parašas“ nėra pasirašyta. Teismas dėl atsakovės pripažinimo solidaria skolininke su atsakovu pakankamai ir visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus ir rėmėsi ne tik atsakovų parodymais teisme.
Atsakovė V. J. atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovė būtų dalyvavusi ŽŪB ,,Mindukas“ veikloje, kad atsakovei būtų iš šios bendrovės kasos išmokėti pinigai. Kasos išlaidų orderyje nėra atsakovės parašo, tai patvirtina, kad atsakovė iš bendrovės pinigų negavo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
Dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo
Civilinėje teisėje pripažįstama bendro pobūdžio asmenų pareiga elgtis sąžiningai (CK 1.5 str. 1 d.). Joks asmuo negali nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita, padarydamas šiam nuostolių. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Kai turto įgijimo asmuo negali pagrįsti sandoriu ar teisės aktu, privalo grąžinti tą turtą tikrajam savininkui jo pareikalavimu. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad sąvoka „turtas“ reiškia ne tik daiktus, bet ir turtines teises, taip pat pinigus. Taigi tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą institutas yra bendrojo teisės principo „iš neteisės teisė nekyla“ (ex iniuria ius non oritur) išraiška.
Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę aplinkybę, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas (CPK 178 str.). Atsakovas turi teisę gintis nuo jam pareikšto ieškinio bei privalo įrodyti atsikirtimus į ieškinį (CPK 12, 178 str.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ŽŪB ,,Mindukas“ 2009-01-25 išmokėjo atsakovei V. J. 40 000 Lt. Minėtos sumos išmokėjimas įformintas kasos išlaidų orderiu Nr. 111, kuriame nurodoma, kad 40 000 Lt suma atsakovei V. J. išmokama kaip paskolos grąžinimas (b. l. 13). Ieškovo BŽŪB ,,Mindukas“ bankroto administratorius nurodė, kad po bankroto bylos iškėlimo patikrinus bendrovės dokumentus, buvo nustatyta, jog nėra paskolos sutarties ar kito dokumento, kuris patvirtintų, kad atsakovė V. J. bendrovei ,,Mindukas“ būtų suteikusi 40 000 Lt paskolą. Šio fakto, kad atsakovė V. J. nebuvo suteikusi bendrovei paskolos neneigė ir atsakovai. ŽŪB ,,Mindukas“ kasos knygoje už laikotarpį 2009 m. sausio 1-30 d. pažymėta, kad iš bendrovės kasos buvo išimta 40 000 Lt ir išmokėta atsakovei V. J. paskolos grąžinimui (b. l. 14). Atsakovė V. J. parašu kasos išlaidų orderyje Nr. 111 patvirtino, kad gavo 40 000 Lt. Atsakovė, ginčydama, kad kasos išlaidų orderyje Nr. 111 yra ne jos parašas, jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, neprašė teismo skirti ekspertizę parašo suklastojimo faktui nustatyti (CPK 178, 184 str.). Aplinkybė, kad V. J. parašas kasos išlaidų orderyje yra nurodytas ne ties grafa ,,gavėjo parašas“, o ties grafa ,,išduoti V. J. “ nepaneigia fakto, kad pinigai atsakovei buvo išduoti. Juo labiau, kad kaip minėta, bendrovės kasos knyga patvirtina apie 40 000 Lt grynųjų pinigų išėmimą iš ŽŪB ,,Mindukas“ kasos. Jokių įrodymų paneigiančių aplinkybę, kad atsakovei V. J. pinigai nebuvo išmokėti nepateikė ir atsakovas M. J. . Atsakovo M. J. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodytą argumentą (b. l. 63-68), kad kasos išlaidų orderyje per klaidą buvo nurodyta ne jo, o atsakovės V. J. pavardė, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad minėtame orderyje yra V. J. parašas bei bendrovės kasos knygoje nurodyta, jog pinigai išduoti atsakovei, laiko nepagrįstu.
Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo sumą ieškovui turėtų grąžinti atsakovas M. J. , nes jis pats patvirtino, jog šią sumą pasiėmė savo ūkio reikmėms, ir kad pinigai nebuvo perduoti V. J. . Kaip minėta, tiek ŽŪB ,,Mindukas“ kasos knygoje, tiek kasos išlaidų orderyje Nr. 111 nurodyta, kad bendrovei priklausantys 40 000 Lt buvo išmokėti būtent V. J. ir šis faktas patvirtintas paties atsakovo M. J. , kaip bendrovės vienasmenio valdymo organo, parašu. Kitokių, šias aplinkybes paneigiančių įrodymų, byloje nebuvo pateikta.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ŽŪB ,,Mindukas“ ginčijamą sumą atsakovei V. J. išmokėjo nesant tarp šalių jokių sutartinių santykių. Kaip minėta, esminė pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą sąlyga yra prašomo išreikalauti turto įgijimo teisinio pagrindo nebuvimas, t. y. negalimumas pateisinti daikto ar pinigų gavimą įstatymu, nei sandoriu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju ŽŪB ,,Mindukas“, nebūdama susijusi sutartiniais santykiais su atsakove, neturėjo pareigos mokėti jai jokių sumų, o atsakovė neturėjo teisinio pagrindo gauti pinigus, todėl atsakovė privalo juos grąžinti ieškovui, kaip be pagrindo įgytą turtą (CK 6.237 str.).
Dėl žemės ūkio bendrovės vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, atsakomybės už juridiniam asmeniui padarytą žalą
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas M. J. , kaip bendrovės vadovas, be pagrindo išmokėjęs atsakovei V. J. 40 000 Lt bendrovės pinigų, padarė žalą bendrovei. Nagrinėjamoje byloje reikšmingos žemės ūkio bendrovės vadovo pareigos nustatytos CK 2.87 straipsnio 1–4 dalyse: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba jį naudoti asmeninei naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Aiškindamas šią normą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad juridinio asmens valdymo organų nariai negali pasipelnyti juridinio asmens sąskaita, o priešingi jų veiksmai būtų juridinio asmens organų narių pareigų pažeidimas pagal CK 2.87 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Coris Vilnius“ v. M. M. , bylos Nr. 3K-3-230/2005). Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 str. 7 d.).
Kaip minėta, atsakovas M. J. , būdamas ŽŪB ,,Mindukas“ pirmininku, vienasmeniu 2009-01-25 sprendimu nusprendė išimti iš bendrovės kasos 40 000 Lt bendrovės grynųjų pinigų ir juos išmokėti atsakovei V. J. , nesant tam teisinio pagrindo. Be to, tokį sprendimą atsakovas priėmė tuomet, kai jam buvo akivaizdžiai žinoma, jog bendrovė yra nemoki ir nevykdo atsiskaitymų su kreditoriais. Tai patvirtina įsiteisėjusioje Šiaulių apygardos teismo 2009-05-26 nutartyje nustatytos aplinkybės, kad pagal 2009-01-01 balansą ŽŪB „Mindukas“ turtas sudarė – 225 146 Lt, o skolos ir skoliniai įsipareigojimai sudarė 1 517 099 Lt, taigi bendrovės skolos ir įsipareigojimai kelis kartus viršijo bendrovės turtą, t. y. įmonė buvo nemoki (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.) (b. l. 58-59). Minėtoje nutartyje taip pat nustatyta, kad visos įmonės skolos buvo pradelstos, jos tęsėsi nuo 2008 metų pabaigos. Šios aplinkybės be abejonės atsakovui, kaip bendrovės vadovui, buvo žinomos, nes būtent atsakovas M. J. 2009-05-12 kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ŽŪB ,,Mindukas“. Ir nors sprendimo išmokėti bendrovei priklausančius 40 000 Lt priėmimo dieną, įmonei dar nebuvo iškelta bankroto byla, tačiau jau tuo metu įmonei esant nemokiai, toks bendrovės vadovo sprendimas pažeidė bendrovės teisėtą interesą atsiskaityti su kreditoriais bei bendrovės kreditorių interesus atgauti skolas.
Apeliantas teigdamas, kad šiuos pinigus išsimokėjo už anksčiau suteiktą bendrovei paskolą, jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas 40 000 Lt išsimokėjo sau, kadangi taip siekė pagerinti savo asmeninį ūkį, iš kurio vėliau gautomis pajamomis padėtų bendrovei atsiskaityti su kreditoriais. Byloje nėra pateikta duomenų, kad neva sau išmokėta pinigų suma atsakovas būtų siekęs pagerinti bendrovės turtinę padėtį ar padėjęs bendrovei atsiskaityti su kreditoriaus. Todėl nurodyti apeliacinio skundo argumentais atmestini kaip nepagrįsti.
Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas M. J. , kaip ŽŪB ,,Mindukas“ pirmininkas, vienasmeniu 2009-01-25 sprendimu, didindamas bendrovės skolas, išmokėjęs be teisinio pagrindo 40 000 Lt grynų bendrovės pinigų atsakovei V. J. , padarė žalą bendrovei, todėl privalo ją atlyginti (CK 2.87 str. 7 d.).
Dėl solidariosios atsakovų atsakomybės taikymo
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas BŽŪB ,,Mindukas“ neteko turto – pinigų sumos, dėl abiejų atsakovų veiksmų. Kai nustatoma, kad žalą padarė keli asmenys, tuomet reikia nustatyti kokios rūšies atsakomybė atsiranda atsakingiems už žalą asmenims. Nors pagal bendrąją CK įtvirtintą taisyklę (CK 6.5 str.) skolininkų daugeto atveju prievolė yra dalinė, CK 6.6 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik bendrai padaryta žala, bet tam tikru bendrumu, jis egzistuoja ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu. Teismas turi nustatyti faktinį (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų; lot. conditio sine qua non) ir teisinį priežastinį ryšį (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veiksmo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. ir kt. v. Lietuvos Respublika ir kt., byla Nr. 3K-3-518/2006, ir kt.). Nustatant priežastinį ryšį, turi būti įvertinta deliktinės atsakomybės apimtis, kurią sudaro nurodytos ir kitos konkrečioje situacijoje reikšmingos aplinkybės. Paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjo kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. Š. v. VĮ Registrų centras ir kt., byla Nr. 3K-7-59/2008).
Bylos duomenys patvirtina, kad neteisėto atsakovo M. J. 2009-01-25 sprendimo pagrindu, atsakovei V. J. iš bendrovės kasos buvo išmokėta 40 000 Lt bendrovės grynųjų pinigų. Taigi žala bendrovei buvo padaryta abiejų atsakovų neteisėtais veiksmais, t. y. atsakovui M. J. priimant neteisėtą sprendimą išmokėti 40 000 Lt, o atsakovei V. J. šio sprendimo pagrindu įgyjant šią pinigų sumą. Kad atsakovei be teisėto pagrindo buvo išmokėta ginčo suma, patvirtina ir pačios atsakovės nurodyti argumentai, jog jos su bendrove ,,Mindukas“ nesiejo jokie paskolos teisiniai santykiai. Kad atsakovei buvo žinoma apie neteisėtai M. J. 2009-01-25 priimtą sprendimą patvirtina kasos išlaidų orderyje Nr. 111 esantis jos parašas. Todėl darytina išvada, kad atsakovus siejo bendri neteisėti veiksmai, abu atsakovai žinojo, kad bendrovė neturi teisinio pagrindo išmokėti atsakovei ginčo sumą, abu atsakovai prisidėjo prie žalos bendrovei padarymo ir dėl jų neteisėtų kaltų veiksmų bendrovė prarado piniginę sumą. Dėl nurodytų aplinkybių yra pagrindas atsakovas taikyti solidariąją atsakomybę (CK 6.6 str. 3 d.).
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas pakeistinas, priteisiant ieškovui BŽŪB „Mindukas“ solidariai iš atsakovų M. J. ir V. J. 40 000 Lt sumą.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Šiaulių apygardos teismas 2010-05-13 nutartimi, be kita ko, areštavo V. J. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, kilnojamuosius daiktus ir/ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančius pas atsakovę arba trečiuosius asmenis uždraudžiant jais disponuoti ne didesnei kaip 40 000 Lt sumai, neužtekus šio turto areštavo V. J. priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose ne didesnei kaip 40 000,00 Lt sumai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėta teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės turtui yra pakankamos ieškinio užtikrinimui, o ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – žemės ūkio technikos perdavimas saugoti BŽŪB ,,Mindukas“ bankroto administratoriui yra neprotingos, netikslingos ir neadekvačios priemonės teisinio ginčo sprendimui užtikrinti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Patenkinant ieškovo ir atmetant atsakovo apeliacinį skundą, atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo pareikšti reikalavimai atsakovei V. J. tenkintini, panaikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovei iš ieškovo buvo priteistos advokato atstovavimo išlaidos. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas BŽŪB ,,Mindukas“ turėjo 2 900 Lt advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų (b. l. 126-129), kurios priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista ieškovui BŽŪB „Mindukas“ iš atsakovo M. J. 40 000 Lt.
Priteisti ieškovui BŽŪB ,,Mindukas“ (į. k. 300650257) iš atsakovų M. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai 40 000 Lt.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista iš BŽŪB „Mindukas“ atsakovei V. J. 1000 Lt atstovavimo išlaidų.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui BŽŪB ,,Mindukas“ iš atsakovų M. J. ir V. J. po 1 450 Lt advokato atstovavimo išlaidų.